- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-16
- Bylos Nr.
- eB2-316-940/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00098-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Siuvimo namai“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Ritata“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Siuvimo namai“ pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ritata“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, uždaroji akcinė bendrovė „SME Capital 3“, uždaroji akcinė bendrovė „Profitus Crowdfunding“, V. R., V. R., A. W., M. W..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Siuvimo namai“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Ritata“ (toliau – Bendrovė, įmonė, atsakovė).
2. Nurodė, kad 2021 m. gruodžio 16 d. atsakovė UAB ,,Ritata“ ir ieškovė UAB „Siuvimo namai“ sudarė preliminarią buto pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Sutartis, Preliminarioji sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo, ateityje sudarydama notaro tvirtinamą pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, parduoti ieškovei sutartyje nurodytą trijų kambarių butą, preliminarus bendras plotas 48,75 kv. m, dvibučiame gyvenamajame name, kuris statomas 0,1861 ha atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo sumokėti sutartyje numatytą 138 000 Eur kainą. Atsakovė įsipareigojo iki 2022 m. balandžio 29 d. atlikti buto statybos darbus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti butą kaip atskirą baigtą statyti turtinį vienetą. Šalys susitarė per dešimt kalendorinių dienų po to, kai ieškovė gauna Sutarties 3.1.3. punkte nurodytą pranešimą, kartu apžiūrėti butą bei pasirašyti apžiūros aktą.
3. Preliminarioje sutartyje šalys susitarė, kad Preliminarioji sutartis įsigalioja jos pasirašymo momentu ir galioja iki 2022 m. liepos 1 d., išskyrus tuos atvejus, kai Sutartis pasibaigia anksčiau. 2022 m. gegužės 5 d. susitarimu prie Preliminariosios buto pirkimo – pardavimo sutarties šalys susitarė pratęsti visus Preliminariojoje sutartyje numatytus terminus (kiekvieną Preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą) penkiais mėnesiais, skaičiuojant nuo atitinkamo Preliminariojoje sutartyje numatyto termino paskutinės dienos.
4. Terminas pasirašyti pagrindinę buto pirkimo – pardavimo sutartį pasibaigė 2023 m. gruodžio 1 d. Atsakovė apie pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo datą per preliminarioje sutartyje numatytą terminą ieškovei nepranešė. 2024 m. birželio 21 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę, kad po 15 dienų nuo pranešimo įteikimo vienašališkai nutraukia 2021 m. gruodžio 16 d. preliminarią buto pirkimo – pardavimo sutartį ir pareikalavo per 1 darbo dieną grąžinti ieškovei 32 600 Eur avansą ir sumokėti ieškovei 34 500 Eur baudą. Atsakovė 67 100 Eur ieškovei nesumokėjo ir ieškovės teigimu yra skolinga minėtą sumą.
5. Pažymi, kad 2024 m. pradžioje buvo parduotas Bendrovės nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) – baseinai, pirtys, pravažiavimams skirtos žemės sklypo dalys, su atsakove susijusiems juridiniams asmenims. Atsakovė neatsiskaitė su eile rangovų, kurių reikalavimai buvo patenkinti teismų sprendimais išnagrinėtose civilinėse bylose. Atsakovė yra nemoki ir negalėdama patenkinti kreditorių reikalavimų civilinėse bylose, kuriose jai yra pareikšti turtiniai reikalavimai, deklaratyviai neigia kreditorių reikalavimus, nepalankius atsakovei sprendimus skundžia apeliacine tvarka, perleidimais susijusiems asmenims slepia likusį likvidų turtą. Atsakovė tokiais veiksmais pažeidžia ne tik ieškovės, bet ir visų kitų kreditorių, įskaitant tų, kurių reikalavimai buvo patenkinti teismo sprendimais, interesus.
6. Ieškovė 2024 m. liepos 12 d. raštu pranešė atsakovei, kad pranešimo išsiuntimo dienai neįvykdyta neginčijama atsakovės prievolė ieškovei sudaro 67 100 Eur ir jeigu per 15 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui (7 dienos po šio pranešimo išsiuntimo registruotu laišku dienos) atsakovė prievolės neįvykdys, ieškovė kreipsis į teismą dėl nemokumo proceso inicijavimo. Remiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 16 straipsniu, suėjus 15 dienų terminui, skirtam prievolei įvykdyti, susitarimo dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, skola nebuvo sumokėta, todėl ieškovė įgijo teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo.
Atsiliepimas
7. Atsakovė UAB „Ritata“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareiškimu sutinka. Prašo iškelti bankroto bylą.
8. Atsiliepime nurodė, kad UAB „Ritata“ 2021 m. pradėjo dviejų kvartalų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), statybos darbus pagal gautus statybą leidžiančius dokumentus. (duomenys neskelbtini) kvartale buvo numatyta pastatyti 15 gyvenamosios paskirties dvibučių namų (kotedžų), įrengti pirtį, baseiną, vaikų žaidimo aikštelę. (duomenys neskelbtini) kvartale pastatytas 31 dvibutis namas (kotedžas), įrengta pirtį, baseinas, vaikų žaidimo aikštelė, kupolas. Bendrovė ketino visus namus parduoti su kiekvienam butui priskirta žemės sklypo dalimi, o pravažiavimui naudojamas žemės sklypo dalis, baseinus, pirtis, palikti savo nuosavybėje ir šį turtą valdyti, suteikiant gyventojams teisę juo naudotis už 500 Eur metinį mokestį.
9. 2022 m. apie vasario mėn. buvo gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštas, kad bus atliekamas patikrinimas vietoje, nes buvo gauta duomenų, kad vykdomi statybos darbai neatitinka projektų. Bendrovė, patikrinusi faktiškai atliktus darbus ir parengtų projektų sprendinius, pastebėjo, kad iš tiesų yra neatitikimas, todėl pasinaudojo teisės aktų suteikiama teise savarankiškai pranešti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (toliau – Inspekcija) apie savavališką statybą dar iki savavališkos statybos akto surašymo, sumokėjo baudas, savavališkos statybos įteisinimo įmokas. Buvo atlikti faktiškai pastatytų statinių matavimai ir gauti nauji statybos leidimus tiek (duomenys neskelbtini) kvartalui, tiek (duomenys neskelbtini) kvartalui. Bendrovė įregistravo statinių 85 proc. baigtumą pagal surašytas pažymas apie darbų atlikimą nenukrypus nuo projekto (toliau – Pažymos) ir daliai statinių 100 proc. baigtumą pagal deklaracijas apie statybos darbų atlikimą (toliau – Deklaracijos). Butai 2022 m. liepos mėn. pradėti notariniais sandoriais pardavinėti klientams (pirkėjams). 2022 m. gruodžio mėn. pabaigoje buvo gautas Inspekcijos aktas, kuriame buvo konstatuota, kad ir naujai gauti statybos leidimai neatitinka fakto, t. y. to, kaip yra pastatyti statiniai. Inspekcija 2023 m. pradžioje kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti netinkamų statybų leidimų pagrindu surašytas Pažymas ir Deklaracijas.
Žemesnės instancijos teismas
11. 2024 m. pavasarį Inspekcija atliko neplaninį Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto 2023 m. gruodžio 11 d. leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. LSNS-33-231211-00295, t. y. trečiojo leidimo teisėtumo patikrinimą ir 2024 m. kovo 15 d. surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-30-240315-00004 (toliau – Aktas), kuriuo konstatuota, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai.
Šalies argumentai
12. Bendrovė dėjo pastangas sudaryti taikos sutartį, tačiau Inspekcija 2024 m. liepos 16 d. kreipėsi į teismą dėl Trečiojo leidimo panaikinimo, atsakovais nurodydama Bendrovę, Palangos m. sav. ir visus butus jau įgijusius savininkus. 2024 m. spalio mėn. paaiškėjo, kad Inspekcijos ieškiniu iškelto ginčo greitu būdu užbaigti nepavyks, esamų butų realizuoti taip pat nėra galimybės dėl šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl Bendrovė nebeturėjo lėšų ir nustojo mokėti įmokas kredito įstaigoms.
13. Šiuo metu Bendrovė mokėjimų tiek kreditoriams, tiek rangovams, tiek tiekėjams ar avansus ketinantiems susigrąžinti klientams atlikti negali. Jei nebūtų pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, Bendrovės vadovas pats privalėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi tokią pareigą numato teisės aktai. Bendrovė yra nemoki: ji negali vykdyti prievolių kredito įstaigoms, sumokėti pagal teismo sprendimus, o turimas turtas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali būti realizuotas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Bendrovės nemokumas atsirado apie 2024 m. spalio mėn., nemokumas buvo sąlygotas išimtinai pateikto Inspekcijos ieškinio ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, draudžiančių butus įregistruoti pagal naujas deklaracijas apie statybos darbų užbaigimą Trečiojo leidimo pagrindu, tai pat draudžiančių butus parduoti esamiems klientams, pasirašiusiems preliminariąsias sutartis. Pažymi, kad 2024 m. pradžioje buvo parduotas Bendrovės turtas – anksčiau minėti baseinai, pirtys, pravažiavimams skirtos žemės sklypo dalys. Pardavimas buvo atliktas Bendrovei nusprendus neteikti administravimo paslaugų, nes per 2023 m. sezoną pajamos buvo gautos labai nedidelės, kilų daug sunkumų dėl sklandaus administravimo užtikrinimo. Priešingai nei nurodoma pareiškime, 2024 m. turtas buvo parduotas visiškai su Bendrove nesusijusiems asmenims, kurie, kiek Bendrovei žinoma, turtą prižiūri ir užtikrino jo veikimą 2024 m. vasaros sezonu. Administravimo atsisakymo (turto pardavimo metu) Bendrovė jau buvo gavusi Trečiąjį leidimą, Inspekcijos ieškinys dėl jo panaikinimo net nebuvo pateiktas, Bendrovė planavo iš naujo įregistruoti visus butus ir juos parduoti, tuo metu Bendrovė nebuvo nemoki, mokėjo visus einamuosius mokėjimus kredito įstaigoms.
15. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. R. ir V. R., byloje dalyvaujantys ieškovės pusėje, prašo esant teisės aktuose ir teismų praktikoje suformuotiems pagrindams nemokumo (bankroto) bylą iškelti, tikslu apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių interesus.
Atsiliepimas
16. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „SME Capital 3“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškovės pateiktu pareiškimu nesutinka ir mano, jog ieškovė nėra įgijusi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, todėl ieškovės pareiškimas teismo negalėjo būti priimtas, o jį priėmus byla pagal ieškovės pareiškimą turi būti nutraukta.
17. Pažymi, kad ieškovė neturi galiojančios ir neginčytinos reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu, todėl neturi teisės inicijuoti nemokumo bylos atsakovei. Ieškovės reikalavimas yra kildinamas iš Preliminarios sutarties. Terminas sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė 2022 m. gruodžio 1 d., todėl ieškovė 2024 m. birželio 20 d. pranešimu negalėjo nutraukti Preliminarios sutarties, kuri jau buvo pasibaigusi ir nebegaliojo. Atsakovė neigia turinti prievolę grąžinti avansą ir sumokėti baudą ieškovei. Tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad ieškovė tariamai turi neginčytiną reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu, tai ieškovės reikalavimo teisė yra ne 67 100 Eur dydžio, o 32 600 Eur. Ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės sumokėti 34 500 Eur dydžio baudą.
18. Pažymi, kad terminas sudaryti pagrindinę sutartį baigėsi 2022 m. gruodžio 1 d. Ieškovė, teigdama, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, patvirtina, jog žinojo, kad jos teisės yra pažeistos. Įvertinus tai ir aplinkybę, kad reikalavimams dėl baudos taikomas sutrumpintas 6 mėn. terminas, darytina išvada, jog ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl baudos pagal Preliminariąją sutartį pareikšti yra praleistas, o tai yra savarankiškas pagrindas teigti, jog dalis ieškovės reikalavimo neabejotinai yra nepagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).
19. Prašo nutraukti civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 2 punkto ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 9 straipsnio pagrindu, kadangi nebuvo įvykdyta privaloma ikiteisminė procedūra.
20. Nurodo, kad 2024 m. liepos 12 d. pranešime ieškovė nepasiūlė atsakovei sudaryti susitarimo dėl pagalbos ar priimti sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Tuo tarpu duomenų apie tai, jog: 1) anksčiau buvo sudarytas susitarimas dėl pagalbos nevykdomas/netinkamai vykdomas; 2) antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nėra, todėl akivaizdu, jog neegzistuoja JANĮ 9 straipsnio 4 dalies sąlygos, kurioms esant ieškovė turėtų teisę pranešimu dėl nemokumo bylos iškėlimo nepasiūlyti atsakovei sudaryti susitarimo dėl pagalbos ar priimti sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismui vertinant, kad ieškovės pareiškimas atitinka JANĮ 9 straipsnio, 16 straipsnio reikalavimus ir byla dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Ritata“ negali būti nutraukta, prašo atmesti UAB „Siuvimo namai“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Ritata“; priteisti UAB „SME Capital 3“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį pagrindžiantys dokumentai bus pateikti bylos nagrinėjimo metu.
22. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, A. W., M. W. prašo bankroto proceso (ne)kėlimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Pažymi, kad dėl duomenų iš UAB „Ritata“ pusės pateikimo stokos yra sunku įvertinti tikrąją UAB „Ritata“ finansinę padėtį, o taip pat iš pareiškimo nėra aišku ar ieškovė tikrai turi galiojantį neginčytiną reikalavimą UAB „Ritata“ atžvilgiu.
23. Nurodo, kad UAB „Ritata“ nepateikė duomenų, kad: (1) ji toliau nebegali verstis savo ūkine komercine veikla; (2) jos visam nuosavybės teise turimam turtui yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir/ar areštas; (3) vyko derybos su Inspekcija dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gruodžio 11 d. išduoto leidimo Nr. LSNS-33-231211-00295 (ne)teisėtumo ir galimybės realiai įgyvendinti inspekcijos ieškinyje pateiktus reikalavimus.
24. Pažymi, kad iškėlus UAB „Ritata“ bankroto bylą, neatmestina būtinybė atlikti vertinimą dėl įmonės vadovo atsakomybės dėl įmonės nemokumo bei įvertinti ar įmonės bankrotas nėra tyčinis, ypatingai atsižvelgiant į tokias aplinkybes, kaip: finansinių dokumentų neteikimas valstybės registrams, informacijos apie problemas su statybos leidimais slėpimas nuo kreditorių, preliminariosiose sutartyse garantavimas, kad nėra iškeltų ir (arba) pradėtų, nagrinėjamų ar gresiančių bylų, kurios galėtų turėti įtakos preliminariosios sutarties sudarymui, galiojimui ar jos vykdymui, sąmoningai žinant, kad yra apribotos galimybės (pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės) inicijuoti statybos darbų užbaigimo procesus.
25. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, uždaroji akcinė bendrovė „Profitus Crowdfunding“ prašo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti.
26. Nurodo, kad nei ieškovė, atsakovė nepateikė jokios informacijos, kuri numatyta JANĮ 17 straipsnio 2 dalyje, bei dokumentų, kurie pagrįstų atsakovės nemokumą ar kad nėra visiškai jokių galimybių tęsti veiklą. Byloje nėra jokios informacijos apie atsakovės kreditorius bei skolininkus, apie atsakovės turto sąrašą, piniginių lėšų likutį banko sąskaitose ir kt. Vien tai, kad atsakovė dalyvauja kaip proceso šalis bylose, kur atsakovės atžvilgiu pareikšti turtinio pobūdžio ar kiti reikalavimai, dar nereiškia, kad atsakovė yra ar taps nemoki. Pritaria UAB „SME Capital 3“ pozicijai, jog ieškovė, teikdama pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nesilaikė išankstinės ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarkos, kaip yra numatyta JANĮ 9 ir 16 straipsniuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl (ne)ginčijamos ieškovės teisės
27. Nemokumo procesą gali pradėti asmenys, kurių teisė (pareiga) inicijuoti nemokumo procesą yra nustatyta įstatyme. Asmenys, turintys teisę ir pareigą inicijuoti nemokumo procesą, reglamentuojami JANĮ 4 – 5 straipsniuose. Įstatyme nustatytas nemokumo procesą inicijuojančių asmenų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą nemokumo procesą turi teisę inicijuoti kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. JANĮ 9 straipsnyje apibrėžtas nemokumo proceso inicijavimas, kai jį inicijuoja kreditorius. Pagal JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, pabaigos.
28. Ieškovė savo reikalavimą kildina iš preliminarios sutarties. Nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklostę ikisutartiniai teisiniai santykiai ir šalys to neginčija, taip pat nėra ginčo dėl ieškovės sumokėto 32 600 Eur avanso ir aplinkybių, kad šalių sutartu terminu pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.
29. Nors nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjimu atveju įvertinus byloje pateiktus įrodymus, tai, kad atsakovė pateiktame atsiliepime neginčijo ieškovės reikalavimo teisės pagrįstumo, vien tuo pagrindu, kad atsakovė 2024 m. liepos 24 d. atsakyme į ieškovės 2024 m. birželio 20 d. ir 2024 m. liepos 12 d. pranešimus neigė, jog pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl jos (atsakovės) kaltės, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovė neturi galiojančios ir neginčytinos reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu, ir nėra subjektas galintis inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (JANĮ 4 straipsnis).
30. Teismas pažymi, kad spręsdamas bankroto bylos iškėlimo arba atsisakymo iškelti bankroto bylą klausimą, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimo nesprendžia, nes faktas, ar ieškovės reiškiamas finansinis reikalavimas yra pagrįstas, galės būti nustatytas išnagrinėjus kreditorės pareikšto finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą tuo atveju, jei bendrovei būtų iškelta bankroto byla (JANĮ 42 straipsnis). Vadovaujantis išdėstytu šioje bankroto proceso stadijoje teismas plačiau nepasisako dėl ieškovės reikalavimo atsakovei sumokėti 34 500 Eur dydžio baudą (ne)pagrįstumo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „SME Capital 3“, argumentų, kad ieškovės reikalavimo teisė yra ne 67 100 Eur, o 32 600 Eur, kadangi ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės sumokėti 34 500 Eur dydžio baudą bei argumentų dėl sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino taikymo.
Dėl išankstinės ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo tvarkos
31. Pagal JANĮ 9 straipsnio 2 dalį pranešime, siunčiamame atsakovui su įspėjimu dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti nurodyta juridinio asmens neįvykdyta, neginčijama prievolė.
32. Teisė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą įteikimo, jei anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jei antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių galima tenkinti reikalavimus (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktai).
33. Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas JANĮ 9 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad pranešime kreditorius turi informuoti, įspėti skolininką, jog, nepasiekus nė vieno iš galimų alternatyvių ginčo sprendimo rezultatų, kreditorius galės inicijuoti bankroto procesą teisme. Įstatymas neįpareigoja kreditoriaus siūlyti skolininkui sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, o tiesiog numato galimus taikius ginčo sprendimo būdus, todėl negalima teigti, kad JANĮ yra nustatyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Kreditorius turi teisę pasirinkti, koks ginčo sprendimo būdas jam yra priimtiniausias, ir pranešime dėl ketinimo kreiptis į teismą nurodyti būtent jį. Visų galimų alternatyvų (siūlymas įvykdyti neginčijamą prievolę, sudaryti susitarimą dėl pagalbos, priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka) nenurodymas pranešime negali būti traktuojamas kaip netinkamas kreditoriaus pranešimas apie jo ketinimą inicijuoti skolininkui bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-781/2020; 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-104-567/2022).
34. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad juridinio asmens vadovas, gavęs tokį įspėjimą, privalėdamas būti rūpestingas bei atidus, turi galimybę pats susipažinti su nemokumo bylų iškėlimą reglamentuojančiais teisės aktais bei ieškoti būdų, padėsiančių išvengti bankroto bylos iškėlimo ir taikiai susitarti su kreditoriumi (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-781/2020). JANĮ 9 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl pranešimo skolininkui apie ketinimą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo turi būti aiškinami ne formaliai, o vertinami šio pranešimo tikslai ir skolininko galimybė suprasti kreditoriaus ketinimus ir reikalavimus.
35. Ieškovė prieš kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Ritata“, vadovaudamasi JANĮ 9 straipsnio nuostatomis, surašė ir išsiuntė atsakovei JANĮ 9 straipsnyje nurodytą pranešimą, jame įvardijo neįvykdytos prievolės dydį, nustatė 15 dienų terminą prievolei įvykdyti bei nurodė, kad, atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius prievolės, kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai, kad pranešimas buvo išsiųstas ir atsakovė jį gavo, patvirtina atsakovės 2024 m. liepos 24 d. atsakymas, iš kurio turinio, matyti, jog atsakovė suprato ieškovės 2024 m. liepos 12 d. pranešimo turinį bei pasekmes. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Ritata“ ieškovė teismui padavė 2024 m. spalio 15 d., t. y. suėjus 2024 m. liepos 12 d. pranešime atsakovei UAB „Ritata“ nustatytam prievolės įvykdymo terminui.
36. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir ginčo klausimui išspręsti aktualia teismų praktika, teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog ieškovė 2024 m. liepos 12 d. pranešime tiesiogiai nenurodė, kad tuo atveju, jeigu per pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorė kreipsis į teismą dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo, nėra pagrindas ieškovės 2024 m. liepos 12 d. pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo vertinti kaip neatitinkantį JANĮ 9 straipsnio reikalavimų ir spręsti, jog ieškovė nepagrindė teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalis).
Dėl bankroto bylos (ne)iškėlimo
37. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Nemokumo sąvoka yra apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
38. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: 1) ar juridinis asmuo negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); 2) ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Įmonės nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti bent vieną iš minėtų sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).
39. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).
40. Nustatyta, kad atsakovė UAB „Ritata“ įsteigta 2021 m. vasario 9 d. Veiklos rūšys – didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį; gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba; kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla; krovininis kelių transportas; krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla; maisto produktų gamyba; maisto produktų, gėrimų ir tabako nespecializuota didmeninė prekyba; maisto, gėrimų ir tabako prekyba specializuotose parduotuvėse; mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse; miškininkystė ir medienos ruoša; nekilnojamojo turto operacijos; nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas; pagaminto valgio tiekimas renginiams ir kitų maitinimo paslaugų veikla; pastatų remontas, restauravimas ir rekonstravimas; restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla; transportui būdingų paslaugų veikla; užsakomasis pardavimas pastų arba internetu; variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekyba bei remontas; variklinių transporto priemonių pardavimas; variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas.
41. Atsakovė aktualiausių finansinės atskaitomybės dokumentų už 2023 m. nėra pateikusi Juridinių asmenų registrui. Paskutiniai finansiniai atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui pateikti už 2022 m. Atsakovės vadovas kartu su atsiliepimu teismui pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus: (1) įmonės balansus už laikotarpius 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. rugsėjo 30 d.; (2) 2024 m. rugsėjo 30 d.; 2023 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitas.
42. Balansų duomenimis bendrovėje nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų buvo: 2021 m. gruodžio 31 d. – 3 853 477 Eur; 2022 m. gruodžio 31 d. – 10 000 569 Eur; 2023 m. gruodžio 31 d. – 2 750 299 Eur; 2024 m. rugsėjo 30 d. – 1 627 361 Eur. Mokėtinos sumos per vienerius metus – 1 431 369 Eur (2021 m.); 2 353 295 Eur (2022 m.); 4 667 431 Eur (2023 m.); 3 593 454 Eur (2024 m. rugsėjo 30 d.). Po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 3 371 293 Eur (2021 m.); 7 348 945 Eur (2022 m.); 0 - 2023 m., 2024 m. rugsėjo 30 d.
43. Ilgalaikio turto vertė buvo – 2 061 740 Eur (2021 m.); 3 157 904 Eur (2022 m.); 969 847 Eur (2023 m.); 669 380 Eur (2024 m. rugsėjo 30 d.). Trumpalaikio turto vertė – 1 791 737 Eur, iš jų 1 556 369 Eur atsargos (2021 m.); 6 842 665 Eur, iš jų 4 719 973 Eur atsargos, 2 122 692 Eur kitas trumpalaikis turtas (2022 m.); 1 778 161 Eur, iš jų 1 648 972 Eur atsargos, 55 710 Eur gautinos sumos, 73 479 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai (2023 m.); 955 710 Eur, iš jų 900 000 Eur atsargos, 55 710 Eur per vienerius metus gautinos sumos (2024 m. rugsėjo 30 d.). Detalesnių duomenų kas sudaro įmonės ilgalaikį ir trumpalaikį turtą teismui nėra pateikta. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų apie atsakovės kreditorius ir skolininkus.
44. Pelno (nuostolių) ataskaitų duomenimis įmonė 2021 m. patyrė 497 566 Eur nuostolių; 2022 m. gavo 214 878 Eur pelno; 2023 m. patyrė 1 127 052 Eur nuostolių; 2024 m. rugsėjo 30 d. patyrė 48 961 Eur nuostolių.
45. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Plungės apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4528-995/2024 dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gruodžio 11 d. išduoto leidimo Nr. LSNS-33-231211-00295 dalies (ne)teisėtumo, kuriuo suteikta teisės statyti 57 naujus statinius. Nustatyta, kad šioje civilinėje byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atliktas įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo taikymo nekilnojamam turtui – pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini). Žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), viena iš bendrasavininkių ir ginčo objektu esančių pastatų statytojų yra atsakovė UAB „Ritata“.
Žemesnės instancijos teismas
46. Klaipėdos apygardos teisme šiuo metu nagrinėjamos trys civilinės bylos (Nr. e2-618-440/2024; Nr. e2-802-889/2024; Nr. e2-822-796/2024) dėl preliminarių sutarčių sudarytų dėl nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini), pripažinimo pagrindinėmis sutartimis. 2024 m. UAB „Ritata“ atžvilgiu buvo išnagrinėta 15 civilinių bylų, kuriose iš įmonės priteistos skolos kreditoriams. 2024 m. vasario 23 d. Plungės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-60-999/2024 buvo panaikintos statytojai UAB „Ritata“ išduotos pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto sprendinių ir panaikintas registravimas Lietuvos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ (IS „Infostatyba“) dėl 28 pastatų (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini), ir panaikinta 19 neteisėtai surašytų deklaracijų bei viena deklaracija panaikinta dalyje dėl gyvenamųjų dvibučių namų adresu (duomenys neskelbtini) g. bei (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
47. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Ritata“ be turto, esančio (duomenys neskelbtini), dar turi nuosavybės teise 13 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), 11 žemės sklypų (duomenys neskelbtini), 7 žemės sklypus (duomenys neskelbtini), žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini), 5 žemės sklypus su statiniais (duomenys neskelbtini), Patalpą/butą (duomenys neskelbtini), Patalpą/butą (duomenys neskelbtini). Taip pat yra areštuotas UAB „Ritata“ priklausantis pastatas, kuriame yra butas - (duomenys neskelbtini), Vertė: 127 000,00 Eur (turto arešto mastas 115 800,00 Eur) ir butas, bendras plotas 48,24 kv. m (turto arešto mastas 18 247,56 Eur).
48. Atsakovės vardu registruotos keturios transporto priemonės, iš jų trims transporto priemonėms dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas. Duomenų apie turimo nekilnojamojo turto, transporto priemonių vertę atsakovė neteikė (CPK 178 straipsnis).
49. Atsakovės skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2024 m. gruodžio 2 d. sudarė 856,77 Eur. Įmonėje yra vienas darbuotojas (apdraustasis). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis 2024 m. gruodžio 4 d. atsakovė buvo skolinga 166 732,16 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis šiuo metu vykdomos devynios vykdomosios bylos, kuriose išieškoma iš atsakovės bendrai apie 358 000 Eur suma. Pažymėtina, kad visi priverstiniai skolos išieškojimo procesai buvo pradėti 2024 m. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė susiduria su reikšmingais finansiniais sunkumais.
50. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018).
51. Teismas įvertinęs ir išanalizavęs į bylą pateiktus bei teismo išreikalautus duomenis, nesant kitų duomenų vertina, jog nepakanka duomenų konstatuoti, jog atsakovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai viršija turimo turto vertę, kas vertinant atsakovės finansinę padėtį pagal balanso testą neleidžia daryti išvados dėl atsakovės nemokumo (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Tačiau bylos duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad įmonės įsipareigojimai kreditoriams nuolat auga; ji turi daug pradelstų prievolių; dėl statybos (kurios šiuo metu yra sustabdytos) teisėtumo vyksta teisminiai ginčai; atsakovės atžvilgiu yra pradėta daug vykdomųjų bylų, o nesugebėjimas vykdyti finansinius įsipareigojimus nėra laikinas. Byloje pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, 2023 – 2024 metų duomenys atskleidžia reikšmingą bendrovės finansinės situacijos pablogėjimą. Nesant duomenų apie tai, jog atsakovė be statybos, vykdo dar kitą realią ūkinę komercinę veiklą apibrėžtą steigimo dokumentuose, taip pat nustačius atsakovės pradelstas finansines prievoles ir nenustačius duomenų apie tai, jog atsakovė turi finansavimo šaltinių, iš kurių būtų galima dengti esamus finansinius įsipareigojimus kreditoriams, teismas sprendžia, kad atsakovės negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas ir dėl to atsakovė laikytina nemokia likvidumo testo aspektu.
52. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė iš esmės visiškai neįrodinėjo savo mokumo ir prašė iškelti bankroto bylą.
53. Apibendrinant nustatytas faktines aplinkybes bei nurodytus įrodymus, teismas sprendžia, kad atsakovė yra nemoki, laiku negali vykdyti turtinių prievolių, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, kuri leistų įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta. Atsisakymas iškelti bankroto bylą gali lemti pradelstų finansinių reikalavimų padidėjimą, kuris pažeistų pačios bendrovės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus. Pažymėtina, kad atsakovės nepateikimas duomenų, kurie įrodytų, kad įmonė vykdo veiklą ir jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, leidžia teismui pripažinti įmonę nemokia, remiantis teismo iniciatyva surinktais duomenimis. Tai galima padaryti net tuo atveju, kai šie duomenys nėra išsamūs, jei byloje nėra pateikta išsamesnės informacijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018; 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1258-450/2022).
54. Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotinas Bendrovės nemokumas, nes Bendrovė laiku neatsiskaito su valstybės biudžetu, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu ir kitais kreditoriais, o negalėjimas atsiskaityti yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio, aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima atsisakyti kelti bankroto bylą, byloje nenustatyta (JANĮ 22 straipsnio 3 dalis), todėl yra pagrindas iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Ritata“ bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).
55. Paminėtina, kad atsakovė ir bankroto proceso metu turi teisę siekti taikos sutarties su kreditoriais sudarymo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu atveju būtų pagrindas svarstyti dėl bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2, 3 dalys, 79, 80 straipsniai). Be to, įmonė bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau negu tai ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas JANĮ nustatyta tvarka (JANĮ 63 straipsnis).
56. Pažymėtina ir tai, kad bankroto procesas susideda iš daugelio savarankiškų procedūrų, o būtent jis prasideda nuo pareiškimo dėl bankroto bylos priėmimo ir baigiasi priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos. Tačiau bankroto proceso metu gali būti nagrinėjama daugybė savarankiškų ginčų – dėl tyčinio bankroto, dėl kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo, ir kt.
57. Pagal JANĮ 34 straipsnio 7 dalies nuostatas teismas nutartimi iškelti bankroto bylą kartu paskiria ir nemokumo administratorių. Vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir naudojantis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis), atrinktas nemokumo administratorius Egidijus Dūda (sąrašo eilės Nr. N-FA0056, adresas: Verkių g. 32, LT08221, Vilnius, tel. +37061286008, el. paštas nemokumas.duda@gmail.com), kuris pareiškė sutikimą teikti atsakovei administravimo paslaugas nemokumo procese. Duomenų, kad administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, teismas neturi. Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).
58. Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis).
59. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1299 redakcija) „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą“ patvirtinti atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiai; nustatyta, kad bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA. Atsižvelgiant į bankroto iškėlimo dienai turimus duomenis apie įmonę, nemokumo administratoriui nustatytinas 12 684,76 Eur bazinis atlygis, kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
60. Iškėlus uždarajai akcinei bendrovei „Ritata“ bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas šios įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 25 straipsnio 6 dalis, 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
61. Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).
62. Pagal JANĮ įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.
63. Paskirtas nemokumo administratorius įpareigotinas apie įsiteisėjusią teismo nutartį informuoti JANĮ 27 straipsnio 3 dalyje nurodytus subjektus.
64. Nutarčiai įsiteisėjus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų misterijos pavestina grąžinti UAB „Siuvimo namai“ 606 Eur žyminį mokestį (sumokėtą 551 Eur žyminį mokestį už ieškinį ir 55 Eur už atskirąjį skundą), mokėjimo užduoties kodai (ID) ZN61668; ZN66974 (CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, 25 – 26 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Ritata“, juridinio asmens kodas 305697467, bankroto bylą.
Uždarosios akcinės bendrovės „Ritata“, juridinio asmens kodas 305697467, nemokumo administratoriumi paskirti Egidijų Dūdą (sąrašo eilės Nr. N-FA0056, adresas: Verkių g. 32, LT08221, Vilnius, tel. +370 612 86 008, el. paštas nemokumas.duda@gmail.com).
Nustatyti paskirtam nemokumo administratoriui 12 684,76 Eur bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.
Iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos areštuoti uždarosios akcinės bendrovės „Ritata“, ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Nutarties dalį dėl turto arešto vykdyti skubiai.
Nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „Ritata“ valdymo organams 15 dienų laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bendrovės nemokumo administratoriui valdomą ir naudojamą įmonės turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visą juridinio asmens informaciją.
Išaiškinti, kad uždarosios akcinės bendrovės „Ritata“ valdymo organams teismo nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną nevykdymo dieną.
Išaiškinti, kad kreditoriai, per 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos, gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.
Pavesti nemokumo administratoriui atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir 59 straipsnyje nustatytus veiksmus, sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.
Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti ieškovei, atsakovei, tretiesiems asmenims, paskirtam nemokumo administratoriui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Turto arešto aktų registrui.
Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Garantinio fondo administratoriui, Turto arešto aktų registro tvarkytojui, kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose uždarajai akcinei bendrovei „Ritata“ pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriuose turtinius reikalavimus yra pareiškusi pati uždaroji akcinė bendrovė „Ritata“, antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš atsakovės ar dėl jos turto arešto.
Įpareigoti nemokumo administratorių apie įsiteisėjusią teismo nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo nedelsiant informuoti JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2 – 5 punktuose nurodytus subjektus.
Įpareigoti nemokumo administratorių ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjusios nutarties iškelti bankroto bylą gavimo dienos šios nutarties kopiją išsiųsti JANĮ 27 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams.
Nutarčiai įsiteisėjus pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų misterijos grąžinti UAB „Siuvimo namai“ 606 Eur (šešių šimtų šešių eurų) žyminį mokestį, mokėjimo užduoties kodai (ID) ZN61668; ZN66974.
Nutartis, išskyrus jos dalį dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo, per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.