- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-29
- Bylos Nr.
- e2-4200-1137/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00792-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kalnius
- Ieškovas
- UAB „Šventosios investicijos“
- Atsakovas
- UAB „Ritata“
- Advokatai
- Vitalis Venckus
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės UAB „Šventosios investicijos“ atstovui R. G., jo atstovui advokatui Sauliui Avižai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šventosios investicijos“ ieškinį atsakovei UAB „Ritata“, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė 2024 m. kovo 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Ritata“ 48 496,08 Eur skolą, 622,31 Eur palūkanas, 16 054,11 Eur delspinigius, 8 % procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 202,00 Eur žyminį mokestį. Savo ieškinį iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:
1.1. Šalys 2022 m. vasario 3 d. sudarė prekių pirkimo-pardavimo pagal kredito mokėjimo korteles sutartį (duomenys neskelbtini). Ieškovas pardavė Atsakovei prekes, už parduotas prekes išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurias Atsakovė priėmė: (duomenys neskelbtini), tuo įsipareigodamas apmokėti už tiektas prekes (t.y. degalus ir autoprekes). Visa prekių apyvarta (kiekiai ir kainos) yra nurodyti pateiktose PVM sąskaitose faktūrose.
1.2. Atsakovė susidariusios skolos neapmokėjo, susidarė 48 496,08 eurų skola. Ieškovė pateikė Atsakovei reikalavimą padengti skolą ir išsiuntė registruotu laišku priminimą Nr. 1, išd. 2024-01-10. 2024-02-19 Lietuvos paštas pažymėjo, jog Atsakovė neatsiėmė siųstos siuntos per nustatytą terminą.
1.3. Sutartyje Šalys labai aiškiai susitarė, kad už mokėjimo prievolių pažeidimus Atsakovė Ieškovei turės mokėti 0,2 % delspinigius (Sutarties 3.5 punktas). Ši sąlyga Atsakovei tiko. Kadangi Atsakovė pažeidė pareigą mokėti už gautas prekes, jis privalo sumokėti Sutartyje sulygtus 0,2 % dydžio delspinigius. Ieškovas 0,2 % delspinigius paskaičiavo už 180 dienų. Už Atsakovės mokėjimų vėlavimo laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 16 d. iki 2023 m. rugsėjo 20 d. yra priskaičiuotos 622,31 Eur palūkanos.
1.4. Ieškovė tesimo posėdžio metu savo ieškinio reikalavimus palaikė. Papildomai paaiškino, kad su atsakove įprasti verslo santykiai tęsėsi nuo sutarties sudarymo iki 2023 m. balandžio mėnesio pabaigos, išskyrus tai, kad atsakovas neapmokėjo dar 2022 m. kovo mėnesio sąskaitos. Nuo 2022 m. kovo mėn. iki 2023 m. balandžio mėn., atsakovė tinkamai atsiskaitydavo su ieškove. Nuo 2023 m. balandžio mėn. iki 2024 m. sausio mėn. atsakovė neatsiskaitydavo pagal ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras už parduotas prekes. Nors ieškovė ir klabėdavosi su atsakovės darbų vadovais, primindamas jiems apie neapmokėtas sąskaitas. Atsakydamas į teisėjo klausimą, kodėl tiek laiko laukė iki kreipimosi į teismą, ieškovės atstovas nurodė, kad pasitikėjo atsakove, nes jau metus laiko iki tol problemų nebūdavo ir atsiskaitydavo tinkamai išskyrus 2022 m. kovo mėn. sąskaitą. Paaiškino, kad Palanga nėra didelis miestelis ir atsakovę žino, mato jos projektų mastą ir tikėjo, kad atsiskaitys anksčiau ar vėliau, tačiau į prašymus atsiskaityti nereagavo ir pasibaigus įtemptam vasaros sezonui pradėjo tikrinti neapmokėtas sąskaitas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Ritata“ pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškinį; skolos priteisimo atveju mažinti priteistinus delspinigius iki 8 proc. už metus dydžio. Savo atsiliepimą iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis.
2.1 Esminis nesutikimas yra dėl prašomų priteisti delspinigių dydžio. Pagrindinė skola sudaro 48.496,08 euro, o prašomi priteisti delspinigiai – 16.054,11 euro, t. y. trečdalį (33,1 proc.) pagrindinės skolos. Prašo sumažinti reikalaujamus priteisti delspinigius.
Šalies argumentai
2.2 Ieškovas prašo už laikotarpį, kurio nepadengia delspinigiai, skaičiuoti 8 proc. metines palūkanas, taigi iki tokio dydžio turėtų būti mažinami ir delspinigiai. Prašomi priteisti 0,2 proc. per dieną delspinigiai sudaro 73 proc. metinių palūkanų, kas akivaizdžiai yra neproporcingai didelė suma.
2.3 Sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, t. y. pasirašant ieškovės parengtą ir klientams pateikiamą sutartį. Jokių individualių derybų nebuvo. Taigi negalima laikyti, kad 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra šalių suderėtos netesybos, priešingai, tai yra ieškovės primestas delspinigių dydis. Ieškovė turėjo visas galimybes neleisti susidaryti tokiai skolai, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, nesąžiningai siekdama užvilkinti laiką kuo ilgiau, kadangi jokiame versle rinkos sąlygomis negali būti uždirbama 73 proc. metinė grąža, todėl ieškovei buvo verta kuo ilgiau skolos nereikalauti, leisti susidaryti didelei skolos sumai ir tada reikalauti neproporcingai didelių delspinigių.
2.4 Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė savo atsikirtimus, neginčijo pagrindinės skolos susidarymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės
1. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių pateikti paaiškinimai patvirtina, kad šalys 2022 m. vasario 3 d. sudarė prekių pirkimo-pardavimo pagal kredito mokėjimo korteles sutartį Nr. 2022-01. Ieškovė pardavė atsakovei prekes, už parduotas prekes išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurias atsakovė priėmė, tačiau nurodytais terminais (Sutarties 3.2 punktas) neatsiskaitė. Susidarė 48 496,08 eurų skola už prekes. Šalys taip pat susitarė, kad už vėlavimą atsiskaityti atsakovė turės mokėti 0,2 proc. delspinigių (Sutarties 3.5 punktas).
2. Atsakovė neginčija pagrindinės skolos susidarymo, tačiau nesutinka su prašomais priteisti delspinigiais.
Dėl skolos priteisimo
3. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių 2022 m. vasario 3 d. sudarytos sutarties pagrindu ieškovė teikė prekes atsakovei, atsakovė prekes priėmė. Dėl šio ieškovė atsakovei išrašė sąskaitas faktūras – (duomenys neskelbtini), kurios liko neapmokėtos. Viso susidarė 48 496,08 eurų skola už prekes.
4. Šalių sudarytos sutarties 3.1 p. šalys sutarė, jog už prekes ir paslaugas pirkėjas (atsakovė) sumoka pardavėjui (ieškovui) prekių pirkimo dieną degalinėje nustatytą prekių pardavimo kainą minus pirkėjui teikiamą nuolaidą. 3.2 p. sutarė, kad atsiskaitymas už prekes ir paslaugas yra vykdomas per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos.
5. Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.344 straipsnio 1 dalį pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. Pardavėjo įsipareigojimas perduoti pirkėjui sutartimi sulygtą daiktą (prekę) ir pirkėjo pareiga sumokėti už jį nustatytą kainą yra esminės pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo.
6. Kadangi byloje ginčo dėl ieškoves parduotų daiktų kokybės ir kiekybės nekilo, o atsakovė ieškovei neapmokėjo už šio sprendimo 5 p. nurodytomis sąskaitomis jai parduotas prekes, ieškovei iš atsakovės yra priteistinas 48 496,08 eurų įsiskolinimas už atsakovei parduotas prekes.
Dėl delspinigių
7. Atsakovei nevykdant prievolės apmokėti susidariusius įsiskolinimus pagal jai išrašytas sąskaitas faktūras, ieškovė vadovaujantis šalių sudarytos sutarties 3.5 punkto pagrindu paskaičiavo 17 971,85 eurus delspinigių, kuriuos ir prašo priteisti. Atsakovė nesutikdama su tokiu reikalavimu nurodo, kad tokie delspinigiai yra neprotingai dideli, sudaro 73 proc. metinių palūkanų, kas akivaizdžiai yra neproporcingai didelė suma, sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, tad šalys dėl jos nesiderėjo.
8. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1dalis). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013).
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; kt.).
10. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias konkrečios individualios bylos aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, ar šalys yra vartotojai, į skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus; atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).
11. Sprendžiant dėl netesybų (delspinigių) dydžio atitikties protingumo bei sąžiningumo kriterijams, svarbi šiais aspektais formuojama teismų praktika. Teismų praktikoje, įvertinant konkrečios nagrinėtos bylos aplinkybes, tas pats delspinigių dydis vienu atveju gali būti pripažįstamas pernelyg dideliu, kitą kartą – tokiu nepripažįstamas (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2016; 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016). Todėl kiekvienu nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį į nagrinėjamoje byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes.
12. Pažymėtina, kad kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 36 punktas). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Šis konsensualizmo principas yra vienas fundamentalių principų komerciniams santykiams reguliuoti, todėl valstybė gali kištis į šalių sutartinius santykius ir nustatyti tam tikrus apribojimus tik esant pakankamam pagrindui, siekiant apsaugoti silpnesnės šalies, visuomenės, kreditoriaus interesą, viešąją tvarką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).
13. Nagrinėjamu atveju atsakovė, prašydama mažinti delspinigių dydį, nurodo, kad nustatytas netesybų dydis yra neprotingai didelis ir neatitinka teismų praktikos. Teismo vertinimu, tokie bendro pobūdžio teiginiai nėra pakankamas pagrindas šalių sutartiems delspinigiams mažinti. Teismų praktikoje, kaip minėta, pabrėžiama būtinybė nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgti į kiekvienos konkrečios situacijos ypatumus: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, ir kt. Be to, netesybų mažinimas neturi pažeisti šalių interesų pusiausvyros principo. Taigi, teismų praktikoje, įvertinant konkrečios nagrinėtos bylos aplinkybes, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažįstamas pernelyg dideliu, kitą kartą – tokiu nepripažįstamas. Minėta, kad aplinkybė, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys, todėl nagrinėjamu atveju atsakovė, teigdama, jog ieškovės prašomos netesybos yra nepagrįstai ir neprotingai didelės, turėjo šias aplinkybes įrodyti (CPK 178 straipsnis), tačiau to nepadarė.
14. Atsakovė taip pat nurodo, kad prašomi priteisti 0,2 proc. per dieną delspinigiai sudaro 73 proc. metinių palūkanų, kas akivaizdžiai yra neproporcingai didelė suma. Tačiau pažymėtina, kad nors šios bylos šalis sieja verslo santykiai (kas savaime suponuoja didesnės rizikos ir didesnių kainų prisiėmimą verslą vystantiems subjektams nei vartotojams), net Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 p. (kuris šiems santykiams nėra taikytinas, tačiau leidžia susidaryti nuomonę dėl delspinigių dydžio pagrįstumo) yra numatyta, jog 73 proc. palūkanų norma nėra neprotinga ar nepagrįstai didelė vartotojams, tad darytina išvada, kad atsakovei, plėtojančiai nekilnojamojo turto projektus tokia delspinigių suma nėra neprotingai didelė ar nepakeliama. Įvertinus išdėstytą, bei aplinkybę jog atsakovė su ieškove visiškai nebendravo dėl susidariusios skolos išdėstymo dalimis, skolos net iš dalies neapmokėjo, t. y. nerodė visiškai jokio suinteresuotumo padengti dėl savo veiksmų ieškovei sukeltą finansinę naštą, ieškovės prašymas pritiesti iš atsakovės 16 054,11 eurus delspinigių yra pagrįstas ir tenkintinas.
15. Aplinkybė, jog ieškovė atsakovei buvo nustačiusi 500 eurų kredito limitą neįtakoja kitokios susidariusios situacijos sprendimo, kadangi atsakovė žinojo jog yra skolinga ieškovei, ji nėra vartotoja, tačiau nevykdydama savo pareigos grąžinti skolą, toliau naudojosi ieškovės teikiama paslauga ir tyčia didino įsiskolinimą.
Dėl palūkanų
16. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 622,31 Eur palūkanas (8 % dydžio metines palūkanas), apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 16 d. iki 2023 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 2 d. numato, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. Minėto įstatymo 2 str. 5 d. numato, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsakovė šio ieškovės reikalavimo neginčijo. Remiantis išdėstytu, ieškovei yra priteistinos 8 proc. palūkanos nuo pagrindinio ieškinio reikalavimo sumos, t. y. nuo 65 172,50 eurų sumos nuo 2022 m. balandžio 16 d. (pirmosios neapmokėtos sąskaitos mokėjimo suėjimo termino pabaigos) iki 2023 m. rugsėjo 20 d. ir sudaro 622,31 eurus.
17. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 8 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį bei 6.210 straipsnį skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjamu atveju sutartis pagal savo pobūdį yra komercinis verslo sandoris, kuris buvo sudarytas tarp privačių verslo subjektų, todėl atsakovės prašymas iš ieškovo priteisti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytos metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas.
18. Nustatyta, jog ieškovės ieškinys, kuriuo prašė priteisti 65 172,50 Eur skolos, teisme priimtas 2024 m. kovo 15 d. Taigi pareiga mokėti procesines palūkanas nuo šios sumos atsiranda 2024 m. pirmą pusmetį, o tuo laikotarpiu taikyta nustatyta vėliausia pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai fiksuotoji palūkanų norma buvo 0 proc., todėl iš atsakovės priteistinos 8 proc. procesinės palūkanos nuo 65 172,50 Eur nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. 2024 m. kovo 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 1397,55 eurų bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą teisme ir 10 eurų už pažymų iš registrų centro užsakymą. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Dėl šio, iš atsakovės ieškovei yra priteistinos 1407,55 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).
20. Ieškovė taip pat sumokėjo 795 eurus žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą teisme. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos taip pat priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d).
21. Teismas šioje byloje nepatyrė procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
UAB „Šventosios investicijos“ ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei UAB „Šventosios investicijos“ į. k. 302612344, 48 496,08 eurų skolos, 16 054,11 eurus delspinigių, 622,31 eurus palūkanų, 8 proc. procesinių palūkanų nuo 65 172,50 Eur sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, t. y. 2024 m. kovo 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2202,55 eurus bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės UAB „Ritata“ į. k. 305697467.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.