- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-31
- Bylos Nr.
- 2A-869-640/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-00821-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- V. R.
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovui V. R. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 15 000 Lt neturtinei žalai, atsiradusiai dėl sveikatos sužalojimo, atlyginti, taip pat 200 Lt procesinių dokumentų parengimo išlaidų. Ieškovas nurodė, kad 2011-04-17 apie 20 val. (duomenys nesklebtini), kilo jo ir atsakovo konfliktas, atsakovas, eidamas pro ieškovo automobilį, jį įlenkė, po to įvyko grumtynės, kurių metu atsakovas nukando ieškovui kairės ausies dalį ir taip amputavo kairės ausies kaušelio lezgelio sritį; dėl to ieškovas prarado 10 proc. bendrojo darbingumo. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-08-11 nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už nesunkų sveikatos sutrikdymą – vieneriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už nedidelės vertės svetimo turto sugadinimą – 30 parų arešto, galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams, atidedant nuosprendžio vykdymą trejiems metams. Patenkinus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, ieškovui priteista iš atsakovo 1543,78 Lt turtinei žalai, atsiradusiai dėl sugadinto automobilio, atlyginti. Ieškovas nurodė, kad atsakovas atlygino teismo nuosprendžiu priteistą iš jo turtinę žalą dėl automobilio remonto, tuo tarpu žala dėl sveikatos sužalojimo neatlyginta. Ieškovo teigimu, atsakovui nukandus jo kairės ausies kaušelio dalį, taip subjaurotas ieškovo veidas, t. y. matomiausia kūno dalis, dėl to ieškovas jaučiasi pakankamai nepatogiai, išgyveno, išgyvena ir išgyvens ateityje. Patirtą didžiulę traumą ir išgyvenimus įvertinus pinigais, ieškovu teigimu, jam iš atsakovo priteistinas 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-05-09 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui V. L. iš atsakovo V. R. 5000 Lt neturtinei žalai, patirtai dėl sveikatos sužalojimo, atlyginti ir 200 Lt procesinių dokumentų parengimo išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog nagrinėjamu atveju ieškovas turi įstatyminį pagrindą reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes šią žalą jis grindžia sveikatos sužalojimu, kai atsakovas nukando jam ausį, tokie atsakovo veiksmai, nukreipti į ieškovo sveikatą, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu įvertinti kaip nusikaltimas. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju neteisėti atsakovo veiksmai, nukreipti į ieškovo sveikatą, kaltė konstatuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tai yra prejudiciniai faktai, kurių nereikia iš naujo įrodinėti civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Minėta, kad baudžiamojoje byloje nebuvo pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas turi įrodyti neturtinės žalos, grindžiamos sveikatos sužalojimu, faktą, ir priežastinį neteisėtų veiksmų bei nurodomos neturtinės žalos ryšį. Ieškovas pagrindė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, sužalojus jam sveikatą, t. y. nukandus ausies dalį, jis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek emocinių išgyvenimų, dėl sužalojimo matomoje kūno vietoje jis išgyvena ir jaučiasi nepatogiai iki šiol, nes sužalojimas yra veido, t. y. matomiausios kūno dalies, srityje. Taigi ieškovas pagrindė tiek neturtinės žalos faktą, tiek priežastinio ryšio (tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir nurodomos neturtinės žalos) buvimą. Teismas konstatavo, jog esant tokioms aplinkybėms, yra visos būtinosios sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma. Nustatydamas priteistinos žalos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į teismų praktiką, įvertino be bendrųjų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kt.) ir specifines aplinkybes, tokias kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, sveikatos sužalojimo būdas, ateityje galintys atsirasti įvairūs nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje, kitose srityse), taip, pat kiti konkrečiu atveju reikšmingi faktoriai, kurie turi tiesioginę įtaką fizinių ar dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog vertinant ieškovo patirtų fizinių ir dvasinių kančių laipsnį ir pobūdį, pažymėtina, kad dėl atsakovo sužalotos ausies ieškovo patirtas fizinis skausmas medikų įvertintas 8 balais. Teismo posėdyje, klausiamas apie iškart po sužalojimo patirto skausmo pobūdį, intensyvumą, ieškovas neakcentavo didelio skausmo, nenurodė kitų aplinkybių, susijusių su fiziniu skausmu, patirtu dėl sužalojimo. Tai leido teismui spręsti, kad patirto fizinio skausmo ieškovas nevertina kaip itin stipraus, intensyvaus, ilgai trukusio. Vertinant ieškovo dvasinius išgyvenimus, iš teismo posėdžio metu išsakytų jo paaiškinimų, teismas padarė išvadą, kad patirtas sužalojimas sukėlė jam stiprių emocinių išgyvenimų, rūpestį dėl to, kaip pavyks atkurti ausį, kaip patirta trauma paveiks jo ateitį, be to, pasak, ieškovo, jis jautė didelę nuoskaudą dėl to, jog atsakovas taip su juo pasielgė, nes ieškovas jam yra ne kartą padėjęs, kai reikėjo pagalbos. Teismas įvertino tai, jog ieškovui atliktos dvi chirurginės operacijos buvo sklandžios, nekilo komplikacijų, tačiau į iki sužalojimo buvusią padėtį ausies atkurti nepavyko, ieškovas dėl patirto sveikatos sužalojimo iki šiol patiria neigiamų emocinių išgyvenimų. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino ir atsakovo kaltę, jo elgesį ir asmenybę apibūdinančius faktus. Teismas įvertinęs tiek ieškovo, tiek atsakovo elgesį konflikto, kurio pasėkoje kilo žala, nurodė, kad yra pagrindas atsižvelgti į mišrią, t. y. tiek žalą padariusio asmens, tiek nukentėjusio asmens, kaltę. Pirmosios instancijos vertino ir atsakovo turtinę padėtį ir nustatė priteistiną 5000 Lt dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas V. R. apeliaciniu skundu (b.l. 50-51) prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą pakeisti ir sumažinti priteistos žalos dydį iki 2000 Lt. Nurodo, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-08-11 priimdamas jo atžvilgiu apkaltintąjį nuosprendį, pilnai patenkino ir ieškovo civilinį ieškinį, todėl ieškovo ieškinys yra pilnai patenkintas ir išnagrinėtas minėtoje baudžiamojoje byloje. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą neįvertino tai, kad ieškovas nukentėjo dėl savo kaltės. Nurodo, kad nesiekė ir nenorėjo sukelti ieškovui dvasinių ar moralinių išgyvenimų, o tik apsiginti nuo smurto jo atžvilgiu. Todėl priteistos žalos dydis turėtų būti sumažintas. Taip pat teismas neįvertino sunkios atsakovo turtinės padėties. Šeimoje jis augina vieną nepilnametį vaiką, laukia šeimos pagausėjimo. Jo sutuoktinė šiuo metu nedirba, todėl jis vienas turi išlaikyti šeimą. Nekilnojamo turto ar kito turto, kurį pardavus būtų galima atlyginti padarytą žalą neturi. Nurodo, kad 2012-05-15 - 2012-05-21 patyrė sunkią nosies operaciją, todėl negalėjo dirbti, šiuo metu taip pat turi nedarbingumo lapelį. Kito pragyvenimo šaltinio neturi. Nurodo, kad jo padarytas nusikaltimas priskirtinas prie nesunkių. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovas dėl padarytų sužalojimų nepatyrė stipraus, intensyvaus ar ilgai trunkančio skausmo, nėra patyręs nepatogumų darbe, todėl priteistos žalos dydis turi būti sumažintas iki 2000 Lt.
Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nėra pateikęs.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistos neturtinės žalos už ieškovui padarytą sveikatos sužalojimą dydžio.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę šioje byloje ir rėmėsi aplinkybėmis, nustatytomis baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovas buvo nuteistas už ieškovui padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kolegija sutinka ir nurodo, kad minėtoje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šiai nagrinėjamai civilinei bylai (CPK 182 str.). Todėl nereikia įrodinėti tokių aplinkybių kaip neteisėti veiksmai, kaltė. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad minėtoje baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, o tik išspręstas ieškovo turtinės žalos atlyginimo klausimas, todėl apelianto argumentai, kad visi ieškovo reikalavimai buvo išspręsti ir patenkinti baudžiamojoje byloje, atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė ieškovo reiškiamo neturtinės žalos atlyginimo reikalavimo teisinį pagrindą – CK 6.250 str. 2 d. Kadangi neturtinę žalą ieškovas grindžia sveikatos sužalojimu, padarytu nusikaltimu, tai ieškovas turėjo teisėtą ir pagrįstą pagrindą pateikti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Atmestini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį neįvertino to, kad pats ieškovas yra kaltas dėl jam padarytos žalos. Kolegija pažymi, kad ginčijamame sprendime yra motyvuota, kodėl prašomos ieškinyje priteisti žalos dydis yra mažinamas. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir ieškovo elgesį konflikto su atsakovu metu, kurio pasėkoje kilo žala, ir konstatavo, jog yra pagrindas taikyti mišrią, tiek žalą padariusio, tiek nukentėjusio asmens, kaltę.
Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 5000 Lt dydžio žalą, neįvertino apelianto turtinės padėties. Pirmosios instancijos teismo sprendime buvo detaliai analizuojamos aplinkybės dėl atsakovo turtinės padėties ir į jas atsižvelgta nustatant priteistinos žalos dydį. Pažymėtina, kad teisingai ginčijamame sprendime nurodyta, jog atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, todėl sprendžiant neturtinės žalos, atsiradusios dėl sveikatos sužalojimo, atlyginimo klausimą, minėtos aplinkybės nėra vertinamos kaip turinčios esminę reikšmę atlygintinos žalos dydžiui nustatyti.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovas dėl padarytų sužalojimų nepatyrė stipraus, intensyvaus ar ilgai trunkančio skausmo, nėra patyręs nepatogumų darbe. Kolegija nesutinka su tokiais apelianto motyvais, nes konstatuoja, jog ieškovui padaryto sveikatos sužalojimo padariniai – dalies ausies netekimas, akivaizdžiai galėjo sukelti ieškovui stiprų emocinį sukrėtimą, rūpestį dėl to, kaip pavyks atkurti ausį, sukelti nepatogumų viešumoje dėl savo išvaizdos. Todėl kolegija nurodo, kad priteista 5000 Lt dydžio neturtinė žala už ieškovui padarytą sveikatos sutrikdymą, yra protinga ir teisinga.
Įvertinus bylos medžiagą, kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį, tinkamai taikė materialinės teisės normas, laikėsi suformuotos teismų praktikos dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Kadangi paduodant apeliacinį skundą atsakovui teismo nutartimi buvo atidėtas 90 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas (b.l. 53-54), tai atmetus apeliacinį skundą, minėta suma priteistina iš apelianto valstybės naudai (CPK 84, 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 90 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.