Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo P. B. (P. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui P. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tretieji asmenys UAB „Nordea Finance Lithuania“, AB „Šiaulių bankas“, AB bankas „Swedbank“, F. G., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti arba perduoti ieškinio priėmimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; skirti ieškovei baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tame pačiame teisme jau yra iškelta kita civilinė byla (Nr. e2-6419- 897/2016) iš esmės tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Minėtoje byloje, išsprendus atsakovo P. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-26 priėmė nutartį, kuria uždraudė ieškovei M. B. be atsakovo sutikimo ar bylą nagrinėjančio teismo leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. Šios nutarties nustatytais terminais ieškovei neskundus, pastaroji įsiteisėjo ir iki teismas priims galutinį sprendimą šioje byloje tapo šalims privaloma bei vykdytina. Nurodyta civilinė byla buvo užvesta pagal ieškovės ieškinį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovas joje pareiškė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant ieškovės kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kt. Atsakovo įsitikinimu, ieškovei neabejotinai buvo žinoma apie šį faktą. Dėl ieškovės apsimestinių ir nesąžiningų veiksmų, teismui netinkamai įvykdžius tinkamos asmens subjektinės teisės įgyvendinimo priežiūrą, 2016-04-04 buvo priimta skundžiama nutartis ieškovės inicijuotoje civilinėje byloje, tame pačiame Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl santuokos nutraukimo, paneigianti ir iš esmės įsiteisėjusiai 2016-02-26 nutarčiai prieštaraujanti nutartis, kuri negali būti palikta galioti. Įvertinus materialinį teisinį nagrinėjamose bylose šalių reiškiamų reikalavimų turinį ir pobūdį, ginčo šalis, nekyla abejonių, jog abi aukščiau nurodytos civilinės bylos yra tarp tų pačių šalių, dėl paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kas reiškia, jog esant tapatiems (vienarūšiams) reikalavimams, pirmiau iškeltos civilinės bylos atžvilgiu turi būti taikomas prioritetas, atsisakant priimti ieškovės ieškinį (civilinė byla Nr. 2-11549-391/2016), grąžinant ieškinį jį pareiškusiai šaliai.

Ieškovė, pareikšdama tapatų ieškinį teismui, nesąžiningai, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl teismui panaikinus skundžiamą nutartį, atsakovas prašo išspręsti ieškovės atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis klausimą – skirti ieškovei baudą Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalyje numatytos sankcijos (baudos dydžio) ribose.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-26 nutartis, kuria ieškovei uždrausta be atsakovo sutikimo ar bylą nagrinėjančio teismo leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., buvo priimta atsižvelgus išimtinai į atsakovo išdėstytą poziciją. Ieškovei apie minėtą teismo nutartį nebuvo žinoma. Nutartis priimta neįsigilinus į bylos aplinkybes, skubotai, pažeidžiant prioritetines vaikų teises, interesus. Teismas, matydamas, kad ieškovė su vaikais ir motina gyvena 31,26 kv. m bendro ploto vieno kambario bute, o atsakovas vienas – 212,43 kv. m bendro ploto name, kuriame yra keturi izoliuoti kambariai, du atskiri vonios kambariai, trys įėjimai į gyvenamąjį namą, ir prašydamas teismo uždrausti ieškovei be jo sutikimo įeiti į namą, turėjo tokį prašymą, atsižvelgdamas vien tik į vaikų teisę į būstą, atmesti. Atsakovas elgiasi nesąžiningai, klaidina teismą. Atsakovas, gyvendamas vienas ir naudodamasis santuokoje įgytu turtu, laikotarpiu nuo 2015 m. pabaigos, kai išvarė ieškovę su vaikais iš namų, išvežė iš gyvenamojo namo visus baldus, namų apyvokos ir apstatymo daiktus, name liko tik įmontuojami baldai, dėl ko sumažinta santuokoje įgyto turto vertė. Atsakovas išvežė iš namų ir kitą kilnojamąjį turtą – dviračius, papuošalus, sauskelnes už 25 000 eurų ir kita, dėl ko šiandien vyksta ginčas.

Teismas neatsižvelgė į dabartinę situaciją šeimoje, į nuolatos pažeidžiamas tiek prioritetines vaikų, tiek ieškovės, kaip turto bendrasavininkės, teises. Iš 2015-11-13 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Kriminalinės policijos 2-ojo skyriaus rašto ir 2015-11-18 Vilniaus rajono apylinkės teismo posėdžių dėl nepilnamečių liudytojų apklausos protokolų kopijų matyti akivaizdus nuolatinis smurto vartojimas tiek ieškovės (nepilnamečių vaikų akivaizdoje), tiek nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.

Atskiruoju skundu atsakovas teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra dvi civilinės bylos, kurios yra tarp tų pačių šalių, dėl paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kas reiškia, jog esant tapatiems (vienarūšiams) reikalavimams, pirmiau iškeltos civilinės bylos (civilinė byla Nr. 2-11549-391/2016) atžvilgiu turi būti taikomas prioritetas, atsisakant priimti ieškovės ieškinį ir grąžinant ieškinį jį pareiškusiai šaliai.

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-6419-897/2016 pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui P. B. dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei M. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, tretieji asmenys UAB „Nordea Finance Lithuania“, AB „Šiaulių bankas“, AB bankas „Swedbank“, išvadą teikiančios institucijos byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Civilinė byla Nr. 2-11549-391/2016 pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui P. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tretieji asmenys UAB „Nordea Finance Lithuania“, AB „Šiaulių bankas“, AB bankas „Swedbank“, F. G., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2016-04-14 nutartimi sujungta su pirmąja byla. Priimant M. B. ieškinį dėl santuokos nutraukimo civilinėje byloje Nr. e2-11549-391/2016 ieškovė M. B. nebuvo kreipusis su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, todėl jos ieškinys negali būti vertinamas kaip tapatus ieškinys. Tai, kad atsakovas buvo padavęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo nedraudžia ir kitam sutuoktiniui – ieškovei, kreiptis į teismą su savarankišku ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nevertina atskirojo skundo argumentų dėl tapataus ieškinio priėmimo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Kiekvienas asmuo, manantis, esant pažeistoms jo teisėms, turi teisę teikti procesinius dokumentus (ieškinius, prašymus, pareiškimus ir kt.) teismui, tokiu būdu siekiant jas apginti. Tai, kad ieškovė, naudodamasi savo procesinėmis teisėmis, pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Nenustačius, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jai baudą.

Byloje iš esmės kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria ieškovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. atsakovas įpareigotas netrukdyti ieškovei su vaikais naudotis gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnyje nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, kurias teismas gali taikyti šeimos bylose. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktu viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių šeimos bylose yra vieno sutuoktinio įpareigojimas netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus ir ji taikoma, jei yra nustatomos aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

Pirmosios instancijos teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę, turėdamas tikslą užtikrinti ieškovei ir kartu su ja gyvenantiems nepilnamečiams vaikams galimybę netrukdomai naudotis gyvenamuoju namu, kuris iki pradedant šalims gyventi skyrium, buvo šeimos gyvenamoji vieta. Įstatymu įtvirtinti bendri vaiko teisių ir interesų apsaugos principai bei nuostatos – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, vaiko teisės ir interesai ginami prioritetiškai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šios normos pagrindu vaikams turi būti užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos, todėl ieškovė, turėdama teisę į sutuoktinių turtą, tuo pačiu į gyvenamąją patalpą, turi teisę su vaikais į jį sugrįžti, taip užtikrinant tinkamas buities sąlygas vaikams ir sau. Vaikų gyvenimo sąlygų užtikrinimu turi būti suinteresuotas ir pats atsakovas. Tinkamos vaikų gyvenimo sąlygos turi būti užtikrinamos ne tik nuo to momento, kada bus priimtas palankus sprendimas jo interesams, o nuo tokio poreikio atsiradimo momento.

Atsakovo teigimu, skundžiama nutartis turi būti panaikinta, kadangi prieštarauja įsiteisėjusiai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-26 nutarčiai, priimtai civilinėje byloje Nr.e2-6419-897/2016. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad minėtoje civilinėje byloje teismas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, t. y. uždraudė ieškovei be atsakovo sutikimo ar bylą nagrinėjančio teismo leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra statiškas veiksmas, dėl kurio teismas galėtų spręsti tik vieną kartą. Civilinio proceso kodekso normos numato ne tik galimybę pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ir teisę taikyti galimų nuostolių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, užtikrinimą, pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita ar panaikinti jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į esamą situaciją, kai minėtos civilinės bylos yra sujungtos, taip pat atsižvelgiant į prioritetiškai ginamus vaikų interesus, kuriuos lemia vaikų, kaip sveikų, dorovingų, tvirtų bei intelektualių asmenybių, vystymasis, jiems turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jie galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl vaikų staigi atskirtis nuo įprastos jų socialinės aplinkos (būsto, kuriame nuolat gyveno su šeima) yra labai žalinga besivystančioms asmenybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose teismo vaidmuo yra aktyvus (CPK 376 straipsnis), skundžiama pirmosios instancijos nutartis, kuria taikytos ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, ir kuri yra priešinga Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-26 nutarčiai, priimtai civilinėje byloje Nr.e2-6419-897/2016, šiuo atveju laikytina laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu CPK 148 straipsnio prasme.

Esant prieš tai nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimai bus išnagrinėti ir išspręsti bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir galutinai išspręsti bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo teiginių, susijusių su nagrinėjamos bylos esme – dėl šalių tarpusavio santykių.

Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio4 d. nutartį palikti nepakeistą.