Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs mažosios bendrijos „Gekosta“ prašymą dėl nemokumo administratoriaus ginčijimo finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „JUMANTA“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „JUMANTA“ (toliau – įmonė, bendrovė) iškelta bankroto byla, bendrovės nemokumo administratore paskirta UAB Verslo administravimo centras. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. liepos 25 d. Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartimi atstatydinta UAB Verslo administravimo centras iš UAB „JUMANTA“ nemokumo administratorės pareigų ir nemokumo administratoriumi paskirtas Antanas Sadauskas (toliau – ir nemokumo administratorius). Nutartis įsiteisėjo 2024 m. liepos 12 d.

2. 2024 m. rugsėjo 25 d. teisme gautas nemokumo administratoriaus prašymas patvirtinti UAB „JUMANTA“ neginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, kurių bendra reikalavimų suma yra 899 621,14 Eur. Nemokumo administratorius minėtame prašyme nurodė, kad mažoji bendrija (toliau – MB) „Gekosta“ pateikė nemokumo administratoriui kreditorinį reikalavimą 4 900 Eur sumai, tačiau pateiktų dokumentų nepakanka nustatyti jos kreditorinio reikalavimo dydžiui, todėl prašoma MB „Gekosta“ kreditorinio reikalavimo netvirtinti, kol nebus pateikti pirminiai dokumentai ir pagal juos nustatytas kreditorinio reikalavimo dydis.

3. Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi patvirtintas neginčijamų bankrutuojančios UAB „JUMANTA“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, klausimas dėl ginčytino kreditorės MB „Gekosta“ 4 900 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumo išskirtas į atskirą bylą ir byla dėl ginčytino kreditorės MB „Gekosta“ 4 900 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumo paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2024 m. spalio 31 d. 10.00 val. rašytinio proceso tvarka. Teismas nustatė nemokumo administratoriui ir kreditorei MB „Gekosta“ terminą iki 2024 m. spalio 16 d. pateikti teismui visus dokumentus, susijusius su pareikštu 4 900 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, ir atsiliepimą į pareikštus prieštaravimus. Teismas atkreipia dėmesį, kad nemokumo administratorius prašyme patvirtinti UAB „JUMANTA“ neginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą klaidingai nurodė MB „Gekosta“ prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo sumą – 4 900 Eur, kadangi MB „Gekosta“ prašyme nemokumo administratoriui nurodoma 4 900,34 Eur suma.

4. MB „Gekosta“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į nemokumo administratoriaus prieštaravimus nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Prašymas dėl 4 900,34 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas – ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos teismas patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys). Teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju prašymas klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka negautas, pagrindo nagrinėti klausimą žodinio proceso tvarka nenustatė ir teismas, todėl jis nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

7. Teismų praktikoje dėl bankrutuojančios bendrovės kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).

8. Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

9. Pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią teisminę praktiką, būtent pareiškėjas, siekiantis jo, kaip kreditoriaus, reikalavimo bankrutuojančiam juridiniam asmeniui patvirtinimo, turi pareigą leistinais įrodymais pagrįsti tiek reikalavimo atsiradimo pagrindą, tiek jo dydį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (CPK 176 straipsnio 1 dalis), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

10. Byloje nustatyta, kad MB „Gekosta“ pateikė bankrutuojančios UAB „JUMANTA“ nemokumo administratoriui 2024 m. rugpjūčio 23 d. prašymą įtraukti MB „Gekosta“ į bankrutuojančios UAB „JUMANTA“ kreditorių sąrašą su 4 900,34 Eur finansiniu reikalavimu. MB „Gekosta“ prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą grindžia UAB „JUMANTA“ ir MB „Gekosta“ 2024 m. rugpjūčio 27 d. sudarytu Skolų suderinimo aktu, kuriame nurodoma, kad UAB „JUMANTA“ skola MB „Gekosta“ 2024 m. birželio 30 d. sudarė 4 900,34 Eur. Nagrinėjamu atveju minėtą Skolų suderinimo aktą UAB „JUMANTA“ vardu pasirašė buvęs bankrutuojančios UAB „JUMANTA“ vadovas Vidmantas Maslauskas. JANĮ 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų. JANĮ 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas MB „Gekosta“ nemokumo administratoriui pateiktu UAB „JUMANTA“ ir MB „Gekosta“ 2024 m. rugpjūčio 27 d. sudarytu Skolų suderinimo aktu nesivadovauja, nes jis yra niekinis bei neturi teisinės reikšmės.

11. Teismas pažymi, kad pareikštas prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo yra iš esmės tapatus ginčo teisenos tvarka pareikštam ieškinio reikalavimui. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tvirtina kreditorinį reikalavimą, jeigu iš pateiktų duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas pagrįstas įrodymais. Kaip minėta, vadovaujantis JANI 41 straipsnio 1 dalimi, pareiga pagrįsti savo reikalavimus tenka kreditoriui, todėl nagrinėjamu atveju būtent MB „Gekosta“, teikiančiai prašymą patvirtinti jos finansinį reikalavimą UAB „JUMANTA“ bankroto byloje, teko pareiga pateikti ne tik prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, bet ir finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. MB „Gekosta“ jokių finansinį reikalavimą pagrindžiančių dokumentų (pvz. pirminių dokumentų ir pan.), kurių pagrindu jos nurodoma 4 900,34 Eur finansinio reikalavimo suma susiformavo, nepateikė. Taigi, teismas sprendžia, kad MB „Gekosta“ 4 900,34 Eur finansinis reikalavimas yra neįrodytas bei nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai), todėl atsisakytina jį tvirtinti UAB „JUMANTA“ bankroto byloje (JANĮ 42 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

mažosios bendrijos „Gekosta“ prašymą dėl 4 900,34 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „JUMANTA“ bankroto byloje atmesti.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti nemokumo administratoriui ir mažajai bendrijai „Gekosta“.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.