- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-23
- Bylos Nr.
- e2-488-178/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01527-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Atsakovas
- A. B., L. M., A. N.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. (A. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Verantas“ ieškinį atsakovams A. B., L. M. ir A. N. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas klausimas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo netaikymo pagrįstumo. Ieškovė BUAB „Verantas“ ieškiniu prašo iš atsakovų A. B., L. M. ir A. N. solidariai priteisti 1 883 494,53 Eur, 5 proc. procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ieškovės reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – solidariems atsakovams A. B., L. M. ir A. N. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, areštą 1 883 494,53 Eur sumai. Nesant atsakovų nekilnojamojo turto ar esant jo nepakankamai, areštavo atsakovų kilnojamąjį turtą, turtines teises ar pinigines lėšas, esančias atsakovų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose ir/ar pas trečiuosius asmenis. Atsakovams leista naudoti jų sąskaitose bankuose esančias lėšas pragyvenimui ir specialiesiems poreikiams tenkinti, taip pat atsiskaityti su ieškove.Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartis palikta nepakeista.Atsakovas A. B. pateikė prašymą įpareigoti ieškovę įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 57 669,06 Eur arba pateikti Lietuvos Respublikoje veikiančio banko garantiją dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui A. B., atlyginimo. Nurodė, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali patirti labai didelius nuostolius, kurių atsiradimo grėsmė yra akivaizdi. Atsakovas negali perleisti nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, už kurį siūloma kur kas didesnė kaina nei jo įsigijimo kaina. Atsakovas už teismo areštuotus žemės sklypus iš viso sumokėjo 79 380,94 Eur. UAB „Geoazis“ 2016 m. spalio 5 d. pateikė atsakovui pasiūlymą (toliau – Pasiūlymas) nupirkti šiuos sklypus už 137 050 Eur. Atsakovo teigimu, jo patiriami nuostoliai sudaro 57 669,06 Eur. Pasiūlymas galioja 40 dienų nuo jo išsiuntimo dienos. Teismui priėmus galimai atsakovui palankų teismo sprendimą, tačiau nuostolių atlyginimo neužtikrinus, ieškovė atsakovo patirtų nuostolių atlyginti negalėtų, nes yra bankrutuojanti įmonė; hipoteka neįkeisto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi; jos įsipareigojimai kreditoriams viršija 2 000 000 Eur. Todėl atsakovo nuostolių, patiriamų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimas gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas. Be to, atsakovo patiriamų nuostolių suma ieškovei yra didelė, kas taip pat sudaro grėsmę būsimam nuostolių atlyginimui. Neužtikrinus atsakovo patiriamų nuostolių, būtų pažeisti šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir šalių lygiateisiškumo principas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi prašymo dėl nuostolių, patiriamų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo netenkino.Teismo vertinimu, atsakovo teismui pateiktas Pasiūlymas nėra pakankamas įrodymas spręsti, kad Pasiūlymą pateikusios bendrovės bei atsakovo ketinimai dėl pastarojo turto pirkimo-pardavimo yra rimti, t. y. neįrodo atsakovo nuostolių realumo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog į Pasiūlymą jis sureagavo ir su UAB „Geoazis“ derėjosi dėl konkrečių jam priklausančio turto pirkimo-pardavimo sąlygų. Pasiūlymas yra 2016 m. spalio 5 d., tačiau nagrinėjamas atsakovo prašymas teisme gautas tik 2016 m. lapkričio 14 d., t. y. paskutinę Pasiūlymo dieną ar jam jau nebegaliojant. Nors atsakovas įrodinėja, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patiria nuostolius, tačiau Turto arešto aktų registro duomenimis atsakovo turtui laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos ne tik nagrinėjamoje civilinėje byloje, bet ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-5522-803/2016. Todėl nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog tariamus nuostolius atsakovas patiria būtent dėl ieškovės prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovui neįrodžius nuostolių realumo egzistavimo, teismas prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
Atsakovas A. B. (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai nenustatė grėsmės, kad dėl apelianto atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantas ateityje gali patirti didelius nuostolius, kurių atlyginimas gali būti apsunkintas ar netgi dėl ieškovės turimo bankrutuojančios įmonės statuso apskritai taps neįmanomu. Dėl šių priežasčių buvo būtina taikyti apelianto nuostolių dėl jo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo institutą.Apeliantui nuosavybės teise priklauso trys žemės sklypai, kurie yra areštuoti ieškovės iniciatyva. Minėtus sklypus apeliantas įsigijo už 79 380,94 Eur sumą. UAB „Geoazis“, planuodama apelianto sklypuose vystyti nekilojamojo turto projektą, pateikė Pasiūlymą pirkti šiuos sklypus už 137 050 Eur. Todėl, apelianto teigimu, jis pasinaudojęs Pasiūlymu galėtų uždirbti 57 669,06 Eur pelną.Nepagrįstas teismo argumentas, kad Pasiūlymas nesukelia teisinių pasekmių. Pasiūlymas kvalifikuotinas kaip oferta (CK 6.167 str. 1 d.), o žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis nesudaryta dėl apelianto atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. apeliantas dėl taikomų apribojimų negalėjo priimti UAB „Geoazis“ pateiktos ofertos. Apelianto patiriami nuostoliai pasireiškia tuo, kad jis negali pasinaudoti finansiškai ypač naudingu Pasiūlymu.Nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog buvo derėtasi dėl konkrečių nekilnojamojo turto kainų. UAB „Geoazis“ siūlyta žemės sklypų kaina buvo aiški, todėl apeliantas nematė būtinybės papildomai kontaktuoti su šia įmone. Pasiūlymas apeliantui buvo aiškus ir tenkino jo interesus. Apeliantas ir negalėjo pateikti papildomų įrodymų apie jo ir UAB „Geoazis“ bendradarbiavimą po Pasiūlymo gavimo, nes toks bendradarbiavimas apelianto atžvilgiu galiojant ieškovės iniciatyva pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonės būtų objektyviai neįmanomas.Apeliantas gavęs Pasiūlymą, nedelsdamas informavo UAB „Geoazis“ apie norą juo pasinaudoti, tačiau dėl apelianto atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių jis negalėjo pasinaudoti Pasiūlymu ir parduoti žemės sklypus, gaunant 57 669,06 Eur pelną. Be to, apelianto kreipimosi į teismą data neturi įtakos vertinant galimų nuostolių susidarymo riziką. Tai, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, tik patvirtina, jog ji negalės atlyginti apelianto dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių patiriamų nuostolių. Ieškovė neturi hipoteka neapsunkinto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, apelianto patiriamų nuostolių suma laikytina didele ieškovei, kas sudaro grėsmę būsimam nuostolių atlyginimui. Nutartimi iškreipiamas šalių interesų balansas, nes ieškovė yra besąlygiškai atleidžiama nuo pareigos užtikrinti nuostolių, sukeliamų dėl jos paties iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą. Taip pat užkertamas kelias lygiateisiškumo principo realizavimui. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantas, siekdamas įrodyti, kad dėl šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis gali patirti nuostolius, privalėjo teismui pateikti neginčijamus įrodymus, jog nuostoliai yra realūs. Tačiau tokių įrodymų apeliantas nepateikė. Apelianto pateiktas Pasiūlymas negali būti laikomas neginčijamu įrodymu, nes nėra įpareigojantis apeliantą sudaryti apelianto turto įsigijimo sandorį ir neįpareigoja apeliantą, nesudarius sandorio, atlyginti Pasiūlymo teikėjo galimus nuostolius.Iš Pasiūlymo turinio matyti, kad iki jo pateikimo nebuvo tartasi dėl konkrečių žemės sklypų įsigijimo sąlygų. Pasiūlyme tik nurodyta, kad apeliantui sutikus, siūloma kreiptis ir pradėti derėtis dėl pirkimo pardavimo sutarties sąlygų. Pasiūlymas iš esmės nesukelia jokių neigiamų teisinių pasekmių ir UAB „Geoazis“ gali bet kada be jokių nuostolių atsisakyti įsigyti apelianto turtą.Apeliantas nepateikė įrodymų, kad po Pasiūlymo gavimo jis bendravo, derėjosi ar bent buvo susitikęs su UAB „Geoazis“ atstovais. Neįrodyta, kad tiek UAB „Geoazis“ ketinimai įsigyti apelianto turtą, tiek apelianto ketinimai parduoti savo turtą buvo rimti. Apeliantas prašymą teismui pateikė paskutinę Pasiūlymo galiojimo dieną. Todėl byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės negalėjo pažeisti ir nepažeidė apelianto teisių ir teisėtų interesų. Apeliantas neketino parduoti savo turto, o siekia procesinių priemonių pagalba panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.Turto arešto aktų registro išrašas patvirtina, kad apelianto turtas areštuotas ir kitoje civilinėje byloje (Nr. e2-5522-803/2016), užtikrinant BUAB „Vlamarkas“ 303 602,77 Eur reikalavimą. Todėl tarp ieškovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir tariamų apelianto nuostolių nėra priežastinio ryšio.Ieškovė neprieštarauja apelianto turto pardavimui už realią jo rinkos vertę tuo atveju, jeigu pinigai už turto pardavimą būtų sumokėti į antstolio, taikiusio laikinąsias apsaugos priemones, depozitinę sąskaitą, ar teismo specialią sąskaitą. Tačiau toks pardavimas turėtų vykti įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant ieškovės teisių ir teisėtų interesų bei viešo intereso.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytas nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atskirasis skundas netenkintinas.
CPK 146 straipsnio 1 dalis įtvirtina atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą. Pažymėtina, kad turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuojamų nuostolių atlyginimas, jei tik atsakovas įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012, 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-121/2014). Taigi, CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma visuma dviejų sąlygų: (1) realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas bei (2) tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba neįmanomumas netaikius jų užtikrinimo.Apeliantas būtinybę taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą grindė ta aplinkybe, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantas negali pasinaudoti finansiškai naudingu Pasiūlymu, t. y. negali pelningai parduoti areštuotų žemės sklypų, gaunant 57 669,06 Eur pelną. Jo teigimu, ši suma ir sudaro patiriamus nuostolius. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas neįrodė nuostolių realumo egzistavimo, todėl prašymo netenkino. Apeliantas, kvestionuodamas teismo išvadas, atskirajame skunde iš esmės atkartoja pareikštame prašyme nurodytas aplinkybes, jo nuomone, pagrindžiančias nuostolių užtikrinimo reikalingumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo kitokioms išvadoms nei padarė pirmosios instancijos teismas.Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones asmuo paprastai patiria tam tikrų suvaržymų ir dėl šių suvaržymų gali egzistuoti tam tikra tikimybė nuostoliams atsirasti ateityje ar jie gali būti patiriami ir tuojau pat po šių priemonių pritaikymo. Tačiau nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas gali būti taikomas tik tuomet, kai tokie nuostoliai atsiranda dėl teismo nutarties pagrindu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir yra tikėtini bei realūs. Be to, šis institutas, nors ir skirtas užtikrinti atsakovo galinčių atsirasti nuostolių atlyginimą, nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Todėl apeliantas, kuris dėl jo atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių patiria ar gali patirti nuostolių, turi įrodyti jų priežastinį ryšį su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bei tokių nuostolių atsiradimą ir preliminarų jų dydį (CPK 12 str., 178 str.).Šiuo atveju apeliantas patiriamus nuostolius dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių grindė vieninteliu įrodymu – pateiktu Pasiūlymu dėl apeliantui priklausančių ir šiuo metu areštuotų žemės sklypų įsigijimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis Pasiūlymas neįrodo apelianto nuostolių realumo. Visų pirma, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantas jau anksčiau ketino parduoti turtą ir tik būtent nagrinėjamoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tam sukliudė, pavyzdžiui, būtų su pirkėjais jau sudaręs preliminarias sutartis ir dėl arešto taikymo nebegalėtų vykdyti savo įsipareigojimų. Pažymėtina, kad pats Pasiūlymo pateikimas jau po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo kelia abejonių, ar Pasiūlymą pateikusios bendrovės bei apelianto ketinimai dėl turto pirkimo/pardavimo buvo realūs. Dar daugiau, Pasiūlymo pateikimo faktas savaime nepatvirtina susitarimo dėl žemės sklypų pirkimo – pardavimo, nes juo apeliantas tik kviečiamas derėtis. Byloje nėra jokių duomenų apie tarp minėtų asmenų vykusias derybas, o teismui apelianto prašymas ir pateiktas faktiškai tik jau paskutinę Pasiūlymo galiojimo dieną. Be to, kaip pagrįstai nurodė ieškovė, pats Pasiūlymo pateikimas iš esmės nesukelia ir jokių neigiamų teisinių pasekmių nei UAB „Geoazis“, nei apeliantui, nes juo nei vienas iš šių asmenų neprisiėmė jokių įsipareigojimų, dėl kurių neįvykdymo būtų patiriami nuostoliai. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje neįrodytas apeliantui priklausančių ir šiuo metu ieškovės įsipareigojimų užtikrinimui areštuotų žemės sklypų perleidimo realumas, juo labiau už Pasiūlyme nurodytą kainą. Kitų įrodymų, kurie įrodytų realų apelianto ketinimą parduoti areštuotą nekilnojamąjį turtą, apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Antra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad apelianto turtui laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos ne tik nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimų užtikrinimui, bet ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-5522-803/2016, užtikrinant BUAB „Vlamarkas“ 303 602,77 Eur pareikštą reikalavimą. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad tik dėl nagrinėjamoje byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantas negali (jeigu ketina) perleisti jam nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto. Dėl pirmiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto teiginiai nuostolių užtikrinimo instituto taikymui pagrįsti vertintini kaip nesuteikiantys pagrindo konstatuoti nuostolių atsiradimo realumą (CPK 12 str., 178 str.). Ieškovės turtinė padėtis taip pat laikytina kriterijumi, kuriuo remiantis gali būti sprendžiama dėl apelianto prašymo pagrįstumo. Tačiau nagrinėjamu atveju, apeliantui neįrodžius realiai tikėtinų nuostolių atsiradimo galimybės, ieškovės finansinių galimybių vertinimas iš esmės yra nebetikslingas.Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė procesinės teisės normas, padarė teisingas išvadas, dėl ko keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.