- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-28
- Bylos Nr.
- e2-610-933/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00155-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Uno“, uždarajai akcinei bendrovei „Norstatus“, uždarajai akcinei bendrovei „Edilas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „RASA“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Uno“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Uno“ prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RASA“ patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Uno“, uždarajai akcinei bendrovei „Norstatus“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Edilas“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, galinčius sukelti žalą, bei sandorių pripažinimo niekiniais (negaliojančiais), tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškus reikalavimus, R. P., V. T., M. G., V. U., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „RASA“ kreipėsi į teismą, prašydama:
1.1. uždrausti atsakovėms UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“ vykdyti bei organizuoti (patiems arba per kitus asmenis) nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini) statybos darbus, t. y. darbus statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo);
1.2. pripažinti atsakovių UAB „Uno“ ir UAB „Norstatus“ 2021 m. vasario 12 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 761 niekine;
1.3. atsisakius tenkinti ieškinio 1.2 punkto reikalavimą, pripažinti atsakovių UAB „Uno“ ir UAB „Norstatus“ 2021 m. vasario 12 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 761 negaliojančia;
1.4. pripažinti atsakovių UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“ 2021 m. vasario 12 d. jungtinės veiklos sutartį niekine;
1.5. pripažinti atsakovių UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“ 2021 m. balandžio 28 d. jungtinės veiklos sutarties papildymą Nr. 1 niekiniu;
1.6. taikyti vienašalę restituciją – grąžinti UAB „Uno“ nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini);
1.7. išreikalauti iš UAB „Edilas“ nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), jį grąžinant UAB „Uno“;
1.8. atsisakius tenkinti šio ieškinio 1.6 punkto reikalavimą, taikyti restituciją ekvivalentu pinigais, t. y. iš UAB „Norstatus“ UAB „Uno“ naudai priteisti 1 723 827 Eur dydžio sumą;
1.9. priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovės prašymu Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartimi taikė UAB „Norstatus“ nekilnojamajam turtui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1051-464/2021 Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Ieškovei patikslinus ieškinio reikalavimus, jų užtikrinimui ieškovės prašymu Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi taikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovėms UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“ vykdyti bei organizuoti (patiems arba per kitus asmenis) nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) statybos darbus, t. y. darbus statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo).
4. Atsakovė UAB „Uno“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl nuostolių, galinčių atsirasti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę UAB „RASA“ pateikti 200 000 Eur dydžio nuostolių, galinčių atsirasti dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinimą, sumokant į teismo depozitinę sąskaitą 200 000 Eur sumą arba pateikti tokios pačios sumos banko garantiją.
Atsiliepimas
5. Atsakovė nurodė, kad UAB „Norstatus“ uždraudus vykdyti statybos darbus ar perleisti ginčo turtą, ši negali gauti pajamų ir sumokėti UAB „Uno“ už įrengtą infrastruktūrą 200 000 Eur sumą. Be to, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, sparčiai mažėja ginčo turto vertė ir jo finansinis likvidumas.
6. Atsakovės vertinimu, jos patiriamų nuostolių suma yra ypač didelė, todėl, priėmus ieškovei nepalankų sprendimą, ji bus finansiškai nepajėgi atlyginti nuostolius. Juo labiau, kad paraleliai vyksta ir kitos civilinės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys ir kuriose, tikėtina, bus priimti ieškovei nepalankūs sprendimai. Be to, analogiškus prašymus dėl nuostolių atlyginimo yra pareiškusios ir likusios atsakovės.
7. Anot atsakovės, ieškovės pateikti preliminarus balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita yra niekiniai, nes sudaryti pačios ieškovės, kuri galėjo sąmoningai pakeisti tam tikrus duomenis, todėl turėtų būti vertinami tik oficialūs valstybinės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenys.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi atmetė atsakovės UAB „Uno“ prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
9. Teismo nuomone, atsakovės pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad ji gali patirti nurodomus nuostolius, tačiau pažymėjo, jog atsakovė privalo įrodyti ne tik nuostolių dydį, bet ir tikėtiną nuostolių išieškojimo apsunkinimą ar neįmanomumą netaikius jų užtikrinimo, ko ji neįrodė.
10. Teismas iš viešai prieinamų duomenų nustatė, kad UAB „RASA“ finansinė padėtis yra gera, įmonėje dirba 58 darbuotojai, jos grynasis pelnas 2020 m. siekė 430 893 Eur, o pajamos – 1 416 416 Eur. Teismui pateikti 2021 m. sausio–rugsėjo mėn. duomenys patvirtina, kad praėjusių metų pirmus devynis mėnesius ieškovės grynasis pelnas siekė 1 268 770 Eur, o turimas turtas – 8 288 611 Eur. Pasak teismo, nėra priežasčių abejoti ieškovės pateiktais finansiniais duomenimis; atsakovė įrodymų, paneigiančių ieškovės duomenis, nepateikė. Teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, nusprendė, kad UAB „RASA“ turi pakankamai turto galimiems nuostoliams atlyginti.
11. Teismas taip pat įvertino VĮ Registrų centrui pateiktus ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2021 m. ir nustatė, kad ieškovė turėjo turto už 8 107 523 Eur (iš kurių 6 713 392 Eur ilgalaikis turtas); 2020 m. ieškovė turėjo 4 194 848 Eur turto (iš kurių 3 079 727 Eur ilgalaikis turtas). Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių abejoti ieškovės balanse įrašyto turto verte ar jo likvidumu. Tai, kad pinigų ir piniginių ekvivalentų sumažėjo (nuo 496 019 Eur iki 170 100 Eur), pasak teismo, nesukuria pagrindo išvadai, jog ieškovės padėtis yra ženkliai pablogėjusi, nes pinigai ir jų ekvivalentas yra tik viena iš įmonės turto rūšių. Teismas pastebėjo, kad ieškovės trumpalaikis turtas, palyginus su 2020 m. (882 293 Eur), išaugo ir 2021 m. duomenimis sudarė 959 281 Eur. Nors teismas iš dalies sutiko su atsakove, kad lyginant 2020 ir 2021 m. duomenis, ieškovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai išaugo, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė savaime taip pat nepagrindžia ženkliai pablogėjusios ieškovės finansinės padėties, nes ženkliai išaugo ir ieškovės turimo turto kiekis, o ieškovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai nei 2020 m., nei 2021 m. nesudarė daugiau nei 50 proc. turimo turto vertės.
12. Teismas atkreipė dėmesį, kad teiktame prašyme nenurodyta (ir neįrodinėjama), jog dėl kokių nors UAB „RASA“ veiksmų ar kitų aplinkybių UAB „Uno“ nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galbūt UAB „RASA“ nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomas.
13. Vertindamas atsakovės argumentus dėl ieškovės prievolės mokėti 239 512,30 Eur pagal teismų sprendimus, teismas atkreipė dėmesį, kad nurodyti Klaipėdos apygardos ir Klaipėdos apylinkės teismų sprendimai, kuriais iš ieškovės buvo priteistos atitinkamos sumos, yra apskųsti apeliacine tvarka, todėl dar nėra įsiteisėję. Galutinis procesinis sprendimas priimtas tik civilinėje byloje Nr. e2-261-512/2021, kurioje Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimas pakeistas, sumažinant iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 6 758,96 Eur. Nustatyta aplinkybė, pasak teismo, negali būti vertinama kaip galimų atsakovės UAB „Uno“ nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo apsunkinimas.
14. Teismas pažymėjo, kad 2021 m. ieškovė turėjo 1 267 560 Eur pelno, o 2020 m. – 430 893 Eur. Įmonėje nutarties priėmimo dieną dirbo 62 darbuotojai; įmonė neturi ir neturėjo įsiskolinimų valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai; remiantis antstolių informacinės sistemos duomenimis, ieškovės atžvilgiu nėra vykdomi išieškojimai; pagal turto areštų registrą ieškovės turtui nėra pritaikytų areštų; įmonei priklauso 8 automobiliai. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas atmetė atsakovių argumentus, kad ieškovės turtinė padėtis yra pakankamai bloga ar kad ji nuo 2020 m. reikšmingai suprastėjo, taip pat, jog atsakovės nurodoma galimų nuostolių suma ieškovei laikytina didele.
15. Teismas nusprendė, kad atsakovė neįrodė vienos iš nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygos – tikėtino nuostolių išieškojimo apsunkinimo arba neįmanomumo, todėl atsakovės prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmetė .
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Atsakovė UAB „Uno“ atskirajame skunde prašo: panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartį dalyje, kurioje nuspręsta, kad atsakovė neįrodė vienos iš nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygos – tikėtino nuostolių išieškojimo apsunkinimo arba neįmanomumo; taikyti UAB „Uno“ nuostolių užtikrinimą ir įpareigoti ieškovę įmokėti 200 000 Eur į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti banko (arba draudimo įmonės) garantiją 200 000 Eur sumai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Atsakovės patiriamų nuostolių suma yra ypač didelė, todėl priėmus ieškovei nepalankų sprendimą, ieškovė bus finansiškai nepajėgi atlyginti nuostolius.
16.2. Analogiškus prašymus taikyti nuostolių užtikrinimo institutą 231 624,21 Eur ir 68 472,72 Eur sumoms yra pateikusios ir kitos atsakovės, todėl ieškovei priėmus nepalankų sprendimą, atsakovių nuostolių išieškojimas iš UAB „RASA“ bus tolygus neįmanomam.
16.3. Dėl paraleliai vykstančių ieškovės iškeltų civilinių bylų, jose priėmus nepalankius ieškovei sprendimus iš jos buvo priteistos didelės pinigų sumos, kas sumažina ieškovės finansines galimybes atlyginti potencialius atsakovių nuostolius. Teismo samprotavimai, kad minėtose bylose yra pateikti apeliaciniai skundai, nekeičia fakto, jog šiuo metu iš ieškovės įvairiose bylose yra priteistos didelės sumos. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos teismų krūvį ir bylų nagrinėjimo trukmę, tikėtina, kad galutiniai procesiniai sprendimai bylose bus priimti vėliau negu šioje byloje, todėl būtina taikyti nuostolių užtikrinimo institutą. Juo labiau, kad nuostolių užtikrinimas būtų pateikiamas kaip įmoka į depozitinę sąskaitą ar banko garantija, dėl ko, priėmus ieškovei palankų sprendimą, ji pinigų neprarastų.
16.4. Nors ieškovės finansiniai rodikliai rodo tariamą pelną, tačiau pelnas yra pasiektas ieškovei išpardavus savo nekilnojamąjį turtą ir taip sumažinus savo turto masę, kas papildomai pagrindžia, kad ieškovės galimybės atlyginti nuostolius atsakovėms nuosekliai ir sistemingai mažėja. Teismas šios aplinkybės tinkamai neįvertino. Be to, didelę dalį ieškovės turto sudaro vertybiniai popieriai, iš kurių sunku išsiieškoti skolas ir kurių vertė bet kada gali kristi.
Atsiliepimas
17. Atsakovė UAB „Norstatus“ bei tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. T. ir M. G. atsiliepime į atskirąjį skundą su juo sutinka ir prašo skundą tenkinti – pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir atsakovės UAB „Uno“ prašymą dėl nuostolių užtikrinimo tenkinti.
18. Ieškovė UAB „RASA“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
18.1. Tai, jog, apeliantės manymu, būsimų nuostolių suma yra didelė, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė vien dėl to bus nepajėgi atlyginti šių nuostolių, jei tokie būtų priteisti.
Šalies argumentai
18.2. Aplinkybė, jog kitos atsakovės yra pateikusios analogiškus prašymus dėl nuostolių užtikrinimo, nepatvirtina, kad ieškovė nebus pajėgi atlyginti galimus būsimus nuostolius. Ieškovė turi pakankamai turto atlyginti nuostolius visoms atsakovėms, jei tokie būtų priteisti.
18.3. Apeliantės nurodomos kitos civilinės bylos nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė bus nepajėgi atlyginti galimų būsimų nuostolių, jei tokie būtų priteisti, nes neįsiteisėjus sprendimams ieškovė dar neturi prievolės atlyginti priteistas sumas. Net jei šie sprendimai būtų įsiteisėję ir atitinkamos sumos iš ieškovė priteistos, tai nereikštų, kad ieškovės finansinė padėtis staiga taptų prasta. Be to, analogiškų argumentų pagrįstumas jau yra išnagrinėtas atmetant UAB „Edilas“ atskirąjį skundą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-372-467/2022.
Žemesnės instancijos teismas
18.4. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-372-467/2022, išnagrinėjęs UAB „Edilas“ atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, įvertino analogiškus argumentus dėl ieškovės prastos finansinės padėties bei konstatavo analogiškas aplinkybes kaip ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Aplinkybė, kad ieškovės finansinė padėtis nėra pablogėjusi lyginant su 2020 m., laikytina prejudiciniu faktu, nes abiejuose bylose dalyvauja tie patys asmenys tuo pačiu procesiniu statusu, nurodyta aplinkybė buvo įrodinėjimo dalykas abiejuose bylose.
18.5. Viešai prieinami portalo www.rekvizitai.lt duomenys patvirtina, kad ieškovės finansinė padėtis tik gerėja ir yra geresnė nei prašymo pateikimo metu, nes darbuotojų skaičius išaugo iki 71, ilgalaikis turtas 2021 m. siekė 6 713 392 Eur, o grynasis pelnas 1 267 560 Eur. Apeliantė šias aplinkybes ignoruoja ir pateikia pasenusius ieškovės finansinius duomenis iki 2020 m. bei šiuo pagrindu argumentuoja, jog ieškovės pelnas augo tik išsiparduodant nekilnojamąjį turtą bei jo didelę dalį sudaro finansinis turtas (vertybiniai popieriai), nors ieškovės ilgalaikis turtas 2021 m. buvo beveik du kartus didesnis nei 2020 m., o pelnas net 3 kartus didesnis.
Atsiliepimas
19. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. P. atsiliepime į atskirąjį skundą su juo sutinka ir prašo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.
22. CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.
23. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, į ieškovo galimybių padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą.
24. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 146 straipsnyje apibrėžtų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas gali būti taikomas, kai nustatomos abi sąlygos: 1) realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; 2) tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba negalimumas netaikius jų atlyginimo užtikrinimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-382-370/2020; 2022 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-150-302/2022 ir kt.). Galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas nurodytas sąlygas turi pagrįsti bei įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą (CPK 178 straipsnis; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-963-302/2018; 2020 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-606-790/2020; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-989-1120/2021).
25. Taigi nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra savitikslis gynimosi būdas nuo laikinųjų apsaugos priemonių. Ta aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismui nenustačius jo taikymui būtinų aukščiau minėtų dviejų sąlygų, kurias nagrinėjamu atveju pareigą įrodyti turi atsakovė UAB „Uno“.
26. Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės UAB „Uno“ prašymą taikyti nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, konstatavęs, kad atsakovė neįrodė antrosios iš nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygos – tikėtino nuostolių išieškojimo apsunkinimo arba neįmanomumo egzistavimo. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad: ji įrodė, jog jos patiriamų nuostolių suma ieškovei yra didelė, nes nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo taip pat siekia likusios dvi atsakovės UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“; vykstančiuose / vykusiuose teisminiuose procesuose iš ieškovės yra priteisiamos / priteistos didelės sumos tiek atsakovės, teik ir kitų asmenų naudai; ieškovės finansinė padėtis yra sunki, nes savo pelno rodiklius ji pasiekia tik išparduodama nekilnojamąjį turtą ir taip sumažindama savo turto masę, o likusio neparduoto turto didžiąją dalį sudaro vertybiniai popieriai, iš kurių sunku išsiieškoti skolas ir kurių vertė bet kada gali kristi.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau atsakovės nurodomus argumentus, neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė atsakovės prašymą dėl nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
28. Minėta, kad apeliantė grėsmę galimam nuostolių kompensavimui įrodinėja sunkia ieškovės finansine padėtimi. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės finansinė padėtis ipso facto (liet. savaime) nei palengvina, nei pasunkina apeliantei galimo palankaus procesinio sprendimo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Antra, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovės UAB „Edilas“ atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinimo, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-372-467/2022 atmestas; atitinkamai Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-433-302/2022 atmestas atsakovės UAB „Norstatus“ atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinimo. Abiejuose nutartyse apeliacinės instancijos teismas, atlikęs ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų analizę, taip pat įvertinęs viešai prieinamus duomenis apie ieškovę, konstatavo, kad atsakovės neįrodė, jog ieškovės turtinė padėtis yra pakankamai bloga ar kad ji nuo 2020 m. reikšmingai pablogėjo, taip pat, kad atsakovių nurodomos galimų nuostolių sumos ieškovei laikytinos didelėmis. Trečia, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atlikęs išsamią ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų, teiktų tiek pirmosios instancijos teismui, tiek ir VĮ Registrų centrui, taip pat viešų duomenų apie ieškovę analizę, nustatė, kad ieškovė yra eilę metų pelningai veikianti įmonė, kurios ilgalaikis turtas 2021 m. siekė 6 713 392 Eur, o grynasis pelnas – 1 267 560 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau minimus duomenis apie ieškovės finansinę padėtį, neturi pagrindo daryti kitokių išvadų, nei darė pirmosios instancijos teismas, todėl apeliantės deklaratyvūs teiginiai dėl išparduodamo nekilnojamojo turto ar ilgalaikio turto sudėties ir / ar jo likvidumo atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
29. Papildomai pažymėtina, kad, priešingai nei teigia apeliantė, ieškovės finansinės padėties status quo (liet. esama padėtis) šios nutarties priėmimo dieną yra geresnė nei apeliantės prašymo pirmosios instancijos teismui pateikimo metu, nes ieškovės darbuotojų skaičius padidėjo iki 78, ilgalaikis turtas 2021 m., lyginant su 2020 m., taip pat padidėjo ir siekė 6 713 392 Eur, o grynasis pelnas, lyginant su 2020 m., padidėjo ir siekė 1 267 560 Eur.
30. Vertindamas apeliantės argumentus dėl ieškovės mokėtinų sumų pagal teismų sprendimus, apeliacinės instancijos teismas juos taip pat atmeta kaip nepagrįstus. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, galutinis procesinis sprendimas priimtas tik Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-261-512/2021, kurioje Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-195-1092/2022 Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimas pakeistas, sumažinant iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 6 759,16 Eur. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-333-330/2022 panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-546-524/2021 ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-418-642/2022 panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-88-1030/2022 ir taip pat grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-170-459/2022 Lietuvos apeliaciniame teisme civilinėje byloje Nr. e2A-671-XX/2022 dar neišnagrinėtas. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, panaikinti / neįsiteisėję teismų procesiniai sprendimai aukščiau aptartose bylose nepatvirtina, kad ieškovei egzistuoja prievolė atlyginti tam tikras sumas, o aplinkybė dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš ieškovės priteistos 6 759,16 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, įvertinus ieškovės finansinę padėtį, negali būti vertinama kaip galimų atsakovės UAB „Uno“ nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo apsunkinimas ar neįmanomumas.
31. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas savo motyvus, daro išvadą, kad apeliantė UAB „Uno“ neįrodė ieškovės finansinės padėties sunkumo, ar, kad apeliantės nurodoma galimų nuostolių suma ieškovei yra didelė. Taigi apeliantei neįrodžius vienos iš nuostolių atlyginimo užtikrinimo privalomos sąlygos – tikėtino nuostolių išieškojimo apsunkinimo ar neįmanomumo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atsakovės UAB „Uno” atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.