- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-11
- Bylos Nr.
- e2A-2540-580/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Loreta Bujokaitė, Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- T. S.
- Atsakovas
- I. Ž.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Vido Stankevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. S. ieškinį atsakovui I. Ž. (I. Ž.) dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos bei skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, byloje išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė prašė: nepilnamečių vaikų A. Ž. ir I. Ž. (I. Ž.) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo kiekvienam nepilnamečiam vaikui po 855 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 2017-06-23–2017-11-08 laikotarpį; priteisti iš atsakovo periodinį po 190 Eur išlaikymą kiekvienam nepilnamečiam vaikui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės; priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę; priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: pirmą lyginę mėnesio savaitę atsakovas bendrauja su vaikais, pasiimdamas juos iš ugdymo įstaigos, antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais; nelyginę mėnesio savaitę atsakovas bendrauja su vaikais pasiimdamas juos iš ugdymo įstaigos penktadienį iki sekmadienio vakaro. Nurodė, kad šalys santuokos sudariusios nebuvo. Šalys turi du nepilnamečius vaikus: A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2017-06-23 paliko šeimą. Atsakovas vaikų neišlaiko, su vaikais bendrauja. Kas mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui išleidžia po 265 Eur: 100 Eur maistui, apie 50 Eur drabužiams bei avalynei, 15 Eur higienos priemonėms, vaistams, maisto papildams, 50 Eur būstui, 10 Eur laisvalaikiui ir žaislams, 15 Eur renginiams mokykloje, 25 Eur – dukters prailgintai grupei mokykloje, sūnaus priešmokykliniam ugdymui. Ieškovės turtinė padėtis sunki. Iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas už 4,5 mėn., skaičiuojant po 190 Eur. Turi būti nustatyta konkreti bendravimo su vaikais tvarka. Jeigu vaikai padarys namų darbus, vaikai į gyvenamąją vietą gali būti grąžinami iki 20.30 val., priešingu atveju – iki 19 val. Nesutinka, kad atsakovas ieškovės gyvenamojoje vietoje lankytų vaikus, kai jos nėra namuose.
2. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies: sutiko mokėti po 150 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui; sutiko su išlaikymo įsiskolinimu už laikotarpį nuo 2017-11-02 iki 2017-11-08, įsiskolinimą skaičiuojant nuo tos sumos, kuria bus priteistas išlaikymas; prašė tikslinti bendravimo tvarką, kad atsakovas paima vaikus antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžina iki 20.30 val. Atsakovas bendrauja su vaikais lyginiais savaitgaliais, vaikus ryte paima apie 9 val., o grąžina iki 20.30 val. Savaitgaliais vaikai su tėvu nenakvoja, kadangi atsakovas neturi būsto, gyvena pas giminaičius. Nurodė, kad šalių santykiai pablogėjo dėl ieškovės veiksmų. Iš transporto priemonės „VW Multivan“ 2017-05-06 buvo pavogtas atsakovo fotoaparatas „Nikon“. Įvykis buvo draudiminis, ieškovė kaip draudėja 2017 m. birželio mėnesio pabaigoje gavo 1 500 Eur draudimo išmoką. Šalių konfliktas įvyko dėl ieškovės atsisakymo atsakovui grąžinti draudimo išmoką. Atsakovas išėjo iš namų, su vaikais bendrauja, perka maistą. Atsakovo uždarbis sudaro apie 420 Eur. Kiekvienas tėvas turi mokėti vaiko išlaikymui po 132,50 Eur, nes vieno vaiko išlaikymui ieškovė išleidžia po 265 Eur. Atsakovui 2017-08-07 buvo taikyta kardomoji priemonė – nebendrauti ir neieškoti ryšių su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovė; priteisė nepilnamečiams vaikams A. Ž. ir I. Ž. po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-11-08 iki vaikų pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė po 405 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę; nustatė atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: 1) atsakovas bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, po vaikų užsiėmimų ugdymo įstaigose, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigų ar iš vaikų gyvenamosios vietos 17 val. ir pristatydamas vaikus tą pačią dieną į vaikų gyvenamąją vietą iki 20.30 val., vaikų tėvas šiomis dienomis kontroliuoja namų darbų atlikimą; 2) atsakovas bendrauja su vaikais kiekvienos lyginės savaitės šeštadienį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydamas vaikus į gyvenamąją vietą iki 20.30 val.; 3) atsakovas bendrauja su vaikais kiekvienos nelyginės savaitės sekmadienį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydamas vaikus į gyvenamąją vietą iki 19 val.; 4) atsakovas bendrauja su vaikais vaikų ir savo vasaros atostogų metu 14 dienų nepertraukiamai; 5) atsakovas bendrauja su vaikais kitu, tvarkoje nenumatytu, bet su ieškove suderintu laiku, suderintoje vietoje. Apylinkės teismas:
3.1. nustatė, kad šalys santuokos nesudarė. Šalims gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė A. Ž., o (duomenys neskelbtini) – I. Ž. Nuo 2017-06-23 šalys gyvena atskirai. Šalims pradėjus gyventi atskirai, vaikai liko gyventi su ieškove. Tarp šalių nėra ginčo, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove;
3.2. dukra (duomenys neskelbtini) mokosi (duomenys neskelbtini), nuo 2018-09-01 lanko (duomenys neskelbtini) klasę, anglų kalbos, dailės, šokių būrelius. Sūnus (duomenys neskelbtini) nuo 2018-09-01 pradės lankyti (duomenys neskelbtini) klasę. Abu vaikai sveiki, neturi specialiųjų poreikių. Ieškovė nurodė, kad kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 265 Eur būtiniausiems vaikų poreikiams. Sprendė, kad teismas nesaistomas ieškinyje nurodyta vieno vaiko išlaikymui per mėnesį išleidžiamų lėšų suma. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė asmeninės nuosavybės teise taip pat valdo: 3 / 16 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,1400 ha, esančio (duomenys neskelbtini), 2 325 / 8 400 dalis žemės sklypo, kurio plotas 10,5000 ha, esančio (duomenys neskelbtini), 3 / 16 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,8100 ha, ir po 3 / 16 dalis statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre 2013-06-17 įrašytas juridinis faktas apie garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, kuria garažas parduotas atsakovui. Ieškovė transporto priemonių neturi. Atsakovo vardu registruotos transporto priemonės: „Porsche“, 1990 m., „Porsche“, 1985 m. ir „VW Multivan“. Ieškovė dirba, jos uždarbis po privalomų mokesčių atskaitymo apie 380 Eur. Atsakovas dirba, jo uždarbis atskaičius privalomus mokesčius sudaro apie 370 Eur. Abi šalys turi papildomų pajamų dirbdamos neoficialius darbus. Ieškovė nurodė, kad iš papildomai dirbamo darbo uždirba apie 50–100 Eur per mėnesį. Atsakovas paaiškino, kad iš papildomų darbų uždirba vidutiniškai apie 150 Eur per mėnesį, 2018 m. balandžio, gegužės mėnesiais uždirbo apie 130 Eur. Atsakovas atsisakė atsakyti klausimus apie darbus bei uždarbius. Sprendė, kad atsakovas neatskleidė visų pajamų šaltinių. Ieškovė su vaikais gyvena nuosavame bute, turi išlaikyti butą ir kitą turtą. Atsakovas neturi nuosavo būsto, panaudos teise gyvena su giminaičiais. Sprendė, kad abi šalys lygiomis dalimis turi dalyvauti vaikų išlaikyme, 170 Eur išlaikymas yra proporcingas šalių turtinei padėčiai;
3.3. atsakovas neįrodė, kad nuo 2017-06-23 neišlaikė vaikų. Atsakovas leido laiką su vaikais, epizodiškai pirko vaikams maisto produktus. Atsižvelgęs į reguliarų bendravimą, atsakovo organizuotą vaikams poilsį, pramogas, kitą vaikų aprūpinimą, teismas laikė, kad iš atsakovo turi būti priteista po 90 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį išlaikymo įsiskolinimo, t. y. po 405 Eur;
Šalies argumentai
3.4. ieškovė prašė, kad vaikai su tėvu bendrautų kas antrą savaitę darbo dienomis antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais (apylinkės teismo sprendime padaryta rašymo apsirikimo klaida nurodant penktadienį), taip pat kas antrą savaitgalį nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro nepertraukiamai. Atsakovas nori bendrauti su vaikais darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais, po užsiėmimų ugdymo įstaigose, bei šeštadieniais ir sekmadieniais, nuo ryto iki vakaro. Atsakovas neturi galimybės bendrauti su vaikais visą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio nepertraukiamai, nes neturi galimybių vaikus priimti su nakvyne. Sprendė, kad atsakovas pajėgus vaikais pasirūpinti, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų ar galėtų būti ribojamas atsakovo bendravimas su vaikais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir: priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų naudai po 855 Eur išlaikymo įsiskolinimą; pakeisti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką ir nustatyti, kad: 1) atsakovas bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 7.10 val., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos bei pasirūpindamas jų nuvykimu į ugdymo įstaigas, ir pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigų bei pristatydamas vaikus tą pačią dieną į vaikų gyvenamąją vietą iki 20.30 val., vaikų tėvui šiomis dienomis kontroliuojant vaikams užduotų namų darbų atlikimą; 2) vaikų atostogų metu, atsakovas bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 8 val., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos, ir pristatydamas vaikus tą pačią dieną į vaikų gyvenamąją vietą iki 20.30 val.; 3) atsakovas bendrauja su vaikais kiekvienos lyginės savaitės šeštadienį ir sekmadienį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 9 val., ir pristatydamas vaikus į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19.30 val.; 4) atsakovas bendrauja su vaikais vaikų ir savo vasaros atostogų metu 14 dienų nepertraukiamai; 5) atsakovas bendrauja su vaikais kitu, tvarkoje nenumatytu, bet su ieškove suderintu laiku, suderintoje vietoje. Nurodė, kad:
4.1. teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovo kiekvienam vaikui teikiamas 170 Eur išlaikymas proporcingas abiejų šalių turtinei padėčiai. Nepagrįsta, kad abu tėvai turi lygiomis dalimis dalyvauti vaikų išlaikyme. Apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė į pateiktus duomenis apie nepilnamečių vaikų poreikius, neįvertino aplinkybes, jog ieškovė viena augina nepilnamečius vaikus, o atsakovo turtinė padėtis nėra tokia sunki, kad jis negalėtų mokėti po 190 Eur kas mėnesį. Atsakovas neatskleidė savo pajamų, gaunamų iš (duomenys neskelbtini) atstovybės. Ieškovei tenka didesnė vaikų priežiūros našta. Ieškovė neturi galimybių papildomai užsidirbti ar ieškotis geriau apmokamo darbo. Atsakovas prie vaikų išlaikymo prisideda minimaliai, todėl jo galimybės gauti papildomas pajamas didesnės. Atsakovo dalis, skiriama vaikų išlaikymui, turėtų būti didesnė nei ieškovės. Tėvo skiriamų 170 Eur nepakanka, kadangi vaikai turi poreikį lankyti papildomus būrelius, turėti turiningesnį laisvalaikį, daugiau pramogauti. Atsakovas 2017 m pradžioje fizinės traumos nepatyrė, nes 2017 m. gegužės viduryje buvo atlikta planinė operacija dėl sukamojo varžto sindromo;
4.2. neaišku kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, kad atsakovas su vaikais bendravo reguliariai. Atsakovas tik keturias dienas per visą vasarą (liepos mėn.) buvo paėmęs vaikus. Sūnus (duomenys neskelbtini) vasarą ėjo į lopšelį-darželį. Tėvas vasarą su vaikais praleido keletą dienų. Atsakovas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo. Įsiskolinimo laikotarpiu materialinio vaikų aprūpinimo iš atsakovo nebuvo. Neteisinga iš vaikų išlaikymui susidariusios skolos kompensuoti atsakovo organizuotas pramogas;
4.3. nustatyta nepakankama ir nepatogi tėvo bendravimo su vaikais tvarka. Atsakovas turėtų prisiimti daugiau pereigų, susijusių su vaikų auklėjimu, ugdymu bei bendravimu su jais. Tikslinga bendravimo tvarkos 1 punktą patikslinti nustatant, kad atsakovas su vaikais bendrauja antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 07.10 val. iki 20 val. Mokslo metų eigoje atsakovas galėtų vaikus nuvežti į mokymo įstaigą, o vaikų atostogų metu, galėtų daugiau laiko skirti vaikams. Bendravimo tvarka savaitgaliais nepriimtina, kadangi šalys negali planuoti viso savaitgalio su vaikais. Bendravimas su vaikais savaitgaliais turėtų vykti tik porinį (neporinį) šeštadienį ir sekmadienį.
Atsiliepimas
5. Atsakovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad:
5.1. apylinkės teismas detaliai aptarė šalių turtinę padėtį. Atsakovo gaunamos papildomos pajamos nepastovios. Atsakovas neturi nuosavo būsto ir panaudos pagrindais gyvena su giminaičiais. Už buto nuomą atsakovas nemoka, tačiau prisideda prie buto komunalinių paslaugų mokėjimo. Ieškovės turtinė padėtis geresnė, nei atsakovo. Ieškovė nurodė, kad kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį išleidžia apie 265 Eur. Ieškovė nepateikusi vaikų poreikiams patenkinti reikalingų lėšų apskaičiavimo. Atsakovė teigia, kad priteistino vaikams išlaikymo dydis turi būti nustatytas pagal orientacinį minimalios algos kriterijų. Tai yra naujas reikalavimas, nes apylinkės teisme ieškovė nenurodė, kad vieno vaiko išlaikymui ji skiria 400 Eur išlaikymą ir tokios sumos reikalingumo neįrodinėjo. Ieškovė darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų ir kitų išlaikytinių, gali dėti pastangas pagerinti savo turtinę padėtį;
Šalies argumentai
5.2. ieškovė neteisingai nurodo įvykius, susijusius su šeimos poilsine kelione. Pažintinė 10 dienų šeimos kelionė į Austriją ir į Kroatiją buvo suplanuota visos šeimos susirinkime. Kelionė buvo apmokėta iš anksto, todėl atsisakyti kelionės šeima negalėjo, nes prarastų sumokėtas lėšas. Dalis pinigų kelionei buvo šeimos sutaupyta, o 2 000 Eur atsakovas pasiskolino. Visos lėšos buvo išleistos kelionės metu. Atsakovui, po patirtos traumos, buvo atlikta peties sąnario operacija. Po atliktos operacijos, atsakovo savijauta nebuvo puiki. Prie 2 000 Eur skolos grąžinimo ieškovė neprisideda. Pasiskolindamas pinigus kelionei, atsakovas tenkino šeimos poreikius. Atsakovas fotoaparato ir grotuvo už bendras lėšas nepirko, ieškovei nedovanojo. Ieškovė 1 500 Eur draudimo išmokos atsakovui negrąžino. Ieškovė pasisavintus 1 500 Eur panaudojo vaikų išlaikymui. Atsakovas nuo 2017-06-23 iki ieškinio pareiškimo reguliariai bendravo su vaikais, pirko vaikams maistą, nemažai laiko praleido su vaikais, organizavo vaikams poilsį, pramogas, teikė kitokį materialinį aprūpinimą. Įsiskolinimo laikotarpiu šalių buvo tokia pati turtinė padėtis kaip ir sprendimo priėmimo metu. Vaikų poreikių įsiskolinimo laikotarpiu ieškovė neįrodinėjo, nenurodė, kokią pinigų sumą ieškovė pati išleido vaikų išlaikymui. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimą atsakovui paskaičiavo taikydama ½ dalį buvusios minimalios mėnesinės algos dydį. Atsakovas išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu turėtų mokėti kiekvienam vaikui ne po 190 Eur, o po 132,50 Eur išlaikymą;
5.3. ieškovė kelia naujus reikalavimus dėl bendravimo tvarkos nustatymo, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą apylinkės teisme. Atsakovas laikinai gyvena patėvio bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o ieškovė su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat turi dirbti, gauti pajamas. Darbo dienomis antradienį ir ketvirtadienį atsakovas negalėtų nuo 7.10 val. paimti vaikų iš jų gyvenamosios vietos bei pasirūpinti jų nuvykimu į ugdymo įstaigas, dėl susidarančių spūsčių. Nurodyta tvarka realiai nevykdoma. Vaikų atostogų laikas gali nesutapti su atsakovo atostogų laiku, todėl darbo dienomis atsakovas negalėtų būti su vaikais kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 8 val. iki 20.30 val., nes turėtų bent iki 17 val. dirbti. Atsakovas nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, todėl vaikams svečiuotis pas atsakovą su nakvyne sąlygų nėra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo dalių, kuriose buvo pasisakyta dėl atsakovo teiktino periodinio išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo dydžio nepilnamečiams vaikams bei skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
9. Ieškovė prašė prijungti naujus įrodymus: kvitus, pagrindžiančius mokėjimą už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas bei lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) 2018-07-20 pažymą apie nepilnamečio I. Ž. darželio lankomumą (El. b. t. 2, b. l. 57–66). Nurodė, kad prašomais prijungti įrodymais nori paneigti atsakovo teiginius apie tai, kad atsakovas teikė išlaikymą nuo 2017-06-23–2017-11-08 laikotarpiu.
10. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė prašomus prijungti įrodymus pateikė savalaikiai, t. y. su apeliaciniu skundu. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame turėjo galimybę pasisakyti dėl prašomų prijungti įrodymų. Pateikti dokumentai nedidelės apimties, ieškovė prideda naujus įrodymus norėdama atskirsti į atsakovo argumentus dėl nepilnamečiams vaikams teikto išlaikymo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naują įrodymą.
Dėl priteisto išlaikymo dydžio bei nukrypimo nuo lygių išlaikymo dalių principo
11. Ieškovė nesutinka su apylinkės teismo priteistu 170 Eur periodiniu išlaikymu kiekvienam nepilnamečiam vaikui ir prašo jį padidinti iki 190 Eur. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutinka.
12. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai turtinei padėčiai. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteistinas išlaikymo dydis nėra sietinas su minimaliąja mėnesine alga, minimalus atlyginimas gali būti laikomas tik orientaciniu dydžiu priteisiant išlaikymą. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
13. Ieškinyje ieškovė prašė priteisti išlaikymą kiekvienam vaikui po 190 Eur. Nurodė, jog kiekvienam nepilnamečiam vaikui per mėnesį skiria apie 265 Eur: 100 Eur maistui, 50 Eur drabužiams bei avalynei, 15 Eur higienos priemonėms, vaistams ir maisto papildams, 50 Eur būstui, 10 Eur laisvalaikiui ir žaislams, 15 Eur renginiams mokykloje, 25 Eur vaikų papildomiems užsiėmimams ugdymo įstaigose. Apylinkės teismas nustatė, kad abu vaikai yra mokyklinio amžiaus, specialiųjų poreikių neturi. Ieškovė nurodė, jog vaikams būtina koreguoti dantų sąkandį. Dantų sąkandžio koregavimas nėra nuolatinio pobūdžio, todėl ieškovė turi teisę reikšti ieškinį dėl būsimų gydymo išlaidų atlyginimo (CK 3.201 straipsnio 2 dalis), jeigu paaiškėtų, kad vaikų ortodontiniam ar kitam gydymui reikalingos papildomos lėšos, kurių nepadengia teikiamas atsakovo nuolatinis išlaikymas. Priteisiant išlaidas gydymui turi būti įvertinama, jog valstybė dažniausiai kompensuoja vaikų gydymo išlaidas ir gydymas teikiamas nemokamai. Apylinkės teismas, analizuodamas šalių turtinę padėtį, nustatė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė asmeninės nuosavybės teise taip pat valdo 3/16 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,1400 ha, esančio (duomenys neskelbtini), 2 325 / 8 400 dalis žemės sklypo, kurio plotas 10,5000 ha, esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,8100 ha, ir po 3/16 dalis statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovė registruotų transporto priemonių neturi. Ieškovė dirba, gauna minimalų atlyginimą. Ieškovė gauna papildomų pajamų, kurios sudaro 50–100 Eur per mėnesį. Atsakovo vardu įrašytas juridinis faktas apie garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, iš kurio matyti, kad garažas parduotas atsakovui. Atsakovo vardu registruotos transporto priemonės „Porsche“, 1990 m., „Porsche“, 1985 m. ir „VW Multivan“. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodė, jog yra bedarbis. Atsakovas nurodė, kad iš papildomų darbų uždirba vidutiniškai apie 150 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis panaši. Nors ieškovė valdo nemažai nekilnojamojo turto, tačiau sutiktina, jog tam tėvui, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Ieškovės valdomi nekilnojamojo turto objektai šiuo atveju nelaikytini aplinkybe, kuria leistų spręsti apie geresnę ieškovės turtinę padėtį. Atsakovas nurodė, jog buvo patyręs traumą, tačiau tai patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė. Sprendžiama, jog tiek ieškovas, tiek atsakovas yra darbingi, specialiųjų poreikių neturi. Šalys nurodė, kad turi papildomų pajamų. Ieškovė nurodė, jog atsakovas galimai dirba nelegaliai, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Apylinkės teismas įvertino, jog atsakovas neatskleidė savo turtinės padėties ir priteisdamas išlaikymą, laikė, jog atsakovas neatskleidė savo turtinės padėties. Nustačius tokį faktą, išlaikymo dydis nesiejamas su tėvo gaunamomis pajamomis. Ieškovė nurodė, jog vaikams reikalingas geresnis maitinimas, daugiau pramogų bei kultūrinės veiklos, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovo pajamos yra iš esmės didesnės ir jis gali teikti didesnį išlaikymą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Ieškiniu ieškovė įrodinėjo, jog išlaidos vaikų išlaikymui sudaro 265 Eur. Apylinkės teismas, iš atsakovo priteisdamas 170 Eur ir nenukrypdamas nuo lygių išlaikymo dalių, iš esmės nustatė, jog vaikų išlaikymui reikalinga 340 Eur suma. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrindžia, kodėl vaikų išlaikymui reikalinga didesnė suma nei buvo priteista. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas, atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, pagrįstai priteisė po 170 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą, ieškovė nepateikė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
14. Ieškovė nurodė, jog atsakovas turėtų prie vaikų išlaikymo prisidėti didesne dalimi. Tokią aplinkybę grindė tuo, kad nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, pastaroji turi mažiau galimybių susirasti geriau apmokamą darbą, nei atsakovas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog su ieškove nustatyta nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nepagrindžia aplinkybės, jog turi būti nukrypta nuo lygių išlaikymo dalių principo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, o nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Su skyrium gyvenančiu tėvu nustatyta nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, todėl dalį laiko atsakovas taip pat praleis su vaikais. Abiejų šalių turtinė padėtis panaši, šalys nenurodė, jog turi rimtų sveikatos problemų. Kitų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų nukrypti nuo lygių išlaikymo dalių principo, ieškovė nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio
15. Apylinkės teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad atsakovas nuo 2017-06-23 iki 2017-11-08 neteikė vaikams išlaikymo, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovė prašė išlaikymo įsiskolinimą už 4,5 mėn. priteisti po 190 Eur. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į atsakovo reguliarų bendravimą su vaikais, organizuotą vaikams poilsį, pramogas ir į kitokį materialinį vaikų aprūpinimą laikė, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteistas po 90 Eur.
16. CK 3.200 straipsnis išlaikymo atsiradimo prievolės momentą sieja su data, nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių. Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis.
17. Atsakovo atstovė baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti skaičiuojamas pagal tą sumą, kuria bus priteistas išlaikymas (2018-06-20 garso įrašo takelio 02:17:42–02:19:18 min.). Apylinkės teismas nustatė, jog atsakovas iš dalies prisidėjo prie vaikų išlaikymo, pirko maistą, pramogavo, vyko į kelionę. Išlaikymas vaikui turi būti teikiamas periodinėmis išmokomis, kurios būtų naudojamos vaiko poreikių – maitinimo, lavinimo, aprangos ir panašių, tenkinimui. Išlaidos vaiko pramogoms, keliems rūbams ar nereguliariai perkamam maistui negali būti prilygintos tinkamam dalyvavimui vaiko išlaikyme. Teismas sprendžia, jog pagrindinė išlaikymo našta teko ne atsakovui, o ieškovei. Pripažintina, kad atsakovas nepakankamai išlaikė vaikus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tikslinga išlaikymo įsiskolinimą priteisti nuo tos sumos, su kuria sutiko atsakovas. Dėl šios priežasties suma, nuo kurios skaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas, padidintina iki 170 Eur per mėn., kas už 4,5 mėn. laikotarpį sudaro 765 Eur kiekvienam vaikui. Kiti šalių argumentai dėl sumos, nuo kurios turi būti skaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas, nenuoseklūs bei abstraktaus pobūdžio, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina.
Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos
18. Ieškovė prašo pakeisti teismo sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis, 3.175 straipsnis).
19. Lyginant pirmą apylinkės teismo nustatytą bendravimo su vaikais tvarkos punktą (atsakovas bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, po vaikų užsiėmimų ugdymo įstaigose, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigų ar iš vaikų gyvenamosios vietos 17 val. ir pristatydamas vaikus tą pačią dieną į vaikų gyvenamąją vietą iki 20.30 val., vaiko tėvui šiomis dienomis kontroliuojant vaikams užduotų namų darbų atlikimą) su apeliaciniame skunde siūlomu pirmu bendravimo su vaikais punktu (atsakovas bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 7.10 val., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos bei pasirūpindamas jų nuvykimu į ugdymo įstaigas, ir pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigų bei pristatydamas vaikus tą pačią dieną į vaikų gyvenamąją vietą iki 20.30 val., vaikų tėvui šiomis dienomis kontroliuojant vaikams užduotų namų darbų atlikimą) matyti, jog ieškovė pageidauja, kad atsakovas su vaikais antradienį ir ketvirtadienį bendrautų ne nuo 17 val., o nuo 7.10 val. Ieškovė tokį pirmo punkto pakeitimą motyvuoja tuo, kad atsakovas turėtų prisiimti daugiau pareigų auklėjant vaikus, todėl turėtų pasirūpinti vaikų nuvykimu į mokyklą. Su tokiu ieškovės pasiūlymu nesutiktina, kadangi ieškovė ir atsakovas gyvena skirtingose vietose: ieškovė gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovas bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Sutiktina su atsakovu, jog vykti iš vieno miesto mikrorajono į kitą, atsižvelgiant į atstumą tarp mikrorajonų, tik tam, jog vaikai būtų pristatyti į mokyklą, neracionalu. Bendravimas su vaikais tokiu atveju vyktų itin trumpą laiką, iš esmės apsiribotų tik vaikų palydėjimu iki mokyklos.
20. Lyginant apylinkės teismo 2 ir 3 punkte nustatytą bendravimo tvarką (atsakovas bendrauja su vaikais kiekvienos lyginės savaitės šeštadienį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydamas vaikus į gyvenamąją vietą iki 20.30 val. (2 punktas); atsakovas bendrauja su vaikais kiekvienos nelyginės savaitės sekmadienį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydamas vaikus į gyvenamąją vietą iki 19 val. (3 punktas)) su apeliaciniame skunde siūlomu 3 bendravimo su vaikais punktu (atsakovas bendrauja su vaikais kiekvienos lyginės savaitės šeštadienį ir sekmadienį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 9 val., ir pristatydamas vaikus į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19.30 val.) matyti, jog ieškovė siekia nepertraukiamo bendravimo su vaikais savaitgaliais, antrą ir trečią bendravimo su vaikais punktą apjungiant į vieną punktą. Atsakovas nesutinka su tokiu bendravimo tvarkos punktu, kadangi neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, kurioje galėtų nakvoti vaikai. Teismas sutinka su ieškove, jog bendravimas nepertraukiamai su vaikais visą savaitgalį yra racionalesnis, kadangi tėvai gali laisviau planuoti savaitgalio užsiėmimus. Nesant galimybės vaikams nakvoti pas atsakovą, teismas nustato bendravimo su vaikais savaitgaliais tvarką, jos nesiejant su nakvynėmis pas atsakovą, kad atsakovas bendrauja su vaikais kiekvienos lyginės savaitės savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir pristatydamas vaikus į gyvenamąją vietą iki 19.30 val. Atsakovui įsigijus gyvenamąją patalpą, šalys galės susitarti dėl vaikų nakvynės atsakovo turimose patalpose.
21. Ieškovė prašo papildyti bendravimo tvarką nauju punktu – vaikų atostogų metu, atsakovas bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 8 val., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos, ir pristatydamas vaikus tą pačią dieną į vaikų gyvenamąją vietą iki 20.30 val. Atsakovas su tokiu pasiūlymu nesutinka motyvuodamas, kad vaikų atostogos gali nesutapti su atsakovo atostogomis, todėl atsakovas neturės galimybės su vaikais bendrauti visą dieną. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovo argumentams ir ieškovės siūlomo punkto nenustato. Apylinkės teismas penktame bendravimo tvarkos punkte paliko galimybę tėvams susitarti dėl bendravimo su vaikais ir kitu, nei tvarkoje numatytas, laiku. Šalys gali pasinaudoti aptariamu punktu ir dėl dažnesnio atsakovo bendravimo su vaikais jų atostogų metu, nenustatydamos konkrečių įsipareigojimų. Vaikai yra skirtingo amžiaus, jų atostogos gali ir nesutapti, todėl lankstesnė tvarka yra racionalesnė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Apeliacinio proceso metu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimais ieškovė buvo atleista nuo 100 proc. bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas – nuo 50 proc. (El. b. t. 2, b. l. 53–54, 80–83). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 20 straipsnio 1 dalį, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines ir administracines bylas, taip pat baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6–8 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas.
23. Ieškovės antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 240,50 Eur (El. b. t. 2, b. l. 94–95). Ieškovė apeliaciniu skundu prašė priteistą 170 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui padidinti iki 190 Eur. Tai reiškia, jog ieškovė ginčijo 480 Eur sumą (190 Eur – 170 Eur = 20 Eur; 20 Eur X 2 vaikai = 40 Eur; 40 Eur X 12 mėn. = 480 Eur) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), už kurią turėjo sumokėti 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 4 ir 7 dalys). Ieškovė apeliaciniu skundu prašė padidinti kiekvienam vaikui priteistą išlaikymo įsiskolinimą nuo 405 Eur iki 855 Eur. Tai reiškia, kad ieškovė ginčijo 900 Eur sumą (855 Eur – 405 Eur = 450 Eur ; 450 Eur X 2 vaikai = 900 Eur) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas), už kurią turėjo mokėti 20 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 4 ir 7 dalys). Ieškovė taip pat ginčijo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kas laikytina neturtiniu reikalavimu, už kurį ieškovė turėjo sumokėti 75 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 4 ir 7 dalys). Iš viso ieškovė už apeliacinio skundo padavimą turėjo sumokėti 110 Eur (15 Eur + 20 Eur + 75 Eur = 110 Eur).
24. CPK 99 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Reikalavimas padidinti priteistą periodinį išlaikymą buvo atmestas, reikalavimas padidinti priteistą išlaikymo įsiskolinimą buvo patenkintas iš dalies, t. y. 80 proc. (ginčijo 900 Eur sumą, priteista 720 Eur (765 Eur – 405 Eur = 360 Eur; 360 Eur X 2 vaikai = 720)). Reikalavimas pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką buvo tenkintas iš dalies, pakeičiant vieną bendravimo tvarkos punktą. Kadangi sudėtinga nustatyti apeliacinio skundo patenkinimo proporciją, todėl sprendžiama, jog iš atsakovo valstybės naudai turi būti priteista 50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
25. Atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 117 Eur (El. b. t. 2, b. l. 91–92). Nors ieškovės apeliacinis skundas patenkintas tik iš dalies, tačiau sudėtinga nustatyti atmestų apeliacinio skundo reikalavimų proporcija. Teismas sprendžia, jog iš ieškovės valstybės naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 99 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 7 dalis).
26. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tiek ieškovė, tiek atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimais buvo 100 proc. atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų (El. b. l. 1, b. l. 4–5, 136–137). Apylinkės teismas bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme nepaskirstė bei į valstybės biudžetą nepriteisė. Sprendžiama, jog bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme perskirstymas netikslingas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas priėmė iš dalies teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris iš dalies keičiamas padidinant iš atsakovo priteistiną išlaikymo įsiskolinimą bei pakeičiant viena skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkos punktą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsniu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
ieškovės T. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą iš dalies pakeisti.
Padidinti iš atsakovo I. Ž. priteistą išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei A. Ž. iki 765 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų).
Padidinti iš atsakovo I. Ž. priteistą išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui I. Ž. iki 765 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų).
Skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkos 2 ir 3 punktus pakeisti nurodant, kad atsakovas bendrauja su vaikais kiekvienos lyginės savaitės savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir pristatydamas vaikus į gyvenamąją vietą iki 19.30 val.
Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo I. Ž. valstybės naudai 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.