- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-26
- Bylos Nr.
- e2S-347-440/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00803-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- G. Ž.
- Atsakovas
- L. Ž.
- Kategorijos
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Ž. ir atsakovės L. Ž. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-36-1112/2024 pagal ieškovo G. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei L. Ž. bei atsakovės L. Ž. priešieškinį ieškovui G. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. Ž. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo teismo prašė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įregistruotą ieškovo G. Ž. ir atsakovės L. Ž. santuoką, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovės L. Ž. kaltės; priteisti iš atsakovės L. Ž. ieškovui G. Ž. 2 500,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą; po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų P. Ž., gimimo data (duomenys neskelbtini), ir P. Ž., gimimo data (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu – ieškovu; po santuokos nutraukimo priteisti iš atsakovės L. Ž. nepilnamečių vaikų išlaikymą 275,00 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, mokamomis iki kiekvieno einamojo mėnesio 30 kalendorinės dienos, nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaikų tėvą – ieškovą; nustatyti patikslintame ieškinyje nurodytą atsakovės bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais; atmesti atsakovės priešieškinio dalį dėl bendrąja jungtine nuosavybės teise įgyto turto padalijimo ir pripažinti, kad santuokos metu buvo įgytas toks bendras turtas, kurio vertė 76 893,00 Eur: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), 50 000,00 Eur rinkos vertės; automobilis SKODA OCTAVIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 7 000,00 Eur rinkos vertės; automobilis NISSAN JUKE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 5 000,00 Eur rinkos vertės; 14 893,00 Eur bendros vertės kilnojamieji daiktai: „Komado bono“ lauko kepsninė – 49,00 Eur rinkos vertės; žoliapjovė-trimeris „Stihl“ – 179,00 Eur rinkos vertės; dviratis – 2 000,00 Eur rinkos vertės; dvivietė dviračių priekaba – 500,00 Eur rinkos vertės; stiprios srovės siurblys „Karcher“ – 135,00 Eur rinkos vertės; robotas-žoliapjovė – 1 300,00 Eur rinkos vertės; ieškovo vestuvinis auksinis žiedas – 600,00 Eur rinkos vertės; telefonas „Apple“ – 1 100,00 Eur rinkos vertės; laikrodis „Apple“ – 300,00 Eur rinkos vertės; valgomojo stalas – 300,00 Eur rinkos vertės; supamasis krėslas – 150,00 Eur rinkos vertės; knygų spinta – 300,00 Eur rinkos vertės; koridoriaus rūbų spinta – 200,00 Eur rinkos vertės; siurblys-šluota „Miele“ – 700,00 Eur rinkos vertės; siurblys-robotas „Roomba“ – 600,00 Eur rinkos vertės; džiovyklė – 600,00 Eur rinkos vertės; šaldytuvas „Samsung“ – 500,00 Eur rinkos vertės; šaldymo dėžė „Whirlpool“ – 300,00 Eur rinkos vertės; garintuvas „Karcher“ – 200,00 Eur rinkos vertės; siuvimo mašina – 100,00 Eur rinkos vertės; kompiuteris „HP“ – 1 000,00 Eur rinkos vertės; indaplovė „Bosch“ – 700,00 Eur rinkos vertės; girliandos, šviestuvai, elektronikos įranga – 1 000,00 Eur rinkos vertės; automatinių vartų pavara su valdikliu – 1 000,00 Eur rinkos vertės; antklodės, pagalvės, patalynės – 100,00 Eur rinkos vertės; lauko baldų komplektas – 600,00 Eur rinkos vertės; po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti tokius 7 743,00 Eur bendros vertės sutuoktinių bendro turto objektus: automobilį SKODA OCTAVIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 7 000,00 Eur rinkos vertės; šiuos 743,00 Eur bendros vertės kilnojamuosius daiktus: „Komado bono“ lauko kepsninę – 429,00 Eur rinkos vertės; žoliapjovę-trimerį „Stihl“ – 179,00 Eur rinkos vertės; stiprios srovės siurblį „Karcher“ – 135,00 Eur rinkos vertės; po santuokos nutraukimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti tokius 69 150,00 Eur bendros vertės sutuoktinių bendro turto objektus: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), 50 000,00 Eur rinkos vertės; automobilį NISSAN JUKE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 5 000,00 Eur rinkos vertės; kilnojamuosius daiktus, 14 150,00 Eur bendros vertės: dviratį – 2 000,00 Eur rinkos vertės; dvivietę dviračių priekabą – 500,00 Eur rinkos vertės; robotą-žoliapjovę – 1 300,00 Eur rinkos vertės; ieškovo vestuvinį auksinį žiedą – 600,00 Eur rinkos vertės; telefoną „Apple“ – 1 100,00 Eur rinkos vertės; laikrodį „Apple“ – 300,00 Eur rinkos vertės; valgomojo stalą – 300,00 Eur rinkos vertės; supamą krėslą – 150,00 Eur rinkos vertės; knygų spintą – 300,00 Eur rinkos vertės; koridoriaus rūbų spintą – 200,00 Eur rinkos vertės; siurblį-šluotą „Miele“ – 700,00 Eur rinkos vertės; siurblį-robotą „Roomba“ – 600,00Eur rinkos vertės; džiovyklę – 600,00 Eur rinkos vertės; šaldytuvą „Samsung“ – 500,00 Eur rinkos vertės; šaldymo dėžę „Whirlpool“ – 300,00 Eur rinkos vertės; garintuvą „Karcher“ – 200,00 Eur rinkos vertės; siuvimo mašiną – 100,00 Eur rinkos vertės; kompiuterį „HP“ – 1 000,00 Eur rinkos vertės; indaplovę „Bosch“ – 700,00 Eur rinkos vertės; girliandas, šviestuvus, elektronikos įrangą –1 000,00 Eur rinkos vertės; automatinių vartų pavarą su valdiklį – 1 000,00 Eur rinkos vertės; antklodes, pagalves, patalynes – 100,00 Eur rinkos vertės; lauko baldų komplektą – 600,00 Eur rinkos vertės; pripažinti, kad santuokos metu šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo šiuos kilnojamuosius daiktus: planšetę „Sony“ – 100,00 Eur rinkos vertės; televizorių „Philips“ – 100,00 Eur rinkos vertės, kurie po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistini atsakovei; priteisti iš atsakovės ieškovui 71 709,95 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei atitenkančią didesnę bendro turto dalį.
2. Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe: pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini); arba priteisti ieškovui iš atsakovės 107 000,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei atitenkančią ieškovui priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovę per ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų trukmės terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, grąžinti ieškovui visus jo asmeninius daiktus, t. y.: spausdintuvą „HP“ – 300,00 Eur vertės; auksinę grandinėlę – 1 000,00 Eur; žaidimų konsolę „Xbox“ – 300,00 Eur vertės; ieškovo akinius nuo saulės „Riban aviator“ – 130,00 Eur vertės; svarelius – 200,00 Eur vertės; treniruočių suoliuką – 150,00 Eur vertės; kaltų rinkinį; ieškovo tėvo lituoklį – 200,00 Eur vertės; nužievintoją; įrankius (raktus, pjūklus, matavimo prietaisus, reples ir kita) – 1 000,00 Eur vertės; 2 vienetus suvirinimo dujų balionus (vienas senas, o kitas naujas „AGA“ su monometrais) – 500,00 Eur vertės; darbdavio vartų koją – 1 500,00 Eur vertės, o atsakovei per nustatytą terminą jų negrąžinus, priteisti iš atsakovės ieškovui 5 280,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už negrąžintus ieškovo asmeninius daiktus; priteisti iš atsakovės ieškovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio be priešieškinio reikalavimų daliai.
Šalies argumentai
3. Atsakovė priešieškiniu teismo prašė nutraukti tarp ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotą santuoką dėl ieškovo kaltės, priteisiant atsakovei 2 500,00 Eur dydžio neturtinės žalos kompensaciją; palikti santuokines pavardes — Ž., Ž.; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su mama – atsakove, ; priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 275,00 Eur kiekvienam vaikui nuo 2022 m. vasario 11 d. (nuo turtinių santykių nutraukimo momento, kai šalys pradėjo mediacijos procedūrą) iki vaikų pilnametystės, išlaikymą pervedant į atsakovės banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti atsakovės siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; priteisti atsakovei asmeninės nuosavybes teise žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovui išmokant 11 000,00 Eur kompensaciją; priteisti ieškovui asmenine nuosavybe kilnojamąjį turtą, nurodytą priešieškinio 66 punkte; priteisti atsakovei asmenine nuosavybe kilnojamąjį turtą, nurodytą priešieškinio 67 punkte; atmesti ieškovo reikalavimus.
4. Ieškovas teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatytą nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatant ją nuo 2023 m. gruodžio 18 d. su ieškovu; pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi nustatytą ieškovo laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nustatant, kad nuo šio prašymo patenkinimo dienos atsakovė su nepilnamečiais vaikais bendrauja: kiekvienos savaitės antradienį, ketvirtadienį ir šeštadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val., susitinkant iš anksto šalių sutartoje viešoje vietoje (vaikų žaidimų aikštelėje, parke, vaikų žaidimų kambaryje ir panašiai) Klaipėdos mieste ar Klaipėdos rajone, ieškovui atvežant vaikus į sutartą vietą ir iš jos pasiimant; nuotoliniu būdu (garso ir (ar) vaizdo skambučiu, per internetą ar panašiai), bendravimo pradžios laiką ir trukmę suderinus su ieškovu, atsižvelgiant į vaikų dienos ir poilsio režimą bei užimtumą; atsakovė su vaikais numatytą laiką bendrauja nepertraukiamai, tačiau ieškovui turint teisę stebėti susitikimą ir, įvertinus, jog vaikams gresia pavojus arba jie patiria stresą dėl atsakovės veiksmų, nedelsiant nutraukti susitikimą; pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartimi nustatytą laikiną išlaikymą vaikams iš ieškovo ir iš atsakovės priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 250,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2023 m. gruodžio 18 d. iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje; taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojant: Klaipėdos rajono savivaldybės Sendvario seniūniją – nuo 2023 m. gruodžio 18 d. iki teismo sprendimo priėmimo nepilnamečiams vaikams skirtas universaliąsias išmokas mokėti į ieškovo vardu registruotą banko sąskaitą; įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nepilnamečiam vaikui P. Ž. skirtą šalpos neįgalumo pensiją nuo 2023 m. gruodžio 18 d. iki teismo sprendimo priėmimo mokėti į ieškovo vardu registruotą banko sąskaitą; prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka, nustatant atsakovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu.
Atsiliepimas
5. Atsakovė atsiliepime į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu neturėtų būti tenkinamos. Jeigu teismas nuspręstų priešingai, atsakovė nesutinka su reikalaujama išlaikymo suma ir su reikalaujamu bendravimo tvarkos nustatymu. Jeigu teismas vis dėlto nuspręstų pakeisti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą, tai, siekiant nepažeisti nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų, turėtų būti nustatyta tokia atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka: mėnesio pirmąją ir trečiąją savaitę nuo pirmadienio iki trečiadienio nepilnamečiai vaikai laiką leidžia su atsakove, ji pasiima vaikus iš jų buvimo vietos pirmadienį nuo 10.00 val. ryto ir grąžina vaikus trečiadienį iki 18.00 val. ieškovui; kiekvieno mėnesio antrąją ir ketvirtąją savaitę nuo trečiadienio iki penktadienio nepilnamečiai vaikai laiką leidžia su atsakove, ji pasiima vaikus iš jų buvimo vietos trečiadienį nuo 18.00 val. vakaro ir grąžina vaikus penktadienį 10.00 val. tėvui – atsakovui; abu tėvai turi teisę kas antrą savaitgali bendrauti su abiem nepilnamečiais vaikais, t. y. nepilnamečiai vaikai pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį abu drauge leidžia laiką su atsakove; kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį abu nepilnamečiai vaikai leidžia laiką su ieškovu; šalys susitaria, kad klausimus dėl vaikų pasiėmimo ir perdavimo savaitgaliui derina iš anksto prieš dvi dienas; šalys susitaria, kad nepilnamečiai vaikai vienam iš tėvų atvežami penktadienį, o grąžinami sekmadienį iki 20.00 val.
6. Atsakovė teismo prašė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 3 dalimi, klausimą dėl ieškovo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones paskirti žodiniam nagrinėjimui, į teismo posėdį kviečiant tiesiogiai abi šalis, t. y. tiek ieškovą, tiek atsakovę (sudarant galimybę posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu per ZOOM programą) ir išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) atstoves, 2023 m. gruodžio 18 d. raštą surašiusias specialistes B. M. ir G. M., taip pat rengti teismo posėdį jame apklausiant nepilnamečius šalių vaikus dalyvaujant teismo psichologui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. sausio 8 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies. Pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatytą nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą, ir ją nustatė su ieškovu; pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatytą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimis pakeistą laikiną bendravimo su vaikais tvarką ir nustatė tokią atsakovės laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: atsakovė bendrauja su vaikais lyginėmis metų savaitėmis savaitgaliais: šeštadienį paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina vaikus iki 19.00 val., sekmadienį paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina vaikus iki 19.00 val.; atsakovė bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val., paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą; atsakovė bendrauja su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (ligos, komandiruotės ir panašiai) atsakovė arba vaikai negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią visiems tinkamą dieną, kuri suderinama bendru ieškovo ir atsakovės sutarimu; jeigu į atsakovės bendravimo su vaikais laiką patenka šventinės dienos ar asmeninės šalių ar vaikų šventės (gimtadieniai), bendravimo su vaikais tvarka turėtų būti sprendžiama pagal nustatytą bendravimo tvarką, išskyrus nustatant, kad Tėvo dieną vaikai praleidžia su ieškovu, Motinos dieną – praleidžia su atsakove; visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su atsakove tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus trims valandoms, praneša apie tai kitai šaliai telefono žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina ginčo šalių vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus; ieškovas ir atsakovė įpareigojami per tris valandas informuoti vienas kitą apie nepilnamečių vaikų ligų / susirgimų atvejus. Teismas pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi priteistą ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartimi pakeistą laikiną išlaikymą vaikams ir priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 250,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2023 m. gruodžio 18 d. iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje.
8. Teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovės nepilnamečiai vaikai 2023 m. gruodžio 18 d. perduoti ieškovui, užpildant Informaciją dėl faktinių aplinkybių patvirtinimo galimo vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo metu. Vaiko teisių apsaugos specialistai nustatė rizikos veiksnius, numatytus Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 25.3.5 punkte: pastebimas vaiko motinos L. Ž. keistas elgesys. L. Ž. neinformavusi tėvo 2023 m. gruodžio 11 d. paėmė sūnų P. Ž. iš (duomenys neskelbtini), nors pagal teismo nustatytą tvarką sūnus turėjo būti su tėvu. Vaiko motina pasiėmusi sūnų į skambučius neatsiliepė, neaišku, kur su vaiku buvo visą dieną. 2023 m. gruodžio 11 d., apie 19.00 val., dalyvaujant policijos pareigūnams, vaikas buvo perduotas tėvui G. Ž.. L. Ž. pastaruoju metu nebendrauja su socialine darbuotoja, teikiančia šeimai paslaugas, nevykdo pagalbos plane numatytų įpareigojimų. Iš į bylą gautų duomenų teismas nustatė, kad Skyriuje 2023 m. lapkričio 9 d. gautas ieškovo pranešimas, kuriame nurodoma, kad atsakovė ne pirmą kartą nenuveža šalių dukters pas psichologę. Socialinė darbuotoja informavo, kad ji kalbėjosi su atsakove ir ji neketino vežti šalių dukters pas psichologę. 2023 m. gruodžio 4 d. atlikus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimą nustatytas trečias socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis. Rizikos veiksniai daugiausiai nustatomi atsakovei. Siūlyta atsakovei kreiptis į gydytojus specialistus dėl klausos korekcijos, nes pastebima, kad moteris stipriai neprigirdi. Nuo 2023 m. gruodžio 11 d. atsakovė nebeatsiliepia į socialinės darbuotojos skambučius, neatsako į telefono žinutes, o atvejo vadybininkės telefono numeris, tikėtina, yra užblokuotas, kadangi jai visiškai nepavyksta susisiekti su atsakove. Stebimas atsakovės neadekvatus elgesys. 2023 m. gruodžio 11 d. atsakovė nuvyko į vaikų ugdymo įstaigas, sutrikdė vaikų ugdymo procesą, iškvietė šalių nepilnametę dukrą iš pamokos, ją nufotografavo ir vaikui nieko nepaaiškinusi išvažiavo. Nepilnametį sūnų atsakovė pasiėmė iš (duomenys neskelbtini), kur vaikui teikiama visapusiška reabilitacija, teigdama kad vaiką veža pas medikus, bet pas specialistus vaiko nenuvežė, kur praleido laiką su nepilnamečiu šalių sūnumi, nepaaiškino. (duomenys neskelbtini) darbuotojams sukėlė susirūpinimą atsakovės elgesys, todėl jie informavo ieškovą. Buvo nustatyti Aprašo 25.3.7 punkte nurodyti rizikos veiksniai.
9. Byloje gauti duomenys, kad atsakovei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00174-23 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį, tačiau teismas nustatė, kad 2023 m. gruodžio 27 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Bylos medžiaga patvirtino, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė konfliktiški santykiai. Iš bylos medžiagos ir paaiškinimų teismas nustatė, kad dėl abiejų sutuoktinių buvo gauta skundų policijoje ir Skyriuje. Teismo vertinimu, byloje pateikti išvadą teikiančios institucijos duomenys ir šalių rašytiniai argumentai sudarė pagrindą abejoti, ar atsakovė gali tinkamai pasirūpinti vaikais ir užtikrinti saugias ir tinkamas sąlygas vaikams. Pagal išvadą teikiančios institucijos duomenis, atsakovė vengia bendrauti ir bendradarbiauti su socialines paslaugas teikiančiais specialistais, nesirūpina, kad šalių dukrai būtų teikiama psichologo pagalba, nepaaiškina pastebėto keisto ir specialistams nesuprantamo elgesio priežasčių. Byloje negauta duomenų, kad būtų pastebimi rizikos veiksniai ieškovui. Byloje gauti duomenys, kad ieškovas gali užtikrinti tinkamas vaikams gyventi sąlygas. Atsižvelgęs į aptartą faktinę situaciją teismas nusprendė pakeisti nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškovu nuo teismo nutarties priėmimo.
10. Atsižvelgęs į anksčiau nurodytas aplinkybes ir į tai, kad teismo anksčiau nustatyta bendravimo su vaikais tvarka nepajėgė sumažinti tėvų tarpusavio ginčų rizikos ir išlaikyti tam tikrą stabilumą ir gyvenimo ritmą, skyrium gyvenančio vieno iš tėvų tvarką pakeitė, nustatė galimybę kuo daugiau bendrauti su vaikais atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos nustatytus rizikos veiksnius. Įvertinęs išvadoje nurodytus duomenis ir pateiktą nuomonę, teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo nustatyti itin mamos ir vaikų bendravimą ribojančią bendravimo tvarką, t. y. tik viešoje vietoje ir suteikiant teisę ieškovui stebėti bendravimą ir į jį įsikišti. Teismas pritarė išvadą teikiančios institucijos siūlymui numatyti bendravimą kas antrą savaitgalį be nakvynės atsakovės namuose. Pakeitęs vaikų laikiną gyvenamąją vietą, teismas pakeitė ir laikinąją apsaugos priemonę dėl laikino išlaikymo priteisimo, priteisiant iš skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) laikiną išlaikymą – po 250,00 Eur kas mėnesį. Teismas atkreipė dėmesį, kad, pakeitus skyrium gyvenančios mamos ir vaikų bendravimo tvarką, pasikeičia ir tėvų patiriamos išlaidos vaikų kasdieniams poreikiams. Atsižvelgęs į visuotinai žinomas aplinkybes apie vaikų būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingas lėšas, atsižvelgęs į šiuo metu nustatytą minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA), teismas vertino, kad 250,00 Eur suma per mėnesį kiekvienam vaikui atitinka vaikų interesus ir yra būtina siekiant patenkinti vaikų poreikius. Pagal byloje turimus duomenis, atsakovė dirba, gauna pastovias pajamas, todėl priteistiną laikiną išlaikymą teismas laikė proporcingu. Teismas šiame proceso etape netenkino ieškovo prašymo dėl įpareigojimo Klaipėdos rajono savivaldybės Sendvario seniūniją ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą dėl išmokų mokėjimo į ieškovo sąskaitą ir nurodė, kad šie veiksmai gali būti atlikti kreipiantis į šias institucijas jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje nėra gauta duomenų, kad būtų kreiptasi į šias institucijas ir prašymai būtų dėl kokių nors priežasčių netenkinti ir kiltų poreikis papildomai teismui reguliuoti santykius šioje srityje.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Atsakovė (toliau ir – apeliantė) atskiruoju skundu prašo skirti teismo posėdį žodiniam nagrinėjimui, į teismo posėdį kviesti tiesiogiai abi šalis, t. y. tiek ieškovą, tiek atsakovę ir išvadą byloje teikiančios institucijos atstoves, 2023 m. gruodžio 18 d. raštą surašiusias specialistes B. M. ir G. M.; teismo posėdyje apklausti nepilnamečius šalių vaikus ir išklausyti jų nuomonę, dalyvaujant teismo psichologui; panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-36-1112/2024 ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo; nusprendus nustatyti laikinąją nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, panaikinti nutarties dalį dėl laikino atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais, nustatant atsakovės ir nepilnamečių šalių laikiną bendravimo tvarką taip: atsakovė bendrauja su vaikais kas antrą savaitę, sekmadienį pasiimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos 19.00 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.; tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (ligos, komandiruotės ir panašiai) atsakovė arba vaikai negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią visiems tinkamą dieną, kuri suderinama bendru ieškovo ir atsakovės sutarimu; jeigu į atsakovės bendravimo su vaikais laiką patenka šventinės dienos ar asmeninės šalių ar vaikų šventės (gimtadieniai), bendravimo su vaikais tvarka turėtų būti sprendžiama pagal nustatytą grafiką (šventės metu vaikui būnant su tuo iš tėvų, kuriam tą dieną numatytas bendravimo su vaikais laikas), išskyrus nustatant, kad Tėvo dieną vaikai praleidžia su ieškovu, Motinos dieną praleidžia su atsakove; visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su ieškovu tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus vienai parai, praneša apie tai kitai šaliai telefono žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina ginčo šalių vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus; ieškovas ir atsakovė įpareigojami per vieną dieną informuoti vienas kitą apie nepilnamečių vaikų ligų / susirgimų atvejus. Nusprendus nustatyti laikinąją nepilnamečių vaikų gyvenamąją vieta su ieškovu, panaikinti nutarties dalį dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš atsakovės ir nustačius atsakovės prašomą laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 100,00 Eur per mėnesį kiekvienam, kaip priteista iš ieškovo iki tol galiojusioje tvarkoje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo vaikai, o ypač dukra, kuri byloje esančiais rašytiniais įrodymais yra išreiškusi aiškų norą gyventi su mama (atsakove), patiria didelį stresą, nesaugumo jausmą dėl atskyrimo nuo mamos. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė dukters mamai siųstą žinutę, kurioje dukra nurodo, norinti pas mamą – „Aš noriu pas tave“, „Geriausia pasaulyje mama“. Akivaizdu, kad skundžiama nutartimi teismo taikytos laikinosios priemonės prieštarauja nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams, ir priešingai nei nurodo teismas, ne išsprendžia tarp šalių kilusį konfliktą, bet iš esmės baudžia atsakovę ir šalių nepilnamečius vaikus. Tiek ieškovas, tiek atsakovė pirmosios instancijos teismo prašė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėti žodinio proceso tvarka į teismo posėdį kviečiant ir išklausant abi šalis, tokiu būdu suteikiant ir garantuojant teisę būti išklausytiems. Atsakovė teismo prašė ne tik rengti žodinį bylos nagrinėjimą, bet ir į posėdį kviesti išvadą byloje teikiančios institucijos atstoves, 2023 m. gruodžio 18 d. raštą surašiusias specialistes B. M. ir G. M., taip pat rengti teismo posėdį jame apklausiant nepilnamečius šalių vaikus, dalyvaujant teismo psichologui. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas visiškai nepagrįstai ignoravo atsakovės ir paties ieškovo prašymą rengti žodinį bylos nagrinėjimą ir išklausyti tiek pačias šalis, tiek ir išvadą teikiančios institucijos atstoves. Be to, byloje nebuvo išklausyta nepilnamečių vaikų nuomonė, nors į bylą pateikti dokumentai, t. y. išvadą teikiančios institucijos aktai (vertinimo anketos, vaikų nuomonės išklausymo aktai), leidžia daryti išvadą, kad vaikai nori gyventi su mama, t. y. atsakove. Todėl sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nebuvo atskleista bylos (kiek tai susiję su ieškovo prašymu) esmė, buvo prieita prie visiškai nepagrįstų, bylos dokumentams prieštaraujančių išvadų.
11.2. Ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindžia aplinkybėmis, susiklosčiusiomis 2023 m. gruodžio 11 d. Nepaisant to, ieškovas galbūt sąmoningai nutyli, kad tos pačios dienos rytą šalys buvo susitikusios Giruliuose, prie nepilnamečio sūnaus darželio (sutrikusio kūdikių vystymosi namų). Iš (duomenys neskelbtini) Valstybinės medicinos teismo tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – specialisto išvada) matyti, kad atsakovė kreipėsi į Valstybinės medicinos teismo tarnybą, nurodydama aplinkybes, kad 2023 m. gruodžio 11 d., apie 8.00 val., Giruliuose, gatvėje, ties sutrikusio kūdikių vystymosi namais, sutuoktinis G. Ž. sudavė atsakovei į veidą rankoje turėtu mobiliojo ryšio telefonu. Specialisto išvados 1 punkte nurodoma, kad atsakovei padaryta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke. Šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovė, tikėtinai patyrusi ieškovo smurtą, neturėjo jokio noro su juo bendrauti. Atsakovė paaiškino tiek ieškovui, tiek ir išvadą teikiančiai institucijai, kad sūnų P. Ž. nurodytą dieną iš ugdymo įtaigos paėmė nuvežti pas medikus dėl liežuvio pasaitėlio, bet nesulaukė eilės pas specialistus, iš anksto nebuvo užsiregistravusi vizitui. Vėliau su sūnumi užsuko į kavinę pavalgyti. Atsakovė taip pat paaiškino, kad į dukters mokyklą ji buvo nuvykusi ir dukrą nufotografavo, nes reikalinga dukters nuotrauka dėl dingusio telefono paieškos, kurį vėliau atsakovė rado. Atsižvelgiant į tai, atsakovės veiksmuose nėra nei kažko keisto, nei nepaaiškinamo, kaip bando ieškovas teigti, nei juolab tai kažkokiu būdu leidžia abejoti atsakovės galimybe tinkamai rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, tai ji be perstojo nuo jų gimimo ir darė iki skundžiamos nutarties priėmimo. Jokių duomenų, leidžiančių realiai abejoti atsakovės sveikata, byloje nėra.
11.3. Ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo grindė ir aplinkybėmis dėl pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00174-23, tačiau ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas 2023 m. gruodžio 27 d. prokuratūros nutarimu, konstatavus, kad ieškovo nurodyta informacija yra nepagrįsta. Ikiteisminis tyrimas buvo inicijuotas ir pradėtas ieškovo iniciatyva, tai tik parodo, jog ieškovas nuo pat santuokos iširimo savo elgesio nekeičia, t. y. nuolat ir be perstojo teikia institucijoms ir teisėsaugai skundus dėl atsakovės. Dėl tų pačių aplinkybių tuo pačiu pagrindu atsakovei pagal ieškovo skundą Skyrius buvo pradėjęs administracinę teiseną (ROIK 23224776098), tačiau atsakovei nesutikus su institucijos priimtu nutarimu ir pateikus skundą dėl 2023 m. spalio 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR _ N-1554-2023, institucija nutarimą pasinaikino, nurodydama, kad dėl tų pačių aplinkybių yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00174-23, nors šią dieną akivaizdu, kad jokių ieškovo pranešimu atsakovei inkriminuojamų veiksmų ji nepadarė. Tiek administracinė teisena, tiek ikiteisminis tyrimas buvo grindžiami išskirtinai ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, t. y. vien pranešėjo (ieškovo) telefoniniu pranešimu. Šioje byloje jau konstatuota, kad vaikai patiria neigiamas emocijas dėl tėvų santuokos nutraukimo proceso. P. Ž. ir prieš tai buvo nurodžiusi, jog neva mama (atsakovė) naudojo smurtą prieš ją, tačiau vėliau nurodė, jog jokio smurto nebuvo, ji tiesiog supykusi ant mamos taip pasakė tėčiui. Šios aplinkybės patvirtina, kad dukra ne pirmą kartą praneša tėvui (ieškovui) aplinkybes, kurios neegzistuoja. Būtent taip buvo ir šį kartą. Ieškovo teikiami skundai ir pastaruoju metu Skyriaus priimami nepagrįsti sprendimai neturi tapti priemone ir įrankiu ieškovui su teise nesuderinamais būdais siekti savo tikslų, įskaitant visiškai nepagrįstą ir neteisėtą institucijos atliktą vaikų paėmimą iš mamos, reikalavimą keisti anksčiau nustatytas laikinąsias apsaugos priemones.
11.4. Skundžiamos nutarties argumentai, esą byloje pateikti išvadą teikiančios institucijos duomenys ir šalių rašytiniai argumentai, sudaro pagrindą abejoti, ar atsakovė gali tinkamai pasirūpinti vaikais ir užtikrinti saugias ir tinkamas sąlygas vaikams, yra deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti. Teismas iš esmės tik pakartojo ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes, tačiau netyrė, nevertino ir visiškai nieko nepasisakė apie atsakovės 2023 m. gruodžio 29 d. atsiliepime į prašymą nurodytas aplinkybes ir argumentus. Todėl teismas skundžiamą nutartį priėmė neatsakęs į esminius atsakovės atsikirtimus, kurie teikia pagrindą atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atsakovei nesuprantama, dėl kokių priežasčių, ir teismas iš esmės nepateikė jokių motyvų, skundžiamą nutartį priėmęs teismas netenkino atsakovės prašomos nustatyti laikinos bendravimo tvarkos, o iš esmės tenkino ieškovo prašomą nustatyti tvarką. Skundžiama nutartimi nustatyta atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, viena vertus, yra visiškai nepagrįsta, nes tokiam radikaliam motinos atskyrimui nuo vaikų nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kita vertus, tokia tvarka iš esmės paneigia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą ir yra nesuderinama su nepilnamečių vaikų teisėmis ir teisėtais interesais. Nepilnamečiai vaikai nuolat nepertraukiamai buvo auginami atsakovės, gyveno nuo gimimo įprastuose namuose, kur turi savo kambarius, daiktus, kur jiems yra saugi ir sava aplinka. Byloje, išskyrus ieškovo teiginius, nėra jokių duomenų, kada mama realiai būtų bent kartą pažeidusi nepilnamečių vaikų interesus, kad juos traumuotų psichologiškai ar kita.
11.5. Iš byloje esančios 2023 m. liepos 27 d. išvadą teikiančios institucijos rašto „Nuomonė civilinėje byloje Nr. e2-194-1112/2023 dėl G. Ž. prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones“ Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog dukra P. Ž. išreiškė norą gyventi su mama. Rašte nurodoma: ,,2023 m. liepos 26 d. Skyriaus specialistai bendravo su nepilnamete P. Ž., užpildė vaiko nuomonės išklausymo aktą, kuriame užfiksuota, jog šalių dukra nori grįžti pas mamą, bet tėtis neleido ir sakė, kad „mama serga kažkokia liga“. P. Ž. paaiškino, kad nori būti ir su tėčiu, ir su mama. Pabuvusi pas mamą, ji vėl norės aplankyti tėtį. Mergaitė prisiminė tėčiui juokais pasakiusi, kad „su tavimi norėsiu būti 1 dieną, o su mama – 1000 dienų“. Šios aplinkybės patvirtina, kad nepilnametė dukra aiškiai labiau yra prisirišusi prie mamos ir nori nuolatos gyventi su mama, retkarčiais bendraujant ir su tėčiu. Priešingų duomenų byloje nėra, todėl nėra jokio pagrindo nesivadovauti šiais byloje esančiais įrodymais.
Atsiliepimas
11.6. Atsakovė nesutinka su iš jos priteistu laikinu išlaikymo dydžiu. Jeigu vis dėlto teismas nuspręstų kitaip, atsakovė mano, jog turi būti nustatyta jos prašoma laikinoji jos ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka. Tokiu atveju iš esmės taikant 50/50 bendravimo modelį, iš atsakovės negalėtų būti priteista daugiau nei po 100,00 Eur per mėnesį vienam vaiko išlaikymui, juolab, kad toks išlaikymo dydis buvo priteistas iš ieškovo iki skundžiamos nutarties priėmimo galiojusiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
3. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir tenkinti ieškovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. sausio 8 d. nutarties, bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:
12.1. Atsakovė melagingai nurodo, kad Skyrius nesurašė vaikų situacijos vertinimo anketų, šios anketos pateiktos kartu su Skyriaus išvada (t. 16, b. l. 53–103). Todėl visi atsakovės išdėstyti argumentai atskirajame skunde, susiję su Skyriaus Informaciniu pranešimu, laikytini nepagrįstais. Ieškovas vykdo visas Skyriaus rekomendacijas, perka šalių sūnui rekomenduojamas lavinimo priemones, veža šalių dukrą į psichologo konsultacijas, aktyviai bendradarbiauja su Skyriaus specialistais, reaguoja į pastabas, savarankiškai domisi, kaip padėti vaikams psichologiškai šiuo sunkiu skyrybų laikotarpiu, kad jie kuo mažiau patirtų streso ir nerimo. Skyrius 2023 m. liepos 4 d. jau yra buvęs nustatęs vaikams nesaugią aplinką kartu su motina ir perdavęs vaikus ieškovui, tai užfiksuota 2023 m. liepos 4 d. Informacijoje dėl faktinių aplinkybių patvirtinimo galimo vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo metu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 11, b. l. 18–19). Tada atsakovė elgėsi neadekvačiai, namie ieškojo paslėptų blakių, sekimo įrangos, kaltino ieškovą pavogus jos telefoną, banko prisijungimus, kreipėsi su pareiškimais į policiją. Policijos pranešimuose kaltino ieškovą, kad jis ją seka, kad pripila nuodų į kavą, nors nuo (duomenys neskelbtini) ieškovas faktiškai su atsakove nebegyvena ir nėra buvęs užėjęs į namus. Po šių įvykių atsakovei buvo rekomenduota apsilankyti pas psichiatrą, tačiau ji nepaiso rekomendacijų ir jos sveikata, tiksliau psichinė būklė, tik prastėja, dėl to ji nebesugeba tinkamai pasirūpinti vaikais.
12.2. Taip pat atsakovei yra pradėta ir administracinių nusižengimų byla Nr. II-507-549/2023 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnį dėl tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams pagal Skyriaus skundą. Ieškovo žiniomis, kol kas šioje byloje nėra priimto galutinio sprendimo, nes atsakovė nutarimą, kuriuo jai buvo taikyta administracinė atsakomybė, yra apskundusi. Nors ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00174-23 atsakovei yra nutrauktas, nes nebuvo pakankamai surinkta įrodymų, jog ji smurtavo prieš mažametį P. Ž., tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir Skyriaus Išvadoje nustatytus kitus atsakovės pažeidimus, laikytina, kad buvo pakankamai kitų įrodymų, patvirtinančių pagrindą pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, ir tuo pagrindu nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną bendravimo tvarką su atsakove, priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš atsakovės.
12.3. Dukros P. Ž. nuomonė, su kuriuo iš tėvų ji norėtų gyventi, šiuo metu jau yra pasikeitusi, tą patvirtina 2023 m. gruodžio 28 d. vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 16, b. l. 53–67). Anketoje nurodyta, kad Skyrius 2023 m. gruodžio 15 d. bendravo su šalių dukra: „P. Ž. nurodė, kad jai patinka būti pas mamą ir pas tėtį, bet pas tėtį patinka labiau, nes pas tėtį turi kompiuterį. Pas mamą ji ir brolis gali kiek nori naudotis telefonu, o tėtis neleidžia, kiek nori naudotis, yra užstatomas laikrodukas. Mama jai neskambino. Pas mamą ji paliko telefoną ir laikroduką. Jei norėtų pasikalbėti su mama, ji paprašytų tėčio, kad leistų pasikalbėti, mano, kad tėtis jai duotų telefoną, kad galėtų pasikalbėti“. Taigi šalių dukros nuomonė, su kuriuo iš tėvų ji norėtų gyventi, nuo 2023 m. liepos 27 d. iki 2023 m. gruodžio 15 d. yra pasikeitusi. Atsižvelgiant į tai, kad Skyrius šalių dukros 2023 m. gruodžio 15 d. nuomonės išklausė, o sūnaus P. Ž. nuomonės dėl jo sveikatos būklės – (duomenys neskelbtini) – nėra galimybės išklausyti, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo kviesti vaikus į teismo posėdį ir dalyvaujant psichologui vaikus išklausyti dar kartą dėl jų laikinos gyvenamosios vietos pakeitimo. Todėl atsakovės atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo pareigos išklausyti vaikų nuomonę yra nepagrįsti.
Šalies argumentai
12.4. Taip pat atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai atsisakė nagrinėti prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo žodinio proceso tvarka, kviečiant į teismo posėdį ne tik bylos šalis, bet ir Skyriaus specialistes, surašiusias Informacinį pranešimą. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nesprendžia bylos iš esmės ir neatlieka įrodymų vertinimo (neišklauso liudytojų parodymų), teismas neturėjo pareigos tenkinti šio atsakovės procesinio prašymo, todėl nepažeidė jokių procesinių teisės normų priimant skundžiamą nutartį.
12.5. Su atsakove, kaip ji teigia, 2023 m. gruodžio 11 d. Giruliuose, prie nepilnamečio sūnaus darželio (sutrikusio kūdikių vystymosi namų) nebuvo susitikęs. Ieškovas 2023 m. gruodžio 11 d., apie 8.00 val. ryte atvežė šalių sūnų į darželį, tai patvirtina pridedama susirašinėjimo medžiaga su darželio grupės auklėtoja (2023 m. gruodžio 11 d., 7.54 val. ,,Labas rytas, P. taip pat bando prasibrauti per pusnynus 5 minutes vėluos“). Ieškovas, atvežęs sūnų į darželį, iškart išvažiavo ir atsakovės ten nesutiko. Ieškovas 2023 m. gruodžio 11 d. 9.52 val. iš darželio auklėtojos sužinojo, kad atsakovė pasiėmė P. Ž. (patvirtina ieškovo skambučių išklotinė (t.16, b. l. 123–124)), atsakovės nurodyta priežastis – vaikui neva reikėjo vykti pas gydytoją. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, vaikui nebuvo paskirti jokie vizitai pas gydytoją ir „e. sveikata“ internetinėje svetainėje nėra jokių įrašų apie tai, kad 2023 m. gruodžio 11 d. šalių sūnus būtų lankęsis pas kokį nors gydytoją. Be to, pareiga nuvežti pas gydytojus yra to tėvo, kuriam tą savaitę priklauso vaiko bendravimo laikas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. gruodžio 11 d. iki 2023 m. gruodžio 17 d. pagal pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį bendrauti su vaikais priklausė ieškovui, jis ir turėjo nuvežti vaiką pas gydytojus, tačiau jokių vizitų nebuvo numatyta. Atsakovė į darželį atvyko pasiimti sūnaus 2023 m. gruodžio 11 d., tik apie 9.40–9.50 val. 2023 m. gruodžio 11 d. atsakovė taip pat buvo nuvykusi į šalių dukros mokyklą ir per anglų kalbos pamoką ją išsikvietė į koridorių, telefonu nufotografavo akį ir išvažiavo, tai užfiksuota ir Skyriaus į bylą pateiktoje Išvadoje. Iš byloje esančio šalių dukros pamokų tvarkaraščio (t. 16, b. l. 125), 2023 m. gruodžio 11 d. anglų kalbos pamoka vyko nuo 9.00 val. iki 9.45 val. Taigi labiau tikėtina, kad 2023 m. gruodžio 11 d. atsakovė pirmiausia nuvyko į dukros mokyklą ir tik po to atvyko pasiimti sūnaus iš darželio. Tai, kad atsakovė pirmiau minėta data 8.00 val. ryte dar net nebuvo išvykusi iš namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), patvirtina byloje esantis atsakovės kaimyno ir ieškovo susirašinėjimas (t. 16, b. l. 126–127), iš kurio matyti, kad pirmiau paminėta data kaimyno vaizdo kameros yra užfiksavusios, jog atsakovė iš namų išvyksta tik 8.51 val. Papildomai su šiuo atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas 2024 m. sausio 18 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad atsakovė apie 8.00 val. vis dar buvo savo namuose ir išvyko tik 8.51 val. Teisinę reikšmę turi ir ta aplinkybė, kad atsakovė nei 2023 m. gruodžio 11 d., nei vėliau, iki pat 2023 m. gruodžio 29 d. atsiliepimo į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pateikimo niekam net nebuvo užsiminusi apie ieškovo neva įvykdytą fizinį smurtą prieš ją, nesikreipė į policiją, į Skyrių dėl smurtinių ieškovo veiksmų. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo tikėti atsakovės išgalvota istorija apie neva ieškovo pavartotą smurtą prieš ją.
12.6. Atsakovė jau nuo pirmosios dienos pažeidžia pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, visiškai jos nepaiso ir pasiima vaikus, kada nori, iš kur nori ir kaip nori. Kadangi atsakovė nereagavo į ieškovo raginimus grąžinti dukrą ir laikytis pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties, ieškovas buvo priverstas kreiptis į policiją, kad būtų rasta dukra ir jam grąžinta. Tuo tarpu sūnaus P. Ž. atsakovė nenuvyko pasiimti iš darželio, kaip kad rašė ieškovui, ir su juo nebendravo nuo 18.00 val. iki 20.00 val., tokiu būdu vėlgi pažeisdama teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Ieškovo tikslas nėra uždrausti vaikams matytis su mama, jis puikiai supranta, kad vaikai taip pat myli mamą ir jiems reikalinga su ja bendrauti. Ieškovas siekia apsaugoti vaikus nuo atsakovės neadekvataus elgesio dėl jos sveikatos būklės. Jeigu atsakovė pradėtų gydytis ir reguliariai lankytis pas psichologą ar psichiatrą, vartoti paskirtus vaistus, ieškovas leistų vaikams bendrauti su atsakove, laikantis iki skundžiamos nutarties galiojusios laikinos bendravimo tvarkos – 50x50 procentų laiko, praleidžiamo su kiekvienu iš tėvų. Tačiau dėl atsakovės pasikartojančio neadekvataus, pavojingo elgesio, kuris ypač kenkia vaikams ir net aplinkiniams asmenims, ieškovas, kaip vaikams atstovaujantis asmuo, privalo dėti visas pastangas apsaugoti vaikus.
12.7. Atsakovė susitikimų su vaikais metu kiekvieną kartą specialiai perrengia vaikus išaugtais, sezoną neatitinkančiais rūbais, tai ne kartą ieškovas yra nurodęs Skyriui. Jokio protingo paaiškinimo, kodėl taip elgiasi, atsakovė iki šiol nėra pateikusi. Šalių dukra nuolat yra primokyta meluoti, kad ji rūbus, kuriais ieškovas ją išleido į mokyklą, paliko mokykloje, tačiau kai klausimas iškyla apie tai, iš kur ji gavo šiuos rūbus, kuriais apsirengusi grįžo, ji prisipažįsta, kad ją perrengė mama ir visi rūbai liko pas atsakovę. Tokia situacija kartojasi nuolat ir trunka jau ilgą laiką, o atsakovė visiškai nebendradarbiauja nei su ieškovu, kaip vaikų tėvu, nei su Skyriaus specialistais, nei su kitomis institucijomis, tai patvirtina papildomai pridedamas 2024 m. sausio 16 d. pagalbos planas.
12.8. Atsakovė nebendrauja su vaikais darbo dienomis, kaip numatyta skundžiamoje nutartyje, pati atsisako juos pasiimti, vaikams neskambina. Nagrinėjamu atveju, kompetentingoms institucijoms konstatavus vaikams nesaugią aplinką su atsakove, buvo pagrindas nukrypti nuo reikalavimo užtikrinti atsakovei galimybę maksimaliai dalyvauti vaiku auklėjime. Ieškovas nesutinka su atsakovės reikalavimais, kad būtų nustatyta jos ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka pagal 50x50 procentų laiko, praleidžiamo su kiekvienu iš tėvų, modelį, todėl nėra jokio pagrindo iš atsakovės priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams tik po 100,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atskiruoju skundu neginčija, kad skundžiama nutartimi priteista 250,00 Eur dydžio mėnesinė išlaikymo suma kiekvienam vaikui atskirai yra per didelė, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi yra priteisęs tinkamo dydžio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš atsakovės. Pažymėtina, kad dėl laikino išlaikymo pagal skundžiamą nutartį yra pradėta vykdomoji byla Nr. 0004/24/0017 6 atsakovei, nes ji šios skundžiamos nutarties dalies nevykdo. Ieškovo vertinimu, apeliacinės instancijos teisme nėra jokio pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes atsakovė to prašo vien todėl, kad pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės procesinio prašymo ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
2. Ieškovas (toliau ir – apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-36-1112/2024 dėl pakeistos ir nustatytos laikinos bendravimo tvarkos ir tenkinti ieškovo 2023 m. gruodžio 21 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir nustatyti tokią jo prašytą laikiną atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, pagal kurią: atsakovė bendrauja su vaikais lyginėmis metų savaitėmis savaitgaliais: šeštadienį nuo 10.00 val. iki 12.00 val. ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 12.00 val., susitinkant iš anksto šalių sutartoje viešoje vietoje (vaikų žaidimų aikštelėje, parke, vaikų žaidimų kambaryje ir panašiai) Klaipėdos m. ar Klaipėdos r., ieškovui atvežant vaikus į sutartą vietą ir iš jos pasiimant; atsakovė bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val., susitinkant iš anksto šalių sutartoje viešoje vietoje (vaikų žaidimų aikštelėje, parke, vaikų žaidimų kambaryje ir panašiai) Klaipėdos m. ar Klaipėdos r., ieškovui atvežant vaikus į sutartą vietą ir iš jos pasiimant; nuotoliniu būdu (garso ir (ar) vaizdo skambučiu, per internetą ar panašiai) kiekvienos savaitės pirmadienį, penktadienį – nuo 19.00 val. iki 20.00 val.; atsakovė su vaikais numatytą laiką bendrauja nepertraukiamai, tačiau ieškovui turint teisę stebėti susitikimą ir, įvertinus, jog vaikams gresia pavojus arba jie patiria stresą dėl atsakovės veiksmų, nedelsiant nutraukti susitikimą; kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. sausio 8 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Ieškovas mano, kad privalo būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, jog vaikų perdavimas ir atsakovės bendravimas su jais vyktų tik viešoje vietoje su galimybe ieškovui stebėti vaikų ir atsakovės bendravimą. Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes dėl atsakovės akivaizdžiai neadekvataus elgesio ir galimas kilti rizikas tiek vaikams, tiek aplinkiniams asmenims, netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo nustatyti, jog atsakovės bendravimas su vaikais turėtų vykti tik viešoje vietoje. Skyriaus 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu abu nepilnamečiai vaikai buvo perduoti tėvui – ieškovui, nes Skyrius nustatė vaikams nesaugią aplinką su motina. Nagrinėjamu atveju, kompetentingoms institucijoms konstatavus vaikams nesaugią aplinką su atsakove, yra pagrindas nukrypti nuo reikalavimo užtikrinti atsakovei galimybę maksimaliai dalyvauti vaikų auklėjime. Pavyzdžiui, panašiais atvejais Lietuvos teismų praktikoje nustatoma bendravimo tvarka, pagal kurią skyrium gyvenanti motina / tėvas su vaikais bendrauja tik vieną kartą per mėnesį, neretai įpareigojant susitikimus organizuoti Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus psichologui ar samdant privatų psichologą, pasitelkiant ugdymo įstaigos pedagogus ir panašiai (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-284-467/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Šiuo konkrečiu atveju nuo 2023 m. gruodžio 18 d. buvo konstatuota vaikams nesaugi aplinka su atsakove ir ji nebuvo pasibaigusi pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties priėmimo metu.
13.2. Skyrius, esant pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytai bendravimo tvarkai, negali suteikti vaikams kompleksinės pagalbos, nes atsakovė visiškai nebendradarbiauja su Skyriaus specialistais, į jų skambučius neatsiliepia, jų neįsileidžia į namus, todėl Skyrius negali įsitikinti ir patikrinti, kaip vyksta atsakovės bendravimas su vaikais, koks jos elgesys su vaikais, kokią pagalba reikalinga suteikti atsakovei, bendraujant su vaikais, ir panašiai. Atsakovės psichologinė būklė yra labai prasta, ji elgiasi neprognozuojamai tiek su vaikais, tiek su trečiaisiais asmenimis (ieškovu, ieškovo motina), nesutinka kreiptis pagalbos į psichologą ar psichiatrą. Dėl šių aplinkybių yra pasisakęs ir Skyrius savo 2024 m. sausio 4 d. išvadoje į ieškovo prašymą nustatyti ir skubos tvarka pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, išvadoje nurodė, kad „papildomai Skyriaus specialistai, 2024 m. sausio 3 d. bendravo su Klaipėdos rajono Paramos šeimai centro atvejo vadybininke D. K., kuri nurodė, jog šiuo metu L. Ž. yra užblokavusi jos telefono numerį ir jai nepavyksta su moterimi susisiekti. Pasak specialistės, atsakovė taip pat nei jos, nei socialinės darbuotojos neįsileidžia į namus, nebendradarbiauja su specialistais ir nepriima jokios pagalbos. D. K. teigimu, atsakovei ne kartą buvo siūlyta kreiptis dėl psichologo ir psichiatro konsultacijų, tačiau atsakovė nepripažįsta turinti problemų, neigiamai reaguoja į siūlymus“. Taigi toks atsakovės elgesys negali būti laikomas atitinkančiu protingo, rūpestingo vaiko tėvo (motinos) standarto, dėl ko būtų leista jai bendrauti su vaikais nestebint kitiems asmenims.
13.3. Atsakovė, kiekvieną kartą pasiėmusi vaikus, nenori jų grąžinti ir grąžina tik tada, kai jau yra iškviesti policijos pareigūnai, esant ieškovo raginimams, su Skyriaus specialistais nebendradarbiauja, visiškai juos ignoruoja. Todėl nesuprantama, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė tokią laikiną atsakovės ir vaikų bendravimo tvarką, kuri leidžia atsakovei, esant tokios nestabilios psichinės būklės, laisvai pasiimti šalių vaikus, o dar iš ieškovo gyvenamosios vietos, kur atsakovė nuolat sukelia konfliktus ir vaikų akivaizdoje nederamai elgiasi ne tik su ieškovu, bet ir su jo motina (vaikų senele). Taigi atsakovė jau nuo pirmosios dienos pažeidžia pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, visiškai jos nepaiso. Iš prie šio atskirojo skundo pridedamos susirašinėjimo medžiagos matyti, kad atsakovė 2024 m. sausio 11 d. vėl nesilaikė skundžiama nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos. Atsakovė šalių dukrą pasiėmė iš ugdymo įstaigos apie 15.35 val., o su sūnumi atsakovė neišreiškė noro bendrauti. Visas 2024 m. sausio 11 d. bendravimo aplinkybes patvirtina kartu su šiuo atskiruoju skundu teikiama šalių susirašinėjimo medžiaga, t. y., 2024 m. sausio 13 d. atsakovė, atvykusi pasiimti vaikų, iškart pradėjo sakyti vaikams, kad jie nakvos pas atsakovę, į tai ieškovas bandė sakyti atsakovei, kad ji baigtų taip kalbėti, bet, nenorėdamas traumuoti vaikų, į ginčą prie vaikų daugiau nebesivėlė. Šias aplinkybes patvirtina 2024 m. sausio 13 d. darytas vaizdo įrašas, kuris dėl savo apimties teismui teikiamas elektroniniu paštu (CD diskas). Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi yra nustatyta bendravimo tvarka savaitgaliais be nakvynių ir tai atsakovei yra puikiai žinoma.
13.4. Yra buvę ir tokių atvejų, kada atsakovė grąžino vaikus ieškovui apsvaigintus raminamaisiais vaistais, abu vaikai buvo itin vangūs ir labai norėjo miego. Atsakovė prie tokių vaistų įsigijimo turi prieigą, nes dirba farmacininke vaistinėje. Ieškovas kategoriškai nesutinka vykti į atsakovės namus, kad ji pabendrautų su vaikais dėl tos pačios priežasties – neadekvataus atsakovės elgesio, dėl to ieškovas gali būti apkaltintas nebūtais dalykais ir panašiai, tuo tarpu viešumoje atsakovė stengiasi elgtis tinkamai. Taip pat dėl tos pačios priežasties ieškovas negali sutikti su tuo, kad atsakovė atvyktų pasiimti vaikų bendravimui pas jį į namus, nes atsakovė, atvykusi pas ieškovą į namus, elgiasi neadekvačiai, ne kartą yra aprėkusi ieškovą prie vaikų, o pastarieji įvykiai rodo, kad grėsmė kyla ir su ieškovu kartu gyvenantiems tėvams, nes atsakovė prie vaikų apspjaudė vaikų močiutę (ieškovo motiną). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė šiuo metu demonstruoja visiškai neadekvatų elgesį, dėl to Skyrius nustatė vaikams nesaugią aplinką su ja, turi būti nustatyta, kad atsakovė su vaikais susitinka ir bendrauja tik viešose vietose. Ši sąlyga leis užtikrinti vaikų saugumą ir kartu pasiekti tikslą – sudaryti sąlygas vaikams neprarasti ryšio su mama (atsakove), o atsakovę paskatins gydytis, priešingu atveju atsakovė nematys jokio intereso to daryti. Taip pat, susitikimams vykstant viešose vietose, juos iš tolo galės stebėti ieškovas, kuris, siekdamas apsaugoti vaikų interesus, galės operatyviai reaguoti, jei pastebėtų, jog atsakovės veiksmai ar reakcija yra neadekvatūs ir vaikams kelia pavojų, stresą ir panašiai. Pažymėtina, kad ieškovas sutinka palikti pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytas atsakovės bendravimo su vaikais dienas, t. y. lyginėmis metų savaitėmis savaitgaliais šeštadienį ir sekmadienį be nakvynių ir kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val. Ieškovas nesutinka, kad savaitgaliais bendravimas vyktų taip ilgai ir nurodo, kad lieka prie savo 2023 m. gruodžio 21 d. prašyme nurodytų 2 valandų, tik suteiktų alternatyvą vaikams su atsakove susitikti šeštadienį ir sekmadienį ne vakariniu laiku, o nuo 10.00 val. iki 12.00 val. Dėl nuotolinio bendravimo ieškovas prašo tenkinti jo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo prašomą nustatyti tvarką, t. y. kiekvienos savaitės pirmadienį, penktadienį – nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Ieškovo nuomone, nėra jokio pagrindo nustatyti atsakovės ir vaikų nuotolinio bendravimo kiekvienos savaitės trečiadienį, nes šalių dukra po bendravimo su atsakove lieka išsiderinusi ir jai sunku susikaupti ruošiant namų darbus, o be to, ieškovas jai nedraudžia bendrauti su atsakove, kada vaikas užsimano, jos susiskambina, susirašinėja ir dažniau, jei to nori pati dukra. Tik esant ieškovo prašomai nustatyti laikinai bendravimo tvarkai, bus įmanoma užtikrinti vaikų saugumą ir apsaugoti vaikus nuo neadekvataus atsakovės elgesio. Tol, kol atsakovė elgiasi neprognozuojamai, kitokia laikina bendravimo tvarka pažeidžia vaikų interesus į saugią aplinką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirieji skundai tenkinami iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
4. Atsakovė pateiktu atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismo prašo skirti teismo posėdį žodiniam nagrinėjimui, į teismo posėdį kviečiant tiesiogiai abi šalis, t. y. tiek ieškovą, tiek atsakovę ir išvadą byloje teikiančios institucijos atstoves, 2023 m. gruodžio 18 raštą surašiusias specialistes B. M. ir G. M.; teismo posėdyje apklausti nepilnamečius šalių vaikus ir išklausyti jų nuomonę, dalyvaujant teismo psichologui.
5. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, žodinio proceso tvarka byla apeliacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjama tik nustačius, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, teismo padarytas išvadas šiuo konkrečiu atveju spręstina, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrintas atskiruosius skundus nagrinėjant rašytinio proceso tvarka.
Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui
6. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).
7. CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017;2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021). CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).
8. Ieškovas 2024 m. sausio 16 d. d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, kuriuo prašė atsiųstą vaizdo medžiagą (CD diskas) pridėti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos (DOK-2642). Minėtu įrodymu ieškovas grindžia atskirojo skundo argumentus, kad atsakovė nesilaiko skundžiama nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, o šias aplinkybes patvirtina 2024 m. sausio 13 d. darytas vaizdo įrašas, kuris dėl savo apimties teismui teikiamas elektroniniu paštu. Ieškovas taip pat kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2024 m. sausio 9 d. šalių telefono žinutėmis susirašinėjimo medžiagą; 2024 m. sausio 9 d. atsakovės telefonu rašytas žinutes šalių dukrai; 2024 m. sausio 9 d. ieškovo elektroninį laišką Skyriui; 2024 m. sausio 10 d. ieškovo motinos elektroninį laišką Skyriui; 2024 m. sausio 11 d. ir 12 d. šalių telefono žinutėmis susirašinėjimo medžiagą (DOK-2591). Minėtais įrodymais ieškovas grindžia atskirojo skundo argumentus dėl to, kad ieškovė elgiasi netinkami pasiimant vaikus iš ieškovo namų ir kitas atskirajame skunde nurodytas aplinkybes dėl atsakovės netinkamo skundžiamos nutarties vykdymo. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2024 m. sausio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą; 2024 m. sausio 16 d. pagalbos planą; 2024 m. sausio 23 d. šalių susirašinėjimo telefono žinutėmis medžiagą; 2024 m. sausio 23 d. ieškovo susirašinėjimo telefono žinutėmis su E. L. medžiagą; antstolės V. D. 2024 m. sausio 22 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini); antstolės V. D. 2024 m. sausio 22 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini); antstolės V. D. 2024 m. sausio 24 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK-5181). Minėtais įrodymais ieškovas grindžia atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą argumentus dėl atsakovės netinkamo skundžiamos nutarties vykdymo bei jos elgesio pasiimant vaikus iš mokymo įstaigų ir kitas aplinkybes, nurodytas atsiliepime į atskirąjį skundą. Ieškovas 2024 m. vasario 6 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2024 m. sausio 17 d. vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. sausio 17 d. vaiko situacijos vertinimo anketų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atsiuntimą patvirtinantys įrodymai; 2024 m. sausio 25 d., 30 d., 2024 m. vasario 2 d. pinigų priėmimo kvitai iš (duomenys neskelbtini) (DOK-1753). Minėtais įrodymais ieškovas grindžia argumentus, kad teikiamos anketos byloje patvirtina ir pagrindžia ieškovo prašymą dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su juo, nes atsakovė šiuo metu negali pasirūpinti vaikais dėl savo elgesio ir nestabilios būklės, o teikiami kvitai patvirtina, kad ieškovas sūnų P. Ž., kuriam nustatytas sunkus (duomenys neskelbtini), vežė į reabilitaciją, kad jam būtų atliktos reikiamos procedūros ir sumokėjo už jas. Šios aplinkybės byloje patvirtina, kad ieškovas tinkamai sugeba pasirūpinti vaikais ir suteikti jiems geriausias priežiūros sąlygas.
9. Atsakovė 2024 m. sausio 15 d. (DOK-2301) kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – telefono žinutę, kurioje užfiksuotas jos ir dukters susirašinėjimas. Minėtu įrodymu atsakovė grindžia atskirojo skundo motyvus dėl to, kad dukra nori gyventi kartu su atsakove ir tarp jų yra stiprus emocinis ryšys.
10. Apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė atskiruosiuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, atsakovės vertinimu, teismas iš esmės nevertino jos nurodytų argumentų ir pan. Apeliacinės instancijos teismas tikrindamas pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atsižvelgia į tai, kokie įrodymai buvo nutarties priėmimo metu ir ar jie tinkamai įvertinti. Tačiau šiuo atveju, nors nauji įrodymai yra pateikti po teismo nutarties priėmimo, siekiant, kad ginčui reikšmingos aplinkybės būtų įvertintos teisingai ir visapusiškai, spręstina, kad jie turi reikšmės nagrinėjant klausimus dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymu, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų nustatymu, todėl apeliacinės instancijos teismas priima šalių pateiktus naujus įrodymus ir prideda prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
11. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad šalys sudarė santuoką Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) (santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalių nepilnamečiai vaikai yra P. Ž., gimimo data (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), ir P. Ž., gimimo data (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).
12. Civilinė byla dėl šalių santuokos nutraukimo ir kitų klausimų nėra išnagrinėta. Bylos duomenimis Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. birželio 27 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė, atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir nustatė iki teismo sprendimo priėmimo laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, nustatė iki teismo sprendimo priėmimo ieškovo laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi buvo pakeista teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatyta ir teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pakeista laikina bendravimo su vaikais tvarka, nustatant tokią ieškovo laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 1) ieškovas bendrauja su vaikais kas antrą savaitę, sekmadienį pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 19.00 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val., tvarką pradedant vykdyti 2023 m. rugpjūčio 13 d. 19.00 val. ieškovui perduodant vaikus jų gyvenamojoje vietoje atsakovei; tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (ligos, komandiruotės ir panašiai) ieškovas arba vaikai negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią visiems tinkamą dieną, kuri suderinama bendru ieškovo ir atsakovės sutarimu; jeigu į ieškovo bendravimo su vaikais laiką patenka šventinės dienos ar asmeninės šalių ar vaikų šventės (gimtadieniai), bendravimo su vaikais tvarka turėtų būti sprendžiama pagal nustatytą grafiką (šventės metu vaikui būnant su tuo iš tėvų, kuriam tą dieną numatytas bendravimo su vaikais laikas), išskyrus nustatant, kad Tėvo dieną vaikai praleidžia su ieškovu, Motinos dieną – praleidžia su atsakove; visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su ieškovu tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus vienai parai, praneša apie tai kitai šaliai telefono žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina ginčo šalių vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus; ieškovas ir atsakovė įpareigojami per vieną dieną informuoti vienas kitą apie nepilnamečių vaikų ligų / susirgimų atvejus. Taip pat pakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartimi iš ieškovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 170,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje.
13. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-936-538/2023 Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. ir 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartis pakeitė, pripažino, kad ieškovas yra skolingas atsakovei už nepilnamečių vaikų laikiną išlaikymą už 2023 m. liepos mėnesį po 100,00 Eur kiekvienam vaikui, pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi iš ieškovo priteistą laikiną išlaikymą ir iš ieškovo priteisė laikiną išlaikymą vaikams po 100,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje.
14. Nagrinėjamu atveju jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies. Pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatytą nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą, ir ją nustatė su ieškovu; pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatytą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimis pakeistą laikiną bendravimo su vaikais tvarką ir nustatė minėtą konkrečią bendravimo tvarką.
15. Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytos laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų – ieškovu, dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais ir nustatyto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams nuo 2023 m. gruodžio 18 d. iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakeitimo
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Šeimos bylose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą bei patikslinimą, kai pasikeičia faktinės bylos aplinkybės. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
17. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaikų interesus bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Taip pat pažymėtina ir tai, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-378/2023).
18. Kasacinis teismas dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku išskiria šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) kurių vienas pagrindinių yra palaikyti saugų, tiesioginį ir pastovų ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu (motina); 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams žiūrint toliau į ateitį; 6) vis dėlto teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka bus realiai įgyvendinama. Tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendravimui su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu; 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo ir jo intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 34 punktas).
19. Taigi šalys turi pareigą atsižvelgti į vaikų poreikius, tinkamai pasirūpinti vaikais, tuo tikslu bendrauti tarpusavyje, sudaryti vaikams kuo palankesnes sąlygas jų gerai savijautai, vaikų interesais vengti konfliktų ir pan., nes už vaikų priežiūrą, ugdymą ir kita yra atsakingi abu tėvai. Atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaikais tvarka turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir ja siekiamu tikslu išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo (motinos) ir vaikų šeiminius ryšius. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaikų interesų užtikrinimo.
20. Apeliantės vertinimu, vaikai iš atsakovės buvo paimti nepagrįstai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymo dėl žodinio proceso, nesudarė galimybės atsakovei paaiškinti aplinkybes. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi atsakovė atskirajame skunde argumentuoja, kad teismas iš esmės tik pakartojo ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes, tačiau netyrė, nevertino ir visiškai nieko nepasisakė apie atsakovės 2023 m. gruodžio 29 d. atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodytas aplinkybes ir argumentus. Teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, taikytos laikinosios priemonės prieštarauja nepilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams, ir, priešingai nei nurodo teismas, ne išsprendžia tarp šalių kilusį konfliktą, bet iš esmės baudžia atsakovę ir šalių nepilnamečius vaikus.
21. Konkrečiu atveju bylos duomenys patvirtina, kad šalių santykiai yra konfliktiški, todėl šalių nurodomos aplinkybės vienas kito atžvilgiu turi būti itin atidžiai įvertintos. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nes visas faktines aplinkybes teismas galės įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės, tačiau sprendžiant klausimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, bendravimo tvarkos pakeitimo, vaikų išlaikymo klausimus reikalinga kuo išsamiau įvertinti turimus įrodymus, atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečių vaikų interesus.
22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepilnamečiai vaikai 2023 m. gruodžio 18 d. perduoti tėvui G. Ž.. Vaiko teisių apsaugos specialistai nustatė rizikos veiksnius, numatytus Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 25.3.5 punkte: pastebimas vaiko motinos L. Ž. keistas elgesys. L. Ž. neinformavusi tėvo 2023 m. gruodžio 11 d. paėmė sūnų P. Ž. iš (duomenys neskelbtini), nors pagal teismo nustatytą tvarką sūnus turėjo būti su tėvu. Vaiko motina pasiėmusi sūnų į skambučius neatsiliepė, kur su vaiku buvo visą dieną, neaišku. 2023 m. gruodžio 11 d., apie 19 val., dalyvaujant policijos pareigūnams, vaikas buvo perduotas tėvui G. Ž.. L. Ž. pastaruoju metu nebendrauja su socialine darbuotoja, teikiančia šeimai paslaugas, nevykdo pagalbos plane numatytų įpareigojimų.
23. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje pateikti išvadą teikiančios institucijos duomenys ir šalių rašytiniai argumentai sudaro pagrindą abejoti, ar atsakovė gali tinkamai pasirūpinti vaikais ir užtikrinti saugias ir tinkamas sąlygas vaikams. Pagal išvadą teikiančios institucijos duomenis, atsakovė vengia bendrauti ir bendradarbiauti su socialines paslaugas teikiančiais specialistais, nesirūpina, kad vaikui būtų teikiama psichologo pagalba, nepaaiškina pastebėto keisto ir specialistams nesuprantamo elgesio priežasčių. Byloje negauta duomenų, kad būtų pastebimi rizikos veiksniai ieškovui G. Ž., taip pat byloje gauti duomenys, kad ieškovas gali užtikrinti tinkamas vaikams gyventi sąlygas, todėl, teismo vertinimu, laikina vaikų gyvenamoji vieta pakeistina ir nustatytina su ieškovu G. Ž. nuo teismo nutarties priėmimo. Teismas nurodę, kad atsižvelgiant į tai, keistina ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka.
24. Sutiktina iš dalies su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iš esmės rėmėsi 2023 m. gruodžio 18 d. Informacija dėl faktinių aplinkybių patvirtinimo galimo vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo metu Nr. 5TSD-221 ir Skyriaus 2024 m. sausio 4 d. išvada „Į ieškovo G. Ž. prašymą nustatyti ir skubos tvarka pakeisti laikinąsias apsaugos priemones“ civilinėje byloje Nr. e2-36-1112/2024. Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės 2023 m. gruodžio 29 d. atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodytų aplinkybių ir jame dėstomų argumentų, pagrįsti. Pažymėtina, kad atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo teikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini); Skyriaus 2023 m. spalio 18 d. raštą „Dėl informacijos, susijusios su P. Ž. ir P. Ž. teisių ir teisėtų interesų užtikrinimu šeimoje“; susirašinėjimo telefono žinutėmis su šalių dukra medžiagą; atsakovės 2023 m. lapkričio 15 d. skundą teismui dėl 2023 m. spalio 26 d. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK 23224776098, nutarimo Nr. VVT AIT-ANR_N-1554-2023; Kompleksinių paslaugų vaikų dienos užimtumo centro Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) m. gruodžio 11 d. Atsakovė nesutiko su vaikų gyvenamosios vietos pakeitimu. Pateiktais paaiškinimais, minėtais įrodymais apeliantė grindė atsiliepimo į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nesutikimo argumentus, tačiau pirmosios instancijos teismas jų nevertino ir dėl jų skundžiamoje nutartyje nepasisakė.
25. Nors pirmosios instancijos teismas faktiškai rėmėsi Skyriaus 2024 m. sausio 4 d. išvadoje „Į ieškovo G. Ž. prašymą nustatyti ir skubos tvarka pakeisti laikinąsias apsaugos priemones“ civilinėje byloje Nr. e2-36-1112/2024 nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau nurodytų aplinkybių dėl netinkamo atsakovės elgesio minėtuose dokumentuose neanalizavo. 2023 m. gruodžio 18 d. Informacijoje dėl faktinių aplinkybių patvirtinimo galimo vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo metu Nr. 5TSD-221 buvo fiksuotas įvykis, „kad moteris negalėjo paaiškinti, kodėl 2023 m. gruodžio 11 d. pasiėmė šalių sūnų iš (duomenys neskelbtini), kur vaikui teikiamos reabilitacijos specialistų paslaugos, negalėjo paaiškinti kur praleido dieną su vaiku iki jo perdavimo tėvui (ieškovui). Taip pat nurodė, kad 2023 m. gruodžio 11 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą ir per anglų kalbos pamoką išsivedusi šalių dukrą iš pamokos pridėjo telefoną prie vaiko akies nufotografavo. Šalių dukra negalėjo paaiškinti tokio atsakovės elgesio. Moteris atsisako bendrauti su socialine darbuotoja, lankyti psichologo ir (ar) psichiatro konsultacijas. Vertinant visas aplinkybes kyla abejonių dėl motinos gebėjimo sudaryti vaikams saugias sąlygas savo namuose, tinkamai rūpintis vaikais“.
26. Teismas nenurodė konkrečių argumentų, kodėl vaikų gyvenamąją vietą būtina pakeisti, ar tam įtakos turėjo 2023 m. gruodžio 18 d. Informacijoje dėl faktinių aplinkybių patvirtinimo galimo vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo metu Nr. 5TSD-221 užfiksuotas įvykis, ar ir kitos aplinkybės, kurių pagrindu padarytos neabejotinos išvados, kad šalių nepilnamečiams vaikams su atsakove yra nesaugu ir kad būtina ir kodėl būtina iki teismo sprendimo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė išvados, kad konkrečiu atveju šalių vaikams gyventi kartu su atsakove yra nesaugu, kokia konkrečiai grėsmė kyla nepilnamečiams vaikams laikinai gyvenant kartu su atsakove ir iš esmės ar kyla. Kadangi 2022 m. birželio 27 d. nutartimi laikina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, pirmosios instancijos teismas nevertino konkrečių pasikeitusių aplinkybių, turėjusių esminės reikšmės, dėl būtinybės keisti teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatytą laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą.
27. Dėl apeliantės argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prašymo nenagrinėjo žodinio proceso tvarka, kad tiek atsakovei, tiek ieškovui neužtikrino teisės būti išklausytiems, pažymėtina, kad pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. CPK 153 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad procesinius klausimus, kurie turi būti nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, teismas gali išnagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažinęs, kad tai būtina. Taigi nors šalių prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo teismas išsprendė priimdamas rezoliuciją, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismui tikslinga buvo atsižvelgti į šalių motyvuotus prašymus dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir šiuo klausimu priimti motyvuotą nutartį, kokiu pagrindu šalių prašymai dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinami.
28. Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad teismo prašė ne tik rengti žodinį bylos nagrinėjimą, bet ir į posėdį kviesti išvadą byloje teikiančios institucijos atstoves, 2023 m. gruodžio 18 d. raštą surašiusias specialistes B. M. ir G. M., taip pat rengti teismo posėdį jame apklausiant nepilnamečius šalių vaikus, dalyvaujant teismo psichologui. Jos vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas visiškai nepagrįstai ignoravo atsakovės ir paties ieškovo prašymą rengti žodinį bylos nagrinėjimą ir išklausyti tiek pačias šalis, tiek ir išvadą teikiančios institucijos atstoves. Be to, byloje nebuvo išklausyta nepilnamečių vaikų nuomonė, nors į bylą pateikti dokumentai, t. y. išvadą teikiančios institucijos aktai (vertinimo anketos, vaikų nuomonės išklausymo aktai), leidžia daryti išvadą, kad vaikai nori gyventi su mama, t. y. atsakove.
29. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria atsakovės dėstomiems argumentams ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino žodiškumo principo (CPK 15 straipsnis). Dėl kitų apeliantės argumentų, specialisčių apklausos, nepilnamečių vaikų nuomonės dalyvaujant psichologui apklausos teismo posėdyje ir kitų pažymėtina, kad nagrinėjant prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byla nėra nagrinėjama iš esmės, ir pirmosios instancijos teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi teisę nuspręsti, ar tikslinga kviesti į teismo posėdį konkrečius asmenis, ar reikalingi papildomi duomenys siekiant priimti pagrįstą ir teisėtą nutartį dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas faktiškai apsiribojęs tik pirmiau paminėtų institucijų duomenimis, neištyręs ir neįvertinęs visumos aplinkybių konkretiems klausimams išspręsti pažeidė proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo, todėl galėjo padaryti nepagrįstas išvadas, kad atsakovė negali tinkamai pasirūpinti vaikais, užtikrinti saugias ir tinkamas sąlygas šalių nepilnamečiams vaikams ir todėl tikslinga keisti laikiną vaikų gyvenamąją vietą.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
31. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo su šalių nepilnamečiais vaikais įvertinęs Skyriaus išvadoje nurodytus duomenis ir pateiktą nuomonę, nurodė, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo nustatyti itin mamos ir vaikų bendravimą ribojančią bendravimo tvarką, t. y. tik viešoje vietoje ir suteikiant teisę ieškovui stebėti bendravimą ir į jį įsikišti. Teismas pritarė išvadą teikiančios institucijos siūlymui numatyti bendravimą kas antrą savaitgalį be nakvynės mamos namuose. Ieškovas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Atskirajame skunde nurodė, kad privalo būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, jog vaikų perdavimas ir atsakovės bendravimas su jais vyktų tik viešoje vietoje su galimybe ieškovui stebėti vaikų ir atsakovės bendravimą. Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes dėl atsakovės akivaizdžiai neadekvataus elgesio ir galimas kilti rizikas tiek vaikams, tiek aplinkiniams asmenims, netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo nustatyti, jog atsakovės bendravimas su vaikais turėtų vykti tik viešoje vietoje. Atsakovė nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo dalimi dėl vaikų bendravimo tvarkos nustatymo atskirajame skunde taip pat nurodė, kad teismas iš esmės nepateikė jokių motyvų, kodėl netenkino atsakovės prašomos nustatyti laikinos bendravimo tvarkos, o iš esmės tenkino ieškovo prašomą nustatyti tvarką. Taigi šiuo atveju abi bylos šalys nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalimi dėl bendravimo tvarkos nustatymo su šalių nepilnamečiais vaikais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės dėl laikino bendravimo su nepilnamečiais vaikais iki teismo sprendimo priėmimo taip pat nėra išsamiai ištirtos ir įvertintos. Iš pateiktų papildomų dokumentų preliminariai galima vertinti, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar šalys bendradarbiauja tarpusavyje, ar yra daromos kokios nors kliūtys bendravimui su vaikais, ar bendraudamos nepažeidžia jų interesų, kokia bendravimo tvarka labiausiai užtikrintų nepilnamečių vaikų interesus ir kt. (šios nutarties 29, 30 punktai).
32. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad siekiant laikinos ginčo situacijos teisinio sureguliavimo, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių, kylančių dėl teismo nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamečiu šalių vaikais tvarkos, bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo, ieškovo prašymas iš dalies tenkintinas ir pakeistina Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. teismo nutartimi nustatyta laikina vaikų gyvenamoji vieta, Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nustatyta bendravimo su vaiku tvarka ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartimi priteistas laikinas išlaikymas. Apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, kad konkrečių prašymų išnagrinėjimas, preliminariai vertinant, konfliktinių situacijų tarp šalių nesumažino.
33. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovas į šią apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą yra pateikęs naujus įrodymus, t. y. vaizdo medžiagą (CD diskas) (DOK-2642); 2024 m. sausio 9 d. šalių susirašinėjimo telefono žinutėmis medžiagą; 2024 m. sausio 9 d. atsakovės telefonu rašytas žinutes šalių dukrai; 2024 m. sausio 9 d. ieškovo elektroninį laišką Skyriui; 2024 m. sausio 10 d. ieškovo motinos elektroninį laišką Skyriui; 2024 m. sausio 11 d. ir 12 d. šalių susirašinėjimo telefono žinutėmis medžiagą (DOK-2591); 2024 m. sausio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą; 2024 m. sausio 16 d. pagalbos planą; 2024 m. sausio 23 d. šalių susirašinėjimo telefono žinutėmis medžiagą; 2024 m. sausio 23 d. ieškovo susirašinėjimo telefono žinutėmis su E. L. medžiagą; antstolės V. D. 2024 m. sausio 22 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini); antstolės V. D. 2024 m. sausio 22 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini); antstolės V. D. 2024 m. sausio 24 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK-5181); 2024 m. sausio 17 d. vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. sausio 17 d. vaiko situacijos vertinimo anketų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atsiuntimą patvirtinančius įrodymus; 2024 m. sausio 25 d., 30 d., 2024 m. vasario 2 d. pinigų priėmimo kvitus iš (duomenys neskelbtini) (DOK-1753). Minėta, kad šiais įrodymais ieškovas grindžia atskirojo skundo argumentus, kad atsakovė nesilaiko skundžiama nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos su šalių nepilnamečiais vaikais, netinkami elgiasi pasiimdama šalių vaikus iš ieškovo gyvenamosios vietos, kad teikiamos anketos byloje patvirtina ir pagrindžia ieškovo prašymą dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su juo, nes atsakovė šiuo metu negali pasirūpinti vaikais dėl savo elgesio ir nestabilios būklės. Atsakovė su atskiruoju skundu taip pat yra pateikusi naują įrodymą – telefono žinutę, kurioje užfiksuotas jos ir dukters susirašinėjimas (DOK-2301). Jau minėta, kad šiuo įrodymu atsakovė grindžia atskirojo skundo motyvus dėl to, kad dukra nori gyventi kartu su atsakove ir tarp jų yra stiprus emocinis ryšys.
34. Minėta, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje iš esmės nėra sprendžiamas. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šalims nesutinkant su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo dydžio, į tai, kad šalys akcentuodamos tebesitęsiančius konfliktus į bylą yra pateikusios naujus įrodymus, kuriais grindžia savo argumentus, nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nuspręstina, kad prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėtini iš naujo, įvertinant tiek buvusius įrodymus nutarties priėmimo metu, tiek papildomai pateiktus įrodymus dėl naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių, todėl bylą reikalinga perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme dėl nustatytinų ir tirtinų aplinkybių apimties negalimas, be to, tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties, lemiančios, kad apeliacinės instancijos teismas tik patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
35. Dėl kitų atskiruosiuose skunduose nurodytų argumentų, t. y. dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio, dėl atsakovės netinkamo elgesio pasiimant šalių nepilnamečius vaikus iš ieškovo gyvenamosios vietos, dėl šalių nepilnamečių vaikų išreikštos valios, su kuriuo iš tėvų jie norėtų gyventi, ir kitų aplinkybių išsamiau nepasisakytina, kadangi dėl šioje nutartyje neaptartų klausimų šalys galės pasisakyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Dėl procesinės bylos baigties
36. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamais klausimais neatlikęs byloje išsamaus įrodymų tyrimo ir vertinimo, pažeidė proceso teisės normas ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsti prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Esant šioms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. sausio 8 d. nutartis panaikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalis 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. sausio 8 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.