Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Danguolės Šiugždinytės ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. B..

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

1. V. B., Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teistas 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 7 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta subendrinta su 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nuteistajam paskirta 1 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2018 m. balandžio 10 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gegužės 19 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 5 mėnesiai ir 11 dienų.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. B. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 92. Nustatyti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika nėra galimybės, nes atvykęs į pataisos namus V. B. atsisakė OASys tyrimo. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

9. Nuteistasis skunde teigia, kad Komisijos išvada yra teisinga ir pagrįsta faktiniais duomenimis, todėl teismas be jokio pagrindo jos nepatvirtino. Šiame kontekste kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų.

10. Kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai: nuteistasis V. B. dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuobaudų neturi, dirbo, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, taigi, nepaneigta pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kad galima būtų neabejotinai spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra visi pagrindai ir sąlygos. Abejonių dėl pakankamos pažangos mažinant nusikalstamos rizikos veiksnius kelia nuteistojo asmenybės ypatumai. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistasis kriminalinį elgesį linkęs pateisinti, savo kaltę minimalizuoja, jo deportavimą iš Airijos už vagystes suvokia kaip bereikšmį dalyką.

11. Apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi kad, kaip nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai analizavo ir jo ankstesnius teistumus, požiūrį į jam skiriamas bausmes. Iš pateiktų duomenų matyti, kad teismui paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, nuteistasis nevykdė teismo nustatytų įpareigojimų, dėl ko pakeista bausmės rūšis į griežtesnę. Jis ir toliau darė tyčinius, analogiško pobūdžio nusikaltimus, o atlikęs paskirtą laisvės atėmimo bausmę, neužilgo ir vėl nusikalto. Išvardinti faktai iš tiesų leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog V. B. nelinkęs analizuoti savo elgesio, jo keisti teigiame linkme. Taigi, atsižvelgus į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad jo problemų sprendimo įgūdžiai silpni, priimdamas sprendimus ne visuomet geba apsvarstyti būsimas savo elgesio pasekmes. Sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išlieka nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai: išsilavinimas, alkoholio vartojimas, mąstymas ir elgesys bei nuostatos.

12. Visos aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Aukštesnysis teismas taip pat akcentuoja, kad, įstatymas nedraudžia anksčiau teistiems ar lygtinai paleistiems asmenims taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas, todėl nuteistojo prašymas buvo priimtas ir Komisijoje svarstoma jo lygtinio paleidimo galimybė, tačiau aukštesnysis teismas šiuo atveju pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nustatytų ir išanalizuotų aplinkybių visuma neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

13. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.