- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-18
- Bylos Nr.
- 2S-768-653/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-05732-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- P. G.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovės R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui P. G. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. G. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, piniginės kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą netrukdyti jai naudotis gyvenamaisiais namais esančiais (duomenys neskelbtini) ir gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė įpareigoti atsakovą P. G. perduoti ieškovei gyvenamųjų namų raktų komplektus ir apsaugos signalizacijos kodus bei uždrausti atsakovui P. G., priimant sprendimus dėl UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ ir UAB SIC ARGON“ veiklos, balsuoti ieškovei tenkančia nurodytų bendrovių akcijų dalimi, t.y. 50 procentų iš 100 procentų UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ akcijomis ir 50 procentų iš 35 akcijų UAB „SIC ARGON“. Prašyme nurodė, kad dėl naudoto prieš ieškovę smurto ji buvo priversta išeiti gyventi pas savo tėvus, o tuo pasinaudojęs atsakovas pakeitė visuose namuose (tiek Kauno name, tiek Trakų name) spinas ir signalizacijos kodus, todėl ieškovė negali patekti į namus, net tam, kad pasiimti savo bei vaikų daiktus. Atsakovas neteisėtai užvaldė visą turtą, todėl byloje būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojant atsakovą netrukdyti naudotis bendru turtu. Taip pat ieškovė nurodė, kad tam, kad būtų išvengta ginčų ateityje bei užtikrintas dalintino turto vertės išsaugojimas, turi būti taikomas laikinosios apsaugos priemonės ir iki bus padalintos akcijos natūra, uždrausti atsakovui balsuoti ieškovei tenkančia akcijų dalimi.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi netenkino ieškovės R. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė, kad ieškovė neįrodė prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo. Teismo teigimu, vien tai, kad viena iš ginčo šalių neleidžia naudotis tam tikru turtu sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu negali būti pagrindas automatiškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis gyvenamaisiais namais, taikymą grindžia tuo, kad atsakovas pakeitė spynas ir apsaugos signalizacijų kodus ir tokiu būdu riboja jai teisę laisvai naudotis nuosavybes teise valdomu turtu, ten apsigyventi ir disponuoti jame esančiais asmeniniais daiktais. Teismo nuomone ieškovės prašymas įpareigoti atsakovą netrukdyti jai patekti ir nevaržomai naudotis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu yra nepagrįstas, nesukeliantis realios grėsmės galimam palankiam ieškovei teismo sprendimo įvykdymui ar kitiems saugomiems asmenų interesams. Teismas pažymėjo, kad santuokos nutraukimo bylose laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra vertintina platesniu aspektu – ne tik tai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas, bet taip pat – kaip gali nukentėti turtiniai ir asmeniniai neturtiniai sutuoktinių interesai. Teismas vertino, kad ieškovė, prašydama uždrausti atsakovui, priimant sprendimus dėl UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ ir UAB „SIC ARGON“ veiklos, balsuoti jai tenkančia nurodytų bendrovių akcijų dalimi, nenurodė ir nepagrindė, kokią galimai turtinę ar asmeninę neturtinę žalą ji patirs laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju ir, kaip gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas (reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė R. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, nurodo, kad teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalėjo vadovautis ne tik CPK 144-145 str., bet ir CK 3.65 str. norma. Ieškovė nurodo, kad teismas spręsdamas dėl draudimo balsuoti nurodytų bendrovių akcijomis visiškai neatsižvelgė į prašymo turinį ir jame nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Konstatuotina, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalinimo (CK 3.60 str. 1 d., 3.116 str.), tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovės galimybės netrukdomai naudotis ir patekti į bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus ir draudimo atsakovui naudotis UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ ir UAB „SIC ARGON“ akcijų dalimi, priklausančia ieškovei.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai bei nepilnamečių vaikų teisėtiems interesams, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamos teismo nutarties nėra pagrindo.
CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta viena iš laikinosios apsaugos priemonių rūšių – įpareigojimas vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu. Šios laikinosios apsaugos priemonės pagrindas yra aplinkybės, jog vienas iš sutuoktinių negali naudotis tam tikru turtu. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo prašyme nurodė, jog ji yra gyvenamųjų patalpų esančių adresu Trakų r. sav. Lentvario sen. Vosyliukų k. Nendrių g.16 ir Kauno m. sav. Kauno m. Šakių g. 17, bendrasavininkė, todėl turi teisę naudotis šiomis patalpomis. Ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis gyvenamaisiais namais, taikymą grindė tuo, kad atsakovas pakeitė spynas ir apsaugos signalizacijų kodus ir tokiu būdu riboja jai teisę laisvai naudotis nuosavybes teise valdomu turtu, ten apsigyventi ir disponuoti jame esančiais asmeniniais daiktais. Nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui (atsakovui) palankų sprendimą, t. y. patenkinus pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šiuo atveju apeliantė nenurodė pagrįstų argumentų ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių realią grėsmę esminiams jos ar vaiko interesams, kuri galėtų kilti nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kol bus priimtas sprendimas byloje. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Atsižvelgus į byloje pareikštus reikalavimus, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nepritaikius laikinųjų pasaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis neturi būti labiau pripažįstamas vieno asmens interesas, paneigiant kito asmens teisėtus interesus, akivaizdžiai varžant asmens teises labiau negu reikia teisėtam tikslui pasiekti, ar pažeidžiant interesų pusiausvyrą bei socialinio gyvenimo stabilumą. Teismo nuomone, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų sudarytos sąlygos šalių konfliktinėms situacijoms kilti, kas, atsižvelgiant į šalių santykius, gali sukelti proceso šalims ir (ar) kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams) neigiamas pasekmes, nes pačių šalių teigimu, jų santykiai yra konfliktiški bei paremti smurtu, kas gali iššaukti dar didesnes neigiamas pasekmes.
Ieškovė taip pat prašė uždrausti atsakovui priimant sprendimus dėl UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ ir UAB „SIC ARGON“ veiklos, balsuoti jai tenkančia nurodytų bendrovių akcijų dalimi, t.y. 50 procentų iš 100 procentų UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ akcijomis ir 50 procentų iš 35 akcijų UAB „SIC ARGON“. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokio ieškovės prašymo netenkino.
Iš byloje esančių duomenų, nustatyta, kad Vilniaus apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 01 d. nutartimi civilinėje byloje, areštavo UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų uždraudžiant jomis disponuoti, jas parduoti, įkeisti, jomis laiduoti, garantuoti kitų subjektų prievolių įvykdymą ar kitaip perleisti teises į akcijas. Pažymėtina, kad pagal CPK 145 str. 2 d. teismas laikinąsias apsaugos priemones turi parinkti vadovaudamasis ekonomiškumo principu, kuris, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, taip pat teisingumo principu, kuris reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, tai yra laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Be to, atkreiptinas dėmesį į tai, kad skiriant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti tokį prašymą nėra nurodyta jokių konkrečių priežasčių, nepateikta jokių įrodymų, kurių pagrindu kiltų būtinybė uždrausti atsakovui balsuoti bendrovių akcininkų susirinkime. Svarbu ir tai, jog šioje situacijoje nėra nustatyta objektyvių aplinkybių, galinčių pagrįsti būtinumą taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones uždraudžiant atsakovui balsuoti bendrovių susirinkime. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būtų uždrausta atsakovui balsuoti tiek UAB „Stomatologinės implantacijos centras“, tiek UAB „SIC ARGON“, nepagrįstai būtų apribojamos ne tik atsakovo, bet ir minėtų juridinių asmenų veikla ir tokiu būdu abi šalys galimai patirtų neproporcingų nuostolių.
Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.