- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- e2-433-302/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00155-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Norstatus“, uždarosioms akcinėms bendrovėms „Uno“, „Edilas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „RASA“
- Trečiasis asmuo
- R. P., V. T., M. G., V. U., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norstatus“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RASA“ patikslintą ieškinį atsakovėms uždarosioms akcinėms bendrovėms „Uno“, „Norstatus“ ir „Edilas“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, galinčius sukelti žalą bei sandorių pripažinimo niekiniais (negaliojančiais), tretieji asmenys R. P., V. T., M. G., V. U., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „RASA“ teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė:
1.1. Uždrausti atsakovėms UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“ vykdyti bei organizuoti (patiems arba per kitus asmenis) nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) statybos darbus, t. y. darbus statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo);
1.2. Pripažinti atsakovių UAB „Uno“ ir UAB „Norstatus“ 2021 m. vasario 12 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 761 niekine;
1.3. Atsisakius tenkinti ieškinio 1.2 punkto reikalavimą, pripažinti atsakovių UAB „Uno“ ir UAB „Norstatus“ 2021 m. vasario 12 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 761 negaliojančia;
1.4. Pripažinti atsakovių UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“ 2021 m. vasario 12 d. jungtinės veiklos sutartį niekine;
1.5. Pripažinti atsakovių UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“ 2021 m. balandžio 28 d. jungtinės veiklos sutarties papildymą Nr. 1 niekiniu;
1.6. Taikyti vienašalę restituciją, t. y. grąžinti UAB „Uno“ nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini);
1.7. Išreikalauti iš UAB „Edilas“ nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), jį grąžinant UAB „Uno“;
1.8. Atsisakius tenkinti šio ieškinio 1.6 punkto reikalavimą, taikyti restituciją ekvivalentu pinigais, t. y. iš UAB „Norstatus“ UAB „Uno“ naudai priteisti 1 723 827 Eur dydžio sumą;
1.9. Priteisti iš atsakovių UAB „Norstatus“, UAB „Uno“ ir UAB „Edilas“ ieškovei UAB „RASA“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė UAB „Norstatus“ pateikė teismui prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę UAB „RASA“ pateikti 68 472,72 Eur dydžio nuostolių, galinčių atsirasti dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimą per 7 kalendorines dienas nuo teismo nutarties priėmimo sumokant į teismo depozitinę sąskaitą 68 472,72 Eur sumą arba pateikti tokios pat sumos banko garantiją. Atsakovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – padarė įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo. Atsakovės UAB „Norstatus“ ir UAB „Edilas“ dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neturi galimybės patalpomis disponuoti. Patalpų pardavimo kaina sudaro 529 600 Eur. Atsakovė dėl įregistruoto draudimo disponuoti patalpomis neturi galimybės sudaryti pirkimo – pardavimo sutarčių su pirkėjais, t. y. gauti suplanuotų pardavimo pajamų. Atsakovės UAB „Norstatus“ patiriami nuostoliai vertintini 6 proc. metinių palūkanų nuo rezervavimo sutartimis suplanuotų gauti 456 600 Eur pajamų, skaičiuotinų nuo galimybės sudaryti pagrindines pirkimo – pardavimo sutartis atsiradimo momento (2021 m. gruodžio 21 d.). Atsakovės teigimu, ginčo nagrinėjimas tęsis 18 mėnesių, todėl bendra minimalių atsakovės patirtinų nuostolių suma sudaro 68 472,72 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 8 d. nutartimi atmetė atsakovės UAB „Norstatus“ prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo.
4. Teismas sprendė, kad atsakovė įrodė, jog ji gali patirti nuostolius dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
5. Teismo vertinimu, ieškovės finansinė situacija yra gera, 2021 m. sausio – rugsėjo mėnesiais ieškovės grynasis pelnas sudarė 1 268 770 Eur, o turimas turtas – 8 288 611 Eur, t. y. ieškovė turi pakankamai turto galimiems atsakovės nuostoliams atlyginti.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos galimų nuostolių atlyginimo apsunkinimą ar negalimumą, todėl atsakovei neįrodžius antrosios nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygos, t. y. tikėtino nuostolių išieškojimo apsunkinimo, atsakovės prašymas netenkintas. Teismas akcentavo, kad civilinėse bylose iš ieškovės priteista 239 512,30 Eur suma nepaneigia ieškovės finansinių galimybių kompensuoti atsakovei patirtus nuostolius.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Atsakovė UAB „Norstatus“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.0. Ieškovės 2021 m. rugsėjo mėnesio balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita nėra pakankami įrodymai nustatyti finansinę padėti. Nagrinėjamoje byloje atsakovė UAB „Edilas“ taip pat pateikė prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo, pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė, tačiau nutartis nėra įsiteisėjusi. Tai reiškia, kad ieškovė gali būti įpareigota užtikrinti atsakovės UAB „Edilas“ 231 624,12 Eur nuostolių atlyginimą, o tai apsunkintų atsakovės UAB „Norstatus“ galimybę išieškoti patirtus nuostolius iš ieškovės.
1.1. Pagal 2021 m. rugsėjo mėnesio balansą ieškovės finansinė padėtis pasikeitė, o pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės finansinių įsipareigojimų ir turimo ilgalaikio turto santykio. Ieškovės piniginių lėšų likutis sumažėjo, o finansiniai įsipareigojimai padidėjo.
Atsiliepimas
8. Ieškovė UAB „RASA“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių 2021 m. rugsėjo mėnesio balanse nurodytų duomenų pagrįstumą. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad finansinio turto vertė padidėjo, o tai, jog atsakovė neturi duomenų kas šį turtą sudaro, neteikia pagrindo spręsti, kad turtas nėra likvidus. Ieškovė turi pakankamai turto įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus, o atsakovė neįrodė ieškovės nesąžiningų veiksmų, dėl kurių nuostolių atlyginimas taptų neįmanomas.
9. Atsakovės UAB „Edilas“ ir UAB „Uno“ atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti.
10. Trečiasis asmuo R. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Nurodo, kad sutinka su apeliantės argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
12. Atsakovė UAB „Norstatus“ pateikė teismui prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę UAB „RASA“ pateikti 68 472,72 Eur dydžio nuostolių, galinčių atsirasti dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimą per 7 kalendorines dienas nuo teismo nutarties priėmimo sumokant į teismo depozitinę sąskaitą 68 472,72 Eur sumą arba pateikti tokios pat sumos banko garantiją.
13. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, konstatavo, kad UAB „Norstatus“ neįrodė visų sąlygų, kurios yra būtinos nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutui taikyti. Apeliantė nesutinka su tokia teismo išvada ir nurodo, kad atsakovė CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų visumą įrodė, o priešingą išvadą skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas padarė tik dėl to, jog neteisingai vertino byloje esančius duomenis, t. y. 2021 m. rugsėjo mėnesio balanse nurodytų ieškovės finansinių įsipareigojimų ir turimo ilgalaikio turto santykį. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka.
14. CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.
15. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą. CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma tokių sąlygų visuma: pirma, realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas, antra, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, trečia, tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1149-178/2017; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-150-302/2022). Galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas pirmiau nurodytas sąlygas turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą (CPK 178 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1441-516/2017; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-989-1120/2021).
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutai, nors tarpusavyje ir susiję (nuostolių atlyginimo užtikrinimas galimas esant taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms), tačiau tai nereiškia, jog pastarojo instituto taikymo pagrįstumas neturi būti įrodytas. Nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-488-178/2017). Tiek laikinosios apsaugos priemonės (CPK 144 straipsnio 1 dalis), tiek nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas (CPK 146 straipsnio 1 dalis) siejamas su CPK įtvirtintų sąlygų, plėtojamų teismų praktikoje, įrodinėjimu kiekvienu konkrečiu atveju. Tokioje situacijoje galioja bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
17. Vadinasi, būtent apeliantei, prašančiai taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą kilo pareiga įrodyti nuostolių priežastinį ryšį su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bei tokių nuostolių atsiradimą ir preliminarų jų dydį (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-989-1120/2021). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas tik suteikia prielaidas tokio prašymo pateikimui, bet jis savaime nelemia nuostolių atlyginimo užtikrinimo poreikio konstatavimo, teismui nenustačius šio instituto taikymui būtinų pagrindų.
18. Pirmosios instancijos teismas laikė esant įrodytą pirmąją sąlygą, būtiną nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui, t. y. konstatavo, kad apeliantė gali patirti nuostolius, nurodytus teismui pateiktame prašyme, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėtina, kad dėl šios teismo išvados ginčo byloje nėra.
19. Atsakovės prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo pirmosios instancijos teismas atmetė neįrodžius vienos iš nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygos – tikėtino nuostolių išieškojimo apsunkinimo arba neįmanomumo, kitaip tariant, kad dėl kokių nors ieškovės veiksmų ar kitų aplinkybių atsakovės UAB „Norstatus“ nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galbūt ieškovei nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomas. Su tokia teismo išvada nesutinka apeliantė, laiko, kad įrodė ir šios sąlygos egzistavimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems atskirojo skundo argumentams.
20. Kaip jau minėta, nustatęs, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patiria ar neišvengiamai patirs nuostolių, teismas turi nustatyti, jog dėl kokių nors ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galimai ieškovui nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1016-943/2016). Šių aplinkybių įrodymas yra prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo pareiškusio asmens pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-989-1120/2021).
21. Atsakovė atskirajame skunde įrodinėja, kad atsakovės nuostolių suma yra didelė, o pagal 2021 m. rugsėjo mėnesio balansą ieškovės finansinė padėtis pasikeitė, t. y. ieškovės piniginių lėšų likutis sumažėjo, o finansiniai įsipareigojimai padidėjo, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės finansinių įsipareigojimų ir turimo ilgalaikio turto santykio.
22. Taigi, atsakovė UAB „Norstatus“ grėsmę galimam nuostolių atlyginimui iš esmės įrodinėja pasikeitusia ieškovės finansine situacija, o būtent tuo, kad analizuojant jos finansinius duomenis už 2021 m. matyti, jog ieškovės padėtis žymiai pablogėjo. Atskirojo skundo argumentais yra apeliuojama į sunkią (pablogėjusią) ieškovės finansinę padėtį, kuri apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savaime nei palengvintų, nei pasunkintų apeliantei palankaus procesinio sprendimo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo įvykdymo (CPK 146 straipsnio 2 dalis). Antroji CPK 146 straipsnyje nustatyto instituto taikymo sąlyga galėtų būti siejama su ieškovės nesąžiningumu, pavyzdžiui, kad pastaroji ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-645-180/2017), tačiau nagrinėjamu atveju tokių duomenų apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis).
23. Pagal byloje pateiktą 2021 m. rugsėjo mėnesio balansą matyti, kad ieškovė 2021 m. turėjo turto už 8 288 611 Eur (iš kurių 6 876 219 Eur yra ilgalaikis turtas), o 2020 m. ieškovė turėjo 4 194 848 Eur turto (iš kurių 3 079 727 Eur sudarė ilgalaikis turtas). Atsakovės argumentas, kad 2021 m. rugsėjo mėnesio balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita nėra pakankami įrodymai nustatyti finansinę padėtį, nepateikus įrodymų, paneigiančių minėto balanso duomenis, jame įrašyto turto vertę ar jo likvidumą, vertintinas kaip deklaratyvaus pobūdžio (CPK 178 straipsnis). Atsakovės teigimu, 2021 metus lyginant su ankstesniais finansiniais metais, išaugo ieškovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, t. y. pagal 2021 m. ieškovės balanso duomenis įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 4 231 629 Eur (2020 m. buvo 1 406 635 Eur). Taigi iš dalies sutiktina, kad lyginant 2020 ir 2021 metų duomenis, ieškovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai išaugo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė savaime taip pat nepagrindžia ženkliai pablogėjusios ieškovės finansinės padėties, kadangi ženkliai išaugo ir ieškovės turimo turto kiekis, o ieškovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai nei 2020 metais, nei 2021 metais nesudarė daugiau nei 50 procentų turimo turto vertės.
24. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog apeliantė neįrodė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas ar neįmanomas.
25. Apeliantė teigia, kad atsakovė UAB „Edilas“ taip pat yra pateikusi prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo, teismo procesinis sprendimas dėl šio prašymo nėra įsiteisėjęs, o tai reiškia, kad ieškovė gali būti įpareigota užtikrinti atsakovės UAB „Edilas“ 231 624,12 Eur nuostolių atlyginimą ir tai apsunkintų atsakovės UAB „Norstatus“ galimybę išieškoti patirtus nuostolius iš ieškovės. Apeliacinės instancijos teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-372-467/2022 išnagrinėjo atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį, kuria atsakovės UAB „Edilas“ prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmestas, paliko nepakeistą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėjusi (CPK 339 straipsnis). Taigi, nustatytos aplinkybės paneigia apeliantės argumentą, kad atsakovės UAB „Edilas“ pateiktas prašymas pagrindžia galimų atsakovės UAB „Norstatus“ nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kompensacijos išieškojimo apsunkinimą arba galimybės juos kompensuoti nebuvimą.
26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovės turtinė padėtis yra pakankamai bloga ar kad ji nuo 2020 m. reikšmingai pablogėjo, taip pat, kad atsakovės nurodoma galimų nuostolių suma ieškovei laikytina didele. Dėl to apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovė neįrodė vienos iš nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygos – tikėtino nuostolių išieškojimo apsunkinimo arba neįmanomumo, todėl pagrįstai atmetė atsakovės UAB „Norstatus“ prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis atmetamas, o skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.