Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,JUMANTA“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta nemokumo (bankroto) byla civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „RGB Baltic“ pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „JUMANTA“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Geosmart“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, iškėlė jai nemokumo (bankroto) bylą. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujo įrodymo priėmimo

8. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

9. Atsakovė UAB ,,JUMANTA“ 2024 m. liepos 25 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl naujo įrodymo priėmimo ir kartu pateikė 2024 m. liepos 22 d. statybos rangos sutartį Nr. 240772/01, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus už 270 000 Eur kainą. Atsakovė nurodo, kad šis įrodymas patvirtina atsakovės galimybes atsiskaityti su kreditoriais, įvykdžius sutartį.

10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pripažįstamą viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, į tai, kad atsakovės pateiktas įrodymas gali būti aktualus vertinant aplinkybes dėl juridinio asmens (ne)mokumo, taip pat į tai, jog naujas įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui (sutartis buvo sudaryta po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo), o naujo įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima pateiktą naują įrodymą bei vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų

11. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

12. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės UAB ,,JUMANTA“ nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad atsakovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę, ji neturi nekilnojamojo turto, atsakovė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, laiku nemoka mokesčių.

14. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu jos (ne)mokumo įvertinimu, teigdama, kad jos turimi įsipareigojimai neviršija turto vertės, atsakovės patirti nuostoliai, palyginus su jos turto mase, nėra dideli, atsakovė yra pajėgi generuoti pajamas. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, susijusius su atsakovės (ne)mokumo aplinkybėmis, todėl priėmė nepagrįstą nutartį dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei iškėlimo.

15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑124‑407/2022).

16. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, teismas turi teisę atlikti JANĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus, susijusius su įrodymu rinkimu, tačiau sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti savo mokumą, t. y. paneigti nemokumą.

18. Iš viešų registrų duomenų nustatyta, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto, jos vardu registruota viena transporto priemonė (registruota valdymo teisė). Paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui teikti 2021 m. Iš 2021 m. balanso matyti, kad bendrovė 2021 m. turėjo 1 449 789 Eur turto (212 554 Eur ilgalaikio ir 1 236 330 Eur trumpalaikio), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 1 360 293 Eur. Bendrovė 2021 m. uždirbo 3 000 561 Eur pajamų, bendrovės pelnas siekė 58 259 Eur. Iš atsakovės pateikto 2023 m. gruodžio 31 d. balanso nustatyta, kad praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu (2022 m.) bendrovė turėjo 1 617 882,65 Eur turto (182 258,89 Eur ilgalaikio ir 1 435 623,76 Eur trumpalaikio turto), o bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 1 264 219,09 Eur. Bendrovė 2022 m. uždirbo 1 923 114,99 Eur pajamų ir 120 829,13 Eur pelno. Bendrovė 2023 m. turėjo 1 812 319,63 Eur turto (101 329,65 Eur ilgalaikio ir 1 710 989,98 Eur trumpalaikio turto), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 1 646 311,37 Eur. Per 2023 m. bendrovė gavo 2 723 128,00 Eur pajamų, tačiau patyrė 44 316,89 Eur nuostolių. Iš atsakovės pateikto 2024 m. balandžio 30 d. balanso matyti, kad bendrovė deklaruoja turinti 1 454 653,66 Eur turto – 3 107,41 Eur ilgalaikio turto (kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai) ir 1 451 546,25 Eur trumpalaikio turto. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekia 1 292 312,03 Eur. Iš 2024 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad per 2024 m. bendrovė uždirbo 468 793,42 Eur pajamų, tačiau patyrė 3 666,63 Eur nuostolių.

19. Viena vertus, pagal 2024 m. balandžio 30 d. balansą atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai (1 292 312,03 Eur) neviršija į balansą įrašyto turto vertės (1 454 653,66 Eur), kita vertus, kaip matyti iš balanso, atsakovės didžiąją turto dalį sudaro trumpalaikis turtas (1 451 546,25 Eur – 1 130 967,37 Eur atsargos, 320 601,42 Eur per vienerius metus gautinos sumos, –22,54 Eur pinigai ar jų ekvivalentas). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal 2024 m. balandžio 30 d. balanso duomenis per vienerius metus gautinos sumos sudaro 320 601,42 Eur, tačiau remiantis atsakovės pateiktu 2024 m. balandžio 30 d. debitorių sąrašu atsakovės pradelstos debitorių skolos siekia 953 721,97 Eur. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bendrovė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Kadangi debitorių skolos, kaip nurodoma teismų praktikoje, yra rizikinga turto rūšis, be to, dažniausiai skolos atgaunamos ne visa apimtimi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės (ne)mokumo klausimą, visiškai pagrįstai vertino ir tokios kito trumpalaikio turto rūšies, kaip per vienerius metus gautinos sumos, struktūrą realių galimybių atgauti skolas kontekste. Atsakovė byloje nepateikė įrodymų dėl realios galimybės atgauti debitorių skolas, todėl šiuo atveju debitorių įsiskolinimai neturėtų būti įskaitomi į realią bendrovės turto vertę. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas suklydo, nurodydamas, jog bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai pagal 2024 m. balandžio 30 d. balansą sudaro 1 646 311,37 Eur (vietoje 1 292 312,03 Eur), tačiau tai nekeičia išvados, jog iš į 2024 m. balandžio 30 d. balansą įrašytos turto vertės (1 454 653,66 Eur) atėmus per vienerius metus gautinas sumas (320 601,42 Eur) bendrovės įsipareigojimai (1 292 312,03 Eur) viršija bendrovės turto vertę (1 134 052,24 Eur). Analogiškai, iš į 2023 m. gruodžio 31 d. balansą įrašytos turto vertės (1 812 319,63 Eur) atėmus balanse nurodytas per vienerius metus gautinas sumas (353 188,91 Eur) bendrovės įsipareigojimai (1 646 311,37 Eur) viršija bendrovės turto vertę (1 459 130,72 Eur).

20. Nepaisant to, kad atsakovė 2022 m. uždirbo 120 829,13 Eur pelno, 2023 m. atsakovė patyrė 44 316,89 Eur nuostolių, o 2024 m. 3 666,63 Eur nuostolių. Atsakovės pajamos, palyginus su 2022 m., 2023–2024 m. išaugo, tačiau padidėjo pardavimo savikaina ir bendrosios bei administracinės sąnaudos. Nustatęs, kad tiek 2023 m., tiek 2024 m. iš bendrovės turto masės atėmus per vienerius metus gautinas sumas atsakovės turimi įsipareigojimai viršija turto vertę, o atsakovė nuo 2023 m. dirba nuostolingai, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog atsakovė neturi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams padengti.

21. Bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2024 m., palyginus su 2023 m., sumažėjo, tačiau atitinkamai sumažėjo ir bendrovės turtas. Atsakovė į bylą pateikė 2024 m. balandžio 30 d. kreditorių sąrašą, pagal kurį pradelsti bendrovės kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 1 095 060,75 Eur, tačiau atsakovės tos pačios dienos balanso duomenimis mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekia 1 292 312,03 Eur. Iš sąrašo matyti, kad pradelsti ir neapmokami nedideli įsipareigojimai, pavyzdžiui, 3,25 Eur skola UAB ,,Klaipėdos rentvėjus“, 24,52 Eur skola UAB ,,Stamex“, 28,04 Eur skola UAB ,,Gelsva“. Atsakovės kreditorių sąraše nenurodoma, kada susidarė pradelstos skolos kreditoriams. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad dalis bendrovės kreditorinių įsipareigojimų susidarė nuo 2022 m. iki 2024 m.: Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų civilinėje byloje Nr. eL2-4153-393/2024 2024 m. balandžio 25 d. teismo įsakymu iš atsakovės priteista, be kita ko, 303,78 Eur skola, susidariusi 2023–2024 m.; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2‑10597‑528/2024 2024 m. balandžio 22 d. preliminariu sprendimu priteista, be kita ko, 60 409,85 Eur skola, susidariusi laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 25 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d.; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2‑9526‑615/2024 2024 m. gegužės 7 d. sprendimu už akių iš atsakovės priteista, be kita ko, 26 954,83 Eur skola, susidariusi per 2023 m.; Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų civilinėje byloje Nr. eL2-2013-471/2024 2024 m. sausio 16 d. teismo įsakymu iš atsakovės priteista, be kita ko, 1 700 Eur skola, susidariusi per 2022 m. Šiuo metu teismuose nagrinėjamos dvi civilinės bylos dėl skolos priteisimo iš atsakovės. Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš atsakovės vykdomas išieškojimas keturiose vykdomosiose bylose bendrai 157 809,43 Eur sumai. Viešais draudėjų duomenimis atsakovė turi 949,82 Eur įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (skola susidarė nuo 2024 m. balandžio mėn.). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė sistemingai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams ir toks įsipareigojimų nevykdymas nėra laikinas.

22. Nors pagal 2024 m. balandžio 30 d. balansą atsakovė uždirbo 468 793,42 Eur pajamų (daugiausiai pajamų nuo 2021 m.), tačiau patyrė 3 666,63 Eur nuostolių. Iš viešai prieinamų duomenų (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/) matyti, kad bendrovė turi du darbuotojus (palyginimui bendrovė 2021–2022 m. daugiausiai turėjo aštuonis darbuotojus, 2023 m. daugiausiai devynis darbuotojus). Atsakovė Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė 2024 m. liepos 22 d. statybos rangos sutartį Nr. 240772/01, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus už 270 000 Eur kainą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės prastą finansinę padėtį, be kita ko, sumažėjusį darbuotojų skaičių, nuostolingą veiklą, sumažėjusį turtą (ypač ilgalaikį), atsakovės atžvilgiu vykdomus išieškojimus dėl skolų, į turimų įsipareigojimų dydį, abejoja atsakovės galimybėmis įvykdyti nurodytą statybos rangos sutartį. Pažymėtina, kad net ir įvykdžius aptariamą statybos rangos sutartį, iš sutarties įvykdymo gautos pajamos (270 000 Eur) vis tiek nebūtų pakankamos didžiosios dalies kreditorinių reikalavimų įvykdymui. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nėra realių perspektyvų atkurti įprastą atsakovės veiklos vykdymą ir stabilizuoti finansinę padėtį.

23. Bankrotas yra kraštutinė nemokumo problemų sprendimo priemonė ir gali būti taikomas tik tuo atveju, kai mokumo problemų neįmanoma išspręsti kitu būdu. Todėl kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

24. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovės įsipareigojimai viršija jos turimą turtą (iš turto vertės atėmus balanse nurodytas per vienerius metus gautinas sumas), atsakovė sistemiškai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nėra perspektyvų atkurti atsakovės įprastos veiklos vykdymo ir stabilizuoti finansinės padėties. Atsakovės padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą.

25. Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas, tinkamai ir išsamiai įvertinęs byloje esančius įrodymus, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, ir pagrįstai iškėlė atsakovei UAB ,,JUMANTA“ nemokumo (bankroto) bylą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.