- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-14
- Bylos Nr.
- e2-372-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00155-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Edilas“, uždarosios akcinės bendrovės „Norstatus“, uždarosioms akcinėms bendrovėms „Uno“
- Trečiasis asmuo
- V. T., M. G., R. P., V. U., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „RASA“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Edilas“ atskirąjį skundą ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norstatus“ bei trečiųjų asmenų V. T. ir M. G. prisidėjimą prie atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RASA“ patikslintą ieškinį atsakovėms uždarosioms akcinėms bendrovėms „Uno“, „Norstatus“ ir „Edilas“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, galinčius sukelti žalą bei sandorių pripažinimo niekiniais (negaliojančiais), tretieji asmenys - R. P., V. T., M. G., V. U., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „RASA“ teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašo:
1.1. Uždrausti atsakovėms UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“ vykdyti bei organizuoti (patiems arba per kitus asmenis) nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) statybos darbus, t. y. darbus statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo);
1.2. Pripažinti atsakovių UAB „Uno“ ir UAB „Norstatus“ 2021 m. vasario 12 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 761 niekine;
1.3. Atsisakius tenkinti ieškinio 1.2 punkto reikalavimą, pripažinti atsakovių UAB „Uno“ ir UAB „Norstatus“ 2021 m. vasario 12 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 761 negaliojančia;
1.4. Pripažinti atsakovių UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“ 2021 m. vasario 12 d. jungtinės veiklos sutartį niekine;
1.5. Pripažinti atsakovių UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“ 2021 m. balandžio 28 d. jungtinės veiklos sutarties papildymą Nr. 1 niekiniu;
1.6. Taikyti vienašalę restituciją, t. y. grąžinti UAB „Uno“ nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini);
1.7. Išreikalauti iš UAB „Edilas“ nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), jį grąžinant UAB „Uno“;
1.8. Atsisakius tenkinti šio ieškinio 1.6 punkto reikalavimą, taikyti restituciją ekvivalentu pinigais, t. y. iš UAB „Norstatus“ UAB „Uno“ naudai priteisti 1 723 827 Eur dydžio sumą;
1.9. Priteisti iš atsakovių UAB „Norstatus“, UAB „Uno“ ir UAB „Edilas“ ieškovei UAB „RASA“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi taikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovėms UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“ vykdyti bei organizuoti (patiems arba per kitus asmenis) nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) statybos darbus, t. y. darbus statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo).
Šalies argumentai
3. Atsakovė pateikė teismui prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę UAB „RASA“ pateikti 231 624,12 Eur dydžio nuostolių, galinčių atsirasti dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimą, per 10 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties priėmimo dienos sumokant į teismo depozitinę sąskaitą 231 624,12 Eur sumą arba pateikti tokios pat sumos banko garantiją.
Atsiliepimas
4. Atsakovė nurodė, kad dėl ieškovės iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurių pagrindu buvo sustabdyti bet kokie statybos darbai ginčo objektuose, atsakovė iš viso patirs ne mažiau kaip 231 624,12 Eur nuostolių, susidedančių iš: 1) 95 829,22 Eur statybos darbų, atliktinų šalinant galinčią atsirasti žalą dėl sustabdytų statybos darbų, kaštai; 2) 8 000 Eur netesybų (baudos) už nesumontuotus langus objekte (duomenys neskelbtini) pagal UAB „Edilas“ ir UAB „Langų parkas“ 2021 m. gegužės 18 d. sudarytą sutartį Nr. 210518-30; 3) 13 668,90 Eur mokėto nuomos mokesčio už statybinės įrangos nuomą ir būsimų nuostolių už vėlesnį nuomos laikotarpį; 4) 114 126 Eur sumą būsimų nuostolių dėl statybos darbų pabrangimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi atsakovės UAB „Edilas“ prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmetė.
6. Nurodė, kad paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, jog nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.).
7. Teismas nurodė, kad atsakovės UAB „Edilas“ pateikti dokumentai patvirtina, jog ji jau patyrė dalį nuostolių, nurodytų teismui pateiktame prašyme. Be to, teismas nesutiko su atsakovės nurodoma 95 829,22 Eur nuostolių suma (statybos darbų, atliktinų šalinant galinčią atsirasti žalą dėl sustabdytų statybos darbų, kaštai), taip pat tik iš dalies sutiko su atsakovės nurodoma 13 668,90 Eur nuostolių suma (UAB „Edilas“ mokėtas nuomos mokestis už statybinės įrangos nuomą ir būsimi nuostoliai už vėlesnį nuomos laikotarpį).
Šalies argumentai
8. Teismas pažymėjo, kad pateiktame prašyme nenurodyta (ir neįrodinėjama), jog dėl kokių nors UAB „RASA“ veiksmų ar kitų aplinkybių UAB „Edilas“ nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galimai UAB „RASA“ nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomas. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie ieškovės turtinę padėtį ir neįrodinėjo, kad, priėmus galutinį procesinį sprendimą, UAB „RASA“ nebus pajėgi atlyginti atsakovės patirtus nuostolius (jeigu tokie bus).
Atsiliepimas
9. Ieškovė kartu su atsiliepimu į prašymą pateikė 2021 m. rugsėjo 30 d. preliminarų balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. Šiais dokumentais ji įrodinėja, kad yra finansiškai pajėgi atlyginti nuostolius, jeigu atsakovė juos patirs dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iš ieškovės atsiliepimo į prašymą ir viešai skelbiamų duomenų teismas nustatė, kad UAB „RASA“ nutarties priėmimo dieną dirba 57 darbuotojai, 2020 m. jos pajamos buvo 1 416 416 Eur, grynasis pelnas siekė 430 893 Eur. Iš 2021 m. rugsėjo 30 d. preliminaraus balanso nustatė, kad įmonė turi 8 288 611 Eur vertės turto, o iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog per 2020 m. 9 mėnesius gavo 1 268 770 grynojo pelno.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas pažymėjo, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas gali būti taikomas tik nustačius abiejų sąlygų visumą, o atsakovei neįrodžius vienos iš nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygos (tikėtino nuostolių išieškojimo apsunkinimo arba neįmanomumo), atsakovės prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo negali būti tenkinamas.
III. Atskirojo skundo, pareiškimo dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai
11. Atsakovė UAB „Edilas“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - įpareigoti ieškovę UAB „RASA“ pateikti 231 624,12 Eur dydžio nuostolių, galinčių atsirasti dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimą, per dešimt kalendorinių dienų nuo teismo nutarties priėmimo dienos sumokant į teismo depozitinę sąskaitą 231 624,12 Eur sumą arba pateikti tokios pat sumos banko garantiją. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
11.1. Atsiliepime į UAB „Edilas“ prašymą dėl nuostolių užtikrinimo taikymo atsakovė UAB „Norstatus“ buvo nurodžiusi galimas grėsmes dėl kompensacijos išieškojimo apsunkinimo, tačiau teismas į tai visiškai nekreipė dėmesio. Nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų (kurių teismas nevertino), rodančių, kad UAB „Edilas“ patirtų ir ateityje atsirasiančių nuostolių išieškojimas iš UAB „RASA“ būtų pakankamai sudėtingas.
11.2. UAB „Edilas“ prašomų užtikrinti nuostolių atlyginimo suma (231 624,12 Eur) yra pakankamai didelė. Jau vien tokio dydžio sumos atlyginimas pats savaime būtų probleminis ir priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė UAB „Edilas“ įrodė visų 231 624,12 Eur nuostolių pagrįstumą.
11.3. UAB „RASA“ pastaruoju metu yra įgijusi papildomų finansinių įsipareigojimų pagal kitose civilinėse bylose su tais pačiais atsakovais ir trečiaisiais asmenimis priimtus teismų procesinius sprendimus ir dėl to ieškovė artimiausiu metu bus priversta patirti 239 512,30 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, ieškovei neabejotinai bus sudėtinga kompensuoti ir UAB „Edilas“ 231 624,12 Eur nuostolius.
11.4. Atsakovė taip pat nesutinka, kad ieškovė yra finansiškai pajėgi atlyginti nuostolius, jeigu atsakovė juos patirtų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovės pateiktas balansas yra preliminarus, jis nėra teikiamas nei Juridinių asmenų registrui, nei Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl jame nurodyta informacija, nėra patikima, ja vadovautis negalima. Juridinę reikšmę turi tik galutinis balansas, kurio ieškovė nėra pateikusi.
11.5. Be to, net ir vertinant preliminaraus balanso duomenis, matyti, kad dabartinė ieškovės turtinė padėtis, lyginant su ankstesne, yra ženkliai pablogėjusi. Nors ieškovės turto vertė per 2021 m. pirmus devynis mėnesius išaugo, šio turto prieaugį 2021 m. rugsėjo 30 d. preliminariame balanse sudaro tik finansinio turto, ieškovės turimų ar įgytų vertybinių popierių vertės padidėjimas. Vertybinių popierių rinkos vertė yra labai sąlyginė, todėl finansinio turto atvaizdavimas įmonės balanse tam tikra verte dar nereiškia, kad tai yra tikroji šio turto vertė ir kad šis turtas yra likvidus (jį įmanoma parduoti už balanse nurodytą vertę).
11.6. Pagal preliminarų balansą ieškovės turimos piniginės lėšos per ataskaitinį laikotarpį sumažėjo nuo 493 019 Eur iki 12 670 Eur. Tai reiškia, kad ieškovė neturi „laisvų“ piniginių lėšų ne tik atsakovės prašomų nuostolių užtikrinimui, bet ir minėtais teismų procesiniais sprendimais priteistai bendrai 239 512,30 Eur sumai sumokėti. Taigi, UAB „RASA“ nėra finansiškai pakankamai pajėgi atlyginti esamus ir būsimus UAB „Edilas“ nuostolius. Teismas šios aplinkybės neįvertino.
11.7. Be to, labai ženkliai nuo 1 406 635 Eur iki 4 231 629 Eur išaugo UAB „RASA“ finansiniai įsipareigojimai. Iš šios sumos net 1 027 588 Eur sumą UAB „RASA“ privalės sumokėti per vienerius metus. Tuo tarpu materialaus turto, kuris iš esmės galėtų būti nukreiptas ieškovės turimiems įsipareigojimams įvykdyti, pagal preliminarų balansą tėra tik už 1 434 106 Eur.
11.8. Taigi egzistuoja ir antroji nuostolių užtikrinimo atlyginimo sąlyga – tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas. Priešingą išvadą skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas padarė tik dėl to, kad neteisingai vertino (arba visai nevertino) byloje esančius duomenis.
Šalies argumentai
12. Atsakovė UAB „Norstatus“ ir tretieji asmenys V. T. bei M. G. pateikė teismui pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovės UAB „Edilas“ atskirojo skundo, kuriuo prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: įpareigoti ieškovę pateikti 231 624,12 Eur dydžio nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimą, per 10 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties priėmimo dienos sumokant į teismo depozitinę sąskaitą 231 624,12 Eur sumą arba pateikti tokios pat sumos banko garantiją. Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmąją dalį atsakovės UAB „Edilas“ prašomų užtikrinti nuostolių (95 829,22 Eur) sudaro nuostoliai, galintys atsirasti dėl to, kad, teismui uždraudus atlikti statybos darbus, gali būti padaryta žala pačiam pastatui ir jame suformuotoms patalpoms, kurią atsakovei UAB „Edilas“ reikės pašalinti. Atsakovė UAB „Edilas“ ėmėsi pastato konservavimo darbų, tačiau tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, atsisakydami pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, prioritetą suteikė būtent status quo padėties dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių išsaugojimui, o ne galimybei patikimai apsaugoti statinį nuo atmosferos poveikio. Tiek pastolių, tiek tvoros nuomos išlaidos yra ne kas kita kaip atsakovės UAB „Edilas“ nuostoliai, jau atsiradę ir dar atsirasiantys dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
12.2. Ieškovės turtinės padėties vertinimas skundžiamoje nutartyje yra labai paviršutiniškas ir nepagrįstas. Pagal 2021 m. rugsėjo 30 d. ieškovės preliminarų balansą po devynių mėnesių nuo 2020 m. pabaigos ieškovės finansinė padėtis kardinaliai pasikeitė - nuo 1 406 635 Eur iki 4 231 629 Eur išaugo ieškovės finansiniai įsipareigojimai, nebeliko 496 019 Eur turėtų piniginių lėšų likučio, o turimas materialusis turtas padidėjo tik iki 1 434 106 Eur. Pagrindinę ieškovės ilgalaikio turto masę (5 442 113 Eur) sudaro per devynis mėnesius daugiau nei trigubai išaugęs finansinis turtas, tačiau nežinant šio turto sudėties, nėra jokių objektyvių galimybių spręsti dėl tikrosios šio finansinio turto vertės.
12.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje formaliai pasirėmė niekuo nepagrįstais ieškovės preliminaraus balanso skaičiais už pirmuosius devynis 2021 metų mėnesius ir niekaip neįvertino būtent tokių ieškovei visiškai neįprastų finansinės padėties pokyčių, kurių ankstesniais metais niekuomet nebuvo. Tokie pokyčiai, įvertinus teismų kitose bylose iš ieškovės priteistą bendrą 239 512,30 Eur sumą bei prašomų užtikrinti nuostolių atlyginimo sumas, pirmosios instancijos teismui turėjo sukelti pagrįstų abejonių dėl tikrosios ieškovės finansinės padėties.
Atsiliepimas
13. Ieškovė UAB „RASA“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atsakovė UAB „Edilas“ neįrodė, kad dėl kokių nors ieškovės veiksmų ar kitų aplinkybių atsakovės nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galbūt ieškovei nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomas. Priešingai, ieškovės finansinė padėtis yra labai gera, t. y. turi 58 darbuotojus, grynasis pelnas 2020 m. siekė 430 893 Eur, pajamos – 1 416 416 Eur. Pagal 2021 m. sausio – rugsėjo mėn. duomenis vien praėjusių metų pirmus devynis mėnesius ieškovės grynasis pelnas siekė 1 268 770 Eur, o turimas turtas - 8 288 611 Eur.
13.2. Tai, kad pinigų ir piniginių ekvivalentų sumažėjo, nesukuria jokio pagrindo išvadai, jog ieškovės padėtis yra ženkliai pablogėjusi ir ji nesugebės atlyginti nuostolių. Tai, kad padidėjo ieškovės įsipareigojimų suma taip pat nereiškia ieškovės padėties pablogėjimo, kadangi įsipareigojimų suma vis vien yra dvigubai mažesnė nei šiuo metu ieškovės turimas turtas, be to, didžioji įsipareigojimų dalis mokėtina net ne per vienerius metus.
13.3. Atsakovė nepateikia nei vieno logiško argumento ar įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovė teikia tikrovės neatitinkančius duomenis, netinkamai tvarko savo buhalterinę apskaitą, tik nurodo, jog neva šie duomenys nėra teikiami nei Valstybinei mokesčių inspekcijai, nei Registrų centrui. Tokios aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti ieškovės teikiamų dokumentų netikrumu bei apskritai nieko neįrodo nagrinėjamu atveju.
13.4. Atsakovė neįrodo, kad jos tariami nuostoliai dėl statybos darbų, atliktinų šalinant galinčią atsirasti žalą dėl sustabdytų statybos darbų, yra priežastiniu ryšiu susiję su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis; atsakovė negali ieškovei perkelti šių nuostolių atsiradimo rizikos.
13.5. Nuo statybos darbų sustabdymo praėjo jau 4 mėnesiai, o atsakovė nesiima jokių objektyvių veiksmų, kurie padėtų išvengti žalos atsiradimo, tik teikia teismams nepagrįstus prašymus bei skundus. Per tokį laiko tarpą atsakovė jau galėjo ir turėjo pradėti imtis vykdyti konservavimo darbus, tačiau akivaizdžiai laukė kol teismai tenkins jos pateiktus prašymus bei skundus.
13.6. Tvoros nuoma yra ne atsakovės patiriami nuostoliai, o įprastiniai veiklos kaštai, kuriuos atsakovė nesąžiningai siekia pateikti kaip neva jos patiriamą žalą. Tvora statybvietėje privalėtų būti nepaisant to, ar statybos yra vykdomos ar sustabdytos. Atsakovė iškart pritaikius laikinąsias apsaugos priemones galėjo bei turėjo grąžinti pastolius nuomotojui ir taip išvengti patiriamų nuostolių, kadangi net neketino atlikinėti jokių konservavimo darbų, kuriems neva bus reikalingi šie pastoliai.
14. Trečiasis asmuo R. P. atsiliepime prašo tenkinti UAB „Edilas“ atskirąjį skundą.
15. Atsakovė UAB „Uno“ atsiliepime taip pat prašo tenkinti UAB „Edilas“ atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 , 329, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
17. Atsakovė UAB „Edilas“ pateikė prašymą, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę UAB „RASA“ pateikti 231 624,12 Eur dydžio nuostolių, galinčių atsirasti dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimą, per 10 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties priėmimo dienos sumokant į teismo depozitinę sąskaitą 231 624,12 Eur sumą arba pateikti tokios pat sumos banko garantiją.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, konstatavo, kad UAB „Edilas“ neįrodė visų sąlygų, kurios yra būtinos nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutui taikyti. Apeliantė (atsakovė UAB „Edilas“) ir prie atskirojo skundo prisidėję asmenys (atsakovė UAB „Norstatus“ ir tretieji asmenys V. T. bei M. G.) nesutinka su tokia teismo išvada ir nurodo, kad atsakovė CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų visumą įrodė, o priešingą išvadą skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas padarė tik dėl to, jog neteisingai vertino (arba visai nevertino) byloje esančius duomenis. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų argumentais nesutinka.
19. CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.
20. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą. CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma tokių sąlygų visuma: pirma, realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas, antra, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, trečia, tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1149-178/2017; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-150-302/2022). Galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas pirmiau nurodytas sąlygas turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą (CPK 178 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1441-516/2017; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-989-1120/2021).
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutai, nors tarpusavyje ir susiję (nuostolių atlyginimo užtikrinimas galimas esant taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms), tačiau tai nereiškia, jog pastarojo instituto taikymo pagrįstumas neturi būti įrodytas. Nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-488-178/2017). Tiek laikinosios apsaugos priemonės (CPK 144 straipsnio 1 dalis), tiek nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas (CPK 146 straipsnio 1 dalis) siejamas su CPK įtvirtintų sąlygų, plėtojamų teismų praktikoje, įrodinėjimu kiekvienu konkrečiu atveju. Tokioje situacijoje galioja bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
22. Vadinasi, būtent apeliantei, prašančiai taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą kilo pareiga įrodyti nuostolių priežastinį ryšį su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bei tokių nuostolių atsiradimą ir preliminarų jų dydį (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-989-1120/2021). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas tik suteikia prielaidas tokio prašymo pateikimui, bet jis savaime nelemia nuostolių atlyginimo užtikrinimo poreikio konstatavimo, teismui nenustačius šio instituto taikymui būtinų pagrindų.
23. Pirmosios instancijos teismas, nors tik iš dalies sutikdamas su atsakovės UAB „Edilas“ nurodytu nuostolių dydžiu, iš esmės laikė esant įrodytą pirmąją sąlygą, būtiną nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui, t. y. konstatavo, kad apeliantė jau patyrė dalį nuostolių, nurodytų teismui pateiktame prašyme. Teismas taip pat sutiko, kad dalis šių nuostolių yra atsakovės patirti dėl jos atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėtina, kad dėl šios teismo išvados ginčo byloje nėra ir ji atskiruoju skundu nėra skundžiama. Taigi, apeliacinės instancijos teismas jos pagrįstumo nenagrinėja ir nepasisako.
24. Atsakovės prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo pirmosios instancijos teismas atmetė neįrodžius vienos iš nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygos - tikėtino nuostolių išieškojimo apsunkinimo arba neįmanomumo, kitaip tariant, kad dėl kokių nors ieškovės veiksmų ar kitų aplinkybių atsakovės UAB „Edilas“ nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galbūt ieškovei nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomas. Su tokia teismo išvada nesutinka apeliantai, laiko, kad ieškovė įrodė ir šios sąlygos egzistavimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems atskirojo skundo argumentams.
25. Kaip jau minėta, nustatęs, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patiria ar neišvengiamai patirs nuostolių, teismas turi nustatyti, jog dėl kokių nors ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galimai ieškovui nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1016-943/2016). Šių aplinkybių įrodymas yra prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo pareiškusio asmens pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-989-1120/2021).
26. Atsakovė atskirajame skunde įrodinėja, kad atsakovės nuostolių suma yra didelė, o lyginant su 2020 metais ieškovės finansinė padėtis pablogėjo, be to, ieškovei atsirado prievolė sumokėti kitose bylose iš jos priteistą bendrą 239 512,30 Eur sumą. Tuo tarpu ieškovė pateikė preliminarius finansinės atskaitomybės dokumentus už 2021 m. ir teigia, kad jos finansinė padėtis yra gera, net ir esant ieškovei nepalankiam teismo sprendimui, ji galėtų atlyginti atsakovei galimai patirtus nuostolius.
27. Apeliacinės instancijos teismas šiame kontekste pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).
28. Apeliacinės instancijos teismas, naudodamasis kiekvienos instancijos teismui tenkančia diskrecijos teise įvertinti byloje esančių įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog apeliantė neįrodė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas ar neįmanomas.
29. Tiek atsakovė UAB „Edilas“, tiek atsakovė UAB „Norstatus“ ir tretieji asmenys V. T. bei M. G. savo procesiniuose dokumentuose grėsmę galimam nuostolių atlyginimui iš esmės įrodinėja pasikeitusia ieškovės finansine situacija, o būtent: kad iš ieškovės pagal teismų sprendimus kitose bylose yra priteista daugiau kaip 239 512,30 Eur bendra suma, taip pat, analizuojant jos finansinius duomenis už 2021 m. matyti, kad ieškovės padėtis žymiai pablogėjo, o pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino.
30. Taigi, atskirojo skundo ir prisidėjimo prie jo argumentais yra apeliuojama į sunkią (pablogėjusią) ieškovės finansinę padėtį, kuri savaime nei palengvintų, nei pasunkintų apeliantei palankaus procesinio sprendimo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo įvykdymo (CPK 146 straipsnio 2 dalis). Antroji CPK 146 straipsnyje nustatyto instituto taikymo sąlyga galėtų būti siejama su ieškovės nesąžiningumu, pavyzdžiui, kad pastaroji ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-645-180/2017), tačiau nagrinėjamu atveju tokių duomenų apeliantė nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijoms teismams (CPK 178 straipsnis).
31. Visgi, net ir konstatavus, kad sunki, sudėtinga ieškovės finansinė padėtis ipso facto (savaime) nelemtų nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantai, byloje esančių įrodymų bei viešai prieinamų duomenų analizė nesuteikia pagrindo vertinti, kad ieškovės finansinė padėtis yra bloga ar, kad lyginant su 2020 metais, ji žymiai pablogėjo.
32. Pagal valstybės įmonei Registrų centrui pateiktus ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentus (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ieškovė 2021 m. turėjo turto už 8 107 523 Eur (iš kurių 6 713 392 Eur yra ilgalaikis turtas). 2020 m. ieškovė turėjo 4 194 848 Eur turto (iš kurių 3 079 727 Eur sudarė ilgalaikis turtas). Nors, atsakovės teigimu, didžiąją ieškovės turto dalį sudaro finansinis turtas, o vertybinių popierių rinkos vertė yra labai sąlyginė, todėl finansinio turto atvaizdavimas įmonės balanse tam tikra verte dar nereiškia, jog tai yra tikroji šio turto vertė ir kad šis turtas yra likvidus, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. Visų pirma, kaip teisingai pažymi ieškovė, atsakovei net nėra žinoma, koks turtas patenka į šią balanso eilutę, todėl tokie atsakovės teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs. Atsakovė taip pat nepateikia jokių įrodymų, kodėl būtų pagrindas abejoti ieškovės balanse įrašyto turto verte ar jo likvidumu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pinigų ir piniginių ekvivalentų sumažėjo (nuo 496 019 Eur iki 170 100 Eur), nesukuria pagrindo išvadai, jog ieškovės padėtis yra ženkliai pablogėjusi bei ši nesugebės atlyginti galimų atsakovės nuostolių, nes pinigai ir jų ekvivalentas yra tik viena iš įmonės turto rūšių. Tuo tarpu ieškovės trumpalaikis turtas, palyginus su 2020 m. (882 293 Eur), išaugo ir 2021 m. duomenimis sudarė 959 281 Eur.
33. Atsakovės teigimu, 2021 metus lyginant su ankstesniais finansiniais metais, žymiai išaugo ieškovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, o be to, ieškovė turi papildomų įsipareigojimų pagal teismų sprendimus kitose bylose, t. y. pagal 2021 m. ieškovės balanso duomenis įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2021 m. sudarė 4 051 750 Eur (2020 m. buvo 912 816 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos 2021 m. sudarė 1 015 274 Eur (2020 m. buvo 493 819 Eur). Taigi iš dalies sutiktina, kad lyginant 2020 ir 2021 metų duomenis, ieškovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai išaugo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė savaime taip pat nepagrindžia ženkliai pablogėjusios ieškovės finansinės padėties, kadangi ženkliai išaugo ir ieškovės turimo turto kiekis, o ieškovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai nei 2020 metais, nei 2021 metais nesudarė daugiau nei 50 proc. turimo turto vertės.
34. Vertinant atsakovės argumentus dėl ieškovės prievolės mokėti 239 512,30 Eur pagal teismų sprendimus, atkreiptinas dėmesys, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) apeliantų nurodyti Klaipėdos apygardos ir Klaipėdos apylinkės teismų sprendimai, kuriais iš ieškovės buvo priteistos atitinkamos sumos, yra apskųsti apeliacine tvarka, todėl dar nėra įsiteisėję. Galutinis procesinis sprendimas priimtas tik civilinėje byloje Nr. e2-261-512/2021, kurioje Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimas pakeistas, kartu sumažintas iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis iki 6 758,96 Eur. Taigi, šiuo metu pagal atsakovių nurodomus teismų sprendimus ieškovei kyla pareiga sumokėti tik bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje Nr. e2-261-512/2021 ir ši aplinkybė negali būti vertinama kaip galimų atsakovės UAB „Edilas“ nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo apsunkinimas.
35. Pažymėtina, kad 2021 m. ieškovė turėjo 1 267 560 Eur pelno, o 2020 metais - 430 893 Eur. Įmonėje šios nutarties priėmimo dieną dirba 62 darbuotojai; įmonė neturi ir neturėjo įsiskolinimų valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai; remiantis antstolių informacinės sistemos duomenimis, ieškovės atžvilgiu nėra vykdomi išieškojimai; pagal turto areštų registrą ieškovės turtui nėra pritaikytų areštų; įmonei priklauso 8 automobiliai. Taigi, atsakovių nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės turtinė padėtis yra pakankamai bloga ar kad ji nuo 2020 m. reikšmingai suprastėjo, taip pat, kad atsakovės nurodoma galimų nuostolių suma ieškovei laikytina didele. Dėl to apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovė neįrodė vienos iš nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygos - tikėtino nuostolių išieškojimo apsunkinimo arba neįmanomumo, todėl pagrįstai atmetė atsakovės UAB „Edilas“ prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
36. Šiuo atveju atsakovės galimai patirtų nuostolių tikslus dydis, sprendžiant klausimą, ar egzistuoja sąlygos nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutui taikyti, iš esmės neturi teisinės reikšmės, kadangi yra svarbu nustatyti patį faktą, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nuostoliai yra patirti ar tikėtinai bus patirti. Patirtų nuostolių dydis būtų reikšmingas nustatant nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto mąstą. Kadangi šiuo atveju nustatyta, jog nėra vienos iš privalomų sąlygų šio instituto taikymui - tikėtino nuostolių atlyginimo išieškojimo apsunkinimo arba galimybės juos kompensuoti nebuvimo, netaikius užtikrinimo priemonių, apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovės galimai patirtų nuostolių dydžio atskirai nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis atmetamas, o skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.