Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Mildos Skersienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. S. patikslintą ieškinį atsakovui I. Ž. dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, išvadą teikiantį institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo: 1) pakeisti 2018 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2403-391/2018 ir priteisti iš atsakovo dukteriai A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 679,16 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės; 2) pakeisti 2018 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2403-391/2018 ir priteisti atsakovo sūnui I. Ž. (I. Ž.), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 679,16 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovo dukrai 2 552,50 Eur patirtų gydymo išlaidų; 4) priteisti iš atsakovo sūnui 695 Eur patirtų gydymo išlaidų ir 1 756 Eur būsimų gydymo išlaidų; 5) priteisti iš atsakovo dukrai 5 procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti iš atsakovo sūnui 5 procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) priteisti iš atsakovo ieškovei 35,14 Eur patirtų vertimo išlaidų; 8) priteisti valstybei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas; 9) teismo sprendime nurodyti, kad priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. liepos 2 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis po 170 Eur. Nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka iš dalies pakeista 2018 m. spalio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Nuo teismų procesinių sprendimų dėl išlaikymo priteisimo priėmimo praėjo šešeri metai, pasikeitė pragyvenimo lygis, išaugo vaikų poreikiai, pasikeitė atsakovo turtinė padėtis. Atsakovas nuo 2018 m. spalio 11 d. nesilaikė teismų nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, todėl visas krūvis ir rūpestis vaikais teko ieškovei. Atsakovo skiriamos lėšos yra nepakankamos net minimaliems vaikų poreikiams patenkinti. Vertinant atsakovo nusišalinimą nuo tėviškų pareigų vykdymo, atsakovas prie nepilnamečių vaikų išlaikymo privalėtų prisidėti ne mažiau nei 2/3 reikalingos sumos, atėmus valstybės mokamas išmokas vaikui, t. y. po 679,16 Eur ((1 115 Eur - 96,25 Eur) x 2 / 3) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Realus vaikų poreikis išlaikymui kas mėnesį sudaro 1 115 Eur kiekvienam vaikui. Abiem vaikams dėl netaisyklingo sąkandžio būtinas ortodontinis gydymas, kuris kiekvienam kainuotų apie 4 000 Eur. Atsakovas prie šių išlaidų kategoriškai atsisako prisidėti, todėl 2/3 dalys šių vaikų būsimų gydymo išlaidų priteistinos iš atsakovo, įskaitant ir būsimas gydymo išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 27 d. sprendimu pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2403-391/2018 dalį dėl išlaikymo iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir priteisė iš atsakovo po 327 Eur išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. Ž. ir I. Ž., mokamą kiekvienam iš vaikų iki einamojo mėnesio 20 dienos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. rugsėjo 26 d.) iki vaikų pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paliekant vaikų motiną T. S.. Priteisė iš atsakovo ieškovei 2 750,50 Eur patirtų dukters ir 695 Eur patirtų sūnaus gydymo išlaidų. Priteisė iš atsakovo ieškovei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą patirtų vaikų gydymo išlaidų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. spalio 1 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Priteisė iš atsakovo ieškovei 1 765 Eur būsimų sūnaus gydymo išlaidų, atidedant šios sprendimo dalies vykdymą iki 2025 m. rugsėjo 1 d. Priteisė iš atsakovo ieškovei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą būsimų sūnaus gydymo išlaidų sumą nuo 2025 m. rugsėjo 2 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Priteisė iš atsakovo ieškovei 35,14 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai (aprašoma tik ta sprendimo dalis, dėl kurios paduotas apeliacinis skundas):

Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo

3.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas dviem pagrindais, tai yra, kad įvyko esminis tėvų turtinės padėties pasikeitimas ir kad pasikeitė nepilnamečių vaikų poreikiai. Sprendžiant klausimą dėl esminio tėvų turtinės padėties pasikeitimo, teismas nustatė, kad po šalių santuokos nutraukimo 2018 m. butas, kuriame gyveno ieškovė ir atsakovas, liko ieškovei, todėl atsakovas turėjo pasirūpinti gyvenamąja vieta. Atsakovas žemės sklypą įsigijo 2022 m. už 15 000 Eur, pardavęs automobilį už 14 500 Eur. Statyboms žemės sklype atsakovas pasiskolino 25 185,92 Eur (23 200 USD). Atsakovas gyvenamojo namo nestato, o stato tik ūkinį pastatą, kuriame ir gyvena. Ūkinis pastatas vis dar neturi tinkamų gyvenimui sąlygų. Atsakovui priklausančio garažo vidutinė rinkos vertė sudaro 1 726 Eur, o jį atsakovas jau turėjo santuokos nutraukimo metu. Atsakovo nekilnojamajam turtui, vykdant išieškojimą pagal ieškovės prašymą, taikomas areštas. Kaip šalys paaiškino bylos nagrinėjimo metu, išieškojimas vykdomas už išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį ieškovei ir atsakovui vėl bandant gyventi kartu. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad dėl savo finansinės padėties negali suteikti mokamų pramogų vaikams, todėl stengiasi suteikti pramogas gamtoje. Teismas įvertino ir tai, kad atsakovui teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, dirbti atsakovas pradėjo tik prieš paskutinį teismo posėdį, gauna minimalų mėnesinį atlyginimą. Teismas nusprendė, kad atsakovo gyvenimo sąlygos tam nepritaikytame būste, areštai ir gaunamos pajamos rodo ne turtinės padėties pagerėjimą, o sudėtingą finansinę situaciją. Pažymėjo, kad atsakovo įsigyto nekilnojamojo turto vertė ir jo būklė nerodo esminio atsakovo turtinės padėties pagerėjimo, leidžiančio teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, todėl pripažino, kad ieškovė neįrodė šio išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindo.

3.2. Sprendžiant klausimą dėl pasikeitusių nepilnamečių vaikų poreikių, kurie, pagal ieškovės pateiktą detalią paskaičiavimo lentelę, per mėnesį kiekvienam vaikui sudaro po 1 115 Eur (bendrai 2 230 Eur), teismas nustatė, kad ieškovės procesiniuose dokumentuose pateikti vaikų poreikiai yra ne faktiniai (patiriami), o prognozuojami (galimi), jie nėra šiuo metu faktiškai egzistuojantys, tik hipotetiniai, o jiems egzistuojant – jų patenkinti neleistų turimos pajamos.

3.3. Be kita ko, teismas vertino, kad vaikų poreikiai yra padidėję, kadangi nuo 2018 m. liepos 2 d. sprendimo priėmimo abu vaikai jau tapo paaugliais, todėl jų poreikiai yra didesni, pažymėjo, kad vaikai neturi specialiųjų poreikių. Įvertinęs šalių turtinę padėtį, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog kiekvieno iš vaikų poreikiams patenkinti reikia didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų. Kita vertus, atsakovas neįrodė (apskritai to neįrodinėjo), kad vaikų poreikiams patenkinti reikia mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų ir jo teikiamas 245 Eur išlaikymas būtų pakankamas vaikų poreikiams patenkinti. Todėl teismas konstatavo, kad vaikų poreikiai atitinka minimalią mėnesinę algą.

3.4. Vertindamas tėvų turtinę padėtį teismas nustatė, kad ieškovė visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nedirbo. Atsakovas vairuotoju dirbti pradėjo tik nuo 2025 m. gegužės 2 d. už minimalią mėnesinę algą. Abiem teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba; abu neturi prabangaus turto. Įvertino ir tai, kad ieškovė yra nurodžiusi, kad jos gaunamas pajamas sudaro iš atsakovo gaunamas vaikų išlaikymas bei valstybės mokami vaiko pinigai, jai finansiškai padeda artimieji, turi pavienių darbų. Teismo vertinimu, ieškovės turtinė padėtis būtų net šiek tiek geresnė nei atsakovo, kadangi ji gyvena nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, o atsakovas – neįrengtame ir gyvenimui nepritaikytame ūkiniame pastate, tačiau, atsakovui pradėjus dirbti ir gauti pajamas, teismas pripažino, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis panaši – abiejų sudėtinga, todėl teismas, nuspręsdamas dėl priteistino išlaikymo vaikams dydžio, iš minimalios mėnesinės algos atėmė valstybės teikiamą išmoką už vaiką.

3.5. Teismas konstatavo, kad nėra įrodymų, kad atsakovas tyčia vengtų bendravimo su vaikais ar jais nesirūpintų. Todėl, nesant išimtinių aplinkybių, patvirtinančių pagrindą nukrypti nuo išlaikymo teikimo lygiomis dalimis principo, nustačius, kad abu tėvai turi vienodas galimybes teikti vaikams išlaikymą, iš atsakovo priteisė išlaikymą kiekvienam vaikui po 327 Eur per mėnesį.

3.6. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl gydymo išlaidų priteisimo nepatenka į apeliacinio skundo ribas, todėl ši teismo sprendimo dalis neaprašinėjama.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti 2025 m. gegužės 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir, pakeitus 2018 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2403-391/2018, priteisti iš atsakovo dukros ir sūnaus naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos po 679,16 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės. Kitą 2025 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas apeliacinėje instancijoje valstybei. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

4.1. ieškovė iš dalies nesutinka su teismo sprendimu, nes, jos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai padidino periodinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Teismas nepagrįstai nurodė, jog didelė dalis ieškovės pateiktų vaikų poreikių yra tik hipotetiniai, o jų patenkinimui neva nėra finansinių galimybių. Ieškovės nuomone, vaikų poreikiai yra realūs, konkretūs ir susiję su kasdieniu gyvenimu – mokslais, sveikata, maitinimu, būrelių lankymu bei kitomis vystymuisi ir socializacijai svarbiomis veiklomis. Tai nėra abstraktūs ar pertekliniai norai – tai būtinos sąlygos tinkamai vaikų raidai ir gerovei užtikrinti. Nors šiuo metu šie poreikiai nėra visiškai patenkinami dėl ribotų ieškovės finansinių galimybių, tai nereiškia, kad jų nėra arba kad jie neturi būti tenkinami.

4.2. Pažymėjo, kad atsakovas turi tiek galimybę, tiek pareigą imtis aktyvių veiksmų tam, kad užtikrintų tinkamą savo vaikų išlaikymą. Vien tik ta aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu gauna minimalią mėnesinę algą, savaime nereiškia, kad jis negali dėti daugiau pastangų, siekdamas geriau apmokamo darbo. Atsižvelgiant į augančius vaikų poreikius ir atsakovo realias galimybes gauti didesnes pajamas, nei jis rodo, atsakovas turėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo didesniu mastu nei iki šiol.

4.3. Taip pat, ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog tėvas nesilaiko nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos , nes vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo kurios gali priklausyti iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) priteistino išlaikymo dydis. Ieškovė nurodo, kad tik jai tenka visa vaikų priežiūros našta, nes atsakovas nesilaiko nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, todėl neužtikrinami vaikų interesai bendrauti su tėvu, bei nevykdo tėvo pareigų lygiai rūpintis ir prižiūrėti savo vaikus. Pažymėjo, kad realus atsakovo dalyvavimas vaikų kasdienybėje yra labai menkas, o teismo nustatyta bendravimo tvarka nėra vykdoma, todėl tokia situacija sudaro objektyvų pagrindą skirtingam išlaikymo paskirstymui tarp tėvų ir atsakovas turėtų didesne – 2/3 – dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių priežasčių, kodėl nevykdo bendravimo su vaikais tvarkos, nesirūpina jais ir neatlieka kitų tėviškų pareigų, todėl netinkamai pritaikė materialiąją teisę ir nepagrįstai nukrypo nuo vaikų interesų prioritetinio vertinimo principo.

4.4. Taip pat, ieškovės nuomone, teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis, nepagrįstai priteistinas išmokas mažino valstybės teikiama išmoka už vaiką. Tokia praktika nėra teisinga ir pažeidžia vaikų interesus; tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra savarankiška ir negali būti perkelta valstybei. Valstybės teikiamos išmokos vaikui yra skiriamos kaip papildoma parama, tačiau jos nėra skirtos tėvų pareigai vykdyti ar ją kompensuoti. Tėvai privalo užtikrinti vaikui reikalingą išlaikymą, nepriklausomai nuo to, ar valstybė skiria išmokas vaikui.

4.5. Pažymėjo ir tai, kad vaiko išlaikymo tikslas – užtikrinti ne tik jo būtinųjų poreikių (maistas, būstas, drabužiai) tenkinimą, bet ir sąlygas visapusiškam vystymuisi – ugdymui, lavinimui, dalyvavimui socialinėje veikloje, sveikatinimui ir panašiai. Todėl vien minimalios išlaidos ne visais atvejais gali užtikrinti tinkamas vaiko gyvenimo sąlygas. Dar labiau tai apsunkinama, kai iš jau ir taip nedidelės išlaikymo sumos papildomai atimama valstybės skiriama išmoka vaikui. Todėl priteisiant vaikams išlaikymą būtiniesiems jų poreikiams patenkinti, kai išlaikymo dydis apskaičiuojamas pagal minimalią mėnesinę algą, valstybės mokamos išmokos neturėtų būti išskaičiuojamos.

4.6. Nurodė, kad ieškinyje nurodyti vaikų poreikiai buvo grindžiami ne tuo išlaikymo dydžiu, kuris šiuo metu yra faktiškai gaunamas iš tėvo, bet tuo, kuris turėtų būti mokamas atsižvelgiant į realius, pagrįstus ir vaikų geriausius interesus atitinkančius poreikius. Tai reiškia, kad pateikti reikalavimai yra orientuoti į objektyvų vaikų poreikių vertinimą, o ne į esamą (nepakankamą) finansinę situaciją, todėl prašomas išlaikymo dydis atspindi faktinę būtinybę užtikrinti vaikų visapusišką gerovę ir vystymąsi. Šalių vaikai yra mokyklinio amžiaus ir turi individualių mokymosi sunkumų, todėl siekiant geresnių mokymosi rezultatų kyla būtinybė samdyti korepetitorius. Šios paslaugos sudaro reikšmingą dalį prašomos priteisti išlaikymo sumos. Taip pat ieškovė į vaikų poreikius įtraukė išlaidas , susijusias su sūnaus sportiniu užimtumu, gyvybės draudimu.

4.7. Ieškovės nuomone, teismas turėjo įvertinti ir tai, kad ieškovė negalėjo iki galo finansiškai patenkinti išaugusių vaikų poreikių dėl to, kad atsakovas buvo sukaupęs vaikų išlaikymo skolą, kuri ilgą laiką apribojo ieškovės finansines galimybes. Nors teismui buvo pateikti dokumentai, rodantys, kad atsakovas, gavęs pinigus pagal vekselį, galėjo nedelsdamas padengti 2 457 Eur vaikų išlaikymo skolą (kuri dar buvo nepadengta vekselio išdavimo metu), jis to iškart nepadarė. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovas sąmoningai siekia nuslėpti tikrąją savo finansinę padėtį.

4.8. Pažymėjo ir tai, kad teismas, be kita ko, konstatavo, kad dėl atsakovo sukauptos skolos jo turtui buvo pritaikytas areštas ir apribotas disponavimas juo, tai buvo vertinta kaip vienas iš kriterijų sudėtingai finansinei padėčiai įvertinti. Tačiau jeigu atsakovas nebūtų kaupęs skolos ar būtų ją grąžinęs iš lėšų, gautų pagal vekselį, arešto būtų buvę galima išvengti. Tikėtina, kad atsakovas sąmoningai formuoja savo sunkią finansinę padėtį. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas sąmoningai prioritetą suteikė savo darbinei veiklai, tokiu būdu savo asmeninius tikslus laiko aukščiau nei vaikų interesai. Kartu tai reiškia ir didesnes finansines galimybes, leidžiančias tinkamai vykdyti pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

Dėl vaikų poreikių

5.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nepilnamečių vaikų poreikius ir išlaidas ir priteisė pagrįsto ir objektyvaus dydžio išlaikymo sumą, kadangi bylos nagrinėjimo metu pati ieškovė ir jos atstovas pripažino, kad jos pateikiami poreikiai yra tik galimi, jie nėra šiuo metu faktiškai egzistuojantys, o jiems egzistuojant – jų patenkinti neleistų turimos pajamos.

5.2. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaikų poreikiai yra padidėję ir atitinka minimalią mėnesinę algą, ir mano, kad tokia teismo išvada atitinka byloje esančius įrodymus, todėl ši teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nesilaikymo

5.3. Pažymėjo, kad šioje byloje nebuvo įrodyta, kad atsakovas nesilaiko bendravimo su vaikais tvarkos. Nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo išlaikymo teikimo lygiomis dalimis principo.

Dėl vaikams priteisiamos periodinės išmokos sumažinimo valstybės teikiama išmoka už vaiką

5.4. Nurodė, kad valstybės mokama išmoka galėtų būti skiriama ne būtiniems vaikų poreikiams, o papildomiems, tik tokiu atveju, kai tai leidžia tėvų turtinė padėtis. Todėl ieškovė, siekdama įrodyti šios teismo sprendimo dalies neteisingumą, privalo įrodyti neteisingą atsakovo turtinės padėties įvertinimą ir įrodyti, kad atsakovo turtinė padėtis žymiai geresnė negu jos, bei leidžia tekti papildomą išlaikymą vaikams.

5.5. Nors apeliaciniame skunde ieškovė ginčija atsakovo turimo turto vertę, nurodo, kad jo turimas turtas yra didesnės vertės, nei nurodyta viešo registro duomenyse, tačiau jokių įrodymų apie kitokią atsakovo turimo turto vertę teismui nepateikė. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors atsakovas įsigijo nekilnojamojo turto, tačiau nei turto vertė, nei jo būklė nerodo esminio turtinės padėties pagerėjimo. Pažymėjo, kad jo turima skola pagal vekselį patvirtina blogą jo finansinę padėtį ir lėšų neturėjimą. Skirtingai negu ieškovė, kuri teigia, kad ją remia giminės, atsakovas jį remiančių giminių neturi ir privalo savarankiškai rūpintis gavimu lėšų tiek vaikų išlaikymui, tiek apsirūpinimo būstu klausimui. Pačios ieškovės turtinė padėtis yra geresnė negu atsakovo, be to, ieškovė ir pati galėtų daugiau prisidėti prie vaikų išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, teikiant prašymą priimti naujus įrodymus turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys naujų įrodymų pateikimo būtinybę.

10. Atsakovas 2025 m. lapkričio 19 d. pateikė prašymą DOK-14418 dėl papildomų įrodymų priėmimo, kuriuo prašo prie nagrinėjamos bylos pridėti 2025 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria teismas išnagrinėjo administracinę bylą pagal ieškovės skundą (administracinė byla Nr. II-543-1157/2025).

11. Pažymėtina, kad iki paskirto rašytinio teismo posėdžio (2025 m. lapkričio 20 d. 9.30 val.) atsakovas turėjo pakankamai laiko pateikti turimus rašytinius įrodymus, tačiau prašymą dėl rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos pateikė tik 2025 m. lapkričio 19 d. Be to, spręsdamas prašymo priimti naujus įrodymus pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti į tai, jog įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Atsakovas nurodė, kad šioje nutartyje yra informacijos apie bylos šalių santykius, tačiau šios aplinkybės nebuvo bylos įrodinėjimo dalykas, todėl laikytina, kad atsakovas nepagrindė šių duomenų pateikimo apeliaciniame teisme būtinybės, taip pat į tai, jog bylą nagrinėjantis teismas gali naudotis duomenimis iš teismų informacinės sistemos (LITEKO) ir kitų informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), apeliacinės instancijos sprendžia esant pagrindą atsisakyti priimti atsakovo 2025 m. lapkričio 19 d. teismui pateiktą prašymą dėl rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos.

12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2403-391/2018 nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170 Eur kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės.

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimu ir jį iš dalies keičiančia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2540-580/2018 nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka. Pagal ieškovės prašymus, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 6 d. ir 2019 m. vasario 15 d. civilinėje byloje Nr. e2-2403-391/2018, pagal anksčiau minėtus teismų procesinius sprendimus, išdavė vykdomuosius raštus.

14. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus (toliau – VGTPT) 2024 m. rugsėjo 10 d. ir 2024 m. spalio 16 d. sprendimais Nr. (8.28Mr) ATP-C-2022-08035 ir Nr. (8.28Mr) ATP-C-2024-08720, ieškovei ir atsakovui teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Failas 1 , b. l. 9–12, 84–85). Ši pagalba teikiama šalių turtui ir metinėms pajamoms neviršijant nustatyto turto ir pajamų lygio pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą .

15. VGTPT 2025 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. (8.28Mr) ATP-C-2025-04984 ieškovei taip pat suteikta 100 procentų valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1662-1233/2025 apskundimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti apeliacinės instancijos teisme (Failas 4, b. l. 35–36).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pakeitė ankstesniu sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 327 Eur išlaikymo, atskaičius valstybės mokamą vaikui išmoką. Teismas nustatė, kad didelė dalis ieškovės nurodytų vaikų poreikių yra tik hipotetiniai, o jiems patenkinti atsakovas finansinių galimybių neturi, todėl konstatavo, kad vaikų poreikiai yra padidėję ir jie atitinka minimalią mėnesinę algą. Ieškovė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdama, kad priteistas išlaikymo dydis nepakankamas, neproporcingas ir neatitinkantis vaikų poreikių. Atsakovo nuomone, ieškovė neįrodė pagerėjusios jo turtinės padėties išlaikymo padidinimo tikslu ir kad vaikų poreikiai sudaro po 1 115 Eur per mėnesį, sutiko vaikų išlaikymui mokėti po 320 Eur. Taip pat nesutinka su ieškovės nuomone ir tuo aspektu, kad priteistinas išlaikymo vaikams periodinėmis išmokomis dydis nebūtų mažinamas valstybės teikiama išmoka už vaiką. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

18. Kasacinis teismas išaiškino, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

19. Įstatymas nereglamentuoja, kokio tikslaus dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, nusprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

20. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

21. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

22. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

23. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) sunkumų kažkurioje gyvenimo srityje, turi norą užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, tėvai turėtų tenkinti. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės arba kitos svarbios aplinkybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti.

Dėl tėvų turtinės padėties vertinimo

24. Kaip jau minėta, ieškovė prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį jį padidinant iki 679,16 Eur, suapvalinus 679 Eur, ir įrodinėjo, kad, pasikeitus vaikų poreikiams, iš atsakovo priteista išlaikymo suma tapo neproporcinga, nepakankama, be to, jos nuomone, iš esmės pasikeitė atsakovo finansinė padėtis, todėl jis pajėgus teikti didesnį išlaikymą. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį pareiškė dviem pagrindais, kad įvyko tėvų turtinės padėties pasikeitimas ir pasikeitė nepilnamečių vaikų poreikiai.

25. Tarp šalių nėra ginčo, kad vaikų poreikiai yra padidėję nuo 2018 m. liepos 2 d. sprendimo priėmimo ir kad faktiškai kiekvieno iš vaikų poreikiams patenkinti ieškovė išleidžia po 500 Eur. Pirmosios instancijos teismas esminio atsakovo turtinės padėties pagerėjimo, leidžiančio teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nenustatė (CPK 178 straipsnis, CK 3.201 straipsnio 1dalis). Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, teismas nusprendė, kad šalių turtinė padėtis panaši – abiejų sudėtinga.

26. Teismas vertino, kad abiem tėvams teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba , abu beveik visu bylos nagrinėjimo metu nedirbo, abu neturi prabangaus turto. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės turtinė padėtis yra net šiek tiek geresnė nei atsakovo, kadangi ji gyvena nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, o atsakovas – neįrengtame ir gyvenimui nepritaikytame ūkiniame pastate; jo turtui taiko areštus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pradėjo dirbti, o jo gaunamas darbo užmokestis sudarys vieną minimalią mėnesinę algą. „Sodros“ duomenimis, 2025 m. kovo mėn. atsakovui išmokėta 455,55 Eur (Failas 3, b. l. 188–189). Ieškovė yra nurodžiusi, kad jos gaunamas pajamas sudaro iš atsakovo gaunamas vaikų išlaikymas bei valstybės mokami vaiko pinigai – 682,50 Eur/mėn. (2024 m. lapkričio 20 d. surašytas Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr.1ŠTA-707; Failas 1, b. l. 117–120). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė, kad jai finansiškai padeda artimieji, turi pavienių darbų. Byloje taip pat nėra ginčo, kad iš atsakovo priverstine tvarka vykdomas išieškojimas už išlaikymo įsiskolinimą, susidaręs ieškovei ir atsakovui vėl bandant gyventi kartu.

27. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą, t. y. ne tik į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, tačiau ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tais atvejais, kai tėvų pajamos yra nedidelės ar jie jų neturi išvis, kai tėvai neturi turto, kuriuo galėtų būti teikiamas išlaikymas kita forma nei periodinėmis išmokomis, teismas turi įvertinti, dėl kokių priežasčių tėvai neturi galimybių dirbti ir tinkamai išlaikyti savo vaikus.

28. Atkreiptinas dėmesys, kad į tai, kad ieškovė, kaip ir atsakovas, yra darbingo amžiaus, yra darbingi ir, kaip patvirtino pirmosios instancijos teisme, abu turi tam tikrą darbinę patirtį ir specializaciją, ieškovė užsiima siuvėjos darbu, atsakovas yra vadovavęs įmonei; jokių sveikatos problemų neturi, todėl turi visas realias galimybes susirasti darbą. Dėl šių priežasčių tiek atsakovas, tiek ieškovė turėtų patys, o ne kitų asmenų ar valstybės pagalba užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Pažymėtina, kad vaikais tinkamai pasirūpinti pirmiausia turi jų tėvai. Itin kritiškai vertintini ieškovės teiginiai, kad darbo ieškotis ji negali dėl bylinėjimosi keliamo streso. Duomenų, kad ieškovė dalyvautų kituose teisminiuose procesuose, nenustatyta. Šioje byloje ji atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, todėl vien tik jos nurodoma priežastis savaime nėra pagrįstas pagrindas nedirbti. Todėl darytina išvada, kad ieškovė nedirba ir negauna daugiau pajamų tik dėl to, kad nenori, o tai neturėtų būti vertinama kaip jos sunki turtinė padėtis, susiklosčiusi dėl išimtinai objektyvių aplinkybių, tai taip pat negali būti pakankamu argumentu skirtingai paskirstyti vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų ir ją ieškovei mažinti.

29. Ieškovės SEB banko, AB „Swedbank“ išrašais nustatyta, kad ji tam tikras pajamas turi, nors visų šių pinigų kilmės nepaaiškino, galbūt dalis AB „Swedbank“ pajamų yra iš buvusio darbdavio, kaip ieškovė paaiškino teismo posėdžio metu (Failas 2, b. l. 168; 169). Ieškovė, be kitų jos išlaidas pagrindžiančių dokumentų (Failas 2, b. l. 2-34 ir kt.), pateikė dokumentus ir dėl 1 469 Eur, 388,79 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonų įsigijimo, UAB „Kilobaitas“ sąskaitą dėl 1 500 Eur išlaidų (Failas 2, b. l. 14–16, 19). Tai taip pat iš dalies patvirtina, kad ji turi didesnes finansines galimybes, nei teigia. Vertinant jos turtinę padėtį, išlaikymo vaikams teikimo kontekste svarbu ir tai, kad ji asmeninės nuosavybės teise turi trijų kambarių butą, kuriame gyvena su šalių vaikais, turi keletą žemės sklypų bendrąja daline nuosavybe. Ieškovė 2025 m. vasario 10 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad užsiima siuvėjos veikla, tai neabejotini patvirtina pajamų gavimą, kurių ieškovė į savo turto balansą neįtraukia, be to, nurodė, kad turi santaupų (garso įrašas 22.30–23.15), tokiu būdu galbūt gauna nelegalias pajamas, pažeidžiant įstatymus.

30. Nustatyta ir tai, kad atsakovas dirbti pradėjo nuo 2025 m. gegužės 2 d. UAD BB „Legator“ vairuotoju (Failas 3, b. l. 188–189). Pagal darbo sutarties 5.2 punktą, darbuotojas privalo išlaikyti draudimo brokerio kvalifikacinį egzaminą ir gauti draudimo brokerio pažymėjimą (Failas 3, b. l. 184–187). Kadangi internete viešai prieinamais duomenimis, UAD BB „Legator“ darbuotojų vidutinis darbo užmokestis yra 3 060,73 Eur/mėn., todėl tikėtina, kad, išlaikęs kvalifikacinį egzaminą, atsakovas taip pat ateityje gaus didesnį nei minimalus darbo užmokestį. Be to, atsakovas, nors ir turi tik vidurinį išsilavinimą, tačiau jis turi visas galimybes susirasti geriau apmokamą darbą, siekiant teikti didesnį išlaikymą.

31. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2025 m. liepos 10 d. nutartimi BUAB „ELTKO“, kurios vadovu buvo atsakovas, likviduota dėl bankroto (civilinė byla Nr. eB2-407-921/2025). 2024 m. lapkričio 26 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas įsigijo 2022 m. vasario 11 d. už 15 000 Eur (2 Failas, b. l. 116). Vidutinė rinkos vertė – 6 960 Eur (Failas 1, b. l. 93). Šiame sklype registruotas pastatas (statusas Formuojamas) ir pagalbinis pastatas (statusas Formuojamas); išduotas leidimas vykdyti statybos darbus. Garažo, registruoto atsakovo vardu, vidutinė rinkos vertė – 1 726 Eur. Atsakovas neturi nuosavo būsto, nurodytame žemės sklype vykdo statybas, šiuo metu gyvena sklype, esančiame garaže. Dėl to byloje ginčo tarp šalių nėra. Ieškovės teigimu, atsakovas statosi gyvenamąjį namą, atsakovas teigia, kad namas nėra pradėtas statyti, statybai pasiskolino pinigų pagal nurodytą vekselį. Atsakovas teigia, kad už 14 500 Eur pardavė automobilį, tą pačią dieną įsigijo nurodytą žemės sklypą už 15 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas automobilį 2022 m. vasario 11 d. pardavė 17 val., pinigai sumokėti grynaisiais, o banko pavedimas 15 000 Eur sumos (už žemės sklypą) atliktas tos pačios dienos 9.13 val.

32. Apeliaciniame skunde ieškovė ginčija atsakovo turimo turto vertę, nurodo, kad jo turimas turtas yra didesnės vertės, nei nurodyta viešo registro duomenyse, tačiau jokių įrodymų apie kitokią atsakovo turimo turto vertę teismui nepateikia. 2025 m. vasario 10 d. teismo posėdžio metu atsakovas neneigė, kad buvo atvejis, kai jo automobilis buvo registruotas patėvio vardu, jis vėliau buvo parduotas (garso įrašas 1.58.00–1.59.10).

33. Pagal 2024 m. vasario 27 d. neprotestuotiną vekselį, atsakovas pasiskolino 23 200 USD (Failas 2, b. l. 117) (pagal atitinkamą dieną galiojusį 1,0856 kursą 25 185,92 Eur). Nors pagal vekselį pasiskolintos piniginės lėšos neturėtų būti laikomos turtinės padėties pagerėjimu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas ilgą laiką nedirbo, pastaruoju metu gauna tik minimalų atlyginimą, todėl kyla rimtų abejonių dėl atsakovo išlaidų ir pajamų balanso, iš kokių lėšų jis žada atsiskaityti su kreditoriumi, atsižvelgiant į reikalingas lėšas pragyvenimui, kitų įsiskolinimų dengimui bei teikiamą išlaikymą vaikams, pareigą kompensuoti vaikų ortodontinį gydymą. Iš atsakovo sąskaitų išrašų matyti, kad jis periodiškai į sąskaitą įsinešinėja tam tikras pinigų sumas, kurių kilmė teismui nežinoma (Failas 3, b. l. 47–136).

34. Pažymėtina, jog faktas, kad atsakovas turi finansinių įsipareigojimų kreditoriui (pagal vekselį), be kita ko, patvirtina, jog atsakovui pakanka lėšų, nes, prieš prisiimdamas finansinius įsipareigojimus, jis įvertino savo galimybes išlaikyti savo vaikus ir grąžinti skolą, ir kt. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

35. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau dėl šalių turtinės padėties, taip pat į jų elgesį siekiant uždirbti didesnes pajamas, į šalių faktiškai gaunamas pajamas ir jų nurodomas išlaidas, yra pagrindas konstatuoti, kad abu tėvai sąmoningai neatskleidžia visos informacijos apie tikrąją savo turinę padėtį, ją sąmoningai formuoja kaip sunkią.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

37. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl priteisto vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo. Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino tėvų turtinę padėtį, tai yra nepagrįstai nusprendė, kad ji yra sunki, todėl neteisingai įvertino tėvų galimybę teikti didesnį išlaikymą ir tinkamai užtikrinti vaikų poreikius. Kilus pagrįstoms abejonėms dėl tėvų sąžiningumo atskleidžiant tikrąją jų turtinę padėtį, šalims pateikus aiškiai netikslius, neišsamius duomenis, laikytina, kad jų turtinė padėtis iš esmės yra geresnė, nei jie sąmoningai siekė teismui pateikti. Todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo ne tik minimalų, bet ir kitus papildomus vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

38. Šiame kontekste pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, turimas galimybes ir pasirengimą reikiamai pasirūpinti savo vaiku, kadangi, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas jiems vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

39. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti nei pirmosios instancijos teismas, ieškovės nurodomų aplinkybių, kad atsakovas turėtų prisidėti 2/3 dalimis prie teikiamo išlaikymo, o ji tik 1/3 dalimi. Nors neabejotinai, vaikams gyvenant su ieškove, jai tenka didesnė našta, tačiau įvertinus apeliacinio teismo nustatytas aplinkybes dėl tikrosios šalių turtinės padėties, kuri yra iš esmės geresnė, nei pateikiama teismui, ieškovei neįrodžius, kad atsakovas tyčia vengtų bendravimo su vaikais ar jais nesirūpintų, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad abu tėvai turi vienodas galimybes teikti vaikams išlaikymą lygiomis dalimis, išimtinių aplinkybių, patvirtinančių pagrindą nukrypti nuo šio principo, nenustatyta.

Dėl universalios išmokos vaikams

40. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteistino išlaikymo dydį sumažino vaikams mokama universalia išmoka vaikui. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad esminio jo turtinės padėties pagerėjimo, leidžiančio teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, ieškovė neįrodė. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šalių turtinė padėtis panaši – abiejų sudėtinga, todėl, priteisdamas išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis, iš minimalios mėnesinės algos atėmė valstybės teikiamas išmokas už vaikus.

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant klausimą dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 pastraipa). Vis dėlto tokia praktika yra nevienareikšmė. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 pastraipa, 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 pastraipa). Pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Šios išmokos skirtinos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.

42. Teisėjų kolegija mano, jog aptarta atsakovo turtinė padėtis nelaikytina tokia bloga (sunki), kad būtų pagrindas konstatuoti esamą poreikį pasinaudoti tėvams valstybės teikiama finansine pagalba per vaiko išmokas. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad, kaip jau minėta, atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl gali dirbti ir užsidirbti savo paties ir vaikų išlaikymui; atsakovo turtinė padėtis, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, leidžia jam vykdyti savo pareigas visa apimtimi, jis gali būti pajėgus užtikrinti jam tenkančius nepilnamečių vaikų išlaikymo poreikius. Taigi nėra poreikio lengvinti jam tenkančią vaikų išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 44 pastraipa ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

43. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatytą vaikams reikalingą išlaikymo dydį mažino valstybės mokama išmoka vaikui, tai yra atėmė pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį valstybės mokamus vaiko pinigus (2025 metais vaiko pinigai sudaro 122,50 Eur) ir taip apskaičiavo neteisingą atsakovui tenkančią materialinio išlaikymo vaikams dalį. Neminusavus valstybės išmokos, minimali būtiniesiems vaikų poreikiams užtikrinti priteistino išlaikymo suma iš atsakovo būtų buvusi 389 Eur, kurios ieškovė neprivalėtų įrodinėti.

Dėl vaikų poreikių

44. Ieškovės teigimu, faktiškai ir realiai kasdieniai vaikų poreikiai mokslams, sveikatai, maitinimui, būrelių lankymui bei kitoms išlaidoms, susijusioms su jų vystymusi, yra didesni, todėl pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas, atsižvelgiant į minimalią mėnesinę algą, yra nepakankamas. Pagrįsdama reikalaujamą priteisti sumą vaikų išlaikymui, pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus ir prašė priteisti iš atsakovo po 679,16 Eur ((1 115 Eur – 96,25 Eur (valstybės mokama išmoka vaikui) x 2 / 3)) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taigi ieškovė įrodinėjo vaikų poreikius kas mėnesį po 1 115 Eur. Nurodė, kad ieškinyje nurodyti vaikų poreikiai buvo grindžiami ne tuo išlaikymo dydžiu, kuris šiuo metu yra faktiškai gaunamas iš tėvo, bet tuo, kuris turėtų būti mokamas atsižvelgiant į realius, pagrįstus ir vaiko geriausius interesus atitinkančius poreikius. Tai reiškia, kad pateikti reikalavimai yra orientuoti į objektyvų vaikų poreikių vertinimą, o ne į esamą (nepakankamą) finansinę situaciją, todėl prašomas išlaikymo dydis būtinas realiai užtikrinti vaikų visapusišką gerovę ir vystymąsi.

45. Nors, išvadą byloje teikiančios institucijos nuomone, vaikams turėtų visiškai pakakti atsakovo teiktino pusės minimalios mėnesinės algos, atėmus vaikų pinigus, išlaikymo dydžio, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyrius išvadoje pateikia savo nuomonę, tačiau bylą nagrinėjantis teismas neprivalo ja vadovautis, juolab dėl išlaikymo priteisimo kategorijos bylose.

46. Ieškovė su ieškiniu pateikė poreikių vaikų išlaikymui skaičiavimo lentelę, pagal kurią kiekvieno vaiko išlaikymo per mėnesį poreikis – 1 115 Eur (Failas 1, b. l. 46). Detalizuodama prognozuojamus poreikius, ieškovė 2025 m. sausio 7 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio ir vaikų poreikių (Failas 2, b. l. 147–155). Ieškovė nurodė, kad būsto komunalinių išlaidų poreikis – po 57 Eur (iš kurių 13,50 Eur elektrai ir dujoms, 1,50 Eur atliekų tvarkymui, 7 Eur būsto administravimui, 9 Eur televizijai ir internetui, 22 Eur šilumos tiekimui, 4 Eur tiekiamam vandeniui, 8,33 Eur buto draudimui. Mobiliajam ryšiui vaikams išleidžiama po 4 Eur, tačiau reikėtų po 15 Eur. Poreikis korepetitoriams sudaro po 240 Eur, tačiau sūnus korepetitorių paslaugomis dar nesinaudoja, o dukrai matematikos korepetitorius reikalingas dėl kitokio matematikos dalyko išdėstymo, nei yra suteikiamas mokykloje. Renginiams mokykloje poreikis po 30 Eur, iš jų sūnaus poreikiai: meduolių edukacija 10 Eur, kelionė apie 150 Eur, pabėgimo kambarys 12 Eur, žygis 30 Eur, nepamokinė veikla 12 Eur, spektaklis 14,49 Eur (nedalyvavo), 10 Eur kalėdinės dovanėlės klasėje, 10 Eur edukacija, 5 Eur pyragai; dukters poreikiai: 9 Eur edukacija, 10 Eur boulingas, 15 Eur ekskursija, 225 Eur kelionės pasiūlymas (atsisakytas). Abiem vaikams papildomai tenka: 20 Eur klasės fondas, 15 Eur rugsėjo 1 d. gėlės ir saldainiai, 15 Eur mokytojų dienos gėlės ir saldainiai, 20 Eur kalėdinės dovanos draugams, mokytojai, 15 Eur mokslo baigimo dienos gėlės, 30 Eur vakaronės. Po 50 Eur poreikis būreliams, dukters užsiėmimams išleidžiama 39 Eur, sporto klube yra vitaminizuotas vanduo, kurio mokestis 7,99 Eur mėnesiui. 64 Eur poreikis dukters draudimui. Sūnus mokykloje lanko tinklinio būrelį, tačiau norėtų lankyti sporto klubą, nors to negali daryti dėl amžiaus, jam patiktų plaukti, plaukimas kainuotų 48 arba 78 Eur mėnesiui, atsižvelgiant į treniruočių kiekį. Po 10 Eur poreikis mėnesiniam bilietui viešajam transportui. Šiuo metu vaikai porą stotelių važiuoja be bilieto ar žymi vienkartinius. Po 40 Eur poreikis laisvalaikiui. Po 20 Eur poreikis kirpyklai. Sūnų kerpa dažniausiai ieškovė, tačiau jis norėtų kirptis kirpykloje. 15 Eur poreikis vaistams tenkinamas pagal poreikį. Po 25 Eur poreikis higienai, kosmetikai. Dukrai yra poreikis dekoratyvinei kosmetikai, sūnui – greitai reikės priemonių barzdai prižiūrėti. Po 250 Eur maistui, tačiau šią dieną tiek ieškovė neišleidžia. Po 110 Eur drabužiai. Po 50 Eur nekasdienės išlaidos. Tai išlaidos, be kita ko, namų kuriamai aplinkai, meistrų pagalbai, patogesniems baldams, sūnus mėgsta gaminti, todėl yra poreikis įmantresniems indams, dukra norėtų didelio veidrodžio, norėtųsi atnaujinti namų grindis, baldus. Po 50 Eur kišenpinigiai. Po 75 Eur maistui mokykloje.

47. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad tai, koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, ieškovės nurodytą vaikų poreikių išlaidų detalizaciją, apskaičiavimus, vaikų amžių, interesus, jų poreikių pasikeitimą, tai, kad vaikai mokosi, dalyvauja įvairiose visuomeninėse veiklose, padarė išvadą, kad yra akivaizdu, jog ankstesniu teismo sprendimu priteistas 170 Eur dydžio išlaikymas šiuo metu nebesiekia minimalaus darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) kriterijaus ir nusprendė, kad vaikų poreikiai yra padidėję ir jie atitinka minimalią mėnesinę algą.

48. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

49. Atsakovas neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo padidinti išlaikymą vaikams iki 327 Eur. 2018 m. liepos 2 d. sprendimo priėmimo metu A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), buvo 9 metai, I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), – 6 metai, o pirmosios instancijos sprendimo priėmimo metu mergaitei buvo 16 metų, berniukui – 13 metų (šiuo metu 14 metų). Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl išlaikymo vaikams dydžio, įvertino, kad abu vaikai jau yra paaugliai, todėl jų poreikiai yra didesni – atsiradęs didesnis poreikis socializacijai, savarankiškam mokymuisi, būreliams ir pan. Pažymėjo, kad vaikai neturi specialiųjų poreikių, atsižvelgė ir į tai, kad ieškovei teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, ji yra nedirbanti, faktiškai kiekvieno iš vaikų poreikiams patenkinti ieškovė išleidžia po 500 Eur, todėl teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog kiekvieno iš vaikų poreikiams patenkinti reikia didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų (skundžiamo sprendimo 37 punktas).

50. Atsižvelgdama į tai, kad šalių turtinė padėtis faktiškai nėra tokia sunki ir leidžia atitinkamai teikti didesnį išlaikymą vaikams, tai šiuo atveju siekia paneigti atsakovas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl vaikų interesus atitinkančio išlaikymo dydžio, neteisingai nustatė, kad tėvo turtinė padėtis jam leidžia teikti tik minimalų išlaikymą, todėl nevisiškai tinkamai atsižvelgė į būtinybę užtikrinti ne tik būtinuosius, bet ir papildomus vaikų poreikius, pvz., korepetitoriams, papildomiems būreliams.

51. Ieškovė įrodinėjo, kad pasikeitė (išaugo) vaikų poreikiai, kurie iš esmės susiję tiek su būtinųjų, tiek su papildomų poreikių patenkinimu. Byloje ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vaikų poreikių vertinimu, nurodydama, kad teismas nepagrįstai sumažino išlaidas korepetitoriams, papildomoms veikloms, draudimui. Nustatyta, kad papildomos išlaidos, be kita ko, susidaro todėl, kad šalių vaikai yra mokyklinio amžiaus ir turi individualių mokymosi sunkumų, todėl siekiant geresnių mokymosi rezultatų kyla būtinybė samdyti korepetitorius, ieškovė pateikė šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Iš pateiktų pažymų (Failas 1, b. l. 155–156 ir Failas 2, b. l. 125–126) apie vaikų pažymius matyti, kad vaikai turi mokymosi sunkumų. Dukters matematikos 2023–2024 metų metinis įvertinimas – 4 balai. Sūnui sunkiausiai 2024–2025 m. mokslo metais sekėsi anglų kalba, vidurkis 4 balai.

52. Ieškovė pateikė skaičiavimus, kad poreikis korepetitoriams sudaro po 240 Eur (120 Eur x 2 dalykai), tačiau sūnus korepetitorių paslaugomis kol kas nesinaudoja, pateikė įrodymus, kad sūnus 2024 m. vasario mėn. UAB „Alfa klasė“ lankė anglų kalbos papildomas pamokas, kaina – 84,38 Eur (Failas 1, b. l. 141; 178 mokėjimai UAB „Alfa klasė“ 2024 m. kovo–birželio mėn.). Dukrai korepetitoriaus paslaugos buvo teikiamos 2025 m. sausio–balandžio mėn., vidutiniškai kaina per mėnesį – 237 Eur (Failas 2, b. l. 165; 178, Failas 3, b. l. 180). Poreikių apskaičiavimo lentelėje ieškovė nurodė, kad sūnui reikalingi anglų kalbos, matematikos ir lietuvių kalbos korepetitoriai, dukrai – matematikos, fizikos, chemijos. Taip pat ieškovė paaiškino, kad nuo sausio mėn. dukra matematikos korepetitoriaus pamokas lankys 2 kartus per savaitę, 1 val. kaina su 15 proc. nuolaida – 35 Eur, tai yra per savaitę 70 Eur, per mėnesį vidutiniškai 280 Eur (70 Eur x 4 savaitės).

53. Susipažinus su poreikių vaikų išlaikymui skaičiavimu, šios paslaugos sudaro reikšmingą dalį prašomos priteisti išlaikymo sumos. Atsakovas iš esmės neginčija, kad vaikai turi mokymosi sunkumų, tačiau laikosi pozicijos, kad jo turtinė padėtis jam neleidžia didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės vertinimu, kad dėl nepilnamečių vaikų amžiaus natūraliai padidėjo lėšų poreikis jų maistui, aprangai, poilsiui, sveikatai, mokymo ir ugdymo priemonėms bei veikloms, laisvalaikiui ir kitiems būtiniems jų poreikiams. Vaikams augant platėja jų socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaikų vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaikų amžių, jų poreikiai aiškiai skiriasi nuo prieš 6 metus buvusių jų poreikių, kai vaikai pereina į paauglystės etapą, dukra pradėjo mokytis aukštesnėse gimnazijos klasėse, labiau domisi įvairiomis veiklomis, mokosi, sūnus aktyviau pradėjo užsiimti sportu – visa tai didina vaikų išlaikymo išlaidas. Kadangi atsakovo bendravimas su vaikais nėra glaudus, labiau tikėtina, kad atsakovui nėra žinomos realios vaikų papildomiems poreikiams ir ugdymui reikalingos išlaidos. Nors akivaizdu, kad šiems poreikiams tenkinti ieškovė patiria išlaidų. Tai, kad šiuo metu šie poreikiai nėra visiškai patenkinami dėl ribotų ieškovės finansinių galimybių, tai nereiškia, kad jų nėra arba kad jie neturi būti tenkinami. Priešingai, nustačius, kad tėvai turi realias galimybes užtikrinti ne tik minimalius vaikų poreikius, tokio pobūdžio poreikių užtikrinimas yra būtinas, todėl laikytina, kad ieškovė šių poreikių būtinumą įrodė.

54. Į vaikų poreikių apskaičiavimą taip pat įtrauktos išlaidos papildomoms jų veikloms. Sūnus nuo vasario mėn. lanko baseiną, kurio kaina per mėn. 48 Eur (Failas 3, b. l. 181). Ieškovė paaiškino, kad plaukimo treniruotės 1 kartą/sav. kainuoja 48 Eur/mėn., jei lankytų 2 kartus/sav., kainuotų 78 Eur. 2023 m. kovo 28 d. pažyma Nr. PŽ-05 nustatyta, kad šalių dukra nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. lanko muzikos ugdymo programos gitaros specialybės užsiėmimus Vilniaus moksleivių kūrybos ir mokymo centre (Failas 1, b. l. 136). Už dukters gitaros pamokas ieškovė moka po 15 Eur per mėnesį (muzikos ugdymo programos gitaros specialybė) (Failas 1, b. l. 138; 171). Nuo 2024 m. spalio mėn. dukra lanko sporto klubą, kurio kaina per mėn. 29 Eur (1 failas, b. l. 143). Taigi , atlikus skaičiavimus, dukters papildomiems poreikiams preliminariai ieškovė kas mėnesį patiria išlaidas ne tik matematikos korepetitoriams, bet ir po 15+29 = 39 Eur būreliams. Ieškovė poreikių vaikų išlaikymui apskaičiavimo lentelėje nurodo, kad vaikų būreliams poreikis yra po 50 Eur. Kad dukters būreliams ieškovė išleistų nurodytą sumą įrodymų nepateikta.

55. Kadangi šalių sūnaus pažangumas blogiausias iš anglų kalbos, todėl yra pagrįstas poreikis berniukui taip pat lankyti korepetitoriaus užsiėmimus, kurių išlaidos vidutiniškai pagal byloje pateiktus įrodymus turėtų būti ne mažiau kaip apie 105 Eur per mėnesį (26 Eur per savaitę) (Failas 1, b. l. 141 ir 178). Kad sūnaus korepetitorių paslaugoms ieškovė išleidžia po 240 Eur per mėnesį, įrodymų nepateikta. Ieškovės teigimu, šalių sūnus šiuo metu ir mokykloje lanko tinklinio būrelį. Nors būrelių lankymas nepatenka į būtinąsias išlaidas, tačiau, siekiant sudaryti sąlygas paaugliui sportuoti, pripažintina, kad sūnaus būreliams poreikis iki jam sukako 14 metų – 2025 m. rugsėjo 9 d. – buvo po 50 Eur kas mėnesį ir ši suma yra ne iki galo pakankama vieno būrelio lankymo išlaidoms kompensuoti. Kadangi byloje nustatytas šalių sūnaus noras ir poreikis, kai jam sukaks 14 metų, taip pat lankyti ir sporto klubą, kurio kaina, kaip ir sesers atveju, tikėtina, būtų 29 Eur/mėn., todėl pripažintina, kad ir ši suma nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. šalių sūnaus būrelių lankymui būtų reikalinga, iš viso 79 Eur suma sūnaus būreliams nuo 2025 m. rugsėjo 10 d.

56. Tarpusavyje tėvams susitarti dėl visų nurodytų papildomų vaikų poreikių apmokėjimo taip pat nepavyksta. Šiuos apeliacinio teismo aptartus vaikų poreikius tenkina išimtinai tik ieškovė, o jų patenkinimui reikia didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismo priteista išlaikymo suma yra nepakankama.

57. Kadangi paprastai atostogų metu ugdymo procesas nevyksta, apskaičiuojant korepetitorių išlaidų dydį atsižvelgtina į šalyje nustatytą mokinių atostogų trukmę pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2025 m. gegužės 21 d. Nr. V-559 įsakymu patvirtintus 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planus (toliau – Ugdymo planas). Pagal ugdymo planą 2025–2026 metais Žiemos (numatytų atostogų data yra nuo 2026 m. vasario 16 d. – 2026 m. vasario 22 d. (5 dienos); Pavasario (Velykų) atostogos - 2026 m. kovo 30 d. – 2026 m. balandžio 5 d. arba 2026 m. balandžio 6 d. – 2026 m. balandžio 12 d. (7 dienos); 2026–2027 metais Rudens atostogos 2026 m. lapkričio 2 d. – 2026 m. lapkričio 8 d. (7 dienos); Žiemos (Kalėdų) nuo 2026 m. gruodžio 23 d. iki 2027 m. sausio 3 d. (12 dienų). Vasarą atostogos moksleiviams trunka apie 11 savaičių. Iš viso apie 16 savaičių vaikai per metus atostogauja, o mokosi 36 savaites (atostogų trukmė priklauso ir nuo ugdymo programos).

58. Per metus išlaidos dukters korepetitoriams sudarytų 2 520 Eur (70 Eur x 36 savaitės), per mėnesį – 210 Eur (2 520 Eur / 12 mėn.), iš kiekvieno iš tėvų po 105 Eur per mėnesį. Išlaidos būreliams iš kiekvieno iš tėvų po 20 Eur, iš viso po 125 Eur papildomų išlaidų dukters išlaikymui. Šią sumą pridėjus prie pirmosios instancijos teismo priteistos išlaikymo iš atsakovo sumos po 327 Eur, iš viso dukters išlaikymui priteistina po 452 Eur.

59. Per metus išlaidos sūnaus korepetitoriams sudarytų 936 Eur (26 Eur x 36 savaitės), per mėnesį – 78 Eur (936 Eur / 12 mėn.), iš kiekvieno iš tėvų po 39 Eur per mėnesį. Išlaidos sporto būreliui iš kiekvieno iš tėvų iki 2025 m. rugsėjo 9 d. po 25 Eur (50 Eur/2), iš viso iki 2025 m. rugsėjo 9 d. po 64 Eur iš kiekvieno iš tėvų papildomų išlaidų sūnaus išlaikymui. Šią sumą pridėjus prie pirmosios instancijos teismo priteistos išlaikymo iš atsakovo sumos po 327 Eur, iš viso sūnaus išlaikymui iš atsakovo priteistina po 391 Eur iki 2025 m. rugsėjo 9 d. Nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. išlaidos sporto būreliui iš kiekvieno iš tėvų sudarytų po 40 Eur (79 Eur/2). Iš viso nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. po 79 Eur iš kiekvieno iš tėvų papildomų išlaidų sūnaus išlaikymui. Šią sumą pridėjus prie pirmosios instancijos teismo priteistos išlaikymo iš atsakovo sumos po 327 Eur, iš viso sūnaus išlaikymui iš atsakovo priteistina po 406 Eur nuo 2025 m. rugsėjo 10 d.

60. Dukters draudimui 2024 m. birželio 13 d. ieškovė išleidžia kas mėnesį po 64 Eur (Failas 1, b. l. 137 ir 157–158). Ieškovė taip pat į vaikų poreikius įtraukė ir išlaidas sūnaus gyvybės draudimui. Tačiau šalys bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad tarp jų yra susitarimas, jog sūnų gyvybės draudimu draudžia atsakovas, o dukrą – ieškovė. Atsakovas pateikė įrodymus, kad savo pareigą vykdo tinkamai, nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. sūnų yra apdraudęs (Failas 2, b. l. 188–191). Todėl pritartina pirmosios instancijos nuomonei, kad ieškovė į vaikų poreikius, kuriais grindžia reikalavimą padidinti vaikams teikiamą išlaikymą, nepagrįstai įtraukia 64 Eur poreikį dukters draudimui (Failas 1, b. l. 137, Failas 2, b. l. 151). Atsakovas šias išlaidas kompensuoja šalių susitarimu dengdamas sūnaus draudimo išlaidas. Įrodymų, kad šalys tarėsi dėl konkrečių vaikų draudimo sąlygų, arba kad sūnaus draudimas yra nepakankamas, nepateikta, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas ieškovei būtų atsisakęs suteikti informaciją apie sūnaus draudimo sąlygas, todėl ieškovės teiginiai, kad ji nebuvo tikra, ar vaikas yra apdraustas, kad, jos nuomone, draudimo sąlygos ir sumos abiem vaikams nėra tolygios, atmestini kaip nepagrįsti.

61. Ieškovės nurodytos nekasdienės išlaidos buityje, būsto draudimo, galimos kelionių išlaidos, išlaidos gėlėms, saldainiams, vitaminizuotam vandeniui sporto klube, dovanoms, galimas būsto atnaujinimo, maisto gamybos indų atnaujinimo poreikis ir pan. nėra būtini ir nepatenka į kasdienių būtinųjų vaikų poreikių tenkinimo apimtį. Pažymėtina, kad išlaidos mokyklinėms reikmėms ir kt. turi būti skaičiuojamos atsižvelgiant, kad mokslo metai faktiškai trunka tik 9 mėn., tačiau kai kurios išlaidos apskaičiuotos į šias aplinkybes neatsižvelgiant. Kitos ieškovės nurodytos išlaidos, netgi ir tuo atveju, jeigu ne visos pagrįstos rašytiniais įrodymais, iš esmės gali būti laikomos tikėtinai pagrįstomis, nes reikalingos ir būtinos kiekvienam vaikui būtiniausiems poreikiams tenkinti. Neginčytina, kad kiekvienam vaikui patiriamos išlaidos už komunalines paslaugas (vanduo, elektra, šildymas, dujos), maistui, rūbams ir kt. Todėl pripažintina, kad atsakovė pakankamais įrodymais pagrindė būtinuosius, taip pat ir teismo jau aptartus papildomus ir realius vaikų poreikius.

62. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad išlaikymas vaikams yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jų pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jų poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir ateityje. Šiuo aspektu taip pat aktualus ir orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, laikomas minimaliosios mėnesinės algos dydis. Skundžiamu sprendimu išlaikymas vaikams padidintas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. rugsėjo 26 d.). Atsižvelgiant į užsitęsusį bylos nagrinėjimą, t. y. šiuo atveju 2025 metams jau einant į pabaigą, aktualus minimaliosios mėnesinės algos dydis, kuris 2026 m. kils ir sieks jau 1 153 Eur, tai yra apie 836 Eur į rankas, taigi išlaikymo orientacinis dydis nuo 2026 m. turėtų būti pusė būtent šios sumos – 418 Eur (neminusavus valstybės išmokos vaikams). Kaip minėta, tokios sumos (neviršijančios vienos minimaliosios mėnesinės algos) ieškovei nereikia pagrįsti detaliai įrodinėjant nepilnamečių vaikų tokio dydžio poreikių. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo nustatyta išlaikymo suma šalių vaikams, kurią turėtų teikti atsakovas, nežymiai skiriasi nuo 2026 m. aktualaus minimalaus išlaikymo dydžio. Be to, kitas galimas papildomas išlaidas vaikų poreikiams kompensuos ieškovės taip pat kas mėnesį iš valstybės gaunama išmoka už vaikus.

63. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nors ir tinkamai taikė ir aiškino teisę ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, susijusias su atsakovo išlaikymo dydžio periodinėmis išmokomis vaikams pakeitimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatė per mažą išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį.

64. Įvertinus šalių turtinės padėties pasikeitimą ir kitas minėtas reikšmingas aplinkybes dėl vaikų poreikių, taip pat į tai, kad įstatymas nenustato konkretaus skirtino išlaikymo dydžio, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta padidinti nepilnamečiams priteisto išlaikymo dydį iki 327 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), pakeičiant teismo sprendimu patvirtintą išlaikymo dydį ir atsakovo teikiamo išlaikymo suma dukrai didintina iki po 452 Eur, sūnui iki 2025 m. rugsėjo 9 d. po 391 Eur, o nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. po 406 Eur (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

65. Tokios sumos yra visiškai pakankamos išimtinai vaikų poreikiams tenkinti ir atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (CK 3.192 straipsni 2 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, 3.201 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaikų išlaikymui ir daugiau lėšų. Be to, išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl kitų argumentų

66. Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018). Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisakė dėl atskirojo skundo argumentų, turinčių reikšmės bylos teisiniam rezultatui, kiti argumentai laikytini neturinčiais įtakos išnagrinėto apeliacinio skundo rezultatui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

67. Kadangi šalims valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba, jie 100 procentų buvo atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teismas iš šalių nepriteisė (CPK 96 straipsnio 4 dalis, 99 straipsnis) (Failas 1, b. l. 9–10, 84–85).

68. Skundžiamu sprendimu ieškovei iš atsakovo priteista 35,14 Eur ieškovės patirtų dokumentų vertimo išlaidų (Failas 1, b. l. 165) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šios bylinėjimosi išlaidos susidarė, ieškovei įrodinėjant atsakovo teiktino išlaikymo dydį, kadangi jis geruoju nesutiko mokėti didesnio išlaikymo, neskyrė lėšų vaikų ortodontiniam gydymui. Teismas taip pat įvertino, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, iš esmės veikė savo nepilnamečių vaikų interesais. Atsakovas šių aplinkybių iš esmės neginčija. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutarė priteisti didesnį išlaikymą iš atsakovo, tokiu būdu didesne dalimi patenkindamas ieškovės reikalavimus, todėl, atsižvelgiant į bylos rezultatą, ieškovės nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme yra neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 1, 2, 5 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

69. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis).

70. VGTPT 2025 m. birželio 10 d. sprendimu ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atleista 100 procentų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė 2025 m. rugsėjo 5 d. pažymą, kurioje nurodė, kad tarnyba patyrė 475 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų už antrinę teisinę pagalbą ieškovei.

71. Už reikalavimą dėl padidinto dydžio išlaikymo šalių dukrai priteisimo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 34 Eur, kuris apskaičiuojamas taip: 125 Eur (452 Eur - apeliacinės instancijos teismo nustatyta išlaikymo suma – 327 Eur - pirmosios instancijos teismo priteista išlaikymo suma) x 12 mėn. ? 1500 Eur; 1500 Eur x 3 proc. x 75 proc.), ir priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

72. Kadangi šalių sūnui išlaikymas priteistas nereikšmingai skirtingomis sumomis už skirtingus laikotarpius, todėl žyminis mokestis apeliacinėje instancijoje apskaičiuotinas nuo padidintos išlaikymo sumos skirtumo vidurkio – 399 Eur. (391 Eur + 406 Eur) / 2 - apeliacinės instancijos teismo nustatyta išlaikymo suma) – 327 Eur (pirmosios instancijos teismo priteista suma), kas sudaro 72 Eur. Už reikalavimą padidinti išlaikymo dydį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 19 Eur (72 Eur x 12 mėn. ? 864 Eur x 3 proc. x 75 proc.). Tačiau žyminis mokestis negali būti mažesnis už CPK nustatytą minimalią sumą, kuri, ją indeksavus teisės aktų nustatyta tvarka, sudaro 23 Eur. Atsižvelgiant į tai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 23 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

73. Iš viso iš atsakovo priteistina 57 Eur žyminis mokestis valstybei.

74. Dukters atveju ieškinys patenkintas 67 proc. (452 Eur / 679 Eur) x 100 proc.). Sūnaus atveju – 59 proc. (399 Eur / 679 Eur) x 100 proc.). Laikytina, kad ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo padidinimo buvo patenkinti 63 proc. ((67 proc. + 59 proc.) / 200 proc.).

75. Iš atsakovo taip pat priteistinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos 299,25 Eur (475 Eur x 63 proc.) išlaidos už advokato pagalbą ieškovei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

76. Atsakovas patyrė 1 000 Eur advokato pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus – 2025 m. rugpjūčio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1733 ir 2025 m. liepos 16 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1006428 – 500 Eur. Taip pat pateikė 2025 m. rugpjūčio 15 d. banko pavedimą 500 Eur sumos.

77. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2025 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 2 387 Eur, todėl atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, jog maksimalus priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą šioje byloje sudaro 3 103,10 Eur.

78. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas ir ieškinys patenkinti iš dalies (63 proc.), proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovės atsakovui priteistina 370 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės T. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo ir ją išdėstyti taip:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2403-391/2018 dalį dėl išlaikymo iš atsakovo I. Ž. (I. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams A. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. Ž. (I. Ž.), gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisimo.

Priteisti iš atsakovo I. Ž. dukrai A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 452 Eur išlaikymą, mokamą iki einamojo mėnesio 20 dienos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. rugsėjo 26 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo I. Ž. sūnui I. Ž. (I. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 391 Eur, mokamą iki einamojo mėnesio 20 dienos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. rugsėjo 26 d.) iki 2025 m. rugsėjo 9 d. Nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. iš atsakovo I. Ž. sūnui I. Ž. (I. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymą po 406 Eur, mokamą iki einamojo mėnesio 20 dienos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise palikti vaikų motiną T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo I. Ž. 57 Eur žyminį mokestį valstybei.

Priteisti iš atsakovo I. Ž. valstybei 299,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, šią sumą nurodant sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės T. S. atsakovui I. Ž. 370 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.