Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-09-20 · Administracinė byla Nr. eI2-13741-743/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-09-20
Bylos Nr.
eI2-13741-743/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04027-2024-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Šarka, Audrius Grauželis, Asta Vailionė
Pareiškėjas
I. R.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-13741-743/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04027-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 55.1.1; 55.1.3. (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 20 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos ir Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 24S163019, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. liepos 10 d. iki 2027 m. sausio 9 d. (toliau – ir skundžiamas sprendimas).

Pareiškėjas nurodo, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, į Lietuvą atvyko 2018 m. gegužės mėnesį. Atvykimo priežastis buvo tai, jog jo žmona persikėlė dirbti į Lietuvą kaip aukštos kvalifikacijos darbuotoja. Kartu atvykę šeimos nariai – pareiškėjas ir sūnus taip pat gavo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje kaip išlaikomi asmenys šeimos susijungimo pagrindu. Pirmieji leidimai laikinai gyventi šeimai buvo išduoti 2018–2020 m. laikotarpiui, vėlesni – 2020–2023 m. laikotarpiui. 2022 m. pabaigoje visa šeima prasitęsė leidimus laikinai gyventi iki 2025 metų. Nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio pradžios šeima laikinai gyvena (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėjo sutuoktinė yra komandiruota į (duomenys neskelbtini) veikiantį įmonės, kurioje ji dirba padalinį, tačiau atlyginimas ir toliau mokamas lietuviškos įmonės.

Teigė, jog suėjus penkerių metų teisėto ir nepertraukiamo gyvenimo Lietuvoje laikotarpiui, 2023 m. birželio 30 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo. Prašymo pateikimo metu jis turėjo užpildyti klausimyną, kurį privaloma užpildyti visiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečiams. Klausimyne pareiškėjas pateikė šiuos duomenis apie savo išsilavinimą ir darbo patirtį: 2002 m. baigė (duomenys neskelbtini) valstybinį universitetą ir įgijo teisininko bakalauro laipsnį (specializacija - jurisprudencija); 2002–2003 m. dirbo (duomenys neskelbtini) prokuratūroje, vėliau teisininko darbą tęsė registrų centre ir privačiose įmonėse, dar vėliau – tapo advokatu, o 2015–2016 metais dirbo (duomenys neskelbtini) teismų sistemoje.

Nurodė, jog 2023 m. spalio 20 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S188808, kuriuo buvo panaikintas I. R. leidimas laikinai gyventi. Priežastimi panaikinti turimą leidimą laikinai gyventi tapo klausimyne nurodyti duomenys apie pareiškėjo darbą prokuratūroje ir (duomenys neskelbtini) teismuose, pareiškėjas buvo pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui.

2024 m. gegužės 27 d. pareiškėjas dalyvavo Migracijos departamento organizuotoje apklausoje nuotoliniu būdu. Apklausos metu pareiškėjui buvo užduoti klausimai apie turimą išsilavinimą, darbo patirtį, taip pat paklausta nuomonės, kodėl prasidėjo Rusijos – Ukrainos konfliktas. Iš esmės dauguma užduotų klausimų atitiko standartinės formos klausimyne išdėstytus klausimus.

Nurodė, jog 2024 m. birželio 25 d. gavo Migracijos departamento sprendimą neišduoti leidimo nuolat gyventi, kuris grindžiamas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – Valstybės saugumo departamentas) išvada, kurioje nurodyta, jog asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Pažymėjo, jog Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo ir sprendimo neišduoti leidimo nuolat gyventi neskundė atsižvelgiant į tai, kad leidimų gyventi turėjimas konkrečioje valstybėje yra tik asmens teisė. Tačiau tvirtino, jog nesutinka su jam skundžiamame sprendime nustatytu draudimu atvykti į Lietuvos Respubliką 2,5 metų laikotarpiui ir mano, kad šis draudimas yra nustatytas nepagrįstai, neatsižvelgiant į individualias aplinkybes ir nesant realios grėsmės Lietuvos valstybei.

Akcentavo, jog skundžiamame sprendime išdėstyti motyvai dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iš esmės sutampa su kituose Migracijos departamento sprendimuose išdėstytais motyvais – tiek skundžiamas sprendimas, tiek ir kiti pirmiau paminėti Migracijos departamento sprendimai yra grindžiami ta pačia 2023 m. rugpjūčio 23 d. Valstybės saugumo departamento išvada Nr. 18-9335, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl to, kad jis yra dirbęs (duomenys neskelbtini) prokuratūroje (2002¬2003 m.) ir teismuose (2015-2016 m.). Tačiau tai absoliučiai hipotetinis vertinimas, neturintis ir negalintis turėti nieko bendra su realiai egzistuojančiais faktais, t. y. realia grėsme valstybės saugumui ar tokios grėsmės valstybės saugumui rizika.

Tvirtino, jog Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tokius faktus kaip pareiškėjo ilgas pragyventas Lietuvoje laikotarpis ir integracija į visuomenę. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojos šeimos narys, o aukštos kvalifikacijos darbuotojai ir jų šeimos nariai išskiriami tarp užsieniečių kaip prioritetinė grupė, kurią Lietuva siekia pritraukti. Lietuvoje pareiškėjas kartu su šeima pragyveno daugiau nei 5 metus. Per visą šį laikotarpį jokių migracijos ar kitų teisės aktų pažeidimų nepadarė. Priešingai, integravosi į Lietuvos visuomenę – išlaikė lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminą, įsidarbino įmonėje (duomenys neskelbtini), įsigijo nekilnojamojo turto.

Atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamentas Skundžiamame sprendime iškraipo pareiškėjo apklausos rezultatus ir pokalbį interpretuoja taip, kad būtų rastas pagrindas priimti skundžiamą sprendimą. Skundžiamame sprendime atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas vengė išsakyti savo poziciją dėl Rusijos vykdomos agresijos Ukrainos atžvilgiu. Tačiau šis Migracijos departamento teiginys nėra pagrįstas, kadangi pareiškėjas apklausos metu patvirtino, kad "viliasi, jog ateis laikas, kai šalys vėl pradės bendradarbiauti", o tai įrodo, jog pareiškėjas yra prieš vykdomą agresiją. Jokiais žodžiais apklausos metu pareiškėjas palaikymo karui neišreiškė.

Pažymėjo, kad klausimynas kelia abejonių dėl objektyvumo, kadangi bet kuriuo atveju Valstybės saugumo departamentas vis tiek turėtų vertinti pildantįjį per savo veiklos specifinius metodus. Šiuo atveju susidarė situacija, kad jeigu pareiškėjas nebūtų nurodęs, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) teisėsaugoje trumpais laikotarpiais, Valstybės saugumo departamentas nebūtų matęs jokios šio asmens keliamos grėsmės. Todėl laikytina, kad atsakymas į antrą klausimyno klausimą pats savaime negali nei patvirtinti, nei paneigti keliamos grėsmės valstybės saugumui, jeigu nėra kitų tokią grėsmę objektyviai pagrindžiančių duomenų ir faktų. Be to, pareiškėjui nuo 2018 m. buvo išduodami leidimai laikinai gyventi ir jokios grėsmės atsakovas ar Valstybės saugumo departamentas neįžvelgė.

Akcentavo, jog nepagrįstas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pažeidžia pareiškėjo teises, nes jis negali atvykti net laikinam buvimui, o kaip tik šiuo metu reikalinga tvarkyti Lietuvoje reikalus, susijusius su pareiškėjui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamu turtu. Be kita ko, pareiškėjas patiria ženklius neigiamus išgyvenimus, nes Lietuvos Respublikoje jis laikomas nepageidaujamu asmeniu, nors šioje valstybėje jis pragyveno daugiau nei penkerius metus, kūrė socialinius ir ekonominius ryšius, jokių nusižengimų nepadarė. Pareiškėjui nėra aišku, kokią grėsmę Lietuvos Respublikai gali kelti jo praeityje eitos pareigos, kadangi tai buvo tik normali praktika teisės mokslus baigusiam asmeniui – įgauti darbo praktikos teisėsaugos įstaigose. Trumpas darbo laikotarpis (duomenys neskelbtini) prokuratūroje (tik 2002-2003 m.) ir teismuose (tik 2015-2016 m.) parodo, jog pareiškėjas šiose struktūrose neįsitvirtino ir karjeros ten netęsė.

Teigė, jog Migracijos departamentas neatliko individualaus vertinimo, į skundžiamą sprendimą buvo perkelta Valstybės saugumo departamento išvada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, tačiau neįvertinta visų duomenų visuma, skundžiamas sprendimas grindžiamas deklaratyviais teiginiais, neįvardijama, kokią konkrečiai grėsmę kelia pareiškėjas valstybės saugumui. Draudimas atvykti į šalį yra neproporcinga priemonė, atsižvelgiant į tai, kad grėsmė, neva keliama valstybės saugumui, yra visiškai nepagrįsta ir nenustatyta jokiu objektyviu tyrimu.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, prašo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutinka.

Atsakovas nurodė, kad 2023 m. birželio 30 d. Migracijos departamentas priėmė pareiškėjo išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi. Prašymas pateiktas tuo pagrindu, kad pareiškėjas pragyveno Lietuvoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą. Pareiškėjas atsakydamas į klausimyno 2 klausimą (Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos) nurodė, kad 2002-2003 m. dirbo (duomenys neskelbtini) prokuratūroje, o 2015-2016 m. dirbo (duomenys neskelbtini) teismų sistemoje.

2023 m. rugsėjo 13 d. Migracijos departamentas gavo Valstybės saugumo departamento 2023 m. rugsėjo 4 d. išvadą Nr. 18-9335, kurioje nurodyta, kad Valstybės saugumo departamento vertinimu pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) prokuratūroje ir teismų sistemoje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.?

Pažymėjo, jog siekiant įvertinti individualias nagrinėjamo atvejo aplinkybes, pareiškėjas buvo pakviestas į apklausą. Per apklausą pareiškėjas nurodė, jog yra baigęs universitetą ir įgijęs juristo specialybę. Iš karto po mokslų baigimo 2002 – 2003 m. pradėjo dirbti prokuratūroje tyrėju, atstovavo baudžiamosiose bylose. Išėjęs iš darbo jis 3 metus dirbo (duomenys neskelbtini) registrų centre. Teikdavo atsakymus į paklausimus, išduodavo fiziniams asmenims pažymas apie jų turtą. 2015-2016 m. dirbo teismų sistemoje. Pareigos – ūkinės veiklos užtikrinimas, einamųjų klausimų tvarkymas. Pareiškėjas išėjo iš darbo, nes jam nepatiko darbas valstybės tarnyboje. Vėliau pradėjo dirbti advokatu, dirbo kaip pradedantysis advokatas su smulkiomis civilinėmis bylomis, teikdavo teisines konsultacijas. Pareiškėjas teigė, kad prasidėjus 2014 m. kariniui konfliktui, įvykiai Ukrainoje jam buvo labai netikėti. Gyvendamas (duomenys neskelbtini), jis pastebėjo, kad nutrūko santykiai su Ukraina ir kitomis šalimis, o Rusijai pradėtos taikyti sankcijos. Teigė, jog viliasi, kad ateis laikas, kai tos šalys vėl pradės bendradarbiauti. Paklausus, kam priklauso Krymas, atsakė, kad mano taip, kaip pažymėjo klausimyne, tačiau išsakyti aiškią poziciją vengė. Pareiškėjas nurodė, kad dabartinis konfliktas yra dėl to, kad 2014 m. nebuvo išspręsti teritorijų klausimai ir 2022 m. karas prasidėjo, nes nebuvo susitarta dėl taikos. Nurodė, kad kaip juristas mano, jog viskas turi būti sprendžiama derybomis. Paklausus ką mano apie tai, jog Rusija veržiasi ir į daugiau Ukrainos teritorijų, pakartojo, kad tai yra iki galo neišspręsto konflikto pasekmė. Darytina išvada, jog per apklausą pareiškėjas vengė išsakyti aiškią poziciją dėl Rusijos įvykdytos ir vykdomos Ukrainos teritorijų karinės okupacijos.

Vertinant asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikoje gyveno su leidimais laikinai gyventi. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo sutuoktinė ir sūnus su leidimais laikinai gyventi Lietuvoje gyvena nuo 2018 m. Pažymėjo, kad pareiškėjo sutuoktinė ir sūnus yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, todėl jie turi galimybę kartu su asmeniu sugrįžti gyventi į (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad 2023 m. spalio 20 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, priėmė sprendimą Nr. 23S188808, kuriuo nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760205261, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šis sprendimas yra įsigaliojęs ir nekvestionuojamas. 2024 m. birželio 24 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą Nr. 24S152537, kuriuo nusprendė pareiškėjui neišduoti leidimo nuolat gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Šis sprendimas šioje byloje nėra skundžiamas. Išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis Migracijos departamentas taip pat priėmė skundžiamą sprendimą.

Akcentavo, kad skundžiamame sprendime buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjo sutuoktinė ir sūnus su leidimais laikinai gyventi Lietuvoje gyvena nuo 2018 m., kad pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikoje gyveno su leidimais laikinai gyventi. Pareiškėjui buvo nustatytas 2 metų ir 6 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, kuris vertintinas kaip proporcingas.

Pažymėjo, kad atsakymai į kitus Klausimyno klausimus (pvz., atsakymai į Klausimyno 10 ir 11 klausimus) nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis pareiškėjo buvusiais darbo (tarnybos) santykiais, o ypač po Migracijos departamento atlikto papildomo išsamaus vertinimo, kurio metu nustatyta, kad pareiškėjas vengia išsakyti aiškią poziciją dėl Rusijos Federacijos įvykdytos ir vykdomos Ukrainos teritorijų karinės okupacijos. Tai sudaro prielaidas vertinimui, jog asmens Klausimyne pateikti atsakymai yra nurodyti tik siekiant gauti leidimą nuolat gyventi, o ne parodo asmens tikrąją poziciją.

Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir NAS taisyklės) 28 ir 32 punktais, užsienietis gali teikti motyvuotą prašymą (ir nurodyti svarbias aplinkybes) išbraukti jo duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo. Taigi, sprendimo dėl draudimo atvykti priėmimas nereiškia, kad draudimo atvykti terminas nebus peržiūrimas esant pagrindams.

Pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Skundžiamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl skundžiamas sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad priimant skundžiamą sprendimą nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai, Migracijos departamentas neviršijo kompetencijos, taip pat skundžiamu sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas Valstybės saugumo departamento pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas.

Akcentavo, jog pareiškėjas ((duomenys neskelbtini) pilietis), dirbdamas (duomenys neskelbtini) prokuratūroje ir teismų sistemoje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Valstybės saugumo departamento vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini)žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

Teigė, jog Valstybės saugumo departamento kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. Valstybės saugumo departamentas nustatė konkrečius tokią Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Pažymėjo, kad Rusijos Federacijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose.

Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė į bylą jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų Pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Rusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Tarnybos (darbo) pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, kad asmuo gali būti vertinamas kaip Rusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis. Aplinkybė, kad pareiškėjas pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė pildydamas jam pateiktą privalomą Migracijos departamento klausimyną, nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamo sprendimo neteisėtu.

Paminėjo, kad pareiškėjas neįrodė turintis stiprius ryšius su Lietuva. Pareiškėjas šiuo metu negyvena Lietuvoje, čia negyvena ir jo šeimos nariai, taip pat pareiškėjo su Lietuva nebesieja ir darbo santykiai.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 24S163019, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2 metus ir 6 mėnesius), teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas I. R. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris 2023 m. birželio 30 d. pateikė prašymą išduoti jam leidimą nuolat gyventi tuo pagrindu, kad pragyveno Lietuvoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą.

Pildydamas Migracijos departamento klausimyną pareiškėjas nurodė, kad 2002 – 2003 m. dirbo (duomenys neskelbtini) prokuratūroje, o 2015 – 2016 m. dirbo (duomenys neskelbtini) teismų sistemoje.

Valstybės saugumo departamentas 2023 m. rugsėjo 4 d. išvadoje Nr. 18-9335 Migracijos departamentui pateikė vertinimą kad (duomenys neskelbtini) piliečio I. R. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Migracijos departamentas 2023 m. spalio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 23S188808, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760205261, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

Valstybės saugumo departamentas 2024 m. vasario 6 d. rašte Nr. 8-1245 (Migracijos departamente gautas 2024 m. vasario 7 d.) nurodė, kad Valstybės saugumo departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir pateikė Migracijos departamentui 2023 m. rugsėjo 4 d. išvadą Nr. 18-9335 bei prašė priėmus sprendimą neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje ar jį panaikinti, įrašyti jį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui. Nurodė, jog Įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų galimų informacijos neteikimo užsieniečiui aplinkybių nėra.

Migracijos departamentas 2024 m. birželio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 24S152537, kuriuo nusprendė pareiškėjui neišduoti leidimo nuolat gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Migracijos departamento 2023 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 23S188808 ir 2024 m. birželio 24 d. sprendimo Nr. 24S152537 pareiškėjas teismui neskundė.

2024 m. liepos 10 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, NAS taisyklių 15 punktu, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 5 punktu, priėmė sprendimą Nr. 24S163019, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2 metus ir 6 mėnesius), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą teismui.

II. Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką, įskaitant leidimų laikinai gyventi išdavimo, pakeitimo, panaikinimo pagrindus ir tvarką.

Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (Įstatymo 133 straipsnio 8 dalis).

Įstatymo 4 straipsnio 4 dalis nustato, jog užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas.

Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nustatyta, kad, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko.

Vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktu, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: 1) kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį; 2) užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2023 m. birželio 30 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi tuo pagrindu, kad jis pragyveno Lietuvoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą. Pareiškėjas užpildė Migracijos departamento pateiktą klausimyną. Klausimyne pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad 2002 – 2003 m. dirbo (duomenys neskelbtini) prokuratūroje, o 2015 – 2016 m. dirbo (duomenys neskelbtini) teismų sistemoje.

Valstybės saugumo departamentas pateikė 2023 m. rugsėjo 4 d. išvadą Nr. 18-9335, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Valstybės saugumo departamentas pažymėjo, kad pareiškėjas dirbdamas (duomenys neskelbtini) prokuratūroje ir teismų sistemoje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini)valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini)valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Valstybės saugumo departamento vertinimu, asmeniui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

Be to, Valstybės tarnybos departamentas 2024 m. vasario 6 d. rašte Nr. 8-1245 siūlė Migracijos departamentui priėmus sprendimą neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje ar jį panaikinti, įrašyti pareiškėją į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui. Kaip minėta, Migracijos departamentas pareiškėjo atžvilgiu yra priėmęs sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi bei sprendimą neišduoti leidimo nuolat gyventi tuo pagrindu, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Minėti sprendimai nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka ir yra galiojantys.

Skundžiamas sprendimas priimtas atsižvelgus į Valstybės saugumo departamento pateiktą vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Nacionalinis saugumas yra konstitucinė vertybė, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija, nacionalinis saugumas būtinas apsaugoti kitas konstitucines vertybes, inter alia, pamatinius Lietuvos konstitucinės santvarkos principus, kaip antai, prigimtines žmogaus teises ir laisves, demokratiją, nepriklausomybę (žr. Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. ir 2020 m. liepos 30 d. nutarimus). Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas – tai Tautos ir valstybės laisvos ir demokratinės raidos sąlygų sudarymas, Lietuvos valstybės nepriklausomybės, jos teritorinio vientisumo ir konstitucinės santvarkos apsauga ir gynimas (Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 1 str. 2 d.).

Nacionalinis saugumas yra ir viešasis interesas, ir pagrindinė, visai visuomenei esminę reikšmę turinti vertybė, kuri yra svarbesnė už galimus asmens interesų suvaržymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1917-602/2021, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023). Nacionalinio saugumo interesai – saugomi gyvybiniai ir pirmaeiliai valstybės saugumo interesai. Lietuvos nacionalinio saugumo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 135 straipsnio pirmojoje pastraipoje numatyta, kad Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, be kita ko, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę.

Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (aktuali redakcija galiojanti nuo 2021 m. gruodžio 22 d.) 14 punkte nurodyta, jog didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.

Sprendžiant užsieniečių atvykimo ir jų gyvenimo Lietuvos Respublikoje klausimą nacionalinio saugumo aspektu, taip pat svarbu pažymėti tai, jog tarptautinėje teisėje pripažįstama valstybių teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1705-821/2024; kt.). Dėl to šioje srityje Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Z. ir kiti prieš Lietuvą, pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

Pareiškėjo teigimu, skundžiamas sprendimas priimtas neatsižvelgiant į individualias aplinkybes, grindžiamas tik 2023 m. rugsėjo 4 d. išvada Nr. 18-9335 Valstybės saugumo departamento išvada, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl to, kad jis yra dirbęs (duomenys neskelbtini) prokuratūroje (2002¬2003 m.) ir teismuose (2015-2016 m.), tačiau neįvardijama, kokią konkrečiai grėsmę pareiškėjas kelia valstybės saugumui.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į Nacionalinio saugumo strategijoje nurodomą Rusijos Federacijos keliamą grėsmę Lietuvai, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su Valstybės saugumo departamento ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu, jo visapusiškumu ir objektyvumu.

Aplinkybės, jog pareiškėjas praeityje yra dirbęs (duomenys neskelbtini) prokuratūroje ir teismuose, esant šiandieninei geopolitinei situacijai, didina pagrįstą tikimybę, kad jis gali būti išnaudotas Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybų. Valstybės saugumo departamento surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose.

Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Rusijos Federacijos oficialiosios valdžios politikai, todėl nėra pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjos lojalumo Rusijos Federacijos valdžiai.

Nagrinėjamu atveju aktualūs ir pareiškėjo 2024 m. gegužės 27 d. duomenys. Apklausos metu pareiškėjas teigė, jog prasidėjus 2014 m. kariniui konfliktui, įvykiai Ukrainoje jam buvo labai netikėti. Teigė, jog viliasi, kad ateis laikas, kai tos šalys vėl pradės bendradarbiauti. Į klausimą, kam priklauso Krymas, atsakė, kad mano taip, kaip pažymėjo klausimyne. Pareiškėjas nurodė, kad dabartinis konfliktas yra dėl to, kad 2014 m. nebuvo išspręsti teritorijų klausimai ir 2022 m. karas prasidėjo, nes nebuvo susitarta dėl taikos. Nurodė, kad kaip juristas mano, jog viskas turi būti sprendžiama derybomis. Paklausus ką mano apie tai, jog Rusija veržiasi ir į daugiau Ukrainos teritorijų, pakartojo, kad tai yra iki galo neišspręsto konflikto pasekmė. Teismo vertinimu tokie pareiškėjo atsakymai į apklausos metu užduodamus klausimus negali būti laikomi aiškia pozicija dėl Rusijos įvykdytos ir vykdomos Ukrainos teritorijų karinės okupacijos. Taip pat vertintina, jog atsakymai į kitus klausimyno klausimus (pvz., atsakymai į Klausimyno 10 ir 11 klausimus) nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo buvusiais darbo (tarnybos) santykiais.

Pažymėtina, jog tarnybos pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, ar asmuo gali būti vertinamas kaip (duomenys neskelbtini) valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis. Šių išvadų nepaneigia ir pareiškėjo nurodomi argumentai apie jo tarnybos prokuratūroje ir teismuose pobūdį (ūkinės veiklos užtikrinimas, einamųjų klausimų tvarkymas), trukmę, pasirinkimo eiti pareigas minėtose institucijose (įgyti teisinio darbo patirties) ir tarnybos santykių pasibaigimo priežastys (nepatiko darbas valstybės tarnyboje).

Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1254-822/2024; 2024 m. vasario 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1109-629/2024; 2024 m. vasario 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-983-821/2024; 2024 m. sausio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1066-629/2024 ir kt.) pateiktas išaiškinimas, kad lojalumo Rusijos/Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems/tarnaujantiems Rusijos/Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr. pvz. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023; 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2156-629/2023; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį byloje Nr. eA-2006-520/2023; 2023 m. birželio 28 d. nutartį byloje Nr. eA-1949-815/2023 ir kt.).

Be to, aplinkybė, jog pareiškėjas yra dirbęs (duomenys neskelbtini) prokuratūroje (2002¬2003 m.) ir teismuose (2015-2016 m.), vertinama pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste, kai Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, suponuoja pareiškėjo pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Todėl pareiškėjo argumentai, jog jis į Lietuvą atvyko kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojos šeimos narys, Lietuvoje pragyveno daugiau nei 5 metus, per visą šį laikotarpį jokių teisės aktų pažeidimų nepadarė, integravosi į Lietuvos visuomenę, įsidarbino, įsigijo nekilnojamojo turto, taip pat nepaneigia, jog esant dabartinei geopolitinei situacijai pareiškėjas gali būti pažeidžiamas suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu ir dėl to yra reali tikimybė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės interesams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. EŽTT taip pat yra nurodęs, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1705-821/2024). Tokia galimybė pareiškėjo atžvilgiu šiuo atveju yra nustatyta remiantis Valstybės saugumo departamento ir atsakovo surinktų duomenų pagrindu ir nepaneigta išnagrinėjus bylą teisme.

Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas atliko ir pareiškėjo vertinimą jo asmeninių socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, aspektu. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikoje gyveno su leidimais laikinai gyventi, tačiau leidimas laikinai gyventi paskelbtas negaliojančiu nuo 2023 m. spalio 20 d. Migracijos departamentas konstatavo, jog pareiškėjas nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2023 m. liepos 27 d. dirbo Lietuvoje. Taip pat Migracijos departamentas nustatė, kad asmuo turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Asmens sutuoktinė ir sūnus su leidimais laikinai gyventi Lietuvoje gyvena nuo 2018 m. Pažymėjo, kad asmens sutuoktinė ir sūnus yra (duomenys neskelbtini)piliečiai, todėl jie turi galimybę kartu su asmeniu sugrįžti gyventi į (duomenys neskelbtini).

Tačiau teismas pažymi, kad šios aplinkybės nepaneigia ir nesumažina grėsmės valstybės saugumui. Teismas sutinka su Migracijos departamento vertinimu, kad pareiškėjo asmeninis interesas atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Valstybės interesas, kad į Lietuvą atvyktų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės valstybės saugumui, yra svarbesnis už pareiškėjo galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes.

Teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, konstatuoja, kad jis yra grindžiami aktualiu teisiniu reglamentavimu, be to, jame yra individualiai įvertintas pareiškėjo socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje pobūdis ir reikšmė lyginant su nacionalinio saugumo interesais, todėl pareiškėjo argumentai, kad nebuvo atliktas individualus paties atsakovo situacijos vertinimas, o remtasi tik Valstybės saugumo departamento išvada yra atmestini.

Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 punktas nustato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis. Tuo tarpu 39 punktas numato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas perpus trumpesnis laikotarpis, nei nurodyta Tvarkos 38.1, 38.2 ar 38.3 papunktyje.

Migracijos departamentas skundžiamu sprendimu nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą 30 mėnesių (2 metus ir 6 mėnesius), t. y. nustatė dvigubai trumpesnį terminą, nei galima nustatyti asmenims, keliantiems grėsmę Lietuvos saugumui ir turintiems Lietuvoje šeiminių ryšių, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas ir pažeidžia pareiškėjo teises, nes pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Teismo vertinimu, Valstybės saugumo departamento pateikti duomenys sudarė pagrindą atsakovo išvadai apie potencialią grėsmę, kad pareiškėjas priešiškos valstybės gali būti panaudotas veikiant prieš Lietuvos valstybę, todėl pareiškėjo skunde ir teisminiame nagrinėjime nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo skundas atmestinas kaip negrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal ABTĮ40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas nagrinėjamu atveju atmetamas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai nepriteisiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius GrauželisRamūnas ŠarkaAsta Vailionė