Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1662-1233/2025

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-05-27
Bylos Nr.: e2-1662-1233/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-18615-2024-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Gerardas Višinskis
Ieškovas: T. S.
Atsakovas: I. Ž.
Advokatai: Aurelija Vingrienė, Artūras Cibulskas

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.1.7.5Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.9Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš biudžeto lėšų
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.6.10Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
3.2.14Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos

Civilinė byla Nr. e2-1662-1233/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18615-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.1.7.9; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.10; 3.2.14 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS2025 m. gegužės 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gerardas Višinskis,sekretoriaujant Erikai Sofijai Kaminskei-Baniukevič,dalyvaujant ieškovei T. S., jos atstovui, advokatui Artūrui Cibulskui,

Žemesnės instancijos teismas

atsakovui I. Ž. (I. Ž.), jo atstovei, advokatei Aurelijai Vingrienei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. S. ieškinį atsakovui I. Ž. dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, išvadą teikiantį institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė T. S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą 2024 m. rugsėjo 26 d. ieškiniu dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo. Ieškovė teismo prašė: 1) pakeisti 2018 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2403-391/2018 ir priteisti iš atsakovo dukters A. Ž. naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį, iki einamojo mėnesio 20 d. po 679,16 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės; 2) pakeisti 2018 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2403-391/2018 ir priteisti atsakovo sūnaus I. Ž. (I. Ž.) naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį, iki einamojo mėnesio 20 d. po 679,16 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovo dukters A. Ž. naudai 2 666,66 Eur būsimų gydymo išlaidų ;4) priteisti iš atsakovo sūnaus I. Ž. naudai 2 666,66 Eur būsimų gydymo išlaidų; 5) priteisti valstybės naudai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas; 6) teismo sprendime nurodyti, kad priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

2. Ieškinys grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Ieškovė ir atsakovas turi du bendrus nepilnamečius vaikus. (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. Ž., (duomenys neskelbtini) – sūnus I. Ž.. 2018 m. liepos 2 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis po 170 Eur. Nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka iš dalies pakeista 2018 m. spalio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Ieškovė nedirba. Registruota užimtumo tarnyboje. Pajamų negauna, išskyrus 96,25 Eur kas mėnesį mokamą išmoką kiekvienam vaikui. Jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).

2.2. Realus vaikų poreikis išlaikymui kas mėnesį sudaro 1 115 Eur kiekvienam vaikui. Nuo teismų procesinių sprendimų dėl išlaikymo priteisimo priėmimo praėjo šešeri metai, pasikeitė pragyvenimo lygis, išaugo vaikų poreikiai, pasikeitė atsakovo turtinė padėtis. Atsakovas nuo 2018 m. spalio 11 d. nesilaikė teismų nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, visas krūvis ir rūpestis vaikais teko ieškovei. Atsakovo skiriamos lėšos yra nepakankamos net minimaliems vaikų poreikiams patenkinti. Vertinant atsakovo nusišalinimą nuo tėviškų pareigų vykdymo, atsakovas prie nepilnamečių vaikų išlaikymo privalėtų prisidėti ne mažiau nei 2/3 reikalingos sumos, atėmus valstybės mokamas išmokas vaikui, t. y. po 679,16 Eur ((1115 Eur - 96,25 Eur) x 2 / 3) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

2.3. Abiem vaikams dėl netaisyklingo sąkandžio būtinas ortodontinis gydymas, kuris kiekvienam kainuotų apie 4 000 Eur. Atsakovas prie šių išlaidų kategoriškai atsisako prisidėti, todėl 2/3 dalis šių vaikų būsimų gydymo išlaidų, t. y. po 2 666,66 Eur, priteistinos iš atsakovo, įskaitant ir būsimas gydymo išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovas į ieškovės 2024 m. rugsėjo 26 d. ieškinį pateikė 2024 m. lapkričio 26 d. atsiliepimą (1 Failas, b. l. 88), kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Pritaikius indeksavimą, atsakovas moka po 245 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui. Ieškovė neįrodinėja atsakovo turtinės padėties pasikeitimo. Ieškovės turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Ieškovė nurodo, kad Lietuvoje ženkliai pasikeitė pragyvenimo lygis. Tačiau dėl šios priežasties yra indeksuotos vaikams mokamos išmokos nuo 170 Eur iki 245 Eur. Jeigu 2018 m. teismas nustatė, kad kiekvieno vaiko poreikiai sudarė po 340 Eur, tai šiuo metu sudaro po 490 Eur. Ieškovė nepateikia įrodymų, kad realus poreikis vaikų išlaikymui kas mėnesį sudaro po 1115 Eur kiekvienam vaikui ir kad tiek ieškovė išleidžia.

Šalies argumentai

3.2. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 2/3 dalis vaikams reikalingo išlaikymo, jai pačiai paliekant 1/3 dalį. Ieškovė neįrodė, kuo atsakovo turtinė padėtis iš esmės skiriasi nuo jos padėties ir yra geresnė. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi trijų kambarių butą, keletą žemės sklypų bendrąja daline nuosavybe. Atsakovas neturi nuosavo būsto, yra įsigijęs žemės ūkio paskirties žemės, joje stato garažą ir šiuo metu jame gyvena. Sprendžiant pagal turimą turtą, atsakovo padėtis nėra geresnė negu ieškovės. Atsakovas bedarbis, neturi jokios specialybės, turi tik vidurinį išsilavinimą. Nuo gyvenimo skyriumi pradžios iki dabar šalys bandydavo susitaikyti, gyvendavo kartu tai pusę metų, tai metus. Gyvenant kartu tarp šalių buvo susitarimas, kad tuo metu atsakovas nemokės į ieškovės sąskaitą vaikams priteisto išlaikymo, kadangi tą išlaikymą atsakovas teikė faktiškai.

3.3. Dar 2018 m. vykusių teismų procesų metu ieškovė kėlė klausimą dėl vaikų sąkandžio koregavimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad kreipėsi dėl nemokamų gydymo paslaugų suteikimo. Todėl nepagrįstai reikalauja atsakovo mokėti būsimas gydymo išlaidas.

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) į bylą pateikė išvadą dėl ieškovės ieškinio (toliau – Išvada) (1 Failas, b. l. 110–113). Tarnyba nurodo, kad šeimai atvejo vadybos paslauga teikta nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir teikiama nuo (duomenys neskelbtini). Tarnyba 2024 metais atliko 5 vaiko situacijos vertinimus, tris kartus nepilnamečio sūnaus I. ir du kartus nepilnametės dukros A. (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimai atlikti gavus ieškovės pranešimą dėl vaiko tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nesilaikymo, (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimai atlikti gavus pranešimą, kad vaikais tėvas pasirūpinti negali, o motina tuo metu buvo išvykusi į kaimą, (duomenys neskelbtini) vaiko situacijos vertinimas atliktas gavus policijos pranešimą, kad sūnus I. namuose paliktas vienas ir atvykus vaiko tėvui susitikti su vaiku, vaikas neatidarė durų ir atsisakė susitikti su tėvu. (duomenys neskelbtini) Tarnyba šeimai inicijavo atvejo vadybą. (duomenys neskelbtini) buvo susitikta su vaiku A., buvo parengtas vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) Vaikas sakė, jog bendravimo tvarka su tėčiu yra nustatyta. Pasak merginos, bendravimas su tėčiu dažniausiai būna retesnis, susitikimai kartais įvyksta su kelių savaičių pertraukomis, susitikimai kartais būna kitomis dienomis negu numatyta. Vaikas pasakojo, kad su tėčiu važiuoja į statybas, padeda pasitvarkyti, prie namo pasėdi, pavalgo, eina pasivaikščioti. Anot merginos, jai patinka su tėčiu susitikti ir bendrauti, tačiau veiklos su juo neįdomios. A. tėtį apibūdino – „nusisuka nuo atsakomybės, banko kažkaip numesti atsakomybę man, mamai arba broliui, yra skūpus“. Dalinosi, jog tėtis pinigų neduoda, kai yra jo paprašoma, jis atsako – „prašyk mamos, neturiu“. Pasak A., smulkioms išlaidoms duoda tik mama. A. dalinosi – tėtis pasistatė namą, mums nieko neperka, nedovanoja, „bando ant mūsų sutaupyti“, siūlo pavalgyti kuo pigiau, dovanoja mažmožius – šokoladuką ir pan. Ji norėtų su tėčiu bendrauti pagal aiškiai nustatytą bendravimo grafiką, kad būtų aiškios dienos ir planavimas. Anot jos, dabar tėtis išsisukinėja nuo susitikimų“. Tarnybos specialistė (duomenys neskelbtini) susitiko su nepilnamečiu I. Ž., buvo parengtas vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) I. sakė, jog būna savaičių, kai su tėčiu susisiekia ir susitinka 3 k./sav., o būna, kad kartais visai nesusirašo ir nesusitinka. Anot jaunuolio, jis žino, kad yra nustatyta bendravimo tvarka, tačiau jos nėra laikomasi. Teigė, jog būtų gerai bendrauti pagal nustatytą grafiką, tačiau kartais susitinka su draugais, ruošiami namų darbai. Anot jaunuolio, kuo dažniau matytųsi su tėčiu, tuo labiau būtų neįdomesni susitikimai, nebūtų apie ką kalbėti. Anot jo, jeigu susitinka 1 k./sav., tai yra apie ką kalbėtis, kuo dalintis, ką papasakoti. I. sakė, jog su tėčiu kartu važinėja jo darbo reikalais, sklype padeda prie statybų darbų arba kartais ilsisi prie laužo ir kepa dešreles. Su tėčiu susitinka dažniau nei sesė. Tėtis nuperka maisto, tačiau nieko daugiau neperka; dažnai sako – „pinigų trūksta“. Anot I., tėtis neduoda pinigų, tačiau yra pirkęs drabužius treniruotei, bokso pirštines, šalmą. Teigė – „jeigu nuperka ko paprašau, tai jau šventė“. I. tėtį apibūdino – „darbingas, daug dirba, užsiėmęs, mažai laiko turi, kartais laimingas ir linksmas“. Norėtų su tėčiu susitikti dažniau. Mama perka visko ko reikia – maistas, rūbai, kanceliarinės prekės ir kt. ko reikia į mokyklą. Ieškovė nurodo tik pajamas, gaunamas iš vaiko tėvo bei pajamas susijusias su išmokomis vaikams. Todėl išlieka rizika, kad ne visos vaikų gaunamos pajamos yra panaudojamos vaikų poreikiams tenkinti. Tarnyba negali sutikti, kad, kaip teigia ieškovė, atsakovas visiškai nusišalinęs nuo tėvystės pareigų. Kaip teigia pati ieškovė ir atsakovas, vaikų tėvas teikia išlaikymą vaikams, pasak sūnaus, jis jam yra nupirkęs aprangą reikalingą sportui, vaikų tėvas, nors ir, kaip teigia jis pats ir ieškovė, galimai pažeidžia bendravimo su vaikais tvarką, tačiau su vaikais bendrauja, kartais juos nuveža į mokyklą, praleidžia laisvalaikį. Iš vaiko nuomonės anketų negalima teikti, kad neegzistuoja vaikų ir tėvo ryšys ir vaikų tėvas visiškai nusišalinęs nuo tėvystės pareigų. Vaikų tėvų santykiai yra nebendradarbiaujantys ir konfliktiški. Tiek vaikų išlaikymas, tiek bendravimo tvarkos su vaikais laikymasis ir kitos vaiko tėvų pareigos ir teisės yra savarankiškos, kurios turi būti vykdomos ir nėra pakeičiamos viena kita, t. y. jei vaiko tėvas nesilaiko bendravimo su vaikais tvarkos, ši pareiga negali būti kompensuojama pinigine išmoka, nes tokiu atveju būtų pažeista vaiko teisė bendrauti su tėvais, palaikyti su juo ryšį. Tarnyba sutinka, kad augant vaikams jų poreikiai didėja, o įvertinant, kad abu tėvai yra bedarbiai, pasisako už tėvų bendradarbiavimą ir išlaikymo vaikams teikimą lygiomis dalimis. Dėl vaikų gydymo – tėvai turi pareigą užtikrinti vaikams sveiką vystymąsi. Jei tokios medicininės paslaugos vaikams yra būtinos ir ieškovė pateiks teismui įrodymus, kad jos nėra kompensuojamos valstybės, Tarnyba neprieštarauja, kad teismas nustatytų gydymo išlaidų kompensavimą lygiomis dalimis arba pagal tėvų sutarimą.

4. 2025 m. gruodžio 2 d. parengiamojo teismo posėdžio metu teismas išaiškino šalims dėl įrodinėjimo naštos tarp šalių paskirstymo.

Šalies argumentai

5. 2025 m. sausio 7 d. ieškovė pateikė prašymą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (2 Failas, b. l. 143–146). Ieškovė nurodė, kad pagal pateiktus gydymo planus I. Ž. ortodontiniam gydymui numatoma suma padidėjo iki 4 920 Eur, iš kurios patirta 1 390 Eur ir numatoma patirti dar 3 530 Eur išlaidų. Dukters A. Ž. gydymo suma taip pat pakito, nes paaiškėjo, kad būtina pašalinti protinius dantis, kapų tvirtinimui būtinas implantas. Iš viso dukters gydymui patirta 5 105 Eur išlaidų. Ieškovė nurodė, kad išlaidos ateityje didės, nes bus būtina sąkandžio priežiūra ir palaikymas. Ieškovė nurodė teismo prašanti: 1) pakeisti 2018 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2403-391/2018 ir priteisti iš I. Ž. dukros A. Ž. naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį, iki einamojo mėnesio 20 d. po 679,16 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės; 2) pakeisti 2018 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2403-391/2018 ir priteisti iš I. Ž. sūnaus I. Ž. naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį, iki einamojo mėnesio 20 d. po 679,16 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės; 3) priteisti iš I. Ž. dukros A. Ž. naudai 2 552,50 Eur patirtų gydymo išlaidų; 4) priteisti iš I. Ž. sūnaus I. Ž. naudai 695 Eur patirtų gydymo išlaidų ir 1 756 Eur būsimų gydymo išlaidų; 5) priteisti iš I. Ž. dukros A. Ž. naudai 5 procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti iš I. Ž. sūnaus I. Ž. naudai 5 procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) priteisti iš I. Ž. T. S. naudai 35,14 Eur patirtų vertimo išlaidų; 8) priteisti valstybės naudai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas; 9) teismo sprendime nurodyti, kad priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Atsiliepimas

6. Atsakovas 2025 m. vasario 5 d. pateikė atsiliepimą į patiksliną ieškinį (2 Failas, b. l. 192). Atsakovas nurodė, kad sutinka sumokėti 1/3 vaikų ortodontinio gydymo, t. y. sutinka sumokėti 1 640 Eur sūnaus ir 1 702 Eur dukters gydymo išlaidų. Bendros 3 342 Eur sumos išdėstymo prašė dvejiems metams.

7. Atsakovas 2025 m. vasario 7 d. pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo. Atsakovas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas laikotarpiu nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2023 m. rugpjūčio mėnesio gyveno kartu. Atsakovas tuo laikotarpiu šeimos poreikiams išleido 11 235,61 Eur. Tuo metu tarp šalių buvo susitarimas, kad atsakovas kaupia vaikų išlaikymui skirtus pinigus, kurie bus skiriami vaikų odontologiniam gydymui. Dantų gydymui buvo sukaupta 3 537 Eur, kuriuos atsakovas vėliau išmokėjo ieškovei .

Šalies argumentai

8. 2025 m. gegužės 6 d. ieškovė pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo (3 Failas, b. l. 162–181). Ieškovė pateikė papildomus įrodymus, kad 2025 m. balandžio 20 d. už A. Ž. odontologinio gydymo paslaugas papildomai sumokėjo 396 Eur (3 Failas, b. l. 179). Ši suma į patikslinto ieškinio reikalavimus neįtraukta. Nepaisant to, prašė ją priteisti. Teismas 2025 m. gegužės 7 d. šalims išaiškino, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir gali viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

9. Tarnybos atstovas A. M., pristatydamas Tarnybos išvadą, 2025 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal ieškovės pareiškimą atsakovo atžvilgiu nuspręsta administracinės teisenos nevykdyti dėl tėvo bendravimo su vaikais. Tikėtina, kad atsakovas nemoka bendrauti su dukra ir tarp jų yra konfliktas, tačiau sūnus apie tėtį atsiliepia labai gražiai. Iškovė ne kartą skambino Tarnybos specialistams ir prašė daryti bet ką, kad nubausti atsakovą, jai nėra svarbiausi vaikų interesai. Nenustatyta, kad atsakovas pažeidinėtų vaikų interesus. Tarnyba pritaria dėl išlaikymo vaikams teikimo lygiomis dalimis. Nenustatyta, kad vaikai turėtų specialiųjų poreikių. Vaikams turėtų visiškai pakakti atsakovo teiktino pusės minimalios mėnesinės algos, atėmus vaikų pinigus, išlaikymo. Atsakovė nedirba, todėl Tarnyba negali garantuoti, kad išlaikymui skiriamos lėšos bus išleistos išimtinai vaikų poreikiams. Jei vaikams buvo būtinas sąkandžio gydymas, tėvų išlaidos turėtų būti dalijamos lygiomis dalimis.

10. Ieškovės atstovas, advokatas Artūras Cibulskas, baigiamosiose kalbose palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad išlaikymas ne kartą indeksuotas ir ieškovė šiuo metu gauna po 245 Eur išlaikymo per mėnesį kiekvienam vaikui. Ši suma nepakankama vaikams išlaikyti. Ieškovė neturėjo galimybės tenkinti visų nurodomų vaikų poreikių, o tenkino tik tokią dalį, kokią leido galimybės. Nėra ginčo, kad atsakovas su vaikais bendrauja retai. Dėl to ieškovei reikia pačiai skirti didesnį dėmesį ir patirti papildomas išlaidas. Vaikų poreikiai sudaro po 1 115 Eur per mėnesį, kurių didesnę dalį – 2/3 – turėtų prisiimti atsakovas. Dukters gydymui išleista visa suma sudaro 5 105 Eur, į šią sumą neįtraukta posėdžio metu pateikta 396 Eur papildoma suma. Tikisi, kad teismas išeis už ieškinio ribų. Sūnaus gydymo išlaidų suma sudarys 4 920 Eur, iš kurios jau patirta 1 390 Eur. Atsakovas sutinka padengti trečdalį. Prašo atsakovo versiją padengti tik trečdalį gydymo sumos, nes buvo susitarimas bendrai gyvenant kaupti išlaikymui skirtas lėšas būsimam vaikų gydymui, vertinti kritiškai. Ortodontinio gydymo prašo priteisti pusę patirtų ir būsimų išlaidų, tik išlaikymo prašoma priteisti 2/3 dalis iš atsakovo.

Šalies argumentai

11. Ieškovė teismo posėdžių metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad, sprendžiant išlaikymo klausimą, svarbu įvertinti, kiek laiko vaikai praleidžia su tėvu. Atsakovas su vaikais bendrauja retai, todėl iš jo priteistina 2/3 dalį išlaikymo, o ieškovė turėtų dengti 1/3 dalį, nes ieškovei tenka didesnė vaikų išlaikymo našta. Nustatant išlaikymo dydį, vertintina, kad atsakovas turi vertingo turto. Gyvenant kartu, jokio susitarimo tarp šalių nebuvo, kad bus kaupiamos lėšos būsimoms vaikų gydymo išlaidoms. Nesutinka, kad priteistinos odontologinio gydymo išlaidos būtų išdėstytos dvejiems metams, nes sūnaus gydymui lėšų reikės jau rugsėjo–lapkričio mėnesiais. Pasirengimo nagrinėti bylą ir įrodymų tyrimo metu ieškovė nurodė, kad jos pateikiami vaikų poreikiai yra tai, ko vaikams reikėtų, o ne faktinės šiuo metu patiriamos išlaidos. Abiem vaikams šiuo metu išleidžia apie 1 000 Eur. Vaikai specialiųjų poreikių neturi. Dukra pradėjo lankytis pas matematikos korepetitorių, mėnesiui tai kainuoja 280 Eur. Sūnus pas korepetitorių dėl pinigų stygiaus nesilanko. Vaikai pernai mokykloje turėjo nemokamą maitinimą, tačiau dukra net nėjo į valgyklą, nes jai ten smirda. Sūnus kartais neidavo, kartais mastas ten nevalgomas. Tai rodo, kad vaikai išrankūs ir patvirtina poreikių padidėjimą. Išlaikymo priteisimo metu sūnus buvo darželinukas, dabar paauglys, einantis į septintą klasę.

Atsiliepimas

12. Atsakovas teismo posėdžių metu nurodė, kad korepetitoriams norima išleisti dideles pinigų sumas, tačiau rezultato nėra. Sutinka su 320 Eur išlaikymu per mėnesį. Ortodontinio gydymo išlaidas prašo išdėstyti dvejiems metams. Su ieškove 2022 m. vėl pradėjus gyventi kartu buvo sutarta, kad iš jo vaikų išlaikymui priteistų pinigų bus kaupiama vaikų dantų gydymui. Atsakovas išlaikymą teikia pagal savo turtinę padėtį. Gyvena statomame ūkiniame pastate, kuriame nėra tinkamų sąlygų vaikams priimti, tačiau stengiasi bendrauti pagal išgales.

13. Atsakovo atstovė, advokatė A. V., baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad su dalimi ieškinio sutinka. Sutinka, kad atsakovas padengtų 1/3 dalį tiek patirtų, tiek būsimų ortodontinio gydymo išlaidų, t. y. 3 342 Eur, taip pat sutinka padengti 132 Eur dalį iš 396 Eur papildomai patirtų ortodontinio gydymo išlaidų, kurios nebuvo nurodytos patikslintame ieškinyje. Dėl periodinio išlaikymo sutinka su 320 Eur suma. Likusioje dalyje prašo ieškinį atmesti. Po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas vaikams, nei atsakovo turtinė padėtis, nei vaikų poreikiai nepasikeitė. Todėl nėra būtinų sąlygų didinti išlaikymą. Atsakovas už 14 500 Eur pardavė automobilį, tą pačią dieną įsigijo sklypą už 15 000 Eur. Jame statosi ūkinį pastatą, kurio statybai pasiskolino lėšas. Pagal vekselį pasiskolintos piniginės lėšos neturėtų būti laikomos turtinės padėties pagerėjimu. Vaikų poreikių padidėjimą kompensuoja indeksuojamas išlaikymas. Ieškovė neįrodė, kad kiekvieno vaiko poreikiai sudaro 1 115 Eur per mėnesį. Ieškovė tokių išlaidų nepatiria, tokių pajamų neturi. Poreikiai yra būsimi, remiantis ieškovės nuomone. Vaikai neturi specialių poreikių, todėl pakanka minimalios orientacinės išlaikymo sumos. Atsakovas nekvestionuoja gydymo vaikams reikalingumo. Buvo susitarimas, kad atsakovas nemokės ieškovei vaikams skirto išlaikymo bendro gyvenimo metu ir iš to bus kaupiamos lėšos ortodontiniam gydymui. Iš atsakovo sąskaitų išrašų matyti, kad, baigus gyvenimą kartu, ieškovei buvo padaryti keturi pavedimai, nes ieškovė prašė sumokėti už komunalinius, bet buvo sumokėti kaip išlaikymas. Tą, ką pervedė į banko sąskaitas, buvo jo indėlis į vaikų gydymą. Nėra jokių aplinkybių, kad būtų pagrindas dėl išlaikymo nukrypti nuo lygių dalių principo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies

Nustatytos faktinės aplinkybės

14. Remiantis vaikų gimimo liudijimais, T. S. ir I. Ž. yra nepilnamečių vaikų A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), ir I. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (1 Failas, b. l. 25–26).

Žemesnės instancijos teismas

15. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2403-391/2018, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170 Eur kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės.

16. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimu ir jį iš dalies keičiančia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2540-580/2018 nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka. Pagal ją atsakovas bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį po vaikų užsiėmimų ugdymo įstaigose, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigų ar iš vaikų gyvenamosios vietos 17.00 val. ir pristatydamas vaikus tą pačią dieną į vaikų gyvenamąją vietą iki 20.30 val., vaiko tėvui šiomis dienomis kontroliuojant vaikams užduotų namų darbų atlikimą; atsakovas bendrauja su vaikais kiekvienos lyginės savaitės savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir pristatydamas vaikus į gyvenamąją vietą iki 19.30 val.; atsakovas bendrauja su vaikais vaikų ir savo vasaros atostogų metu 14 dienų nepertraukiamai; atsakovas bendrauja su vaikais kitu, tvarkoje nenumatytu, bet su vaikų ieškove suderintu laiku, suderintoje vietoje.

17. Pagal ieškovės prašymus, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 6 d. ir 2019 m. vasario 15 d. civilinėje byloje Nr. e2-2403-391/2018 pagal aukščiau minėtus teismų procesinius sprendimus išdavė vykdomuosius raštus.

18. Ieškovė ir atsakovas nesutaria dėl bendravimo su vaikais tvarkos įgyvendinimo. Ieškovė dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nesilaikymo teismui pateikė 2021 m. gruodžio 10 d. antstolės I. K. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad šalys tarpusavyje nebendradarbiauja, nesugeba konstruktyviai bendrauti ir priimti bendrų sprendimų dėl kasdienių situacijų (1 Failas, b. l. 59). Ieškovės ir atsakovo šeimai buvo paskirtas atvejo vadybininkas ir sudarytas pagalbos šeimai planas pagal ieškovė kreipimąsi pagalbos dėl vaikų bendravimo tvarkos nevykdymo iš tėvo pusės. Pagalbos plane pagalbos šeimai skyriaus socialinė darbuotoja I. C. nurodė, kad tėvams sudėtinga konstruktyviai bendrauti, kartu spręsti su vaikais susijusius klausimus ne tik dėl bendravimo su vaikais, bet ir dėl kitų iškilusių vaikų poreikių. Pagalbos šeimai skyriaus atvejo vadybininkė E. M. nurodė, kad tarp tėvų nėra konstruktyvaus ir pagarbaus santykio (Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus (duomenys neskelbtini) pagalbos planas; 1 Failas, b. l. 14–23). Tarnyba 2025 m. sausio 8 d. prašyme teismui nurodė, kad nebuvo nustatyta, kad tik vaiko tėvas pažeistų vaikų teises. Tėvai šiuo metu yra nebendradarbiaujantys, abu nesiekiantys susitarimo, dėl pastovių konfliktų jiems abiem sunku sutarti vaikus liečiančiais klausimais (2 Failas, b. l. 50–53). Šias aplinkybes patvirtina ir kiti Tarnybos pateikti papildomi įrodymai (2 Failas, b. l. 54–111). Pagal juos, tėvų tarpusavio konfliktai sprendžiami įtraukiant Tarnybą, antstolius. Ieškovė siekė inicijuoti baudos skyrimą atsakovui dėl teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymo. Antstolės I. K. padėjėja M. M. 2025 m. sausio 2 d. el. laišku ieškovei nurodė, kad grubių teismo sprendimo nevykdymo faktų nenustatyta, atsakovas neatsisako vykdyti teismo sprendimo, pagal susiklosčiusias situacijas ir savo galimybes visais būdais stengėsi vykdyti teismo sprendimą, todėl dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą kreiptis nėra pagrindo (2 Failas, b. l. 106–107). Ieškovės ir atsakovo šeimai taikytas atvejo vadybos procesas užbaigtas (duomenys neskelbtini) dėl šeimoje įvykusių teigiamų pokyčių, be kita ko, įvertinus, kad tėvai geba savarankiškai spręsi esamas problemas ((duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus Pagalbos planas; 3 failas, b. l. 137–149).

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei ir atsakovui teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (1 Failas, b. l. 9–12, 84–85). Ši pagalba teikiama šalių turtui ir metinėms pajamoms neviršijant nustatyto turto ir pajamų lygio pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

20. Ieškovė visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nedirbo. Beveik visą bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovas taip pat nedirbo – darbo sutartį dėl darbo (duomenys neskelbtini) sudarė (duomenys neskelbtini), gaunamas atlyginimas per mėnesį – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga. Pagal darbo sutarties (duomenys neskelbtini) punktą nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis (3 Failas, b. l. 184–187). Atsakovas dirbti pradėjo nuo 2025 m. gegužės 2 d. (3 Failas, b. l. 188–189).

21. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, T. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/3 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 2009 m. kovo 4 d. sudarė 2 027,33 Eur (1 Failas, b. l. 47–48), taip pat 3/16 dalys minėtame žemės sklype esančių statinių, kurių bendra vidutinė rinkos vertė 2009 m. kovo 4 d. buvo 2 558,63 Eur (1 Failas, b. l. 49–51). Byloje taip pat yra duomenų, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) butas, esantis (duomenys neskelbtini). Tai patvirtino ieškovė ieškinyje ir Tarnyba ((duomenys neskelbtini) šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas; 1 Failas, b. l. 117–120). Remiantis viešai prieinamais teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, tarp ieškovės ir atsakovo Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-17077-854/2018 byla dėl šio turto nuosavybės teisės. Pagal minėtą teismo sprendimą, ieškovė (duomenys neskelbtini) butą įsigijo už 34 754,40 Eur (120 000 Lt).

22. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2022 m. vasario 8 d. sudarė 6 950 Eur. Žemės sklype, kaip formuojami, pagal išduotus statybą leidžiančius dokumentus, registruoti du statiniai. Atsakovas nurodė, kad statomas tik ūkinis pastabas, kuriame atsakovas ir gyvena. Gyvenamasis namas nėra pradėtas statyti. Žemės sklypą atsakovas įsigijo (duomenys neskelbtini) už 15 000 Eur (2 Failas, b. l. 116). Pagal (duomenys neskelbtini) neprotestuotiną vekselį, patvirtintą Vilniaus 16-ojo notaro biuro notarės D. J., atsakovas pasiskolino 23 200 USD (2 Failas, b. l. 117) (pagal atitinkamą dieną galiojusį 1,0856 kursą 25 185,92 Eur). Statybą leidžiantys dokumentai išduoti (duomenys neskelbtini) (1 Failas, b. l. 93–94). Dėl to byloje ginčo tarp šalių nėra. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise taip pat priklauso negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), kurio vidutinė rinkos vertė 2013 m. birželio 12 d. sudarė 1 726 Eur. Šį turtą atsakovas įgijo (duomenys neskelbtini) (1 Failas, b. l. 95). Remiantis Turto arešto aktų informacinės sistemos duomenimis, visam atsakovui priklausančiam nekilnojamajam turtui, užtikrinant ieškovės reikalavimus, taikomas areštas – apribota disponavimo teisė. (duomenys neskelbtini) atsakovas už 14 500 Eur pardavė transporto priemonę (1 Failas, b. l. 100–101). Atsakovas taip pat pateikė įrodymus, kad vykdo pareigą teikti vaikams išlaikymą, dengia susidariusį išlaikymo įsiskolinimą (1 Failas, b. l. 102–103). Atsakovas gyvena gyvenimo sąlygoms nepritaikytame, neužbaigtos statybos ūkiniame pastate, kuriame, 2024 m. spalio 26 d. duomenimis, nebuvo vandens, elektros, sanitarinio mazgo, ūkinis pastatas neapšiltintas ((duomenys neskelbtini) šeimos sąlygų tyrimo aktas; 1 Failas, b. l. 121–124).

Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo

23. Ieškovė teismo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą ir nepilnamečiams vaikams A. Ž. ir I. Ž. priteisti iš atsakovo po 679,16 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki nepilnamečių vaikų pilnametystės.

24. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalį, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomų vaiko priežiūros išlaidų (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

25. Kasacinis teismas išaiškino, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

26. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

27. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

28. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

29. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

30. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teismo posėdžių metu nurodė, kad ieškinį pareiškė dviem pagrindais, kad: 1) įvyko esminis tėvų turtinės padėties pasikeitimas; 2) pasikeitė nepilnamečių vaikų poreikiai.

31. Remiantis kasacinio teismo praktika, teismas iš pradžių turi nustatyti, ar ieškovė įrodė minėtus išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindus. Ieškovė nurodo, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimo pagerėjo atsakovo turtinė padėtis. Atsakovo turtinės padėties pagerėjimą ieškovė iš esmės grindžia tuo, kad atsakovas pardavė automobilį, įsigijo žemės sklypą, kuriame statosi namą. Teismas konstatuoja, esminio atsakovo turtinės padėties pagerėjimo, leidžiančio teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, ieškovė neįrodė (CPK 178 straipsnis, CK 3.201 straipsnio 1dalis). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas įsigijo nekilnojamojo turto, tačiau nei turto vertė, nei jo būklė nerodo esminio turtinės padėties pagerėjimo. Po santuokos nutraukimo 2018 m. butas, kuriame gyveno ieškovė ir atsakovas, liko ieškovei, todėl atsakovas turėjo pasirūpinti gyvenamąja vieta. Atsakovas žemės sklypą įsigijo 2022 m. už 15 000 Eur, pardavęs automobilį už 14 500 Eur. Statyboms žemės sklype atsakovas pasiskolino 25 185,92 Eur (23 200 USD). Atsakovas gyvenamojo namo nestato, o stato tik ūkinį pastatą, kuriame ir gyvena. Ūkinis pastatas vis dar neturi tinkamų gyvenimui sąlygų. Atsakovui priklausančio garažo vidutinė rinkos vertė sudaro 1 726 Eur, o jį atsakovas jau turėjo santuokos nutraukimo metu. Atsakovo nekilnojamajam turtui, vykdant išieškojimą pagal ieškovės prašymą, taikomas areštas (žr. plačiau nutarties 23 punktą). Kaip šalys paaiškino bylos nagrinėjimo metu, išieškojimas vykdomas už išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį ieškovei ir atsakovui vėl bandant gyventi kartu. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad dėl savo finansinės padėties negali suteikti mokamų pramogų vaikams, todėl stengiasi suteikti pramogas gamtoje. Tarnybos išklausyti vaikai paaiškino, kad tėtis pinigų jiems neduoda, smulkmenų neperka. Atsakovui teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (žr. nutarties 20 punktą), o įsidarbino už minimalų mėnesinį atlyginimą tik prieš paskutinį teismo posėdį (žr. nutarties 21 punktą). Todėl, teismo vertinimu, atsakovo gyvenimas gyvenimui nepritaikytame būste, areštai ir gaunamos pajamos rodo ne turtinės padėties pagerėjimą, o sudėtingą finansinę situaciją.

32. Kitas pagrindas, kurį ieškovė turėtų įrodyti – padidėję nepilnamečių vaikų poreikiai. Ieškovė įrodymų tyrimo metu nurodė, kad abiem vaikams faktiškai teikiamas išlaikymas sudaro apie 1 000 Eur per mėnesį, bet kartais būna ir daugiau ((duomenys neskelbtini) teismo posėdžio garso įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Bylos nagrinėjimu metu tiek ieškovė, tiek jos atstovas patvirtino, kad ieškovės procesiniuose dokumentuose pateikti vaikų poreikiai yra ne faktiniai (patiriami), o prognozuojami (galimi).

33. Ieškovė su ieškiniu pateikė poreikių vaikų išlaikymui paskaičiavimo lentelę, pagal kurią kiekvieno vaiko išlaikymo per mėnesį poreikis – 1 115 Eur (1 Failas, b. l. 46). Detalizuodama prognozuojamus poreikius, ieškovė 2025 m. sausio 7 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio ir vaikų poreikių (2 Failas, b. l. 147–155): Pareiškėja nurodė, kad būsto komunalinių išlaidų poreikis – po 57 Eur (iš kurių 13,50 Eur elektrai ir dujoms, 1,50 Eur atliekų tvarkymui, 7 Eur būsto administravimui, 9 Eur televizijai ir internetui, 22 Eur šilumos tiekimui, 4 Eur tiekiamam vandeniui, 8,33 Eur buto draudimui. Mobiliajam ryšiui vaikams išleidžiama po 4 Eur, tačiau reikėtų po 15 Eur. Poreikis korepetitoriams sudaro po 240 Eur, tačiau sūnus korepetitorių paslaugomis dar nesinaudoja, o dukrai matematikos korepetitorius reikalingas dėl kitokio matematikos dalyko išdėstymo, nei yra suteikiamas mokykloje. Renginiams mokykloje poreikis po 30 Eur, iš jų sūnaus poreikiai: meduolių edukacija 10 Eur, kelionė apie 150 Eur, pabėgimo kambarys 12 Eur, žygis 30 Eur, nepamokinė veikla „12 Eur, spektaklis 14,49 Eur (nedalyvavo), 10 Eur kalėdinės dovanėlės klasėje, 10 Eur edukacija, 5 Eur pyragai; dukters poreikiai: 9 Eur edukacija, 10 Eur boulingas, 15 Eur ekskursija, 225 Eur kelionės pasiūlymas (atsisakytas). Abiem vaikams papildomai tenka: 20 Eur klasės fondas, 15 Eur rugsėjo 1 d. gėlės ir saldainiai, 15 Eur mokytojų dienos gėlės ir saldainiai, 20 Eur kalėdinės dovanos draugams, mokytojai, 15 Eur mokslo baigimo dienos gėlės, 30 Eur vakaronės. Po 50 Eur poreikis būreliams, dukters užsiėmimams išleidžiama 39 Eur, sporto klube yra vitaminizuotas vanduo, kurio mokestis 7,99 Eur mėnesiui. 64 Eur poreikis dukters draudimui. Sūnus mokykloje lanko tinklinio būrelį, tačiau norėtų lankyti sporto klubą, nors to negali daryti dėl amžiaus, jam patiktų plaukti, plaukimas kainuotų 48 arba 78 Eur mėnesiui, atsižvelgiant į treniruočių kiekį. Po 10 Eur poreikis mėnesiniam bilietui viešajam transportui. Šiuo metu vaikai porą stotelių važiuoja be bilieto ar žymi vienkartinius. Po 40 Eur poreikis laisvalaikiui. Po 20 Eur poreikis kirpyklai. Sūnų kerpa dažniausiai ieškovė, tačiau jis norėtų kirptis kirpykloje. 15 Eur poreikis vaistams tenkinamas pagal poreikį. Po 25 Eur poreikis higienai, kosmetikai. Dukrai yra poreikis dekoratyvinei kosmetikai, sūnui – greitai reikės priemonių barzdai prižiūrėti. Po 250 Eur maistui, tačiau šiai dienai tiek ieškovė neišleidžia. Po 110 Eur drabužiai. Po 50 Eur nekasdienės išlaidos. Tai išlaidos, be kita ko, namų kuriamai aplinkai, meistrų pagalbai, patogesniems baldams, sūnus mėgsta gaminti, todėl yra poreikis įmantresniems indams, dukra norėtų didelio veidrodžio, norėtųsi atnaujinti namų grindis, baldus. Po 50 Eur kišenpinigiai. Po 75 Eur maistui mokykloje.

34. Suprantamas ieškovės, kaip nepilnamečių vaikų mamos, noras savo vaikams suteikti kuo geresnes sąlygas. Tačiau, kaip pripažino pati ieškovė ir jos atstovas, jos pateikiami poreikiai yra tik galimi, jie nėra šiuo metu faktiškai egzistuojantys, o jiems egzistuojant – jų patenkinti neleistų turimos pajamos. Pavyzdžiui, ieškovė nurodo faktinį poreikį sūnaus korepetitoriams po 240 Eur per mėnesį, nors sūnus korepetitorių paslaugomis nesinaudoja. Dukters korepetitoriams, kaip nurodo ieškovė, išlaidos patiriamos, nes, ieškovės teigimu, dukrai reikalingas kitoks matematikos dalyko išdėstymas nei mokykloje. Ieškovė skaičiuoja sporto klubo išlaidas, nors jos sūnus dar, kaip pati nurodo, nėra sulaukęs tam reikalingo amžiaus, baseino jis taip pat nelanko, o tik norėtų lankyti. Vaikams porai stotelių reikia mėnesinio bilieto, tačiau jie jo neturi ir važinėja be bilieto. Maistui, kaip nurodė ieškovė, išleidžiama mažiau, nei ieškovė nurodė. Nurodomas galimas būsto atnaujinimo, maisto gamybos indų atnaujinimo poreikis, būsimas poreikis trylikamečio sūnaus būsimai barzdai prižiūrėti, galimos kelionių išlaidos, išlaidos gėlėms, saldainiams, vitaminizuotam vandeniui sporto klube, dovanoms ir pan. Ieškovė taip pat į vaikų poreikius įtraukė ir išlaidas sūnaus gyvybės draudimui. Tačiau šalys bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad tarp jų yra susitarimas, jog sūnų gyvybės draudimu draudžia atsakovas, o dukrą – ieškovė. Atsakovas pateikė įrodymus, kad savo pareigą vykdo tinkamai (2 Failas, b. l. 188–191). Todėl ieškovė į vaikų poreikius, kuriais grindžia reikalavimą padidinti vaikams teikiamą išlaikymą, nepagrįstai įtraukia 64 Eur poreikį dukters draudimui (1 Failas, b. l. 137, 2 Failas, b. l. 151). Atsakovas šias išlaidas kompensuoja šalių susitarimu dengdamas sūnaus draudimo išlaidas. Taigi didelė dalis poreikių yra tik hipotetiniai, o jiems patenkinti finansinių galimybių nėra.

35. Ieškovės vertinimu, vaikų poreikiams patenkinti reikalinga hipotetinė išlaikymo suma kiekvienam iš vaikų būtų po 1 115 Eur (bendrai 2 230 Eur), nors šiuo metu jos patiriamos faktinės abiejų vaikų išlaikymo išlaidos per mėnesį sudaro apie 1 000 Eur. Tai reiškia, kad faktiškai (realiai) patenkinami kiekvieno iš vaikų poreikiai sudaro apie 500 Eur per mėnesį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimu kiekvienam iš nepilnamečių vaikų priteista po 170 Eur periodinėmis išmokomis teikiamo išlaikymo. Nėra ginčo, kad atsakovo teikiamas išlaikymas, atlikus indeksavimą, šiuo metu sudaro 245 Eur. Todėl šalys iš esmės lygiomis dalimis prisideda prie faktinių vaikų poreikių patenkinimo.

Žemesnės instancijos teismas

36. Teismo vertinimu, vaikų poreikiai yra paridėję: 2018 m. liepos 2 d. sprendimo priėmimo metu A. Ž. buvo 9 metai, I. Ž. – 6 metai, o šio sprendimo priėmimo metu mergaitei – 16 metų, berniukui – 13 metų. Taigi abu vaikai jau yra paaugliai, todėl jų poreikiai yra didesni – atsiradęs didesnis poreikis socializacijai, savarankiškam mokymuisi, būreliams ir pan. Visgi vaikai neturi specialiųjų poreikių, ieškovei teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, faktiškai kiekvieno iš vaikų poreikiams patenkinti ieškovė išleidžia po 500 Eur, ji yra nedirbanti, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog kiekvieno iš vaikų poreikiams patenkinti reikia didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų. Kita vertus, atsakovas neįrodė (apskritai to neįrodinėjo), kad vaikų poreikiams patenkinti reikia mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų ir jo teikiamas 245 Eur išlaikymas būtų pakankamas vaikų poreikiams patenkinti (CPK 178 straipsnis). Todėl teismas konstatuoja, kad vaikų poreikiai yra padidėję ir jie atitinka minimalią mėnesinę algą (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

37. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, viena minimali mėnesio alga nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 1 038 Eur, o atskaičius mokesčius – apie 777 Eur.

38. Ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis panaši (žr. nutarties 21–23 punktas). Abiem teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, abu beveik visu bylos nagrinėjimo metu nedirbo, abu neturi prabangaus turto. Teismo vertinimu, ieškovės turtinė padėtis yra net šiek tiek geresnė nei atsakovo, kadangi ji gyvena nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, o atsakovas – neįrengtame ir gyvenimui nepritaikytame ūkiniame pastate. Kita vertus, atsakovas pradėjo dirbti, o jo gaunamas darbo užmokestis sudarys vieną minimalią mėnesinę algą. Ieškovė yra nurodžiusi, kad jos gaunamas pajamas sudaro iš atsakovo gaunamas vaikų išlaikymas bei valstybės mokami vaiko pinigai – 682,50 Eur/mėn. ((duomenys neskelbtini) surašytas Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini); 1 Failas, b. l. 117–120). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė, kad jai finansiškai padeda artimieji, turi pavienių darbų. Dėl ieškovės gaunamų pajamų Tarnyba informavo apie riziką, kad ne visos vaikų gaunamos pajamos yra panaudojamos vaikų poreikiams tenkinti. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad darbo ieškotis negali dėl bylos keliamo streso. Tačiau ieškovė nurodė, kad turi darbinę patirtį ir specializaciją, yra darbingo amžiaus, todėl turi galimybę susirasti darbą.

39. Įvertinus, kad šalių turtinė padėtis panaši – abiejų sudėtinga, iš minimalios mėnesinės algos atimama valstybės teikiama išmoka už vaiką. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų, su tam tikromis išimtimis, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 1095 „Dėl socialinės paramos išmokų ataskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ bazinės socialinės išmokos dydis nuo 2025 m. sausio 1 d. – 70 Eur. Taigi išmokos vaikams dydis nuo 2025 m. sausio 1 d. sudaro 122,50 Eur (70 Eur x 1,75). Atėmus šią sumą iš minimalios mėnesinės algos, gaunamas 654,50 Eur minimalus orientacinis išlaikymo dydis per mėnesį vieno vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti.

40. Ieškovė nurodo, kad atsakovas turėtų prisidėti 2/3 dalimis prie teikiamo išlaikymo, o ji - 1/3 dalimi. Tokį prašymą ieškovė iš esmės argumentuoja, kad jai tenka didesnė vaikų priežiūros našta. Atsakovas nurodė, kad išlaikymas turi būti teikiamas lygiomis dalimis. Tarnyba pasisakė už išlaikymo vaikams teikimą lygiomis dalimis. Pagal CK 3.156 straipsnio 1 dalį, tėvų pareigos savo vaikams yra lygios. Teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, patvirtinančių pagrindą nukrypti nuo šio principo. Atsakovas patvirtino, kad vaikais stengiasi rūpintis pagal galimybes. Nors ieškovė nurodo, kad norėtų, kad atsakovas su vaikais bendrautų dažniau, tačiau tarp tėvų yra ilgalaikiai konfliktiški santykiai dėl vaikų auklėjimo ir bendravimo su jais (žr. nutarties 19 punktą). Ieškovė atsakovo nusišalinimą nuo vaikų auklėjimo įrodinėja nutarimais dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas (2 Failas, b. l. 119–120). Tačiau Tarnyba patvirtino, kad atsakovas nėra nusišalinęs nuo tėvystės pareigų. Tarnybos atstovas A. M. nurodė, kad pagal ieškovės pareiškimą atsakovo atžvilgiu nuspręsta administracinės teisenos nevykdyti dėl tėvo bendravimo su vaikais. Tikėtina, kad atsakovas nemoka bendrauti su dukra ir tarp jų yra konfliktas, tačiau sūnus apie tėtį atsiliepia labai gražiai. Tai patvirtino ir vaikų nuomonės išklausymo aktai ((duomenys neskelbtini) Vaiko nuomonės išklausymo aktas; 1 Failas, b. l. 114–116; (duomenys neskelbtini) Vaiko nuomonės išklausymo aktas; 1 Failas, b. l. 125–127; 3 Failas, b. l. 163–166; 3 Failas, b. l. 171–175). Teismas konstatuoja, kad nėra įrodymų, kad atsakovas tyčia vengtų bendravimo su vaikais ar jais nesirūpintų. Abu tėvai turi vienodas galimybes teikti vaikams išlaikymo lygiomis dalimis (CK 3.156 straipsnio 1 dalis).

41. Tėvams išlaikymą teikiant lygiomis dalimis, kiekvieno iš tėvų teikiamo išlaikymo dydis sudarytų apytiksliai po 327 Eur per mėnesį (654,50 Eur / 2). Atsakovas nurodė, kad sutinka kiekvieno iš nepilnamečių vaikų išlaikymui skirti po 320 Eur per mėnesį. Tačiau, kaip minėta, atsakovas nepateikė įrodymų, kad vaikų poreikiai yra mažesni nei minimali mėnesinė alga. Be to, atsakovas, nors ir turi tik vidurinį išsilavinimą, tačiau yra darbingo amžiaus, jo darbingumas neapribotas. Taigi jis turi galimybes susirasti geriau apmokamą darbą ir teikti didesnį išlaikymą. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas kiekvienam iš vaikų sudaro po 327 Eur per mėnesį.

42. Ieškovė išlaikymą prašo priteisti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento, yra nurodęs, kad išlaikymo prievolės pradžios momentas CK nereglamentuojamas, todėl, pareiškus ieškinį CK 3.201 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Aiškinant ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis). Turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl to didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

43. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo padidinimo. Todėl, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismo teise viršyti pareikštus reikalavimus šeimos bylose (CPK 376 straipsnio 3 dalis), teismas priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentu laiko ieškovės kreipimosi į teismą ieškiniu dėl padidinto išlaikymo priteisimo dieną (2024 m. rugsėjo 26 d.).

44. Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

45. Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

46. Šalims išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl gydymo išlaidų priteisimo

47. Ieškovė 2025 m. sausio 17 d. prašymu dėl ieškinio dalyko pagrindo pakeitimo prašo iš atsakovo priteisti 2 552,50 Eur patirtų dukters A. Ž. gydymo išlaidų atlyginimą, taip pat 695 Eur sūnaus I. Ž. patirtų ir 1 756 Eur būsimų gydymo išlaidų atlyginimą (2 Failas, b. l. 143–146). Ieškovė nurodė, kad pagal pateiktus gydymo planus I. Ž. ortodontiniam gydymui numatoma suma padidėjo iki 4 920 Eur, iš kurios patirta 1 390 Eur ir numatoma patirti dar 3 530 Eur išlaidų. Dukters A. Ž. gydymo suma taip pat pakito, nes paaiškėjo, kad būtina pašalinti protinius dantis, kapų tvirtinimui būtinas implantas. Iš viso dukters gydymui patirta 5 105 Eur išlaidų, nurodytų procesiniuose dokumentuose, ir dar 396 Eur, dėl kurių buvo pateikti įrodymai paskutinio teismo posėdžio metu. Teismas šalims išaiškino, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir gali viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad, skirtingai nei dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis, gydymo išlaidų ieškovė, kaip patvirtino baigiamųjų kalbų metu, prašo priteisti iš atsakovo ne 2/3, bet 1/2 dalį, t. y. pusę.

48. Atsakovas nurodė, kad sutinka sumokėti 1/3 vaikų ortodontinio gydymo išlaidų, t. y. sutinka sumokėti 1 640 Eur sūnaus ir 1 702 Eur dukters gydymo išlaidų. Tačiau sumą prašo išdėstyti dvejiems metams. Atsakovas nurodo, kad iš jo turi būti priteistas tik trečdalis išlaidų, nes, šalims bandant vėl gyventi kartu, buvo sutarta gydymui reikalingas sumas kaupti iš atsakovo privalomo teikti išlaikymo pagal teismo sprendimą (kurio įsiskolinimas šiuo metu išieškomas priverstinai). Atsakovo teigimu, sukaupta ir išmokėta ieškovei buvo 3 537 Eur. Taigi atsakovas iš esmės neginčija bendros išlaikymo sumos dydžio, tačiau prašo iš jo priteisti trečdalį sumos. Ieškovė sutarimo buvimą neigia, su išdėstymu nesutinka, nes pinigų gydymui reikės jau rugsėjo–lapkričio mėnesiais. Atsakovas baigiamųjų kalbu metu taip pat patvirtino, kad sutinka padengti ir trečdalį papildomų dukters gydymo išlaidų iš 396 Eur, t. y. 132 Eur.

49. Kaip minėta, CK 3.201 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 yra išaiškinęs, kad vienas iš pagrindų spręsti apie vaiko poreikių pasikeitimą yra papildomos vaiko priežiūros poreikio atsiradimas (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas, nuolatinė priežiūra). Papildomos vaiko priežiūros išlaidos tarp tėvų taip pat paskirstomos proporcingai jų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Papildomos vaiko priežiūros poreikis gali būti vienkartinio, laikino arba nuolatinio pobūdžio. Vienkartinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros poreikio atsiradimas, nesant tėvų sutarimo dėl šio poreikio patenkinimui skirtų išlaidų dydžio ir (ar) jų pasidalijimo, sudaro pagrindą spręsti dėl: 1) vienkartinės sumos, padengiančios papildomos vaiko priežiūros išlaidas, priteisimo iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvų proporcingai turtinei padėčiai. Paprastai ši suma priteisiama po to, kai atitinkamos išlaidos patiriamos. Tačiau atskirais atvejais ji gali būti priteisiama ir iš anksto. Pavyzdžiui, prireikus teismas gali priteisti atlyginti būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis); 2) konkrečios pinigų sumos arba tam tikro turto, padengiančių papildomos vaiko priežiūros išlaidas, priteisimo iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvų proporcingai jų turtinei padėčiai – tais atvejais, jei nėra galimybės priteisti papildomos vaiko priežiūros išlaidų pirmiau nurodytu būdu. <...> kai dėl pirmiau nurodytų dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, paprastai jis de facto patiria ir papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas. Tokiais atvejais jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu. Sprendžiant, ar papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdas ir priemonės buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: galimos papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos, jų finansavimo šaltinių alternatyvos (pvz., ar galėjo būti taikyta iš privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokama vaiko medicininė priežiūra), tėvų turtinė padėtis, ankstesnė šalių praktika ir kt.

51. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas neigė tiek pasirinktus gydymo metodus, tiek kvestionavo gydymo kainą, jo būtinumą, tačiau savo nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas sutiko padengti 1/3 dalį patirtų ir būsimų gydymo išlaidų, o baigiamosiose kalbose gydymo būtinumą iš esmės pripažino.

52. I. Ž. ir A. Ž. dėl netaisyklingo sąkandžio reikalingo ortodontinio gydymo būtinumą patvirtina byloje esantys įrodymai. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) surašytas medicinos dokumentų išrašas, pagal kurį I. Ž. diagnozuotas netaisyklingas sąkandis. Numatoma gydymo trukmė nuo 1,5 iki 2 metų, gydymo kaina – iki 3 900 Eur (1 Failas, b. l. 55–56). (duomenys neskelbtini) gydymo kaina pagal planuojamą gydymo grafiką sudarė 3 970 Eur (1 Failas, b. l. 151). Diagnozę ir būtinybę nedelsiant pradėti gydymą patvirtina ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pažyma. Pažymoje taip pat nurodyta, kad pagal nustatytą diagnozę ir parinktą efektyviausią ortodontinio gydymo būdą, kompensavimas iš privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų nepriklauso (1 Failas, b. l. 140). Diagnozė patvirtinta ir (duomenys neskelbtini) gydytojo odontologo R. K. (1 Failas, b. l. 144–146). A. Ž. diagnozuotas gilus, distalinis sąkandis. V. P. individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini) A. Ž. surašytas siuntimas dėl reikalingo ortodontinio gydymo. Nurodyta gydymo trukmė iki 3 metų, kaina apie 4 000 Eur. Rekomenduota gydymą pradėti nedelsiant (1 Failas, b. l. 52–53). (duomenys neskelbtini) gydymo kaina pagal planuojamą gydymo grafiką sudarė 4 050 Eur (1 Failas, b. l. 150). Apie A. Ž. sąkandžio problemas patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo išrašas (1 Failas, b. l. 174), gydymo planas (1 Failas, b. l. 175). Diagnozę ir būtinybę nedelsiant pradėti gydymą patvirtina ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pažyma. Pažymoje taip pat nurodyta, kad pagal nustatytą diagnozę ir parinktą efektyviausią ortodontinio gydymo būdą, kompensavimas iš privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų nepriklauso (1 Failas, b. l. 177). Todėl teismas, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus įrodymus ir nesant priešingų įrodymų, laiko, kad aplinkybės dėl vaikų ortodontinio gydymo būtinumo yra įrodytos.

53. Taigi, bylos duomenimis, šis gydymas nekompensuojamas valstybės. Priešingų įrodymų atsakovas nepateikė. Ieškovė įrodė, kad už I. Ž. odontologines paslaugas patyrė 1 390 Eur išlaidų ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sumokėti 55 Eur (1 Failas, b. l. 57), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sumokėti 520 Eur (1 Failas, b. l. 167), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sumokėti 15 Eur (1 Failas, b. l. 167), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sumokėti 800 Eur (1 Failas, b. l. 179)). I. Ž. gydymo išlaidoms papildomai suplanuota 3 530 Eur išlaidų (150 Eur (duomenys neskelbtini) gydymo planas, 1 Failas, b. l. 179; 3 380 Eur ortodontinės kapos, 1 Failas, b. l. 151)). Ieškovė įrodė, kad už A. Ž. odontologines paslaugas patyrė 5 501 Eur išlaidų ((duomenys neskelbtini) kasos kvitas 30 Eur (1 Failas, b. l. 54), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sumokėti 500 Eur (1 Failas, b. l. 166), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sumokėti 1 690 Eur (1 Failas, b. l. 166), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pervesti 1 855 Eur (1 Failas, b. l. 176), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sumokėti 158 Eur (1 Failas, b. l. 139), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sumokėti 346 Eur (1 Failas, b. l. 175), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sumokėti 180 Eur (1 Failas, b. l. 175), tiksliai nenustatytą dieną (duomenys neskelbtini) sumokėti 346 Eur (1 Failas, b. l. 175), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) suma 396 Eur (3 Failas, b. l. 179)).

54. Atsakovas įrodymų, kad minėtos išlaidos nepagrįstos, nepateikė. Todėl teismas konstatuoja, kad A. Ž. papildomos vienkartinės gydymo išlaidos sudarė 5 501 Eur ir yra ieškovės faktiškai patirtos, o I. Ž. papildomos vienkartinės gydymo išlaidos sudarė 4 920 Eur, iš kurių 1 390 Eur išlaidų dalis ieškovės yra faktiškai patirta, o 3 530 Eur dar bus patirta, t. y. tai būsimos išlaidos.

55. Atsakovas teigia, kad turėtų atlyginti tik 1/3 dalį vaikų gydymo išlaidų. Tačiau vienintelis įrodymas, kad tarp šalių buvo kalba apie odontologinio gydymo apmokėjimą iš išlaikymo įsiskolinimo, yra 2024 m. sausio 20 d. paties atsakovo el. laiškas ieškovei. Tačiau laiške atsakovas tik nurodo, kad ieškovė kažkada tokią galimybę siūlė, tačiau spręsti apie tai, ką daryti su pinigais, turi pati ieškovė (1 Failas, b. l. 168–169). Taigi apie tokio susitarimo egzistavimą įrodymų nėra. Priešingai, atsakovas el. laišku patvirtino, kad spręsti dėl išlaikymo įsiskolinimui skirtų pinigų panaudojimo turi pati ieškovė. Susitarimo buvimą paneigė pati ieškovė. El. susirašinėjimas taip pat patvirtina, kad ieškovas buvo informuotas apie tai, kur ieškovė ketina kreiptis dėl vaikų gydymo, išrinktą kliniką. 2024 m. vasario 2 d. laišku atsakovas nurodė, kad ieškovė išrinko gerą kliniką, o jis apie tokias klinikas informacijos neturi (1 Failas, b. l. 168–169). Todėl teismas konstatuota, kad patirtas ir prašomas priteisti būsimas vaikų gydymo išlaidas, įvertinus, kad šalių turtinės padėtis yra iš esmės panaši (žr. nutarties 21–23, 39 punktus) šalys turi dengti lygiomis dalimis (CK 3.156 straipsnio 1 ir 2 dalys, CK 3.201 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis).

56. Kaip nurodyta pirmiau, (duomenys neskelbtini) 396 Eur (3 Failas, b. l. 179) papildomos išlaidos į ieškinio reikalavimus neįtrauktos, tačiau ieškovė prašė jas priteisti, o atsakovas 2025 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio metu sutiko padengti trečdalį šių išlaidų. Teismas minėto teismo posėdžio metu šalims išaiškino, kad ieškinio reikalavimai gali būti viršyti (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Minėtas išlaidas pateikti įrodymai į bylą teismo buvo prijungti atnaujinus įrodymų tyrimą, taigi iki baigiamųjų kalbų pradžios. Atsakovas sutiko padengti 1/3 dalį šių išlaidų, t. y. 132 Eur (396 Eur / 3). Tačiau, kaip nurodyta pirmiau, atsakovas turi pareigą padengti 1/2 dalį vaikų gydymo išlaidų, įskaitant ir minėtų 396 Eur, t. y. 188 Eur šių išlaidų dalį. Šios išlaidos teismo jau įtrauktos į aukščiau nurodytas gydymo išlaidas.

57. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas turi padengti pusę vaikų papildomų vienkartinio gydymo išlaidų, t. y. 2 750,50 Eur A. Ž. patirtų gydymo išlaidų, 695 Eur patirtų ir 1 765 Eur būsimų I. Ž. gydymo išlaidų (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Išlaidos priteistinos ne vaikams, o ieškovei, nes šias vienkartines išlaikymo išlaidas faktiškai patiria ji. Teismo skaičiavimais, atsakovė, skaičiuodama būsimas gydymo išlaidas, klaidingai gauna 1 756 Eur. Todėl, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) ir teismo teise viršyti pareikštus reikalavimus šeimos bylose (CPK 376 straipsnio 3 dalis), teismas priteisia teisingą sumą – 1 765 Eur (25 Eur + 25 Eur + 25 Eur + 25 Eur + 25 Eur + 25 Eur 3 380 Eur) / 2).

Dėl gydymo išlaidų mokėjimo išdėstymo

58. Atsakovas prašo gydymo išlaidų mokėjimą išdėstyti dvejiems metams.

59. CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima.

60. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes: 1) į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių; 2) turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą; 3) taip pat turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

61. Kaip minėta, šalių turtinė padėtis yra iš esmės panaši (žr. nutarties 21–23, 39 punktus). Ieškovė, būdama panašios turtinės padėties, jau patyrė 3 445,50 Eur išlaidų už atsakovą. Dar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendime ieškovė nurodė apie vaikų sąkandžio problemas ir būsimą gydymą, tačiau nuo to laikotarpio ieškovas nesiėmė aktyvių veiksmų prisidėti prie vaikų gydymo, palikdamas šią naštą išimtai ieškovei. Todėl atitinkamos sumos išdėstymas pažeistų ieškovės, jau patyrusios išlaidas už atsakovą, interesus, taip pat galėtų sudaryti prielaidas ir nepilnamečiams vaikams gauti mažesnį išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Kita vertus, dėl likusios 1 765 Eur sumos mokėjimo ieškovė nurodė, kad jos mokėjimas planuojamas rugsėjo–lapkričio mėnesiai. Todėl, įvertinus atsakovo turtinę padėtį ir kad ieškovė šias išlaidas dar tik planuoja patirti, yra pagrindas šios dalies mokėjimą atidėti iki 2025 m. rugsėjo 1 d. (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų už priteistas gydymo išlaidas

62. Ieškovė prašo nuo gydymo išlaidų priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas.

63. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-313/2024, 47 punktas). Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018, 27 punktas).

64. Abi sąlygos tenkinamos – ieškinys priimtas teisėjo rezoliucija 2024 m. spalio 1 d., ieškovės prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo gautas. Todėl teismas tenkina reikalavimą priteisti procesines palūkanas už priteistas vaikų gydymo išlaidas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Įvertinus, kad 1 765 Eur būsimos I. Ž. gydymo išlaidos dar nėra patirtos ir šios sprendimo dalies vykdymas atidėtas iki 2025 m. rugsėjo 1 d., teismas šioje dalyje procesines palūkanas priteisia nuo 2025 m. rugsėjo 2 d.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

65. Bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, nes abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Ieškovei ir atsakovui apmokama 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (1 Failas, b. l. 9–10, 84–85).

66. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 35,14 Eur ieškovės patirtų dokumentų vertimo išlaidų (1 Failas, b. l. 165). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos susidarė atsakovui geruoju nevykdant ieškovės reikalavimų, nemokant didesnio išlaikymo, gera valia neskiriant lėšų vaikų ortodontiniam gydymui, o atsakovė, reikšdama ieškinį, iš esmės veikė savo nepilnamečių vaikų interesais, todėl šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259–260 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 284 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2403-391/2018 dalį dėl išlaikymo iš atsakovo I. Ž. (I. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams priteisimo ir priteisti iš atsakovo I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 327 Eur (trijų šimtų dvidešimt septynių eurų) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. Ž. (I. Ž.), gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą kiekvienam iš vaikų iki einamojo mėnesio 20 dienos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. rugsėjo 26 d.) iki vaikų pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paliekant vaikų motiną T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 750,50 Eur (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt eurų ir 50 ct) patirtų dukters A. Ž. ir 695 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) patirtų sūnaus I. Ž. gydymo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą patirtų vaikų gydymo išlaidų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. spalio 1 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Priteisti iš atsakovo I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 765 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) būsimų sūnaus I. Ž. gydymo išlaidų, atidedant šios sprendimo dalies vykdymą iki 2025 m. rugsėjo 1 d.

Priteisti iš atsakovo I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą būsimų sūnaus I. Ž. gydymo išlaidų sumą nuo 2025 m. rugsėjo 2 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Priteisti iš atsakovo I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 35,14 Eur (trisdešimt penkis eurus ir 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalį dėl periodinio išlaikymo padidinimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gerardas Višinskis