- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-30
- Bylos Nr.
- e2A-8-459/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00792-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Vilija Valantienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ritata“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Šventosios investicijos“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Vilijos Valantienės, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ritata“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Šventosios investicijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ritata“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 48 496,08 Eur skolą, 622,31 Eur palūkanas, 16 054,11 Eur delspinigius, 8 proc. procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 202,00 Eur žyminį mokestį. Nurodė, kad šalys 2022 m. vasario 3 d. sudarė prekių pirkimo–pardavimo pagal kredito mokėjimo korteles sutartį Nr. 2022-01. Ieškovė pardavė atsakovei prekes, už parduotas prekes išrašė PVM sąskaitas faktūras, jas atsakovė priėmė tuo įsipareigodama sumokėti už tiektas prekes (t. y. degalus ir autoprekes). Atsakovė susidariusios skolos nesumokėjo, susidarė 48 496,08 Eur skola. Ieškovė pateikė atsakovei reikalavimą padengti skolą ir išsiuntė registruotu laišku priminimą Nr. 1, išd. 2024 m. sausio 10 d. 2024 m. vasario 19 d. Lietuvos paštas pažymėjo, jog atsakovė neatsiėmė siųstos siuntos per nustatytą terminą. Sutartyje šalys susitarė, kad už mokėjimo prievolių pažeidimus atsakovė ieškovei turės mokėti 0,2 proc. delspinigius (Sutarties 3.5 punktas). Kadangi atsakovė pažeidė pareigą mokėti už gautas prekes, ji privalo sumokėti Sutartyje sulygtus 0,2 proc. dydžio delspinigius. Ieškovė 0,2 proc. delspinigius apskaičiavo už 180 dienų. Už atsakovės mokėjimų vėlavimo laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 16 d. iki 2023 m. rugsėjo 20 d. yra priskaičiuotos 622,31 Eur palūkanos.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad nesutinka dėl prašomų priteisti delspinigių dydžio. Pagrindinė skola sudaro 48 496,08 Eur, o prašomi priteisti delspinigiai – 16 054,11 Eur, t. y. trečdalį (33,1 proc.) pagrindinės skolos. Prašė sumažinti reikalaujamus priteisti delspinigius. Nurodė, kad ieškovė prašo už laikotarpį, kurio nepadengia delspinigiai, skaičiuoti 8 proc. metines palūkanas, taigi iki tokio dydžio turėtų būti mažinami ir delspinigiai. Prašomi priteisti 0,2 proc. per dieną delspinigiai sudaro 73 proc. metinių palūkanų, kas akivaizdžiai yra neproporcingai didelė suma. Sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, t. y. pasirašant ieškovės parengtą ir klientams pateikiamą sutartį. Jokių individualių derybų nebuvo. Taigi negalima laikyti, kad 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra šalių suderėtos netesybos, priešingai, tai yra ieškovės primestas delspinigių dydis. Ieškovė turėjo visas galimybes neleisti susidaryti tokiai skolai, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, nesąžiningai siekdama užvilkinti laiką kuo ilgiau, kadangi jokiame versle rinkos sąlygomis negali būti uždirbama 73 proc. metinė grąža, todėl ieškovei buvo verta kuo ilgiau skolos nereikalauti, leisti susidaryti didelei skolos sumai ir tada reikalauti neproporcingai didelių delspinigių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės ieškovei 48 496,08 Eur skolos, 16 054,11 Eur delspinigių, 622,31 Eur palūkanų, 8 proc. procesinių palūkanų nuo 65 172,50 Eur sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, t. y. 2024 m. kovo 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 202,55 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1. Teismas nustatė, kad byloje ginčo dėl ieškoves parduotų daiktų kokybės ir kiekybės nekilo, o atsakovė ieškovei nesumokėjo už PVM sąskaitomis faktūromis jai parduotas prekes, todėl ieškovei iš atsakovės priteistas 48 496,08 Eur įsiskolinimas už atsakovei parduotas prekes.
3.2. Pažymėjo, kad atsakovė, prašydama sumažinti delspinigių dydį, nurodo, kad nustatytas netesybų dydis yra neprotingai didelis ir neatitinka teismų praktikos. Teismo vertinimu, tokie bendro pobūdžio teiginiai nėra pakankamas pagrindas šalių sutartiems delspinigiams mažinti. Aplinkybė, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys, todėl nagrinėjamu atveju atsakovė, teigdama, jog ieškovės prašomos netesybos yra nepagrįstai ir neprotingai didelės, turėjo šias aplinkybes įrodyti, tačiau to nepadarė.
3.3. Pažymėjo, kad nors šios bylos šalis sieja verslo santykiai (kas savaime suponuoja didesnės rizikos ir didesnių kainų prisiėmimą verslą vystantiems subjektams nei vartotojams), net Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 p. (kuris šiems santykiams nėra taikytinas, tačiau leidžia susidaryti nuomonę dėl delspinigių dydžio pagrįstumo) yra numatyta, jog 73 proc. palūkanų norma nėra neprotinga ar nepagrįstai didelė vartotojams, tad darytina išvada, kad atsakovei, plėtojančiai nekilnojamojo turto projektus, tokia delspinigių suma nėra neprotingai didelė ar nepakeliama. Įvertinus tai, kas išdėstyta, ir aplinkybę, jog atsakovė su ieškove visiškai nebendravo dėl susidariusios skolos išdėstymo dalimis, skolos net iš dalies nesumokėjo, t. y. nerodė visiškai jokio suinteresuotumo padengti dėl savo veiksmų ieškovei sukeltą finansinę naštą, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 16 054,11 Eur delspinigių vertintas kaip pagrįstas ir tenkintas.
3.4. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovė atsakovei buvo nustačiusi 500 Eur kredito limitą, neturi įtakos kitokiam susidariusios situacijos sprendimui, kadangi atsakovė žinojo, jog yra skolinga ieškovei, ji nėra vartotoja, tačiau, nevykdydama savo pareigos grąžinti skolą, toliau naudojosi ieškovės teikiama paslauga ir tyčia didino įsiskolinimą.
3.5. Nurodė, kad atsakovė ieškinio reikalavimo dėl 8 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo neginčijo, ieškovei yra priteistinos 8 proc. palūkanos nuo pagrindinio ieškinio reikalavimo sumos, t. y. nuo 65 172,50 Eur sumos, nuo 2022 m. balandžio 16 d. (pirmosios neapmokėtos sąskaitos mokėjimo termino suėjimo pabaigos) iki 2023 m. rugsėjo 20 d. ir sudaro 622,31 Eur.
3.6. Nurodė, kad ieškovės ieškinys, kuriuo prašė priteisti 65 172,50 Eur skolos, teisme priimtas 2024 m. kovo 15 d. Taigi pareiga mokėti procesines palūkanas nuo šios sumos atsiranda 2024 m. pirmą pusmetį, o tuo laikotarpiu taikyta nustatyta vėliausia pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai fiksuotoji palūkanų norma buvo 0 proc., todėl iš atsakovės priteistinos 8 proc. procesinės palūkanos nuo 65 172,50 Eur nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. 2024 m. kovo 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atsakovė UAB „Ritata“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba sumažinti delspinigių dydį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Nurodo, kad sutartyje nustatyti delspinigiai yra didesni, nei įprasta rinkoje ir nei yra priteisiama panašiose bylose dėl skolos priteisimo. Pažymi, kad netesybos teismo gali būti mažinamos, jeigu jos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nurodo, kad ieškovė prašo už laikotarpį, kurio nepadengia delspinigiai, skaičiuoti 8 proc. metines palūkanas, taigi iki tokio dydžio turėtų būti mažinami ir delspinigiai. Prašomi priteisti 0,2 proc. per dieną delspinigiai sudaro 73 proc. metinių palūkanų, kas akivaizdžiai yra neproporcingai didelė suma.
4.2. Nurodo, kad sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, t. y. pasirašant ieškovės parengtą ir klientams pateikiamą sutartį. Jokių individualių derybų nebuvo. Taigi negalima laikyti, kad 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra šalių suderėtos netesybos, priešingai, tai yra ieškovės primestas delspinigių dydis.
4.3. Nurodo, kad ieškovė turėjo visas galimybes neleisti susidaryti tokiai skolai, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, sutarties 3.4 p. numato, kad kredito kortelėms nustatomas bendras 500,00 Eur kreditas, todėl niekaip negalima paaiškinti, kodėl buvo leista susidaryti daugiau kaip 40 000 Eur skolai.
Atsiliepimas
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Nurodo, kad atsakovės direktorius, kuris pasirašė Sutartį, turi gebėti tinkamai susipažinti su trumpu sutarties tekstu ir suvokti, kokios pasekmės bus, jeigu pirkėjas (atsakovė) nemokės tinkamai ir laiku.
5.2. Pažymi, kad atsakovė suprato, kokias prisiima pasekmes už mokėjimų vėlavimą, ir tokia sąlyga (3.5 punktas) dėl 0,2 proc. delspinigių jai tiko.
5.3. Pažymi, kad atsakovė pažeidė pareigą mokėti už gautas prekes, todėl ji privalo sumokėti Sutartyje sulygtus 0,2 proc. dydžio delspinigius ir šie delspinigiai negali būti mažinami.
5.4. Nurodo, kad ieškovė neturi pareigos įrodinėti su atsakove sudarytoje Sutartyje sutartų 0,2 proc. delspinigių pagrįstumo.
5.5. Nurodo, kad atsakovės elgesys yra piktybiškas, kadangi atsakovė vėluoja susimokėti jau daugiau nei 800 dienų, nors delspinigiai pagal įstatymo reikalavimus apskaičiuoti tik už 180 dienų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinio skundo atsisakymas priimtinas, apeliacinis procesas nutrauktinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
7. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. 2024 m. gruodžio 30 d. teisme buvo gauta Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-316-940/2024 dėl nemokumo bylos UAB „Ritata“ iškėlimo.
10. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. sausio 9 d. nutartimi atidėjo atsakovės BUAB „Ritata“ apeliacinio skundo nagrinėjimą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo ir nutarė pranešti apeliantės, BUAB „Ritata“ paskirtam nemokumo administratoriui E. D., apie apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą ir sudaryti jam galimybę su ja susipažinti. Nustatyti nemokumo administratoriui terminą iki 2025 m. sausio 26 d. nuomonei dėl apeliacinio skundo palaikymo pareikšti.
11. 2025 m. sausio 24 d. teisme gautas UAB „Ritata“ nemokumo administratoriaus atstovo atsisakymas nuo apeliacinio skundo. Nurodoma, kad susipažinus su apeliaciniu skundu, įvertinus jo palaikymo tikslingumą ir galimas pasekmes kreditoriams, įskaitant ir papildomų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo galimybę, vadovaudamasi CPK 308 straipsniu, atsisakoma apeliacinio skundo ir prašoma grąžinti už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį. Pažymėjo, kad procesinės apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės yra žinomos.
12. CPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios.
13. Apeliacinio skundo atsisakymas yra viena iš apeliacinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių, kurios įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, t. y. apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva. Kartu apelianto atsisakymas nuo skundo nėra besąlyginis pagrindas nutraukti apeliacinį procesą, nes teismas nepriima atsisakymo nuo skundo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas tokį klausimą, turi įsitikinti, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui yra žinomi atsisakymo nuo skundo teisiniai padariniai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-560-302/2017).
14. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl atsisakymo nuo skundo pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pagal apeliacinį skundą pradžios. Apeliacinio skundo atsisakymas atitinka bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis) ir nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, galinčių kliudyti teismui priimti apeliacinio skundo atsisakymą, nes apeliacinio skundo atsisakymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Todėl atsakovės nemokumo administratoriaus atstovo pateiktas pareiškimas dėl apeliacinio skundo atsisakymo priimtinas, o apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 308 straipsnio 2 dalis). Išaiškintinos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės, numatytos CPK 308 straipsnio 3 dalyje, t. y. kad asmuo, atsisakęs apeliacinio skundo, nebeturi teisės pakartotinai jį paduoti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir žyminio mokesčio grąžinimo
15. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnis).
16. Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1 ir 6.263 straipsnius, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 21 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-248/2021).
17. Teisėjų kolegija aplinkybių, rodančių, kad ieškovė nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ar nesąžiningai atliko procesines pareigas, nenustatė (CPK 94 straipsnio 1 d.). Ieškovė procesiniams dokumentams parengti sudarė atstovavimo sutartį su šios srities profesionalu – advokatu; advokatas, susipažindamas su apeliaciniu skundu, rengdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, patyrė darbo ir laiko sąnaudas, tai patvirtina sąskaitoje už teisinę pagalbą detalizuoti atlikti darbai ir jų apimtis, t. y. ieškovė išlaidas patyrė realiai ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 12 straipsnis, 178 straipsniu). Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų atsiradimui įtakos turėjo atsakovės pareikštas apeliacinis skundas, į kurį ieškovė turėjo teisę ir pareigą pateikti atsiliepimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatytas pagrindas nutraukti apeliacinį procesą, tačiau konkrečiu nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį, į bylos eigą ir galutinį procesinį rezultatą, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė nepagrįstai patyrė teisinės pagalbos išlaidų, kadangi turėjo teisę gintis nuo pareikšto skundo. Ieškovė iš esmės laikytina šalimi, laimėjusia bylą (nutraukus apeliacinį procesą, įsiteisės pirmosios instancijos teismo sprendimas), dėl to jai priteistinas turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 94 straipsnis).
18. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad apeliaciniame procese turėjo 635,25 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Įvertinus atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, nuspręstina, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos, todėl iš atsakovės priteistinos ieškovės turėtos 635,25 Eur teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
19. UAB „Ritata“ nemokumo administratorius kartu su atsisakymu nuo apeliacinio skundo prašo grąžinti už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį.
20. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 602,00 Eur žyminio mokesčio.
21. CPK 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu byla šioje dalyje nurodytais būdais užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka, grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, arba 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama vėliau. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovei grąžintinas 602,00 Eur žyminis mokestis.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog šis apeliacinis procesas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteko prasmės, atsisakius nuo skundo, todėl yra pagrindas apeliacinį procesą pagal apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo nutraukti nelikus apeliacijos objekto ir taip apeliaciniam skundui netekus teisinio tikslingumo (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas dėl apeliacinio skundo ir Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo motyvų plačiau nepasisako, kadangi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nebesukels teisinių pasekmių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331, 338 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškimą dėl apeliacinio skundo atsisakymo priimti.
nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ritata“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ritata“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šventosios investicijos“ 635,25 Eur (šešis šimtus trisdešimt penkis eurus ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ritata“, juridinio asmens kodas 305697467, 602,00 Eur (šešis šimtus du eurus) žyminį mokestį, sumokėtą 2024-07-10 Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. 2422976721.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.