Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. J. ir E. J. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžio.

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu nuteisti:

M. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (A. K. automobilio (duomenys neskelbtini) vagystė) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (A. B. automobilio (duomenys neskelbtini) vagystė) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 165 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešeriems) mėnesiams;

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, skirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2018 m. gegužės 18 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. (viena para), 2017 m. balandžio 18 d. (viena para), išbūtas laikas bei visas pagal 2018 m. gegužės 18 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendį atliktas bausmės laikas.

M. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (G. J. automobilio (duomenys neskelbtini) vagystė), Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimai pavogti V. T. automobilį (duomenys neskelbtini), E. J. automobilį (duomenys neskelbtini) E. Š. automobilį (duomenys neskelbtini)), išteisintas, neįrodžius, jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas; pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį (A. B. turto, G. J. turto sugadinimas) išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. J. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pavogti V. Š. automobilį (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (V. Š. turto gadinimas) areštu 35 (trisdešimt penkioms) paroms;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (A. K. automobilio (duomenys neskelbtini) vagystė) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (A. B. automobilio (duomenys neskelbtini) vagystė) laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pavogti V. T. automobilį (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pavogti E. J. automobilį (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (G. J. automobilio (duomenys neskelbtini) vagystė) laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pavogti E. Š. automobilį (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;

pagal BK 165 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešeriems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, skirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2017 m. gruodžio 1 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. vasario 12 d. iki 2017 m. balandžio 11 d.

E. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį (A. B., G. J. turto sugadinimas) išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti T. L., V. B. ir M. B., tačiau jie apeliacinių skundų dėl šio nuosprendžio nepareiškė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

M. J. nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 10 d., 22.20 val., tęsdamas nusikalstamą veiką, bei veikdamas bendrininkų grupe su M. B. ir T. L., bendrai sudavė Ž. A. ne mažiau kaip aštuonis smūgius į įvairias kūno vietas, padarydami muštinę žaizdą dešiniajame momenyje, poodines kraujosruvas nosies srityje, kaktoje ir dešiniajame dilbyje, odos nubrozdinimus keliuose, nosies kaulų lūžį, bendrai sudavė ne mažiau dvylikos smūgių Ž. A. į įvairias kūno vietas, padarydami poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiajame skruoste, nosies srityje, dešinės ausies kaušelyje, kakle, krūtinės dešinėje pusėje, nugaros dešinėje pusėje, juosmenyje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje ir dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus kairėje šlaunyje, nosies kaulų lūžį, bendrai sudavė nenustatytą smūgių skaičių A. L. į įvairias kūno vietas, padarydami muštines žaizdas apatinėje lūpoje, išmušė dantį, tokiais veiksmais dėl nosies lūžių nukentėjusiesiems Ž. A. ir Ž. A. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, A. L. – nežymų sveikatos sutrikdymą; be to, M. J. ir E. J. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe su M. B., T. L., 2017 m. vasario 10 d., 22.20 val., pro nerakintas duris, neteisėtai, prieš Ž. A. valią, įsibrovė į Ž. A. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pažeidė asmens būsto neliečiamumą; be to, M. J. ir E. J. nuteisti už tai, kad 2016 metais, laikotarpiu nuo gruodžio 1 d. iki gruodžio 2 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupe su T. L., išdaužę lango stiklą pro namo langą įsibrovė į A. K. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini) m., iš namo vidaus pro duris netrukdomai pateko į garažą, iš kur pagrobė A. K. priklausantį 1000 Eur vertės automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).be to, M. J. ir E. J. nuteisti ir už tai, kad 2016 metais, laikotarpiu nuo gruodžio 11 d. 19.45 val. iki gruodžio 12 d. 1.30 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, kartu su T. L. ir A. M., kuris dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti savo veiksmų ir jų valdyti, iš aikštelės, esančios prie pastato (duomenys neskelbtini) 5, pagrobė A. B. priklausantį 500 Eur vertės automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) E. J., be to, nuteistas ir už tai, kad 2016 m., iš gruodžio 4 d. į gruodžio 5 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupe, iš V. Š. kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) k., pasikėsino pagrobti V. Š. priklausantį 800 Eur vertės automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jų valios, nes išstūmus automobilį iš kiemo nepavyko jo užvesti;be to, E. J. nuteistas ir už tai, kad 2016 m., naktį iš gruodžio 4 d. į gruodžio 5 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) k., V. Š. kieme, siekdamas pagrobti V. Š. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su V. B. tyčia sugadino 10 Eur vertės vairo mechanizmo laikymo metalinę apkabą, išstūmus automobilį iš kiemo, sugadino 20 eurų vertės automobilio užvedimo spynelę, sudaužė 20 Eur vertės automobilio prietaisų valdymo stikliuką, sugadino po vairu esančią 10 Eur vertės plastikinę apsaugą, po to, kai nepavyko užvesti V. Š. automobilio, metaliniu laužtuvu išdaužė bendros 80 Eur vertės automobilio priekinius vairuotojo ir keleivio pusės durelių langų stiklus, 70 Eur vertės priekinį stiklą, taip tyčia sugadino V. Š. priklausančio 210 Eur vertės turto; be to, E. nuteistas ir už tai, kad 2016 m., iš gruodžio 11 d. į gruodžio 12 d. naktį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, Kupiškio m., šalia garažų, esančių A. P. g. 9A, veikdamas bendrai su T. L., būdami apsvaigę nuo alkoholio, pasikėsino pagrobti V. T. priklausantį 400 Eur vertės automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jų valios, nes nepavyko automobilio užvesti.be to, E. J. nuteistas ir už tai, kad, 2016 m., iš gruodžio 11 d. į gruodžio 12 d. naktį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) namo kieme, veikdamas bendrininkų grupe su T. L., būdami apsvaigę nuo alkoholio, pasikėsino pagrobti E. J. priklausantį 1000 Eur vertės automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jų valios, nes nepavyko automobilio užvesti;be to, E. J. nuteistas ir už tai, kad 2016 m., laikotarpiu nuo gruodžio 11 d. 21.00 val. iki gruodžio 12 d. 8.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, veikdamas bendrininkų grupe su T. L., būdami apsvaigę nuo alkoholio, pagrobė G. J. priklausantį 300 Eur vertės automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)be to, E. J. nuteistas ir už tai, kad 2016 m., naktį iš gruodžio 11 d. į gruodžio 12 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) g., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasikėsino pagrobti E. Š. priklausantį 300 Eur vertės automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jų valios, nes nepavyko jo užvesti.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu M. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyse dėl: 1) jo nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį; 2) per griežtos laisvės atėmimo bausmės; 3) suėmime išbūto laikotarpio nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. sausio 10 d. neįskaitymo į bausmės laiką.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai apeliantą pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, kadangi nuteistasis jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė. Tai, apelianto nuomone, patvirtina ne tik nukentėjusiojo, tačiau ir liudininkų parodymai, jog jis darant šiuos nusikaltimus, nedalyvavo.Skundu taip pat prašoma peržiūrėti skundžiamu nuosprendžiu skirtas bausmes, jų subendrinimą, kadangi, apelianto įsitikinimu, skirta laisvės atėmimo bausmė jam yra per griežta.Kartu prašoma į bausmės laiką įskaityti visą suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. sausio 10 d., kadangi apylinkės teismas įskaitė tik vieną parą.

Apeliaciniu skundu E. J. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį - taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, atsižvelgus į tai, jog dėl padarytų nusikalstamų veikų, kurios dauguma yra spontaniško pobūdžio ir nukreiptos į nelabai vertingą turtą, jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi taip pasielgęs, vienas augina mažametę dukrą, prižiūri ir rūpinasi neįgalia motina bei broliu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai apeliacinius skundus palaikė ir prašė tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo M. J. skundą dalyje dėl laiko, išbūto laikinajame sulaikyme ir suėmime, įskaitymo tenkinti, kitoje – atmesti, nuteistojo E. J. apeliacinį skundą taip pat atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistojo M. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, E. J. – atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus.

Dėl M. J. apeliacinio skundo

Apeliaciniu skundu nuteistasis neigia atlikęs smurtinio pobūdžio veiksmus. Mano, jog skirta bausmė yra per griežta. Teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai neįskaitė viso laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūto laiko. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais sutinka tik iš dalies.Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad apeliantas jokių smurtinių veiksmų neatliko, tačiau su tokiu nuteistojo skundo teiginiu apeliacinės instancijos teismas sutikti negali. Pažymėtina, jog nors apeliantas savo kaltės dėl jam minėtų inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto nurodytą įvykių versiją (jis tik buvo nuėjęs į butą, kuriame pamatęs vykstančias muštynes, išėjo) ir ja nesivadovavo, kadangi ji prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams bei nustatytoms faktinės aplinkybėms. Nuteistojo kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiųjų Ž. A., Ž. A., A. L. parodymais, kitų nuteistųjų parodymais duotais tiek teisme - E. J., tiek ikiteisminio tyrimo metu – T. L. bei kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis – daiktų apžiūros protokolais, Ž. A. pareiškimu, Ž. A. apžiūros protokolu, specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir t. t. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs šiuos įrodymus, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog nukentėjusiesiems smūgius sudavė bendrininkų grupe veikę ir skundžiamu nuosprendžiu pripažinti kaltais nuteistieji, tame tarpe ir M. J..Nors apeliaciniame skunde nuteistasis, labiau nedetalizuodamas nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, teigia, jog jie paneigia jo dalyvavimą darant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nukentėjusiųjų atžvilgiu, tačiau tokie nuteistojo skundo argumentai atmetami kaip visiškai nepagrįsti. Visų pirma, iš nukentėjusiųjų parodymų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu matyti, jog į butą atėję keturi asmenys, tame tarpe ir M. J., pradėjo smurtauti. Ir nors nukentėjusioji Ž. A. iš tiesų nenurodė konkrečiai M. J., kaip prieš ją smurtavusio asmens, tačiau, kategoriškai parodė, jog smurtavo visi į butą atėję asmenys, o tai nepatvirtina apelianto versijos, jog jis muštynėse nedalyvavo. Visų antra, iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog nukentėjusysis Ž. A. atpažino M. J. iš bendrų veido bruožų, kaip asmenį, kuris po nuteistojo M. B. suduotų smūgių, smurtavo prieš jį (t. 5, b. l. 17-18). Visų trečia, nors nukentėjusysis A. L. iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu iš esmės ir neatpažino M. J., tačiau tai, kad pastarasis atliko smurtinio pobūdžio veiksmus ne tik prieš jį, tačiau ir prieš jo dukrą bei žentą, patvirtina tiek nukentėjusiojo parodymai, kad ginant savo dukrą ir laikant vieną iš užpuolikų prispaustą prie grindų, pajuto kojos spyrį į veido sritį bei, kad tas pats asmuo, kuris sudavė dukrai, buteliu trenkė ir žentui, tiek kito, skundžiamu nuosprendžiu nuteisto, asmens T. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog tuo metu, kai jis buvo parverstas ir prispaustas prie žemės, prie jo prišokęs M. J. spyrė jį laikiusiam vyrui bei trenkė buteliu bėgusiam vyrui (t. 5, 56-57, 58-59; t. 6, b. l. 73-74). Taigi, nors vienintelis Ž. A. įvardino M. J. kaip vieną iš smurtautojų, tačiau tai visai nereiškia, jog nukentėjusiųjų Ž. A. ir A. L. parodymai neatitinka įvykio situacijos ar nustatytų byloje faktinių aplinkybių. Kita vertus, būtina įvertinti ir tai, kad nukentėjusieji galėjo tiksliai ir neatsekti visų įvykio aplinkybių, t. y. koks asmuo, kiek ir kokių smūgių sudavė ne tik dėl greitai besikeičiančių įvykio aplinkybių, tačiau ir dėl to, jog nuo suduotų smūgių buvo netekę sąmonės, todėl vien tai, kad kiti nukentėjusieji konkrečiai nenurodė M. J. kaip smurtautojo, nereiškia, jog jis nesmurtavo prieš nukentėjusiuosius. Atsižvelgus į tai, kas aptarta, laikyti M. J. savaip pateikiamą įvykio versiją, kuri neparemta jokiais objektyviais duomenimis, teisinga, nėra pagrindo, todėl apygardos teismas sprendžia, jog M. J. kaltė jam padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje, skundžiamu nuosprendžiu yra visiškai įrodyta. Apeliaciniu skundu nesutinkama su galutine subendrinta bausme, prašant peržiūrėti bausmių bendrinimą ir skiriant trumpesnę laisvės atėmimo bausmę, tačiau, apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs bylos duomenis, konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bausmių bendrinimą reglamentuojančias normas, neturi pagrindo.BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmių skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, kuriame nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal šio straipsnio 4 dalies taisykles, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Pagal šio straipsnio 9 dalies taisykles, skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas apeliantui bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas BK 41, 54, 61 straipsniuose išdėstytų reikalavimų nepažeidė. Nepažeidė ir bausmių subendrinimą reglamentuojančių taisyklių – nei paskirdamas atskiras bausmes už veikas, už kurias apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nei skirdamas galutinę subendrintą laisvės atėmimo 2 metams 6 mėnesiams bausmę (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę subendrino su ankstesniu Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo 1 metams 10 mėnesių bausme taikydamas apeliantui palankesnį bausmių subendrinimo būdą – dalinį, tokiu būdu prie griežtesnės ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės (1 metai 10 mėnesių) pridėdamas dalį švelnesnės skundžiamu nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės (8 mėnesius) ir paskirdamas galutinę subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Reiškia, vietoj gresiančios nauju nuosprendžiu skiriamos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, bendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu su ankstesniu nuosprendžiu ir pridėdamas 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, teismas, tokiu būdu pridėjo per pus mažesnę skiriamos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra neteisinga ar per didelė. Kita vertus, skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas buvo skirtos ir didesnės laisvės atėmimo bausmės. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas imperatyviai nenurodo, kokia konkreti bausmės dalis turi būti pridedama bendrinant bausmes BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu – tai paliekama teismo diskrecijai, tačiau svarbu, jog pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis – šiuo atveju teismas paskyrė iš esmės bausmės dydį artimą minimaliam. Taigi, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas bausmių bendrinimo normų nepažeidė, tinkamai vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalyse nustatytomis taisyklėmis ir keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinęs dalinio sudėjimo būdu nuteistajam paskyrė ne per griežtą, o teisingą galutinę bausmę. Apeliaciniu skundu prašoma į bausmės laiką įskaityti visą suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. sausio 10 d., toks apelianto prašymas yra visiškai pagrįstas. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas į M. J. bausmės laiką įskaitė laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. (vieną parą), 2017 m. balandžio 18 d. (vieną parą) išbūtą laiką bei visą pagal 2018 m. gegužės 18 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendį atliktą bausmės laiką, tačiau iš Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. ir 2017 m. sausio 10 d. nutarčių matyti, jog M. J. suėmime išbuvo ne vieną parą, tačiau beveik visą mėnesį, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. sausio 10 d. (3 t., b. l. 75-77, 89-92), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, M. J. suėmime visas išbūtas laikas privalo būti įskaitytas į jam paskirtą bausmę.

Dėl E. J. apeliacinio skundo

Nuteistasis E. J. apeliaciniame skunde neginčija nei savo kaltės, nei padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam skirta realia laisvės atėmimo bausme, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą šioje dalyje, manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, neturi pagrindo.Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra bausmės realizavimo forma, kuri galima tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, kuomet teismas sprendžia ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistam asmeniui bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus bylos medžiagą, susijusią tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį E. J. apeliacinio skundo ribose, daro išvadą, kad nuteistajam skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, kuri skirta tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, nėra per griežta. Apylinkės teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes savo poziciją argumentuotai motyvavo ir priėmė pagrįstą sprendimą, jog BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus galima pasiekti tik apeliantui paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju apeliantui taikant bausmės vykdymo atidėjimą, būtų paneigta baudžiamosios teisės esmė ir paskirtis, formuojama nebaudžiamumo nuotaika bei nepagarba baudžiamajam įstatymui. Nors, kaip teigia apeliantas, jis savo kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi taip pasielgęs, ir tik dabar suprato tokio savo elgesio neigiamas pasekmes, o dėl realiai atliekamos laisvės atėmimo bausmės nukentėtų ne tik jo mažametės dukters, tačiau neįgalių motinos ir brolio interesai, tačiau šios, nuteistojo nurodytos aplinkybės, nėra kuo nors išskirtinės ir sudarančios pagrindą BK 75 straipsnio nuostatų taikymui. Kita vertus, šios aplinkybės jam buvo puikiai žinomos dar prieš darant nusikalstamą veiką, tačiau akivaizdu, kad apeliantui tai jokios įtakos nedarė. Šiuo aspektu paminėtina ir tai, kad mažametė jo dukra turi ne tik jį, tačiau ir motiną, tad neatsižvelgiant į tai, kaip teigia nuteistasis, nors ji ir yra išvykusi į užsienį, tačiau vis vien gali pasirūpinti dukra. Kartu pažymėtina ir tai, kad priešingai nei teigia nuteistasis, vietoje to, kad jis padėtų gerinti neįgalaus brolio, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, psichinę būklę, įtraukė jį į nusikalstamų veikų darymą, tad nėra abejonių, jog toks nuteistojo elgesys visiškai paneigia skundo teiginius, jog jis rūpinasi savo neįgaliu broliu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis sukurtų teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Tik simbolinės, apeliantui priimtinos bausmės skyrimas, nepadėtų pasiekti baudžiamojo proceso tikslų. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad apeliantas skundžiamu nuosprendžiu nuteistas net dėl 9 nusikalstamų veikų nuosavybei, kai net 5 iš jų, kaip teisingai teigia apeliantas, padarytos per vieną naktį, ir nepaisant to, jog jomis padaryta žala nėra didelė, o vienas nusikaltimas padarytas praėjus vos dviem mėnesiams po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas ankstesnis apkaltinamasis nuosprendis. Akivaizdu, jog apelianto elgesys ne tik iki ankstesnio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, tačiau ir po jo, kuomet laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, rodo visišką jo abejingumą ne tik įstatymo saugomoms vertybėms, tačiau ir elgesio taisyklėms, nusistovėjusioms visuomenėje. Antra, apeliantas praeityje ne kartą teistas (skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas jau 8 kartą), iš esmės beveik vien už analogiškas nusikalstamas veikas, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Be to, matyti ir tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtos nei laisvės apribojimo, nei realiai atliktos laisvės atėmimo bausmės jo teigiamai neįtakojo. Įstatymo švelninančios nuostatos, kaip šiuo atveju bando įteigti apeliantas - laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat niekaip jo nepaskatino permąstyti apie neigiamų pasekmių kilimą dėl savo polinkio į kriminalinį elgesį, todėl šiuo atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad tik realiai atlikdamas skirtą laisvės atėmimo bausmę, vykdydamas jam nustatytas pareigas bei pataisos įstaigos darbuotojų rekomendacijas ir pavyzdingai elgdamasis, apeliantas gali įrodyti, kad jo vertybinė skalė šį kartą iš tiesų pasikeitė, nes šiuo metu jo propaguojamas gyvenimo būdas yra pavojingas visuomenei.Galiausiai pažymėtina ir tai, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme. Vien tik apelianto interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.Apibendrinat tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas nuosprendis keistinas tik dalyje dėl netinkamai išspręsto klausimo dėl M. J. suėmime išbūto laiko įskaitymo (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo M. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. birželio 14 d. nuosprendį dalyje dėl suėmime išbūto laiko įskaitymo M. J. pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į M. J. paskirtą bausmę įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2016 m. gruodžio 14 d. ir 2017 m. sausio 10 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.