Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei D. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. vasario 27 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT- ANR_N -309-2025 (ROIK: 25266607495).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio nusižengimo teisena pradėta pagal T. S. (toliau – ir Pareiškėja) pranešimą spręsti klausimą dėl tėvo valdžios panaudojimo priešingai nepilnamečių vaikų interesams, dėl teismo nutartimi nustatytos tėvo bendravimo tvarkos su vaikais nevykdymo ir tėvo valdžios panaudojimo priešingai vaikų interesams.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad T. S. 2024 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių dėl teismo nutartimi nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nevykdymo ir tėvo valdžios panaudojimo priešingai vaikų interesams. Kartu su prašymu pateikė dokumentus, kurie galėtų padėti vertinti ir šio prašymo pagrįstumą. 2024 m. spalio 30 d. vadovaujantis ANK 73 straipsnio 1 dalimi I. Ž. buvo surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas ir skirta nuobauda – įspėjimas. Taip pat T. S. 2024 m. lapkričio mėnesį nurodė, kad I. Ž. nesilaikė teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, neįvykdė paties siūlomų susitarimų, atgrasiai susirašinėjo su vaikais. Neskirdamas vaikams laiko ir neieškodamas galimybių būti su vaikais, manipuliuodamas situacijomis, vaikų tėvas neabejotinai nevykdo ir kitų tėviškų pareigų: nuosekliai auklėti, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, valios ir įpročių formavimu. Vaikai ne tik negauna reikiamo tėvo dėmesio, bet jiems yra daroma žala, kuri neabejotinai turi pasekmes jų raidai. Ji nuolatos kreipiasi į antstolius dėl bendravimo tvarkos vykdymo užtikrinimo, ir baudos skyrimo už bendravimo tvarkos nevykdymą, tačiau antstolis jokių efektyvių veiksmų nesiima. Vaikų tėvas neinformuoja apie neplanuojamus bendravimus su vaikais pagal teismo nustatytą tvarką, todėl šeima yra nuolatinėje nežinioje. Per vaikų rudens atostogas tėvas nebendravo su vaikais pagal nustatytą tėvo bendravimo tvarką. Tėvas neužtikrina nuoseklaus vaikų išlaikymo teikimo. Šiuo metu yra susikaupusi skola siekianti virš 1000 Eur. Tėvas siūlo vaikams veiklas ir kompensacijas, tačiau jų neįvykdo. Tėvas negebėdamas susiplanuoti savo ir vaikų bendravimo pagal teismo nustatytą tvarką, tuo pačiu ir nepasirūpina vaikų prigimtiniais poreikiais bendrauti su tėvu, nedalyvauja jų gyvenime, neprisideda prie jų ugdymo ir pamokų ruošos, neseka vaikų ugdymosi rezultatų, nesirūpina jų sveikata, neprisidėjo prie vaikų ortodontinio gydymo klinikų paieškų.

Nutarime taip pat nurodoma, kad I. Ž. nori ir deda daug pastangų, kad susitikti ir bendrauti su vaikais, siūlo įvairius variantus, kaip kartu praleisti su jais laiką, klausia vaikų kaip jie norėtų praleisti laiką su tėvu. Tačiau dukra A. dažnai tėvo siūlomus variantus atmeta, todėl su tėčiu 2025 m. bendravo tik du kartus. Tėtis nurodė, kad buvo labai šalta trečiadienį, todėl jis nuvežė ją į mokyklą, kas antrą savaitgalį pagal teismo nustatytą tvarką tėvas nori susitikti su vaikais, tačiau jie atsisako. Tėvas nurodė, kad atvejo vadybininkė sudarys galimybę tėvui susitikti su vaikais kartu su psichologe, kad išspręsti tėvo ir vaikų bendravimo problemas. I. Ž. pergyveno, kad šiuo metu neturi sąlygų tinkamai užtikrinti vaikų komforto ir saugumo, kadangi neturi tinkamo gyvenamojo ploto, nes stato namą, todėl šiuo metu neturi tinkamų sąlygų pasirūpinti vaikų pamokomis. Tėvas labai nori pasirūpinti sūnaus sportine veikla, siūlė motinai, tačiau motina teigė, kad tėvas su sūnumi turi bendrauti antradienį ir ketvirtadienį, o treniruotės vyksta pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį. Sūnus labai nori, tačiau mama nesutinka. I. Ž. paaiškino, kad domisi vaikų sveikata, paklausia pas vaikus, kaip jie jaučiasi, tačiau su jų šeimos gydytoja nebendrauja.

Nutarimas grindžiamas tuo, kad I. Ž. rūpinasi savo vaikais, bendrauja su jais, siūlo jiems įvairius variantus kaip susitikti, tačiau dažnai vaikai nesutinka, visada vaikų paklausia, kaip sekasi mokykloje, kokia jų sveikata, bendradarbiauja su socialine darbuotoja. Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus Pagalbos plane nurodoma, kad I. Ž. pagalbos plano rekomendacijas vykdo, lankė individualias pozityvios tėvystės konsultacijas, atsižvelgia į rekomendacijas. Įvertinus visas anksčiau išdėstytas aplinkybes nepakanka duomenų, kad I. Ž. netinkamai atlieka savo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnio pagrindu teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 10 iki 100 eurų.

Tėvų valdžios turinys detalizuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis; nesant asmens kaltės negalima jo administracinė atsakomybė.

Skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo teisena I. Ž. atžvilgiu nutraukta, konstatavus, jog byloje nepakanka duomenų, kad I. Ž. netinkamai atlieka savo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje, numatytą CK 3.155 straipsnyje ir, atsižvelgiant į tai, kad I. Ž. veikose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 2 dalyje, sudėties, administracinio nusižengimo bylos teisena, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalimi, nutraukta.

Iš Pareiškėjos 2024 m. gruodžio 10 d. prašymo matyti, jog kreipdamasi į Tarnybą, ji siekė, kad I. Ž. būtų patrauktas atsakomybėn už tai, jog tinkamai nevykdo 2018 m. spalio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos bendravimo tvarkos, tai vertindama kaip tėvo valdžios panaudojimą priešingai vaikų interesams. Taip pat pateikė vaikų ir tėvo bei jos susirašinėjimus.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta tokia I. Ž. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. Ž. ir I. Ž. tvarka:

„1. vaikų tėvas I. Ž. bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį po vaikų užsiėmimų ugdymo įstaigose, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigų ar iš vaikų gyvenamosios vietos 17.00 val. ir pristatydamas vaikus tą pačią dieną į vaikų gyvenamąją vietą iki 20.30 val., vaiko tėvui šiomis dienomis kontroliuojant vaikams užduotų namų darbų atlikimą;

2. (3.) vaikų tėvas I. Ž. bendrauja su vaikais kiekvienos lyginės savaitės savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir pristatydamas vaikus į gyvenamąją vietą iki 19.30 val.;

4. vaikų tėvas I. Ž. bendrauja su vaikais vaikų ir savo vasaros atostogų metu 14 dienų nepertraukiamai;

5. vaikų tėvas I. Ž. bendrauja su vaikais kitu, tvarkoje nenumatytu, bet su vaikų motina T. S. suderintu laiku, suderintoje vietoje.“

Šiuo metu pareiškėjos ir suinteresuoto asmens vaikams yra (duomenys neskelbtini) (A. Ž.) ir beveik (duomenys neskelbtini) (I. Ž.) metų, t. y. yra vaikai jau yra paaugliai, turintys savų interesų.

Iš teismo posėdžių metu dalyvių išsakytų paaiškinimų matyti, jog pareiškėja siekia, jog I. Ž. besąlygiškai laikytųsi aukščiau nurodytos tvarkos, tuo tarpu I. Ž. nurodo, jog tokios tvarkos laikytis nepavyksta dėl įvairių priežasčių, tarp kurių tiek priežastys, susiję su jo negalėjimu užtikrinti vaikams saugių gyvenimo sąlygų (neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, statėsi garažą / namą), tiek darbo grafikas, ligos, tiek – pačių vaikų nenoras leisti laiką su tėvu, vietoj tėvo pasirenkant draugus, kompiuterį ir pan. Pažymėtina, jog pati pareiškėja neneigė, kad vaikai kartais atsisako susitikti ir bendrauti su tėvu. Tačiau, teismo vertinimu, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vaikų argumentuose, dėl ko jie atsisako su tėvu bendrauti, atsispindi ne tai, kad tėvas siektų bendravimo per retai, o tai, kad bendravimo su tėvu laikas dukrai nuobodus, nepatinkantis, tėvas stengiasi išleisti kuo mažiau pinigų, važiuoja pas močiutę, kur pykstasi ir pan. Be to, dukrai nepatinka tėvo pastabos dėl (duomenys neskelbtini) (pvz., b. l. 136-137). Tuo tarpu sūnus nurodė, kad kartais jis tomis dienomis, kai turėtų matytis su tėvu, su mama turi važiuoti į kaimą ar į kokią parduotuvę apsipirkti. Be to, vaikas pripažino, kad yra ir pats parašęs tėvui, kad nenori susitikti (b. l. 132-133). Taip pat sūnus Tarnybos atstovams paaiškino, kad būna savaičių, kai su tėčiu susisiekia ir susitinka 3 k./sav., būna, kad kartais visai nesusirašo ir nesusitinka. Taip pat vaikinas nurodė, kad žino, jog yra nustatyta bendravimo tvarka, tačiau jos nėra laikomasi. Būtų gerai bendrauti pagal nustatytą grafiką, tačiau kartais susitinka su draugais, ruošiami namų darbai (b. l. 20).

Kita vertus, iš proceso dalyvių paaiškinimų teismo posėdžių metu, į bylą pateiktų susirašinėjimų, matyti, jog esminiai nesutarimai tarp šalių kyla dėl finansinių priežasčių – pareiškėjos siekio, kad suinteresuotas asmuo skirtų daugiau lėšų vaikų išlaikymui. Apskritai, iš pareiškėjos komentarų susirašinėjimuose, kyla abejonių, jog būtent piniginis, o ne bendravimo tvarkos, klausimas jai yra prioritetinis – ji ne tik Tarnybos darbuotojams kaip problemą įvardija tai, kad vaikų tėvas stengiasi su vaikais rinktis pramogas, kurios nieko nekainuoja (b. l. 134), bet iš vaikų pasisakymų matyti, jog vaikų nuomonėje atsispindi motinos požiūris (vaikai pasirenka pinigus kaip kompensaciją už tėvo negalėjimą bendrauti dėl ligos, neįdomios pramogos, kurioms nereikia leisti pinigų, b. l. 37, 40, 136).

Be to, matyti, kad ir pati pareiškėja ne visais atvejais laikosi bendravimo tvarkos, suplanuodama savo veiklas su vaikais tėvo bendravimo dienomis (pvz., b. l. 38). Taip pat iš pateiktų susirašinėjimų matyti pareiškėjos nelankstumas dėl bendravimo tvarkos pakeitimų – tėvas siūlė sūnų vesti į (duomenys neskelbtini) treniruotes pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, tačiau pareiškėja akcentavo namų darbus ir raštišką bendravimo tvarkos keitimą (b. l. 115).

Taip pat pažymėtina, jog tiek teismo posėdžių metu, tiek iš šalių susirašinėjimų matyti, jog pareiškėja principingai reikalauja, kad vaikų tėvas su vaikais ruoštų namų darbus. Tačiau visų pirma, pažymėtina, jog vaikai jau yra tokio amžiaus, kai namų darbus galėtų ir turėtų ruošti patys, antra – I. Ž. aiškiai įvardijo, jog jis yra baigęs ne lietuvių mokyklą ir negali tokio amžiaus vaikams padėti su pamokų ruoša. Be to, neturėdamas pastovios gyvenamosios vietos, jis ilgą laiką net neturėjo kur vaikų nusivesti (o kaip matyti iš jų susirašinėjimų su tėvu, pas močiutę vaikai nenori). Taigi, teismo vertinimu, negalima daryti išvados, jog namų darbų neruošimas kartu su vaikais, vaikams esant tokio amžiaus (beveik (duomenys neskelbtini) metų), jiems daro žalą ir gali būti laikoma tėvo valdžios nepanaudojimu ar panaudojimu priešingai vaiko interesams.

Taip pat Pareiškėja teismo posėdžių metu išreiškė nepasitenkinimą, kad dėl bendravimo su vaikais tėvas tariasi tiesiogiai su vaikais, o ne su ja. Šiuo aspektu pažymėtina, jog teismo sprendimu nustatytoje bendravimo tvarkoje I. Ž. nėra numatyta pareigos dėl bendravimo su vaikais tartis būtent su Pareiškėja. Todėl vaikams esant beveik (duomenys neskelbtini) metų, darytina išvada, jog tarimasis dėl susitikimų tiesiogiai su vaikais, vaikų teisėtų interesų nepažeidžia.

Galiausiai, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjos bendravimas su vaikų tėvu dažnu atveju yra žeminančio pobūdžio (pvz., vadinimas „tetuku“, į susirašinėjimą įtraukiant pašalinius asmenis, t. y. Tarnybos darbuotojus, b. l. 143 ir kt.), taip pat į antstolius, Tarnybą kreipiamasi itin dažnai, pareiškėja turi netgi sukaupusi visą segtuvą dokumentų (b. l. 138, 151-157, 164-174).

Teismo vertinimu, akivaizdu, jog Pareiškėja siekia bet kokią ginčo situaciją spręsti pasitelkiant teisėsaugos institucijas, o ne bendradarbiavimą. Tačiau vien Pareiškėjos kreipimasis į institucijas savaime nereiškia, jog vaikų interesams yra daroma žala. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus teismo posėdžių metu, darytina išvada, jog nors I. Ž. preciziškai nesilaiko teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, tačiau negalima daryti išvados, jog toks bendravimo tvarkos nesilaikymas yra tokio masto, jog būtų peržengęs civilinio proceso ribas (t. y. sprendimo vykdymas yra pavestas antstolių kompetencijai) ir asmeniui turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. Be to, įvertinus vaikų nuomones, išsakytas Tarnybos atstovams, matyti, jog precizišku bendravimo tvarkos nesilaikymu vaikų teisėms ir teisėtiems interesams žala nėra daroma – patys vaikai yra tokio amžiaus, kai jie turi ir savų interesų, pomėgių bei ne visuomet nori leisti laiką būtent su tėvu.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Tarnyba įrodymus įvertino tinkamai ir padarė teisingą išvadą, jog I. Ž. veika neturi tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaikų interesams ar kito administracinio nusižengimo požymių, todėl nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta teisėtai ir pagrįstai. Tai sudaro pagrindą skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

palikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. vasario 27 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-309-2025 (ROIK: 25266607495) nepakeistą ir pareiškėjos T. S. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.