- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- 1-901-1057/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50457-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- R. G., G. K.
- Nukentėjusysis
- D. B.
- Advokatai
- Mindaugas Klemenis, Kęstutis Petrauskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje:
G. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, padarymu,
R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda,kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. K. sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. G., laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iki 2021 m. sausio 3 d., turėdami tikslą sukelti D. B. baimę, nerimą, nesaugumo jausmą – jis (G. K.) iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), būdamas prisijungęs prie telekomunikacijos bokštų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš viso 281 kartą ir R. G. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), būdamas prisijungęs prie telekomunikacijos bokštų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš viso 39 kartus, nuolat skambino į D. B. telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini) ir tiesiogiai arba per sutuoktinę R. B. jam grasino ir jį baugino, t. y.:
1)R. G., 2020 m. spalio 4 d. skambino nukentėjusiajam D. B. 13 kartų, tame tarpe apie 15.15 val. būdamas prisijungęs prie telekomunikacijos bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), pokalbio metu su D. B., šiam grasino sveikatai pavojinga veika: „Tu mane pagąsdinsi, tu tikrai gausi per snukį, aš tau sakau“, „prie V. prilįsi dar kartą, tikrai gausi per savo jobaną snukį, aišku tau ar ne?“, „tu dar mane pagąsdink, tai aš tave atvažiuosiu tikrai perpisiu, akiny tu jobanas. Tu dar prilįsi prie V. arba prie I., tikrai gausi per snukį“, „Ir tavo ožka dar gaus per snukį irgi“;
2)G. K. 2020 m. spalio 6 d. skambino nukentėjusiajam D. B. 2 kartus, 2020 m. spalio 13 d. skambino 6 kartus, tame tarpe 2020 m. spalio 13 d. 22.36-22.40 val. į ,,Viber“ programėlę parašė grasinančio pobūdžio žinutes: „Kas yra apsišikai?“, „Rytoj I. ir V. nesumokate už vandenį skolos 200 eur“, „Aš pratęsiu žaidimą“, „Pamatysit.Galvoji taip viskas praeis nė velnio“, „Maksimum Jums liko mėnesis (duomenys neskelbtini) gyventi“, „Arba abu prarasite rabybę likusi gyvenimą“, „Aš Tau tą garantuoju debile“, „Per visus kanalus Jus užtrumpsiu“,
3) G. K. 2020 m. spalio 16 d. skambino 15 kartų, tame tarpe apie 20.29 val. G. K., būdamas prisijungęs prie telekomunikacijos bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), pokalbio metu su R. B., per ją D. B. baugino: „Prie mano sesės (duomenys neskelbtini) suteneris L. buvo prisiknisęs, nu pažiūrėkit kuom jam baigėsi, visas sudaužytas, rankos sulaužytos ir visa kita“;
4) G. K. 2020 m. gruodžio 13 d. nukentėjusiajam D. B. skambino 98 kartus, R. G. 26 kartus ir jį terorizavo, tame tarpe apie 20.03 val. G. K., būdamas prisijungęs prie telekomunikacijos bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), pokalbio metu su D. B., šiam netiesiogiai grasino sveikatai pavojinga veika: „aš tau sakau, aš atvažiuosiu - tu bėgsi per visus sodus, aš tau sakau, pamatysi“, „ką persiusi tu apsimyželis esi, aš tau sakau, tu (duomenys neskelbtini) tu nesirodyk, kada aš būsiu blet pas I. ir V., tu blet bėgsi per sodus, per vyšnias. Niekur nebėgsi? Pažiūrėsim.“ ir baugino: „Tai aš atvažiuosiu prie (duomenys neskelbtini) ir mes susimatysim, pamatysi. Mes pasikalbėsim. Asmeniškai“, „aš atvažiuosiu, patikėk, tau taip nesibaigs, žinok, mes asmeniškai pakalbėsim“, „mes susitiksim, D., aš tau pasakau“, „tu su manim realiai pakalbėk, ne per policiją, ne per pareiškimus, pamatysi. /.../ aš tau akis į akį pasakysiu, supranti? Atčkarike tu jobanas, aš jums karoče, tu pamatysi. Tu geriau (duomenys neskelbtini) apsišarvuok kantrybe, nes aš tau taip smegenis išpisiu, kad tu... Tu čia ant manęs pareiškimus rašai nuopisa?“, „tas šuo tave ir tą tavo lervą suplėšytų per pusę, tu supratai blet?“, „Žinok aš, kaip privažiuosiu, tai tu pamatysi, mes ne taip dar pakalbėsim. Mes vyriškai pakalbėsim.“, „/.../ bet už tą „praskruosiu“ tai tu pamatysi, aš tau sakiau vyriškai mes pakalbėsim “, „Už tą grasinimą, kad mane perskruosi, aš tau sakau, mes pakalbėsim vyriškai“;
5) G. K. 2020 m. gruodžio 19 d., skambino nukentėjusiajam D. B. 23 kartus ir jį terorizavo, įskaitant apie 21.26 val., būdamas prisijungęs prie telekomunikacijos bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), pokalbio metu su R. B., per ją D. B. baugino: „Nieko, aš davažiuosiu iki (duomenys neskelbtini), mes pakalbėsim, išsiaiškinsim.“ ir gąsdino nemalonumais, siejant juos su D. B. rašomais pareiškimais policijai: „Negali, nes bijot, kad aš jūsų video paviešinsiu. Aš tau sakau, aš paviešinsiu jūsų video“, „bet jeigu jūs dar kartą kažką padarot, pamatysi“, „Ir karoče, jeigu tą balso įrašą perduosi kažkam, pamatysi, aš paviešinu visiems, pamatysi, supratai?“.
6)G. K. 2020 m. gruodžio 20 d., apie 14.26 val. skambino nukentėjusiajam D. B. 21 kartą, įskaitant apie 14.26 val., būdamas prisijungęs prie telekomunikacijos bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), pokalbio metu su D. B., šiam grasino turtui ir galimai sveikatai pavojinga veika: „tu mane dapisai, aš tau sakau, aš privažiuosiu, turim pasišnekėti bachūriškai, supratai nachuj? /.../ tu kurva aš įeisiu pas tave su laiptinėm, per duris nachuj, supratai?“, „davai nusileisk, sakau, pakalbėsim, arba įeinu nachui per duris“ ir baugino: „Su savo ekspertizėm, su grasinimais, aš atvažiavau su tavim pasikalbėti, viskas.“, „viskas jau tuoj privažiuosiu“, „už mano grasinimus, už mano artimiesiems grasinimus, nachui turi... karoče leiskis myžniau tu“, „nusileisk jeigu nebijai, nusileisk! Tu pats taip pabandyk, nekaltą žmogų sudaužei prie laiptinės, nu davai, pabandyk“,
tokiu būdu jis (G. K.) veikdamas su R. G. tyčia sistemingai baugino D. B., naudodami psichinę prievartą. Šiais savo veiksmais G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.
R. G. sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. K., laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iki 2021 m. sausio 3 d., turėdami tikslą sukelti D. B. baimę, nerimą, nesaugumo jausmą – jis (G. K.) iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), būdamas prisijungęs prie telekomunikacijos bokštų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš viso 281 kartą ir R. G. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), būdamas prisijungęs prie telekomunikacijos bokštų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš viso 39 kartus, nuolat skambino į D. B. telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini) ir tiesiogiai arba per sutuoktinę R. B. jam grasino ir jį baugino, t. y.:
1) R. G., 2020 m. spalio 4 d. skambino nukentėjusiajam D. B. 13 kartų, įskaitant apie 15.15 val. būdamas prisijungęs prie telekomunikacijos bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), pokalbio metu su D. B., šiam grasino sveikatai pavojinga veika: „Tu mane pagąsdinsi, tu tikrai gausi per snukį, aš tau sakau“, „prie V. prilįsi dar kartą, tikrai gausi per savo jobaną snukį, aišku tau ar ne?“, „tu dar mane pagąsdink, tai aš tave atvažiuosiu tikrai perpisiu, akiny tu jobanas. Tu dar prilįsi prie V. arba prie I., tikrai gausi per snukį“, „Ir tavo ožka dar gaus per snukį irgi“;
2) G. K. 2020 m. spalio 6 d. skambino nukentėjusiajam D. B. 2 kartus, 2020 m. spalio 13 d. skambino 6 kartus, įskaitant 2020 m. spalio 13 d. 22.36-22.40 val. į ,,Viber“ programėlę parašė grasinančio pobūdžio žinutes: „Kas yra apsišikai?“, „Rytoj I. ir V. nesumokate už vandenį skolos 200 eur“, „Aš pratęsiu žaidimą“, „Pamatysit.Galvoji taip viskas praeis nė velnio“, „Maksimum Jums liko mėnesis (duomenys neskelbtini) gyventi“, „Arba abu prarasite rabybę likusi gyvenimą“, „Aš Tau tą garantuoju debile“, „Per visus kanalus Jus užtrumpsiu“,
3) G. K. 2020 m. spalio 16 d. skambino 15 kartų, įskaitantapie 20.29 val. G. K., būdamas prisijungęs prie telekomunikacijos bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), pokalbio metu su R. B., per ją D. B. baugino: „Prie mano sesės (duomenys neskelbtini) suteneris L. buvo prisiknisęs, nu pažiūrėkit kuom jam baigėsi, visas sudaužytas, rankos sulaužytos ir visa kita“;
4) G. K. 2020 m. gruodžio 13 d. nukentėjusiajam D. B. skambino 98 kartus, R. G. 26 kartus įskaitantapie 20.03 val. G. K., būdamas prisijungęs prie telekomunikacijos bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), pokalbio metu su D. B., šiam netiesiogiai grasino sveikatai pavojinga veika: „aš tau sakau, aš atvažiuosiu - tu bėgsi per visus sodus, aš tau sakau, pamatysi“, „ką persiusi tu apsimyželis esi, aš tau sakau, tu (duomenys neskelbtini) tu nesirodyk, kada aš būsiu blet pas I. ir V., tu blet bėgsi per sodus, per vyšnias. Niekur nebėgsi? Pažiūrėsim.“ ir baugino: „Tai aš atvažiuosiu prie (duomenys neskelbtini) ir mes susimatysim, pamatysi. Mes pasikalbėsim. Asmeniškai“, „aš atvažiuosiu, patikėk, tau taip nesibaigs, žinok, mes asmeniškai pakalbėsim“, „mes susitiksim, D., aš tau pasakau“, „tu su manim realiai pakalbėk, ne per policiją, ne per pareiškimus, pamatysi. /.../ aš tau akis į akį pasakysiu, supranti? Atčkarike tu jobanas, aš jums karoče, tu pamatysi. Tu geriau (duomenys neskelbtini) apsišarvuok kantrybe, nes aš tau taip smegenis išpisiu, kad tu... Tu čia ant manęs pareiškimus rašai nuopisa?“, „tas šuo tave ir tą tavo lervą suplėšytų per pusę, tu supratai blet?“, „Žinok aš, kaip privažiuosiu, tai tu pamatysi, mes ne taip dar pakalbėsim. Mes vyriškai pakalbėsim.“, „/.../ bet už tą „praskruosiu“ tai tu pamatysi, aš tau sakiau vyriškai mes pakalbėsim “, „Už tą grasinimą, kad mane perskruosi, aš tau sakau, mes pakalbėsim vyriškai“;
5) G. K. 2020 m. gruodžio 19 d., skambino nukentėjusiajam D. B. 23 kartus, įskaitant apie 21.26 val., būdamas prisijungęs prie telekomunikacijos bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), pokalbio metu su R. B., per ją D. B. baugino: „Nieko, aš davažiuosiu iki (duomenys neskelbtini), mes pakalbėsim, išsiaiškinsim.“ ir gąsdino nemalonumais, siejant juos su D. B. rašomais pareiškimais policijai: „Negali, nes bijot, kad aš jūsų video paviešinsiu. Aš tau sakau, aš paviešinsiu jūsų video“, „bet jeigu jūs dar kartą kažką padarot, pamatysi“, „Ir karoče, jeigu tą balso įrašą perduosi kažkam, pamatysi, aš paviešinu visiems, pamatysi, supratai?“.
6) G. K. 2020 m. gruodžio 20 d., apie 14.26 val.skambino nukentėjusiajam D. B. 21 kartą, įskaitant apie 14.26 val., būdamas prisijungęs prie telekomunikacijos bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), pokalbio metu su D. B., šiam grasino turtui ir galimai sveikatai pavojinga veika: „tu mane dapisai, aš tau sakau, aš privažiuosiu, turim pasišnekėti bachūriškai, supratai nachuj? /.../ tu kurva aš įeisiu pas tave su laiptinėm, per duris nachuj, supratai?“, „davai nusileisk, sakau, pakalbėsim, arba įeinu nachui per duris“ ir baugino: „Su savo ekspertizėm, su grasinimais, aš atvažiavau su tavim pasikalbėti, viskas.“, „viskas jau tuoj privažiuosiu“, „už mano grasinimus, už mano artimiesiems grasinimus, nachui turi... karoče leiskis myžniau tu“, „nusileisk jeigu nebijai, nusileisk! Tu pats taip pabandyk, nekaltą žmogų sudaužei prie laiptinės, nu davai, pabandyk“,
tokiu būdu jis (R. G.) veikdamas su G. K. tyčia sistemingai baugino D. B., naudodami psichinę prievartą. Šiais savo veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.
Pažymėtina, jog nukentėjusysis D. B. teismo prašė pakeisti kaltinimą ir G. K. ir R. G. kaltinti tuo, kad „ jie –sistemingai baugino žmogų naudodami psichinę prievartą, neturėdami teisėto pagrindo atvirai kitų asmenų naudai vertė perduoti turtą, bei panaudodami psichinę prievartą nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą kito asmens tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ir teisėtiems interesams, o būtent:
G. K. ir R. G., veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpyje nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iki 2021 m. sausio 3 d., turėdami tikslą sukelti nukentėjusiajam D. B. baimę, nerimą, nesaugumo jausmą - G. K. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), būdamas prisijungęs prie telekomunikacijos bokštų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš viso 281 kartą ir R. G. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), būdamas prisijungęs prie telekomunikacijos bokštų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš viso 39 kartus, nuolat skambino į nukentėjusiojo D. B. telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini)ir tiesiogiai arba per sutuoktinę R. B. jam grasino ir jį baugino, t. y.:
1. R. G. 2020 m. spalio 4 d. skambino nukentėjusiajam D. B. 13 kartų ir jį terorizavo, tame tarpe apie 15.15 val. būdamas prisijungęs prie telekomunikacijos bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), pokalbio metu su D. B., šiam grasino sveikatai pavojinga veika: „Tu mane pagąsdinsi, tu tikrai gausi per snukį, aš tau sakau“, „prie V. prilįsi dar kartą, tikrai gausi per savo jobaną snukį, aišku tau ar ne?“, „tu dar mane pagąsdink, tai aš tave atvažiuosiu tikrai perpisiu, akiny tu jobanas. Tu dar prilįsi prie V. arba prie I., tikrai gausi per snukį“, „Ir tavo ožka dar gaus per snukį irgi“;
2. G. K. tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus 2020 m. spalio 6 d. skambino nukentėjusiajam D. B. 2 kartus, 2020 m. spalio 13 d. skambino 6 kartus, tame tarpe 2020 m. spalio 13 d. 22.36-22.40 val. į ,,Viber“ programėlę parašė grasinančio pobūdžio žinutes: „Kas yra apsišikai?“, „Rytoj I. ir V. nesumokate už vandenį skolos 200 eur“, „Aš pratęsiu žaidimą“, „Pamatysitysi.“, „Maksimum Jums liko mėnesis (duomenys neskelbtini) gyventi konfliktiški asmenys Jūs. Visur priešai aplinkui.. “, „Arba abu prarasite rabybę likusi gyvenimą“, „Aš Tau tą garantuoju debile“, „Per visus kanalus Jus užtrumpsiu“, taip neteisėtai reikalaudamas susimokėti kitam asmeniui.
2020 m. spalio 16 d. skambino 15 kartų, tame tarpe apie 20.29 val. G. K., būdamas prisijungęs prie telekomunikacijos bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), pokalbio metu su R. B., per ją D. B. baugino: „Prie mano sesės (duomenys neskelbtini) suteneris L. buvo prisiknisęs, nu pažiūrėkit kuom jam baigėsi, visas sudaužytas, rankos sulaužytos ir visa kita“;
3. Tęsdami savo nusikalstamus veiksmus 2020 m. gruodžio 13 d. nukentėjusiajam D. B. G. K. skambino 98 kartus, R. G. 26 kartus ir jį terorizavo, tame tarpe apie 20.03 val. G. K., būdamas prisijungęs prie telekomunikacijos bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), pokalbio metu su D. B., šiam netiesiogiai grasino sveikatai pavojinga veika: „aš tau sakau, aš atvažiuosiu - tu bėgsi per visus sodus, aš tau sakau, pamatysi“, „ką persiusi tu apsimyželis esi, aš tau sakau, tu (duomenys neskelbtini) tu nesirodyk, kada aš būsiu blet pas I. ir V., tu blet bėgsi per sodus, per vyšnias. Niekur nebėgsi? Pažiūrėsim.“ ir baugino: „Tai aš atvažiuosiu prie (duomenys neskelbtini) ir mes susimatysim, pamatysi. Mes pasikalbėsim. Asmeniškai“, „aš atvažiuosiu, patikėk, tau taip nesibaigs, žinok, mes asmeniškai pakalbėsim“, „mes susitiksim, D., aš tau pasakau“, „tu su manim realiai pakalbėk, ne per policiją, ne per pareiškimus, pamatysi. /.../ aš tau akis į akį pasakysiu, supranti? Atčkarike tu jobanas, aš jums karoče, tu pamatysi. Tu geriau (duomenys neskelbtini) apsišarvuok kantrybe, nes aš tau taip smegenis išpisiu, kad tu... Tu čia ant manęs pareiškimus rašai nuopisa?“, „tas šuo tave ir tą tavo lervą suplėšytų per pusę, tu supratai blet?“, „Žinok aš, kaip privažiuosiu, tai tu pamatysi, mes ne taip dar pakalbėsim. Mes vyriškai pakalbėsim.“, „/.../ bet už tą „praskruosiu“ tai tu pamatysi, aš tau sakiau vyriškai mes pakalbėsim “, „Už tą grasinimą, kad mane perskruosi, aš tau sakau, mes pakalbėsim vyriškai“;
4. Tęsdami savo nusikalstamus veiksmus 2020 m. gruodžio 19 d. G. K. skambino nukentėjusiajam D. B. 23 kartus ir jį terorizavo, tame tarpe apie 21.26 val. G. K., būdamas prisijungęs prie telekomunikacijos bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), pokalbio metu su R. B., per ją D. B. baugino: „Nieko, aš davažiuosiu iki (duomenys neskelbtini), mes pakalbėsim, išsiaiškinsim.“ ir gąsdino nemalonumais, siejant juos su D. B. rašomais pareiškimais policijai: „Negali, nes bijot, kad aš jūsų video paviešinsiu. Aš tau sakau, aš paviešinsiu jūsų video“, „bet jeigu jūs dar kartą kažką padarot, pamatysi“, „Ir karoče, jeigu tą balso įrašą perduosi kažkam, pamatysi, aš paviešinu visiems, pamatysi, supratai?“.
5. Tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, 2020 m. gruodžio 20 d. skambino nukentėjusiajam D. B. 21 kartą, tame tarpe apie 14.26 val. G. K., būdamas prisijungęs prie telekomunikacijos bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), pokalbio metu su D. B., šiam grasino turtui ir galimai sveikatai pavojinga veika: „tu mane dapisai, aš tau sakau, aš privažiuosiu, turim pasišnekėti bachūriškai, supratai nachuj? /.../ tu kurva aš įeisiu pas tave su laiptinėm, per duris nachuj, supratai?“, „davai nusileisk, sakau, pakalbėsim, arba įeinu nachui per duris“ ir baugino: „Su savo ekspertizėm, su grasinimais, aš atvažiavau su tavim pasikalbėti, viskas.“, „viskas jau tuoj privažiuosiu“, „už mano grasinimus, už mano artimiesiems grasinimus, nachui turi... karoče leiskis myžniau tu“, „nusileisk jeigu nebijai, nusileisk! Tu pats taip pabandyk, nekaltą žmogų sudaužei prie laiptinės, nu davai, pabandyk“.
Tokiais savo veiksmais G. K. ir R. G. kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje.“.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. K. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Situacija prasidėjo darbe. B. buvo pateikęs dokumentaciją, paliko žurnalą, deklaraciją. Praėjus laikui jis jam pasakė, kad trūksta dokumentų. Gal jis pradangino specialiai. Prasidėjo įtampa darbe. Dirbo nuo 2019 metų gegužės iki 2020 rugsėjo mėnesio. Jį atleido iš darbo anksčiau, R. išėjo iš darbo po pusės metų. Jis pradėjo kištis į darbus, kurie pagal pareigybes jam nepriklausė. Turi el. laiškų, kur jis bandė kištis, perlipti per galvą. Pradėjo teikti melagingą informaciją akcininkams, įsiteikti jiems. Iš direktoriaus, M. G.,gavo patarimą, kad darbe nekonfliktuotų su B., nes jis viską kitaip perverčia akcininkams. To pasekoje prasidėjo spaudimas jam ir žmonai išeiti iš darbo. Žmona parašė prašymą ir išėjo be jokių išeitinių. Pateikė savo sąlygas, kad išmokėtų išeitines ir atsiskaitytų su jo įmone. Įmonė šiame objekte atliko darbų už 23 000 Eur. Pasiėmė nedarbingumą, kol išsispręs situacija. Pateikė prašymą atostogoms. Atostogų metu jį atleido iš darbo už pravaikštas. Kreipėsi į teismą, kad neteisėtai atleido. Su jo įmone už atliktus darbus neatsiskaitė. B. skambino jo žmonai, kad nori pateikti informaciją dėl jos vyro. Jo žmona pasakė, kad jos tai nedomina ir padėjo ragelį. Kartu su R. G. neskambino.Skambino ir darbiniais klausimais. Iš B. buvo grasinimas.Buvo užpulta jo sesuo dėl šuns. Jo seserį puolė psichologiškai.Terorizavimas, tai buvo pastatytas automobilis ant kelio, kad apvažiuotų.Fiziško sesers puolimo nebuvo. Tuo metu kartu jau nedirbo.Kai jis atvažiuodavo jis išvažiuodavo. Jis neateidavo su juo pasikalbėti kaip vyras su vyru. Perklausant garso įrašus galimai jo balsas.Su L. išsigalvojo. Žmonės nebuvo įbauginti, jei būtų įbauginti jie nebūtų sode. Žinojo apie sesės, ,,švogerio“ konfliktą, bet tų dalykų nepainiojo. 4 epizodas - jis turėjo atsakyti už savo veiksmus. Tai jo išgėrusio pokalbis dėl video.Video nufilmavo sesuo. Įrašas darytas (duomenys neskelbtini). Video atsirado į veiksmo atoveiksmį. Norėjo, kad jie paliktų seserį ramybėje. Vanduo, tai pradžia, po to sesers atleidimas iš darbo. Dėl to, kad atleido jo seserį, prisidėjo jo draugė, direktorė.Viskas prasidėjo nuo jo (nukentėjusiojo)žmonos. B. sakė jo seseriai, kad ji ilgai čia negyvens, todėl jis tai pakartojo jiems žinutėse.Sesuo dėl to kreipėsi į policiją.Sutartį dėl vandens rašė pats. Konfliktas dėl 60 Eur. Buvo sutrikę jo nervai. Po sausio 3d. nebeskambino, nes pas B. buvo pareigūnė, gražiai paprašė, kad neskambintų.Per vieną apklausą buvo vartojęs alkoholio, jo neturėjo apklausinėti. Tada sakė neteisybę.Asmeniškai nematė, kad terorizavo seserį, tik sesuo sakė.
Pareigūnai prašė neskambinti du kartus. Bet skambino pavartojęs alkoholio.Jis turi daug pažinčių, nuo kasininkių iki statybų savininkų, direktorių, vadovų. Negali atsakyti, kodėl nepapildė prie apklausų. Apklausoje savo ranka papildė galimai dėl to, kad apklausa vyko su advokatu.Apklausos vyko be advokatų ir be konsultacijų. Skambučiais nesiekė, kad B. su V. sudarytų sutartį dėl gręžinio. V. prašė, kad paruoštų sutartį. Surašė bendrą sutartį, neįrašant pavardžių. Sutartį turi turėti B. ir V. Sutartis išsiųsta el. paštu. Kaimynai buvo sutarę pasidaryti gręžinį ir pasidalinti išlaidas.60 Eur suma yra ta, kad B. tiek išnaudojo vandens.Prisidėjo, kad kaimynai spręstų problemas, tai įsikišimas, sureguliavimas, gal daugiau noras.Į ,,Viber“ dėl 200 Eur rašė išgėręs. Dabar yra adekvatus ir atsako, tai ką sakė.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas G. K. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, esmė jam aiški. Yra gydęsis (duomenys neskelbtini). Pranešime nurodytą D. B. pažįsta ir pripažįsta, kad viskas kas surašyta pranešime, tai kad skambino ir ką sakė yra tiesa. D. B. pažįsta apie (duomenys neskelbtini) mėnesius. Jis yra jo sesers I. J. kaimynas, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Jo sesuo ne kartą yra pasakojusi, kad šalia gyvena kaimynas D. B. ir jo žmona R. B.. Su jais jo sesuo nesutaria, kadangi pastarieji nemokėjo už vandenį, kurį buvo kartu su kaimynais sutarę įsivesti išgręžiant gręžinį ir pastačius skaitliuką. Ji paprašė pastarųjų susimokėti už vandenį, o jie atsisakė. Taip pat jie specialiai statė automobilius ant kelio, tam kad jo sesuo negalėtų patekti į savo kiemą, ko pasekoje turėdavo važiuoti aplinkui. Vėliau R. B. pasirūpino, kad jo sesę atleistų iš darbo ir tai yra pasakiusi tiesiogiai jo seseriai. Nuo 2020 vasario iki rugpjūčio mėnesio, jis dirbo su D. B., kadangi jų įmonė, kurioje jis dirbo ((duomenys neskelbtini)) buvo dukterinė įmonė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įmonės, kurios (duomenys neskelbtini) buvo D. B.. Jų santykiai buvo darbiniai. Jokių konfliktų nebuvo. Jis buvo užsakovas, o pareigos jų buvo vienodos, todėl turėjo bendradarbiauti. Tada nuo 2020 rugpjūčio mėnesio D. B. pradėjo jį spausti darbiniuose reikaluose. Nuolat skambino, nuolat el. paštu rašydavo nurodymus. Į ką jis į vieną jo laišką atrašė, kad visus klausimus spręs su jo vadovais. Po šio jo teksto jis daugiau su juo nebendravo. Apie rugsėjo pabaigą, jis su R. B. pradėjo labai negražiai elgtis su jo seserimi. Pradėjo kurti nebūtas situacijas, kad sesers šuo sudarkė jų šiltnamį, nors sesuo yra apsitvėrus nuo šių kaimynų aukščiausia tvora ir tas šuo negalėdavo išbėgti. Po šio įvykio net įsimontavo vaizdo kameras, tam kad R. B. ar D. B. negalėtų jos apkaltinti nebūtais dalykais. R. B. yra sesei pasakiusi, kad ,,pasirūpins“ jos šunimi. Tada jis neiškentęs tokio jų neteisingo elgesio pradėjo skambinti iš savo telefono (duomenys neskelbtini) į D. B. telefoną. D. telefono nurodyti negali, nes išsitrynė. Rašė D. B. 2020 m. spalio 13 d., apie 20:54 iki 22:48 val. ,,viber“ programėle, naudojantis tel(duomenys neskelbtini) ,,Atsipisk nuo I. tu ir Tavo lerva, Arba abu prarasite ramybę likusį gyvenimą, jis tau garantuoja debile, per visus kanalus užtrumpins, Rytoj I. ir V. nesumokate už vandenį 200 eurų jis pratęsia žaidimą, pamatysite“. Sakydamas ,,prarasite ramybę“, ,,per visus kanalus užtrumpinsiu“– tokiais žodžiais norėjo, kad D. B. su savo žmona atstotų nuo jo ir jo sesers. Turėjo omenyje, kad skambinės ir terorizuos juos. 2020 m. gruodžio 13 d. pokalbio su D. B. metu sakė ,,per visus sodus, per vyšnias, vyriškai pakalbėsim, gausi nuokruša“, norėjo kad D. išsigąstų. Toliau 2020 m. gruodžio 19 d. skambino nukentėjusiajam D. B. 23 kartus, 2020 m. gruodžio 20 d. skambino D. B. 21 kartą, iš kurių atsiliepus nukentėjusiajam pokalbio metu sakė ,,Aš tuoj (duomenys neskelbtini) būsiu, nusileisk prie padjezdo, pašnekėsim..turim pasišnekėti bachūriškai, tu kurva įeis pas tave su laiptine, per duris naxuj, supratai?“. Atsako, kad visais atvejais jis skambino tik tam, kad pagąsdinti D. ir kad jis susiprastų ir nepriekabiautų prie jo sesers. Jis tikrai neketino jo ieškoti ir trikdyti jam sveikatą, tuo metu jis buvo (duomenys neskelbtini) mieste ir tikrai neketino niekur važiuoti. Norėjo padaryti psichologinį spaudimą šiam asmeniui, kad jis suprastų, kad nei jo, nei sesers jo, jis negąsdins ir neapkaltins nebūtais dalykais. Taip pat jis skambino D. B. 2021 metų sausio 2 dieną 35 kartus, 2021 m. sausio 3 d. 45 kartus, tikslas buvo tas pats, morališkai taip pat drumsti jam ramybę, kaip jis drumstė jo sesei ramybę. R. B. atsakė į savo vyro telefoną maždaug apie 14 kartų. Ji jam atsakydavo, kad tai jos numeris ir kodėl jis skambina jai, nors jis puikiai žinojo, kad tai jos vyro tel. numeris, kadangi R. numerio jis neturi ir jai nei karto neskambino. Ji pati atsiliepdavo į vyro mobilųjį ir kalbėdavo su juo. Pastaroji neigdavo, kad kenkia jo seseriai. Ji perspėdavo jį, kad ji įrašinėja jo pokalbį. O jis tikrai kalbėjo įžeidžiančiai ir stengėsi kuo labiau įžeisti ją tam, kad ji taip pat prarastų ramybę, taip kaip po jos išpuolių praranda ramybę jo sesuo. Ką tiksliai yra jai pasakęs negali pasakyti, tiesiog nesusivaldydavo emociškai ir kalbėjo kas papuolė. Jis ne kartą sakė R. ir D., kad jie yra suaugę žmonės ir kad susitaikytų su kaimynais, kad nueitų pas jo seserį ir atsiprašytų, iškeptų šašlykų ir tuo viskas pasibaigtų, bet jie taip nedarė, toliau elgėsi taip lyg nieko nebūtų buvę. Su R. G. draugai. Jis puikiai žino visą situaciją. Jis taip pat yra skambinęs D. B.. Tik kada ir ką sakė, jis nurodyti negali. Tai buvo ne prie jo. Jis jam tiesiog pasakojo. Kokiu tikslu jis skambindavo, jis atsako, kad tuo pačiu kaip ir jis. Jis pažinojo jo sesę ir jį, kad D. B. paskambinęs jį taip pat išgąsdins, sukels baimę. Skambinti D. B., jis R. G. neprašė. Nori pažymėti, kad savo skambučiais siekė kad asmuo jaustųsi taip kaip jautėsi jo sesuo. Jokių konkrečių ketinimų D. B. sveikatai sutrikdyti jis neturėjo. Jiems nustojus terorizuoti jo seserį, taip pat nustojo jiems skambinti ir jis (t.3, b.l. 26-29).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai įtariamuoju apklaustas G. K. parodė, kad lieka prie savo ankščiau duotų parodymų kuriuos davė 2021 m. vasario 26 d. įtariamojo apklausos protokole ir nori juos papildyti. Nori parodyti, kad T. Š. pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metus su juo yra kolegos. Tiksliai negali pasakyti, tačiau laikotarpiu nuo 2020 metų gruodžio mėnesio pabaigos iki 2021 metų sausio vidurio, nurodytame laikotarpyje kažkuriuo metu buvo kartu su T. Š., kartu su juo važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Jis ir T. buvo išgėrę alkoholinių gėrimų, kiek tiksliai pasakyti negali. Jis užsiminė T., jog telefonu bendravo su D. B. (kokia tai diena buvo negali pasakyti, nes neprisimena), pasakė jam jog D. B. savo šiukšlės išmetinėja pamiškėj, o ne tam skirtoje vietoje, taip pat papasakojo jam, apie vykstančius nesutarimus kuriuos minėjo ankščiau. T. Š. juoko forma pasakė, jog reikia D. B. paskambinti ir pasakyti, jog susimokėtų baudą už šiukšlinimą gamtoje. T. Š. paprašė jo D. B. telefono numerio ir jis davė jam jo telefono numerį. Jis nežino kiek kartų skambino T. Š. D. B., atsimena, kad pokalbis buvo trumpas, juoko forma, jų pokalbis vyko per garsiakalbį. Atsimena, kad T. prisistatė kaip ,, (duomenys neskelbtini)“ (jis taip prisistatė norėdamas pajuokauti, kadangi šį pravardė yra iš serialo), taip pat T. pasakė, kad D. B. yra skoloje (galimai sakė 15 eurų) už šiukšlinimą. Daugiau detalių neprisimena. Nori pasakyti, kad tai nebuvo reketavimas, nebuvo tiesioginis grasinamas paimti iš D. B. pinigus, ar jį įbauginti. Skambutis buvo su tikslu, pajuokauti, bei taip pat drumsti jam ramybę kaip jis drumstė jo sesei ramybę. Taip pat nori papildyti, kad prasidėjus ikiteisminiam tyrimui D. B. ir jo šeima nebegrasina ir neterorizuoja jo šeimos, o ypatingai jo sesės, todėl jis taip pat nebeskambina D. B.. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neturi (t.3, b. l. 32).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas G. K. parodė, kadpranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas 2021 m. spalio 6 d., bei suprantamas, dėl jam inkriminuojamos veikos visiškai nepripažįsta. Kadangi 2020 m. rugsėjo 14 d. su D. B. nebendravo telefonu ir jam negrasino. Taip pat 2020 m. spalio 4 d., 2020 m. spalio 16 d., 2020 m. gruodžio 13 d., 2020 m. gruodžio 19 d., 2020 m. gruodžio 20 d., 2020 m. spalio 13 d.D. B. neskambino ir jam negrasino. Šiuo laikotarpiu tiksliai negali pasakyti, bet galimai taip kaip nurodytą pranešime apie įtarimą, maždaug apie 4 mėnesius vartojo alkoholinius gėrimus, būdavo kompanijose, bei su pažįstamais, draugais kalbėdavo apie nesutarimus su D. B., galimai pažįstami/draugai galėjo pasiimti jam priklausantį telefoną, kuris būdavo visiems matomoje vietoje ir paskambinti D. B.. Todėl galimai minėtomis datomis skambino ir grasino jo pažįstami/draugai, kurių duomenų jis neatsimena, kadangi buvo skirtingos kompanijos. Kas tiksliai skambino ir grasino nurodyti negali. Kokiu tikslu jo pažįstami su kuriais išgėrinėdavo skambino ir grasino iš jo telefono, jis pasakyti negali, tačiau mano, kad dėl to, jog jis daug pasakodavo apie nesutarimus, kuriuos anksčiau minėjo su D. B.. Taip pat nori paminėti, kad D. B. jam grasino, pats jam skambindavo, sakydavo, kad jį praskruos, viskas vyko dėl minėtų nesutarimų, taip D. B. grasino jo sesei, kuri norėjo rašyti pareiškimą, tačiau policijos įstaiga pareiškimo nepriėmė galimai, dėl to, kad D. B. turi pažįstamų policijos pareigūnų. Taip pat jo sesė kvietė policijos pareigūnus, kadangi D. B. su žmona grasino nunuodyti jos šunį, terorizavo, bei psichologiškai trikdė. Tačiau kažkokiu būdu D. B. apie tai sužinojo ir pasišalino. Dėl šių įvykių jo sesuo pasistatė vaizdo stebėjimo kameras, dėl savo ir šeimos narių saugumo. Jis pats nesikreipė su pareiškimu į policijos įstaiga, kadangi rimtai nežiūrėjo į grasinimus iš D. B.. 2020 metais rugpjūčio mėnesį gydėsi nuo (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), kiek laiko tiksliai negali pasakyti, maždaug kelias dienas. Šiuo metu yra taip pat užsiregistravęs gydimuisi nuo (duomenys neskelbtini) pas savo šeimos gydytoja, (duomenys neskelbtini). Tyrėjai parodžius vieną iš garso įrašų pavadinimų call_20-03-17-IN-amr, savo balso jis neatpažįsta, kieno tai balsas galėtų būti jis nežino (t.3, b.l. 44-46).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. G. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Tuo metu stipriai išgėrinėjo, jo nuskriausti nežadėjo, buvo nuvykęs atsiprašyti. Telefonus žinojo, nes dirbo (duomenys neskelbtini), viename objekte.Tai girto, neadekvataus žmogaus sapalionės. Kartu su K. nesėdėjo ir neaptarinėjo.Dabar jis yra susitvarkęs su alkoholiu. Nėra neadekvatus.Girdėjo, kad vyksta konfliktas tarp I.. Tai buvo pokšto forma, buvo girtas. K. nežinojo, kad skambino.Iš V. žinojo, kad yra konfliktas dėl vandens, dėl šuns.Kai iškvietė į apklausą sužinojo, kad skambino K.. Nepamena, kas buvo pirminės apklausos metu. Tiesą sako dabar.Kodėl minimi V. ir I., negali paaiškinti, negali atsakyti ką turėjo omenyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t.3, b. l. 57-59). Nebuvo, kad būdami su K. skambino B. Tai joparašas. (duomenys neskelbtini) dirbo gal metus. 2019-2020 metais. Kiek kartų skambino dėl darbo negali pasakyti. Dėl darbo didžioji dauguma. Išgėrinėjo kompanijoje, šalia buvo žmonės.Blaivus to nedarytų.2019 metais rudenį skambino pajuokavimo tikslu, buvo pas seserį, ,,švogerį“ ir tiesiog papokštavo, paskambino. Kalbėjo apie B. dėl vandens ir taip gavosi, kad pasiskambino papokštauti.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. G. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, esmė jam aiški. Nesigydė nei psichikos sutrikimų centruose, nei priklausomybių ligų įstaigose. G. K. yra buvęs jo kolega. Su juo bendrauja apie (duomenys neskelbtini) metus. Jis yra jo draugas. D. B. yra vienas iš (duomenys neskelbtini) įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Jo vadovu jis niekada nebuvo. Tiesiog vieną kartą buvo viename iš objektų, kuriame dirbo ir jis. 2020 metų pradžioje dirbo (duomenys neskelbtini). Nuo pirmadienio iki penktadienio gyveno pas V. J. ir jo žmoną I. J., (duomenys neskelbtini), soduose tikslaus adreso nežino. Tuo metu ir sužinojo, kad tarp I. J. (G. K. sesers) yra nesutarimų su D. B., kuris turi sodo namelį šalia I. J. gyvenamojo namo. Asmeniškai jų konfliktų negirdėjo, visą situaciją jam papasakojo G. K.. Jis jam sakė, kad V. J. ir D. B. pykstasi dėl vandens, kadangi D. B. atsisako sumokėti už gręžinio vandenį. Taip pat sakė, kad I. J. dėl D. B. ir jo žmonos labai pergyveno. Pastarieji nuolat prie I. kabinėjosi tai žodžiais, tai automobilį užstatydavo, jog pastaroji negalėdavo į kiemą įvažiuoti. I. J. dėl nesutarimų su B. šeima kieme įsirengė kameras ir užsitvėrė aukšta tvora. G. K. žinodamas, kad I. labai pergyvena pradėjo skambinti D. B.. Sakė jam, kad taip bandys išgąsdinti pastaruosius, kad jie daugiau nesikabinėtų ir nesiartintų prie jo sesers I.. Vieną kartą jis girdėjo kaip G. skambino D. B., tikslios datos nepasakys. G. sakė D. B., kad pastarasis nelįstų prie jo sesers. Tada jis pamanė, kad turėtų draugui padėti dėl to 2020 m. spalio 4 d. paskambino D. B. ir pasakė išvardintus žodžius pranešime apie įtarimą. Tokiu būdu norėjo padėti draugui G., nors pastarasis jo nėra prašęs skambinti D. B.. Taip jis nusprendė pats. Apie tai, kad jis skambino D. B. sakė G., jis jam į ta nieko neatsakė. Tada 2020 m. gruodžio 13 d. ir vėl skambino D. B.. Savo skambučiais norėjo pagąsdinti D. B. ir sukelti jam nemalonius jausmus, norėjo, kad jis išsigąstų. Tokiu būdu su G. K. bandė pagąsdinti D. B., norėjo jog jis suprastų, kad I. J. ir V. J. yra ne vieni ir yra kas juos apgins. Realiai jis tikrai neketino vykti pas D. B. ir fiziškai jam kažką daryti. Be to 2020 spalio ar lapkričio mėnesį jis buvo (duomenys neskelbtini) ir užsuko pas D. B. ir jo žmoną. Bandė atsiprašyti dėl to, kad skambino D. B. ir jam grasino. O D. B. atsakė, kad jis žmogus principingas ir jam net rankos nenori duoti. Po tokių žodžių jis apsisuko ir išėjo. Dėl viso šio įvykio nori pasakyti, kad su D. B. jis asmeniškai jokių nesutarimų neturėjo, apskritai neturėjo su juo jokių reikalų nei darbinių, nei kitų. Visi nesutarimai yra tarp B. šeimos ir G. K. sesers I. J. šeimos. Ir jo skambučiai buvo susiję D. B. tik dėl to, kad jis kenkė jo draugo G. K. sesei. Savo skambučiais jis norėjo pagąsdinti D. B., kad jis nustotų lįsti prie I.. Realiai tikrai neketino važiuoti pas jį ir jam kažkaip pakenkti. Be to buvo pas jį nuėjęs atsiprašyti. Vėliau nusprendė, kad daugiau D. B. neskambins. Pamanė, kad tai ne jo reikalas. Tuo viskas ir pasibaigė (t.3, b.l. 57-59).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. G. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, bei suprantamas, dėl jam inkriminuojamos veikos nepripažįsta visiškai. Pranešime apie įtarimą nurodytomis datomis, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iki 2021 m. sausio 3 d. jis D. B. neskambino ir negrasino. Pranešime apie įtarimą paminėtos frazės 2020 m. spalio 4 d. ,,Tu mane pagąsdinsi, tu tikrai gausi per snukį, aš tau sakau“, ,,prie V. prilįsi dar kartą, tikrai gausi per savo jobaną snukį, aišku tau ar ne ?“ ,, tu dar mane pagąsdink, tai pas tave atvažiuosiu tikrai perpisiu, akiny tu jobanas“ ir visas panašias frazes, sakė ne jis, tai galėjo būti kas nors iš kompanijos, kas tai galėtų būti, jis nežino. Anksčiau būdavo kompanijose, išgėrinėdavo alkoholinius gėrimus, savo mobilaus ryšio priemonę palikdavo visiems matomoje vietoje, taigi bet kas iš kompanijos galėjo pasiimti jo mobilaus ryšio priemonę ir paskambinti D. B.. Kodėl tai turėtų daryti kompanijose buvę žmonės, jis nežino, galbūt norėjo ,,paprikolinti“, tačiau jis D. B. niekada neskambino ir negrasino. Tyrėjai parodžius garso įrašą pavadinimu call_15-15-56_IN-, gali pasakyti, jog tai ne jo balsas ir ne jis grasino, kieno balsas garso įraše galėtų būti jis nežino (t.3, b.l. 64-66).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. B. nurodė, kadasmenų anksčiau nepažinojo iki 2020 metų pradžios. Nors iki to jie (kaltinamieji)jam yra skambinę nakties metu, tyčiojosi, juokėsi, kalbėjo apie (duomenys neskelbtini). Juos telefone taip ir pasivadino ,, (duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“. Pradėjus dirbti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), suskambo telefonas ir užsirašė ,, (duomenys neskelbtini)“, pradėjo kalbėti apie darbinius reikalus. Jis dirbo (duomenys neskelbtini). Po to sužinojo, jog G. K. yra jo kaimynės brolis. Su tais kaimynais buvo draugiški santykiai. Nusipirko sodą su nameliu, jį reikėjo remontuoti, šalia buvo kaimynas, jis irgi statėsi. J. ir J. jo sodo kaimynai. Ir staiga I. K. pradėjo ant jų pykti, nebendravo. V. J. išsigręžė gręžinį ir dėl to, kad jis jam padėjo, pasakė ar nenori prisijungti. Sutiko, prisijungė, bet sode negyvena, dėl to vandens tiek ir tereikia. Po metų jis pasakė, kad turi susimokėti už gręžinį. Bet pasakė, kad sode negyvena ir vanduo buvo pažadėtas už jo pagalbą jam. Įvyko ginčas. Viskas baigėsi, praėjus laikui užvažiavo į sodą, 2020 rugsėjo vidurį rado sode gėlių vazonus išvartytus. Prie šiltnamio rado dideliam šuniui erzinti žaislą. Jo žmona paėmė daiktą, nunešė J. ir pasakė, kad pasiimtų.Pasakė pasiimk ir susirink šuns šūdukus, nes pridergta. Ji supyko ir iškvietė jiems policiją, tai buvo pirmas konfliktas.Policija atvažiavo, jiems viską papasakojo ir policija išvažiavo. Po kurio laiko pasipylė skambučiai iš kaltinamųjų. G. yra K. draugas. Vėliau atėjo mintis įrašinėti pokalbius. G. grasino, įžeidinėjo. Skambučių buvo šimtai. Parašė policijai pareiškimą spalio 15 d. Po trijų valandų gauna žinutę į ,,Viber“ iš K., kad gali rašyti dar tris pareiškimus. Po trijų valandų jau žinojo, kad K. parašė pareiškimą.Jis su G. ir K. susipažino darbovietėje, bet ten nieko tokio nebuvo. J. dirba (duomenys neskelbtini). J. pusbrolis yra (duomenys neskelbtini). Rašė pareiškimus, bet gavo daug atmetimų. Rašė į (duomenys neskelbtini) ir po to prašė, kad perkeltų į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pradėjo ikiteisminį tyrimą.Spalio 16 d. yra pokalbis, jis grasino, po to pokalbis su jo žmona. Jo (nukentėjusiojo) žmona kalbėjo. Pokalbis 26 min., įrašas yra, gyrėsi, kad yra kietas ir ką gali su jais padaryti, gali viską sužinoti, tą ir tą jiems padarys. 2020 spalio 16 d., jau neturėjo kantrybės su juo kalbėti. Kai atsiliepė žmona jis truputį nurimo. Minėjo (duomenys neskelbtini) esantį G. L., kaip jis sudaužė, jam sulaužė ranką. L. po įvykio gydėsi du mėnesius. L., tai patvirtino, K. jį įbaugino. Suprato, kad gali sulaužyti kojas, nes kalbėjo su L., jam buvo sulaužyta. Jis atsisakė liudyti, nes gali atvažiuoti ir užmušti. K. spalio 16 d. sakė, kodėl jo sesuo turi gerti vaistus, nes jos silpni nervai. Gruodžio 13 d. buvo parašęs pareiškimą, bet tyrimas nutrauktas. Spalio 15 d. tyrimas nutrauktas.2020 gruodžio 13 d. pokalbis,video yra, kad sode nurovė gėles, gvazdikėlius, ir juos nuvežė, kad išmesti į pamiškę. Jį atsekė I. J. ir telefonu filmavo. Po to nuvažiavo gėles susirinko. Kitą dieną atvažiavo gamtos apsauga surašė aktą, gavo įspėjimą. Videojis neišsigando, ten nebuvo jokio kriminalo, tik gėles išvežė į pamiškę, o po to jas susirinko.Suprato, kad bus susidorota. Per dieną buvo 86 skambučiai, atmetinėjo skambučius, bet atsiliepi gauni purvo laviną, neigiamas emocija, tai labai rimtai atrodė, suprato, kad aiškinsis kumščiais. Skambučiai būdavo nuo pietų iki pusė 10 vakaro, per minutę skambindavo kokius 5 kartus. Po to buvo skambučiai vėliausiai iki 11 val. vakaro. O nakties metu jie neskambindavo. Žinutės buvo skiriamos jo šeimai, žmonai ir jo podukrai. K. jo žmonai sakydavo, ,,duok savo terminatorių, nes su ja nėra apie ką kalbėti“. Pokalbio tonas buvo pakilęs ir agresyvus. 2020 m. gruodžio 20 d. suprato, kad privažiuos prie laiptinės. Suprato, kad atvažiavo jį primušti. Žinutėse rašoma, kad praras ramybę, jį užtrumpins. Pradėjo jį darbe šmeižti ir kitiems asmenims. Suprasdavo, kad jie skambindavo neblaivūs.2021 sausio pradžioje skambučiai liovėsi, tai greičiausiai susiję su ikiteisminio tyrimo pradžia, nes gruodžio 28 dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas. Skambindavo ir iš kitų numerių, atsirasdavo užslėptas numeris, privatus, iš ten skambindavo intensyviai. Dar vienas buvo, jį pasivadino ,, (duomenys neskelbtini)“. T. Š. reikalavo pinigų, jis buvo trečias asmuo. Pagrinde bendravimas buvo telefonu, kai neatsiliepinėjo, gaudavo žinutes į ,,Viber“.Yra labai daug neįrašytų pokalbių.Pirmas įrašas yra 2020 spalio 4 su R. G..Dėl įrašymo programėlės, atvažiavo dukra, jos draugas dirbo ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), jie pasipasakojo, jis pasakė, kad įrašytų pokalbius. Į jo telefoną atsiuntė programėlę. Kai skambindavo atsiranda ženkliukas, jį paspaudus pokalbis įrašomas.Programėlė ne visada suveikdavo, ne visada ženkliukas atsirasdavo.Pokalbiai saugomi telefone. Juos įrašė ir perdavė tardymui. Pokalbiai buvo iki pusvalandžio. Pokalbiuose jis stengdavosi išlikti ramus, sakė, kad įrašinėja ir kad rašys pareiškimus ir juos perduos. Pokalbiuose jo žodžiai yra. Dėl skambučių pas žmoną buvo sutrikęs spaudimas iki 134.Buvo užblokavęs, bet skambučiai vis viena ėjo. Policijos pareigūnai buvo atvykę ne vieną kartą. Pareigūnas sakė, kad kalbėjo su K. Jie prižadėdavo neskambinti, bet vis vien skambindavo. Koks pareigūnas sakė atsiblokuoti numerį nepamena. Kai skambindavo privatus numeris stengdavo neatsiliepti. Šeimoje buvo panika.Pareiškimą rašė nuo jų šeimos.Pradžioj apsidraudė turtą, namą ir butą, sode pastatė kamerą, užsitvėrė tvorą. Atėjus į sodą, pakeliui, rasdavo 16 nuorūkų, nors jie nerūko. Dėl savo apsaugos rūpinosi.
I. K.
anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), kilo problemų, po to ją atleido dėl intrigų. Tos įstaigos vadovę G. K. apstojo telefonu, ko pasekoja vadovė turėjo išsikraustyti ir pasikeisti telefono numerį. I. K. jiems pasakė, kad jie turės išsikraustyti, kad jiems liko neilgai (duomenys neskelbtini) gyventi. Nutarė pakalbėti su V., jis pradėjo šaukti, kad terorizuoja jo žmoną. Bet nepasako, kaip terorizuoja jo žmoną. Ir tada įsijungė du šitie asmenys. Po to žinutė, kad sumokėtų 200 Eur už vandenį, bet vandeniu jis nesinaudoja, kraną užsuko. V. J. buvo jų namuose, K. visą informaciją apie jį sužinojo iš V. J.. Galėjo žinoti, kur dirba jo žmona, žino jo pravardę, kad turėjo įmonę, kiek turi garažų, ką juose turi. Su V. J. buvo jo garaže. K. iki to nepažinojo, iš žinučių suprato, kad visą informaciją žino K.. Kai pasakė įmonės direktoriui kas vyksta, jis dirbo vienoje įmonė jie kitoje, direktoriui T. T. davė pasiklausyti įrašus. Jam atsivėrė akys, jis suprato, kas yra kalbama apie jį vadovui.
Civilinį ieškinį palaiko. Po 5000 Eur iš kiekvieno kaltinamojo. Bijojo dėl turto, dėl savo saugumo, dėl šeimos narių. Pas daktarus nesikreipė. Su psichika neturėjo problemų. Su jais buvo dar T. Š.. Civilinį ieškinį prašo priteisti iš kiekvieno kaltinamųjų R. G. ir G. K..
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. B. parodė, kad 2015 metais, tikslios datos šiuo metu nepamena, įsigijo sodo sklypą (duomenys neskelbtini) ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Įsigijęs sodo namelį susipažino su sodo kaimynais: V. J. ir jo žmona I. J.. Iš pradžių su kaimynais santykiai buvo tikrai geri, sakytų draugiški. Minėtiems kaimynams jis padėjo įsirengti namą, buvo sutarę jog jis galės naudotis vandeniu iš jų vandens gręžinio. Maždaug prieš du metus, t.y. 2018 metais, tikslios datos šiuo metu tikrai nepasakys, nes nepamena. V. J. pareikalavo jo užmokėti už vandens gręžinį, 300 eurų, nors jie taip nesitarė. Dėl to jie susipyko, paprasčiausiai nebebendravo, netgi nesisveikindavo. Praėjus daugmaž vieniems metams, t.y. 2019 metais, tikslios datos šiuo metu nepasakys, nes nepamena, nakties metu jam į mobilųjį telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini) paskambino jam nepažįstamas numeris (duomenys neskelbtini). Atsiliepus girdėjosi, jog skambinančiojo aplinkoje buvo dar žmonių, girdėjosi pašaliniai balsai. Paklausus kas skambina, ko nori, jam skambintojas neprisistatė. Su juo kalbėjo vyriškis, kažką kalbėjo apie unitazus, kad kažkas su jais negerai. Konkrečiai nieko nepasakė, nes juokėsi, šaipėsi, liko taip nesupratęs kas ir ko norėjo. Numerį išsisaugojo, jį užsivardinęs ,,(duomenys neskelbtini)“. Tą naktį sulaukė ir dar vieno skambučio, kurio metu buvo elgtasi taip pat, t.y. šaipėsi, juokėsi, girdėjosi pašaliniai balsai. Skambinta buvo iš kito abonentinio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Šitą numerį jis taip pat išsisaugojo, jį pavadindamas ,,(duomenys neskelbtini)“. Kaip vėliau išsiaiškino minėtas telefono numeris, kurį pavadino ,, (duomenys neskelbtini)“ priklauso G. K.. Tų skambučių jis per daug nesureikšmino ir nekreipė į juos dėmesio. 2020 metais sausio 27 dieną jis įsidarbino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Vasario mėnesį jam į mobilųjį telefoną paskambino jo išsaugotas abonentas ,,(duomenys neskelbtini)“, t.y. tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiliepus kalbėjo vyriškis. Vyriškis jo klausė apie objekto duris, montavimo darbus, trumpiau tariant vyko pokalbis susijęs su jo tiesioginiu darbu. Pokalbio metu jis paklausė kas čia toks skambina. Vyriškis prisistatė esantis G. K.. Su minėtu G. K. jie susitarė susitikti. Susitikę aptarė darbinius reikalus, tuo susitikimas ir baigėsi. Minėtam G. K. jis nesakė ir neklausė, kodėl jis jam skambino tą minėtą naktį ir kalbėjo apie klozetus. Taip pasielgė, nes nenorėjo asmeninius santykius aiškintis darbinėje aplinkoje, tuo labiau buvo neseniai įsidarbinęs. Taip jau gavosi, kad jis buvo (duomenys neskelbtini) objekte, kuriame G. K. ir jo darbininkas R. G. (duomenys neskelbtini). Dirbdamas kartu su minėtais asmenimis ir vėliau iš kitų aplinkybių, jis suprato, kad G. K. yra I. J. brolis. Maždaug kovo mėnesį dirbant objekte iš G. K. ir R. G. sulaukė priekaištų, kodėl jis nieko nesakė, nors žino, kad jie naktį skambinėjo. Jie pasikalbėjo, atrodo viską išsiaiškino, jis minėtiems G. K. ir R. G. jokių pretenzijų nereiškė, tuo jų pokalbis ir baigėsi. Nuo to laiko viskas buvo gerai, jį ir minėtus asmenis siejo tik darbiniai reikalai, kurie klostėsi sklandžiai, nebuvo jokių konfliktų. 2020 metais rugsėjo 12 dieną nuvykęs į sodo namelį rado išvartytus gėlių vazonus, prie šiltnamio kaimynų J. šuns žaislą, paliktas šuns išmatas. Jo žmona žaislą atidavė I. J., kuri patvirtino, kad žaislas jos šuns, bei pasakė kitą kartą susirinktų šuns išmatas. Po išsakytų pastebėjimų I. J. pradėjo šaukti, kaltinti juos terorizavimu ir dėl šio įvykio iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai išsprendė įvykį, jo atžvilgiu pažeidimų nustatyta nebuvo. 2020 m. rugsėjo 14 d. jis kartu su žmona nuėjo iki kaimynų J. namų, norėdami išsiaiškinti kylančius nesusipratimus. Tik priėjus prie J. namų vartų buvo iš karto apšaukti ir kaltinami. Namuose pastoviai nebūnantis V. J., kuris dirba (duomenys neskelbtini) ir savaitgaliais išvyksta uždarbiauti į (duomenys neskelbtini) su žmonos broliu G. K., juos užsipuolė, kad terorizuoja jo žmoną I. J.. V. J. sakė, kad dėl jų terorizavimo jo žmona savaitgaliais verkė ir pan. Išgirdę tokius kaltinimus jis su žmona liko nesupratę, nes tikrai nieko nepadarė, nes su I. J. visiškai nebendravo, neturi net jos mobilaus telefono. Paklausus kokiu būdu jie terorizuoja I. J., jie tesugebėjo atsakyti, kad kažkada buvo ant kelio netinkamai pastatę savo automobilius. Nepavykus išsiaiškinti ir pasiklausius J. neadekvačių kaltinimų daugiau su J. nebendravo. Po šito įvykio prasidėjo skambučiai iš G. K. ir R. G.. Minėti vyriškiai paskambinę jam kalbėjo apie I. J.. Kalbėdavo pakeltu balsu, šaukdavo, gasdindavo ir grasinančio pobūdžio žodžiais reikalavo baigti terorizuoti I. J.. Jis bandė pasakyti, kad jis neterorizuoja I. J., ar V. J., nei su ja, nei su V. J. nesikalba, jiems neskambina, tačiau vyriškiai jo nesiklausė, kalbėjo tą patį. Tokių skambučių sulaukė ne vieno, kiek tiksliai pasakyti negali. Jam skambindavo ir paprastomis dienomis ir savaitgaliais. Apie susidariusią situaciją, apie juntamą įtampą, jis papasakojo savo dukrai, kuri pasiūlė jam į mobilųjį telefoną parsisiųsti programėlę įrašančią pokalbius. Paklausęs dukros patarimo taip ir padarė, nusprendė įrašinėti telefoninius pokalbius. Kadangi nėra susidūręs su tokia situacija, o reikalui esant turėtų įrašytus telefoninius pokalbius kaip įrodymus. 2020 m. spalio 4 d., t.y. sekmadienį, sulaukė gal apie 10 skambučių iš R. G., tačiau įsirašė tik vieną, nes iki tol dar neturėjo pokalbių įrašančios programėlės. Jam R. G. skambindavo iš numerio (duomenys neskelbtini). Atsiliepus kalbėdavo pats R. G., jis jį pažino ir iš balso ir iš jo naudojamo abonentinio numerio. Paskambinęs R. G. pakeltu tonu jį gąsdindavo sakydamas ,,gausi per snukį, asile, jei lysi dar kartą gausi“. Įrašytą pokalbį pateiks vėliau kaip įrašą ( nr. call_15-15-56_IN). Aišku jam tokio pobūdžio pokalbiai sukėlė nerimą, neigiamas emocijas. Po pokalbių negalėjo susikaupti, nei darbui, nei ramiai gyventi jausdamas įtampą. 2020 m. spalio 5-6 dienomis jis, turėdamas kontaktinį (duomenys neskelbtini) policijos komisariato policijos pareigūno telefoną, kreipėsi į jį pagalbos dėl gautų grasinančių skambučių. Susitaręs su pareigūnu, kurio žino tik vardą M., nuvykęs kažkurią dieną į policijos komisariatą, pareigūnui davė pasiklausyti minėto pokalbio įrašą. Pareigūnui taip pat davė R. G. telefono numerį. Pareigūnas pažadėjo pasikalbėti su R. G., jis pareiškimo neteikė, jį toks sprendimas tenkino. Sekančią dieną jam paskambino pareigūnas, kuris nurodė, jog bendravo su R. G., kuris paaiškino, kad taip elgėsi norėdamas padėti draugui, pažadėjo daugiau jam neskambinėti, nes nenori turėti problemų su teisėsauga. Iš tikrųjų jį toks problemos išsprendimo būdas tenkino ir jis patikėjo, kad tuo problema buvo išspręsta. 2020 m. spalio 13 d. tikslaus laiko nepamena, jam į mobilųjį telefoną paskambino G. K. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Paskambinęs G. K. jam liepė atstoti nuo jo sesers I. J. ir jos vyro V. J., nes priešingu atveju su juo bus susidorota. Kokiu būdu neįvardijo, bet sakė bus, taip nepraeis. Ką tiksliai atsakė nepamena, bet tvirtino, kad su J. jis nebendrauja, kad jis atstotų nuo jo. Tačiau jo nenorėjo girdėti, kalbėjo tą patį. Šito skambučio įrašo nėra išsaugojęs, tačiau supratęs, kad tai ta pati tema, jis nenorėdamas to paties girdėti užblokavo G. K. įeinančius skambučius. Tos pačios dienos vakarą G. K. pradėjo rašyti jam per Viber programėlę. Rašinėjimas truko nuo 20:54 iki 22:48 val., jo metu buvo parašytos grasinančio pobūdžio žinutės kaip ,,Atsipisk nuo I. tu ir Tavo lerva, arba abu prarasite ramybę likusį gyvenimą, aš tau garantuoju debile, per visus kanalus užtrumpins, rytoj I. ir V. nesumokate už vandenį 200 eurų jis pratęsia žaidimą, pamatysite“. Jis šitas žinutes suprato tiesiogiai kaip grasinimą susidorojimu ir pinigų reikalavimo, nors jis nėra skolingas I. J. ir nėra įsipareigojęs sumokėti. Po įvykusio konflikto, vandens tiekimas iš J. jam buvo nutrauktas. Žinutę ,, Maksimum Jums liko mėnesis (duomenys neskelbtini) gyventi ..“ suprato, kad jam ir jo šeimai kenks, neduos ramiai gyventi, kad bus priversti išsikraustyti kitur gyventi. Tokio turinio žinutės jį baugino, jautė didelį nerimą, įtampą. Minėtas žinutes su tiksliais tekstais jis pateiks vėliau. Po gautų grasinančių žinučių, bijodamas, kad grasinimai bus įvykdyti, 2020 m. spalio 15 d. jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą ir parašė pareiškimą dėl G. K. grasinimų jam telefoniniais skambučiais ir grasinančių žinučių ,,Viber“ programėlėje. Tą pačią dieną per ,,Viber“ programėlę iš G. K. gavo žinutę su tekstu: ,,Dar gali važiuoti tris pareiškimus, galvoji bijau“. Iš žinutės suprato, kad kažkokiu būdu buvo nutekinta informacija apie jo parašytą pareiškimą policijoje ir G. K. apie tai sužinojo. 2020 m. spalio 16 d. vėl sulaukė skambučių iš G. K.. Nežino kokiu būdu, bet telefonas automatiškai buvo atblokavęs jo numerį. Į kai kuriuos skambučius jis atsiliepė, eilinį kartą vėl išklausė grasinančio pobūdžio žodžius, nebūtus kaltinimus, jautė G. K. begalinę agresiją jo atžvilgiu. Nežino kodėl, bet ne visuomet jo telefone veikė programėlė įrašanti pokalbius, todėl pokalbių neįsirašė. Tą pačią dieną į vieną G. K. skambutį į jo telefoną atsiliepė jo žmona R. B.. Jo žmona bandė su G. K. išsiaiškinti, paaiškinti, kad nei jis, nei ji G. K. sesers I. J. šeimos neterorizuoja. Pokalbis buvo įrašytas ir įrašą (nr. call_20-29-52_OUT) pateiks vėliau. Perklausęs pokalbį įsitikino, kad G. K. tikrai galimai neteisėtu būdu gauna informaciją iš (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų, tai suprato, nes ką jis buvo paminėjęs pokalbio metu vėliau pasitvirtino ir jis sužinojo, kad jo atžvilgiu galimai bus pareikšti įtarimai dėl neva jo įvykdytos nusikalstamos veikos. Kaip vėliau sužinojo ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėjos žinioje, kuri turi giminystės ryšių su G. K. ir I. J.. Dėl minėtos situacijos asmeniškai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) policijos komisariato viršininką R. K., kuriam pranešė turimą informaciją. 2020 m. spalio 23 d. Policijos pareigūnai neįžvelgę nusikalstamos veikos priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Priimto sprendimo neskundė tikėdamasis, kad grasinimai nuolatiniai skambinėjimai ir bauginimai pasibaigs, bet deja jie nesibaigė. Šiuo metu priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra apskundęs ikiteisminio tyrimo teisėjui. Po minėto sprendimo priėmimo apie mėnesį laiko buvo ramu, skambučiai ir grasinimai iš G. K. buvo liovęsi. 2020 metų gruodžio pradžioje iš G. K. ir jo draugo R. G. vėl sulaukė grasinančių skambučių. Gruodžio 13 dieną sulaukė 26 skambučių iš R. G., į kuriuos šešis kartus atsiliepė, į kitus neatsiliepė, numerį užblokavo. Atsiliepus į skambučius išgirdo tuos pačius grasinančius žodžius, kaltinimus terorizuojant I. J., grasinimą su juo susidoroti. Minėtų skambučių įrašus pateiks vėliau. Tą pačią dieną sulaukė skambučių ir iš G. K., iš viso apie 47 kartus. Į kai kuriuos skambučius atsiliepė, pokalbiai trukdavo panašiai po minutę. G. K. telefoninio pokalbio metu išsakė jam grasinimus, kuriuos jis suprato kaip realius, kurie bus įgyvendinti, kadangi pokalbio metu buvo paminėta, kad jis bėgs ,,per visus sodus, per vyšnias, vyriškai pakalbėsim, gausi nuokruša“. Minėti žodžiai buvo išsakyti su didele agresija, jis jautė G. K. pyktį ir agresiją jo atžvilgiu. Beje pokalbio metu ištisai buvo įžeidinėjamas įvairiais necenzūriniais ir jam nepriimtinais žodžiais, kurie įžeidė ir žemino jį. Pokalbį jis įsirašė ir vėliau jo įrašą pateiks prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. 2020 m. gruodžio 19 d. iš G. K. sulaukė 18 skambučių, į kelis atsiliepė, į kitus atsiliepė jo žmona. Pokalbiai buvo beveik tokie patys, pokalbio metu vėl buvo išsakyti grasinimai jam. Vėl jis į pokalbius neatsiliepė, atsiliepusi jo žmona kalbėjo su G. K., kuris reikalavo duoti pakalbėti jam, bet jis su G. K. nekalbėjo. Pokalbiai su žmona buvo įrašyti, įrašus pateiks vėliau. 2020 m. gruodžio 20 d. sulaukė 14 skambučių iš G. K.. Atsiliepė į 4 skambučius. Vieną skambutį jis turi įsirašęs. Pokalbio metu G. K. išsakė grasinimą jo atžvilgiu žodžiais: ,,Aš tuoj (duomenys neskelbtini) būsiu, nusileisk prie padjezdo, pašnekėsim..turim pasišnekėti bachūriškai, tu kurva įeisiu pas tave į laiptine, per duris naxuj, supratai“. Visų išsakytų žodžių atkartoti nesugebės. Tą pačią dieną į skambutį atsiliepė ir jo žmona. Kaip ir visada, taip ir šįkart pokalbis buvo nemalonus, gąsdinantis ir sukeliantis neigiamas emocijas. Pokalbio įrašą Nr. Call_21-26-11_IN pateiks vėliau. Gali pasakyti, kad visų skambučių metu išsakyti žodžiai yra užfiksuoti pokalbių įrašuose, kuriuos pateiks prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, taip pat daugelis jų yra paminėti jo atstovo advokato M. K. pateiktame pareiškime. 2021 metų sausio 2 dieną sulaukė 19 skambučių iš G. K.. Į kai kuriuos skambučius atsiliepė, kai kuriuos skambučius atmetė, išjungė telefono garsą. Vėliau skambučius užblokavo. Sausio 3 dieną sulaukė 38 skambučių iš G. K.. Į skambučius tai atsiliepė, tai atmetė. Per minėtas sausio 2 ir 3 dienas gautų skambučių pokalbiai buvo tokie patys kaip ir prieš tai vykę pokalbiai. Pagal jo duotus parodymus ir pateiktus įrodymus matoma, kad G. K. tiek pats, tiek pasitelkdamas kitus asmenis pakankamai ilgą laiką jį ir jo šeimą terorizuoja. G. K., siekdamas sukelti baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, sistemingais veiksmais sudarė jam baimės ir nerimo atmosferą. Dėl patirtų išgyvenimų patiria nerimą, baimę, blogai miega naktimis, jaučia padažnėjusį širdies plakimą tiek jis, tiek jo žmona. Savo neteisėtus, nusikalstamus veiksmus atlieka prisidengdamas konfliktu su jo seserimi I. J.. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos jo atžvilgiu jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina po penkis tūkstančius eurų iš kiekvieno jam grasinusio asmens, t.y G. K., R. G. ir asmens prisistačiusio ,, (duomenys neskelbtini)“. Viso reiškia civilinį ieškinį penkiolikai tūkstančių eurų sumai (t.1, b.l. 91-97).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta R. B. nurodė, kad užsuko į sodą, gal 2020 rugsėjo mėn. D. užlipo į viršių, jie su dukra vaikščiojo po sodą, žiūriu žaislas numestas, prie namelio vazonai išvartyti. Paėmė žaislą, nuėjo prie tvoros, pašaukė I., sakė ar jų žaislas, ji atsakė, taip. Sakė, kad kitą kartą susirinktų žaislus ir sutvarkytų ką pridirbo. Ji pradėjo šaukti. Jie išvažiavo. Grįžo namo, skambina iš policijos, paklausė kur jieyra, pasakė, kad grįžo ir yra namuose. Policija atvažiavo, papasakojo situaciją, pasakė, kad nerašys pareiškimo. Po to gavo daug skambučių, skambino G. K. ir R., jie grasindavo. Jie sakė, prarasit ramybę, išsikraustysit iš (duomenys neskelbtini). Jie pas V. klausė, kas nutiko. I. pasakė, kad teks išsikraustyti iš (duomenys neskelbtini). Namuose buvo įtampa, jamir D. buvo nerimas. K. klausė, kodėl jis skambina. Buvo sakoma dar kartą prilysi prie I. ir V.. Bet jie su jai nebendrauja. Pasekoje kreipėmės į medikus. Skambučių gavo virš 200. Iš G. K. gaudavograsinimus. K. sakė, kad jis įeis pro duris. Bijodavobūti sode. Visada, kad išspirs duris. Kaip pavyzdį pasakė, kad žmogui sulaužė rankas.Buvo užvadinti ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“. G. K. su I. yra brolis su seserim. G. draugas. V. pasakė, kad pavargo pyktis su žmona. Su G. K. nėra bendravusi. G. nėra mačiusi iš arti. Gyvai nebendravo. R. G. buvo atėjęs, bandė atsiprašyti. Balsai buvo tie patys, klausdavo, kuris čia skambina. Ji ir pati su jais kalbėjo. Su G. K. kalbėjo, grasino, kalbėjo apie šunį, apie bendradarbes, kad I. prisidėjo dėl atleidimo iš darbo. Vyras blokavo numerius, naktimis atjungdavo telefoną. Skambindavo iš privačių numerį. Policija sakė rinkti duomenis. Vaikai patarė, kad reikia įrašyti pokalbį. Atvažiavo policija ir pasakė, kad jį užblokuoti. Vyrui buvo įtampa, sumišęs, naktį pamiegoti neišeina. Prarado ramybė, teko gydytis. Šiuo metu skambučiai pasibaigė, gal 2021 sausio mėnesį. Neprašydavo, kad jie (kaltinamieji) jiems skambintų.
Ikiteisminio tyrimo metu nuotoliniu būdu liudytoja apklausta R. B. parodė, kad I. J. yra jos su vyru sodo kaimynė (iš ikiteisminio tyrimo nustatyta - esančio ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)). Santykių su šia kaimyne nėra jokių. Kažkada prieš du metus kaimynai J. paprašė sumokėti už vandens gręžinio siurblį, bet kadangi B. šeimai tas vanduo buvo nereikalingas sode, jie juo nesinaudojo, B. atsisakė mokėti. Po šio įvykio su kaimynais nėra jokių santykių. Dėl santykių su I., R. B. parodė, kad abiejų sodų kaimynių vyrai anksčiau sutarė. Bet buvo puolimas dėl vandens. Kadangi ji į vyrų pokalbius nelenda, nežino kas buvo su tuo vandeniu. Rugsėjo mėn. pradžioje, atvykę su šeima į sodą, R. su vyru pamatė išvartytą savo sodą ir kieme buvusį šuns žaislą. Ji paėmė tą žaislą ir nuėjo žaislą atiduoti I., kadangi numanė, kad žaislas yra I. šuns. Po ko I. iškvietė policiją. Kitą dieną jie bandė išsiaiškinti, kodėl I. iškvietė policiją. Pastaroji kartu su vyru paaiškino, kad liudytoja su vyru juos terorizuoja. Kad kažkada ji pastatė automobilį, dėl ko I. negalėjo pravažiuoti ir pan. Vėliau prasidėjo skambučiai vyrui D. B. į jo mobilųjį telefono numerį. Skambučiai buvo iš G. (I. brolio) ir R. (G. draugo). Buvo daug kartų skambinta į vyro mobilųjį tel. numerį ir visaip įžeidinėjama, sakyta, kad anot G., D. B. nustotų terorizuoti I., aiškintasi dėl vandens ir pan. Apie 2020 metų spalio mėnesį neapsikentę pokalbių D. B. pradėjo įrašinėti minėtų asmenų skambučius ir pokalbius. 2020 m. spalio 16 d. į vyro telefono numerį daugelį kartų skambino G.. R. B. neiškentus atsiliepė į vieną iš skambučių, kadangi matė jog vyras jautėsi prastai. R. atsiliepus į skambutį, G. pradėjo sakyti, kad ji duotų vyrą. Ji atsakė, kad vyro neduos, jo nėra. Tada sakė jai, kad jiedu su vyru jo seserį žemina. Šmeižė ir žemino. Kokiais žodžiais pasakyti negalėjo. Tada kaltino, kad ji šunį nuodija, kad terorizuoją jo seserį, jos vaiką. Nors to nėra. Toliau liudytoja nurodė, kad G. ilgą laiką skambinėjo jos vyrui. Apie tai ką jis sakė būtent atsiliepus į vieną iš skambučių t. y. 2020 m. spalio 16 d. pastaroji nurodė, kad yra įrašytas pokalbis, kuriame viskas puikiai girdisi. Taip pat liudytoja paminėjo, kad žino jog, kad dėl brolio skambučių I. buvo atleista iš buvusios darbovietės. Kad tai nevienetinis atvejis, prieš tai dėl I. jos brolis skambindavo ir kitiems asmenims ir neduodavo ramybės. Toliau R. B. sakė, kad dėl kokių priežasčių G. skambino vyrui, liudytoja nesupranta. Atsiliepus į vieną iš skambučių pastaroji bandė sakyti, kad numeris kuriuo skambina G. yra jos, kad jis daugiau nebeskambintų. Taip pat liudytoja buvo atsiliepus į G. skambutį jos vyrui 2020 m. gruodžio 19 d. Tokie pokalbiai buvo nemalonūs ir keliantys nemalonius jausmus. Vėliau 2021 metų vasario mėnesį D. B. į jo mobilųjį skambino atsiprašyti minėtas R. Daugiau skambučių nebuvo. Liudytoja atsiliepė du kartus į skambučius t. y. 2020 m. spalio 16 d. ir 2020 m. gruodžio 19 d., kadangi matė, kad vyras jau buvo didelėje įtampoje. Abu kartus jai atsiliepus kalbėjo su G. Vieną kartą kalbėjo su R., bet tada vyras buvo įjungęs garsiakalbį. Pastarasis sakė, kad B. nelįstų prie I.. O ji paprašė, kad nei R., nei G. daugiau neskambintų vyrui. Visi skambučiai buvo nukreipti į vyro mobilųjį telefono numerį. Dėl šių skambučių R. B. jautė įtampą ir stresą. Buvo sutrikęs širdies ritmas. Dėl kokių priežasčių jos vyrui tiek daug kartų skambino G. ir R., ji nesuprato. G. ir R. asmeniškai nepažįsta. R. matė tik tada, kai jis buvo vieną kartą atėjęs vasara atsiprašyti, dėl skambučių. O G. matė tik vieną kartą, I. J. sode. Šiuo metu pastarieji neskambina. Apie tai, kad pokalbių metu išsakyti G. ir R. grasinimai gali būti įvykdyti, R. B. abejonių nekilo. Taip pat G. vieno iš pokalbių metu sakė, kad jau eina pas B., vėliau skambino asmuo prisistatęs (duomenys neskelbtini), pradėjo reikalauti pinigų. Tada ji pamatė, kad jos vyras D. išsigando ir pasiūlė kviesti policiją. Policija tą dieną neatvažiavo. Kadangi dėl pastarųjų asmenų nuolatinių skambučių buvo neįmanoma ramiai gyventi, buvo priimtas sprendimas pokalbius įrašinėti ir perduoti policijai. 2020 m. spalio 16 d. ir 2020 m. gruodžio 19 d. jai atsiliepus į skambučius, ji jautė įtampą ir stresą, sutriko širdies ritmas (t.1, b.l. 121-123).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta I. J. nurodė, kad pirmi įsigijo sodą, po to kaimynai. Vedėsi vandenį, jie paprašė prisijungti. Leido prisijungti. Kai reikėjo susimokėti už vandenį iškilo problemos. Tai buvo prieš tris - keturis metus. Nežino ar G. pykosi su kaimynas. R. draugas. Jie susipyko, nes nemokėjo už vandenį, todėl atjungė, nemokėjo. Po mėnesio keistomis aplinkybėmis buvo atleista iš darbo, dirbo (duomenys neskelbtini). Direktoriumi buvo B. sugyventinės pažįstama draugė, buvusios bendradarbės. Po konflikto dėl šuns, ji prasitarė, kad turi įrodymų ir dar ne tiek visko bus. Pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), nepraėjo savaitė, jie jos vedėją kvietėsi į namus suteikti informaciją. Jie nori pakenkti, kerštauti. Vyras dėl šuns kvietė policiją. Jie atėjo su žaislu aiškintis. Šuo buvo uždarytas katilinėje, namai aptverti tvora. Po incidento kaimynė atėjo ir sakė susirinktišus išmatas, grasino, kad šuo ilgai negyvens. Ji su jais mažai bendrauja.Ar brolis ir draugas su jais bendrauja, nežino.Jie visur nori naudos.Apie konfliktus guodėsi broliui, pasakojo apie šuniuką.Su G. bendravo, buvo jų objektas (duomenys neskelbtini), jie atvažiuodavo.Tą rytą šuns žaislas buvo kieme.Jie nesiskambinom, ji atsistojus savo kieme filmavo.Pradžioj šiukšles pylė pas juos, paskui pas kaimynus.
Ikiteisminio tyrimo metu nuotoliniu būdu liudytoja apklausta I. J. parodė, kad R. ir D. B. ji pažįsta. Jiedu yra jos kaimynai. Maždaug prieš du metus su šiais asmenimis ji bendraudavo kaip su kaimynais. Vėliau leido B. prisijungti prie I. ir jos vyro vandentiekio. P. R. ir jos vyro susimokėti už suvartotą vandenį kilo konfliktas, dėl to jog pastarieji atsisakė sumokėti už suvartotą vandenį. Po ko liudytoja su vyru nusprendė neduoti kaimynams naudotis jų vandeniu. Po šio įvykio D. ir R. B. labai supyko. Pradėjo liudytoją emociškai trikdyti, R. B. atvykus prie savo sodo namelio specialiai pastatydavo automobilį taip, kad liudytoja I. negalėtų pravažiuoti. Vėliau galimai R. B. specialiai filmavo ją telefonu ir bandė specialiai provokuoti. Yra sakiusi, kad sutvarkys liudytojos šunį. Vėliau apkaltino liudytoją, jog jos šuo buvo jų kieme ir apdergė kiemą, kažką galimai sulaužė, bet liudytojos duomenimis to negalėjo būti. Vėliau keliskart juokdavosi iš I. J. (duomenys neskelbtini), kad vaikas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Visa tai darydavo tada, kai I. vyro nebūdavo šalia. Tada I. J. duomenimis, ji neteko darbo būtent dėl to, kad R. B. kreipėsi į jos darbdavį. Apie tai jai pasakė pati R. B.. Galimai liudytojos darbdavys ir R. B. buvo draugės, dėl ko R. B. galėjo paprašyti atleisti liudytoją iš darbovietės. Liudytojai įsidarbinus į naująją darbo vietą, R. B. vėl bandė susitikti su I. vedėja, tam kad pateikti neigiamą informaciją apie I. darbdaviui. Apie tai jai pasakė naujoji jos vedėja. B. yra susipykę ne su vienu kaimynu. D. B. veiksmų liudytoja bandė kreiptis į (duomenys neskelbtini) policiją, bet policija jai nepadėjo. Šiuos du metus gyvena strese, baimėje, kad B. šeima gali pakenkti jai dėl darbo vietos ir pakenkti kitais būdais. G. K. yra liudytojos I. J. brolis. Apie esamą situaciją brolis žinojo. D. I. skambindavo savo vyrui papasakoti apie kaimynų B. elgesį, o kadangi vyras dirbo su G. K., jos brolis viską girdėdavo. Apie esamą situaciją broliui yra sakiusi ir pati. Brolis negalėtų imtis kokių nors priemonių dėl visų įvykių liudytojos kaimynų atžvilgiu. Paminėjo, jog žino kad jos brolis keliskart skambindavo B., bet apie ką jie kalbėdavo, ji nežino. Šalia jos brolis neskambino B. Pokalbių ji negirdėjo. R. ir D. B. asmeniškai nėra sakę apie G. skambučius. Apie tai, kad jis skambino ir kažką sakė B. ji jos, kad tai galėjo būti pykčio išsireiškimai, kadangi matė, kad dėl liudytojos kreipimosi policija nesiėmė veiksmų. O pats būdamas toli nuo sesers taip bandė jai padėti. Į klausimą ar pažįsta R. G. liudytoja atsakė taip. Paminėjo, kad R. G. taip pat yra buvęs jų kompanijoje, dėl ko apie esamą situaciją su kaimynais D. ir R. B. taip pat žinojo. R. G. yra G. K. draugas. Brolį charakterizuoja teigiamai, linkusį problemas spręsti taikiu būdu (t.1, b.l. 117-119).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. J. nurodė, kad G. K. žmonos brolis. Su R. G. jie geri draugai, bendrauja. D. B. pažinojo metus ar du kaip kaimyną. Su D. santykiai nutraukti, jie pastoviai nori naudos.K. atsakingas, punktualus, bendrauja. Konfliktavo su kaimynu dėl šuns. Jų žaislas kažkaip atsidūrė jų kieme, šuo prikakojo, nors tas žaislas buvo paliktas kieme. Šuo buvo užrakintas, jų teritorija aptverta. Grįžus, šunį rado užrakintą, o žaislo nebuvo. B. kaltino, kad šuo prasibrovė į lauką. Žmona sakė, kad ėjo apžiūrėti.Pykčiai prasidėjo dėl vandens, leido prisijungti prie vandens, prie elektros, kad sudarys sutartį. Bet kai pateikė sutartį, kad nori, kad metų gale būtų atlyginta, B. nesutiko. Nutraukė vandenį. Po to prasidėjo žmonos atleidimas iš darbo. Kai išvykdavo, buvo priekabiavimai prie žmonos. Kartą jo žmona verkdama paskambino, jis neapsikentęs paskambino ir iškvietė policiją. Policija nuramino žmoną ir išvažiavo. I. neprašė brolio kerštauti. Ji gal pasiguodė. Dėl skambučių, iki policijos pranešimo, jis nieko nežino. Tai buvo pavasarį. Sužinojo po I. apklausos, ji jam papasakojo, kad ją iškvietė apklausai. Iki to kiek žino jai brolis nieko nesakė. Nei R. G., nei G. K. apie kaimynus nieko nepasakojo. Jie buvo pas jį atvykę į namus.Kiek žino jie dirbo viename darbe, bendravo su B.. A. I. jo tetos vyras, jis prokuroras. Su juo beveik nesusitinka. Jis nieko nepasakoja, su juo buvo susitikęs per senelio laidotuves, šiais metais, rudenį ar žiemos pradžioje. Su K. jie nepažįstami. Tik po pirmų apklausų sužinojo, kad skambino, tai pasakė žmona. Sakė K., kad neskambinėtų. Kiek žino skambučiai po to baigėsi.Su R. nekalbėjo. Iš kur tavo numeris, nežino. Jis numerio nedalina, niekam nekerštauja. Jis (nukentėjusysis) pats ieškai naudos. Negali atsakyti iš kur jie gavo pačio telefoną.
Teisiamojo posėdžio metu ekspertė G. H. nurodė, kad ji ekspertizės išvadas patvirtina. Tyrimui pateikti garso įrašai ir stenogramos. Išvados antrame lape parašyta, kad atliekant tyrime laikoma, jog garso įraše girdimas tas asmuo, kuris nurodytas failo pavadinime. Kalbančių asmenų balso identifikaciją atlieka fonoskopinių tyrimų skyrius. K. nevartojo tiesmukų pasakymų, tačiau yra kiti pasakymai, kurie yra ne tokie tiesioginiai, bet jais perduodama žinutė, bet netiesiogiai įvardijama.Iš žinutės konteksto galima sakyti, kad tai ne tiesioginiai grasinimai. Dalis ne tokie aiškūs ir tuomet juos vertina kaip yra informacija, kad kyla grėsmė adresatui, bet neaišku ar tai fizinio poveikio grėsmė, tai ,,privažiuosiu, vyriškai pakalbėsim“, tai frazeologizmas jis vartojamas gąsdinant. Tai reiškia, kad fiziškai mušimės, bet nebūtinai. Išvada, kad tai yra bauginimas.Grasinimas yra frazė ,,bėgsi per sodus“. Nemato kito varianto, kad gresia fizinis poveikis. Turėsit bėgti iš savo sklypo.Kitos frazės apie įėjimą pro duris, fizinė jėga, pasakyta ,,pasišnekėsim bachūriškai“ , ,,įeisiu išlauždamas duris“. Padaryta išvada, jog tai grasinimas. Tai yra bauginimas.Tyrimo dalis yra plati, vertinant kontekste yra lentelė, pažeminimas, išsakomi reikalavimai ir sąlygos. Vertino visą pokalbį, nes skambino tas pats asmuo.Dėl pokalbio, kur paskambino B., ten panašios frazės, bet ji pasakė, kad tame pokalbyje nėra agresyvaus konteksto, nevertino tų frazių kaip bauginančių.Kituose pokalbiuose yra galios demonstravimas, tai yra bauginimas. Sustiprina suvokimą nukreipia, kad bauginantys. Ji negali įvertinti nukentėjusiojo išsigandimo lygio. Kad būtų juokaujama, negirdėjo. Į išvadą įtraukia kas yra reikšminga. Labai priklauso, kas yra visame pokalbyje. Jei ištraukia frazę, tai ji neaiški. O visame pokalbyje, tai suprantama, kad atvažiuos ir parodys savo galią. Tai suprantama, kaip fizinio veiksmas, kad bus kažkas neigiamo, nemalonus pokalbis.Aišku, kad neužtenka telefonu, o kažkas gresia. Čia galima įžvelgti smurto panaudojimą. Išvadoje parašė, kad grasinama. Šiame tekste negalima sakyti, kad kalbės draugiškai. Sunkiai sutrikdyti yra teisinė sąvoka, todėl negali atsakyti. Frazė ,,gausi per snukį“ yra grasinama sveikatai pavojinga veika. Ji nevartoja frazių numatytų baudžiamajame kodekse. Ji bando atskirti grasinimą nuo bauginimo.
Ikiteisminio tyrimo metu spec. liudytoju apklaustas T. Š. nurodė, kad G. K. pažįsta apie 2 metus, jis yra jo kolega kartu su juo dirba. Tikslios dienos neatsimena, tačiau žino, kad praeitais metais prieš naujus metus galimai buvo gruodžio mėnesis. Kartu su G. išgėrinėjo alkoholinius gėrimus. Žino, kad G. su D. B. konfliktuoja, dėl ko tiksliai pasakyti negali, tačiau žino, kad vyksta nesutarimai su G. seserimi ir D. B.. Kiek tiksliai išgėrė alkoholinių gėrimų jis neatsimena, tačiau nemažai. Neatsimena, kaip įvyko pokalbis apie D. B., tačiau G. jam davė D. B. telefono numerį (telefono numerio nebeturi) ir pasakė, kad paskambintų ir ką nors pasakytų. D. skambino apie 6 kartus, kodėl tiek kartu skambino negali pasakyti, galbūt neatsiliepė,jis nežino. P. D. norėjo pajuokauti, prisistatė ,,(duomenys neskelbtini)“, kadangi seriale ,,(duomenys neskelbtini)“ yra aktorius, kuriuo ir prisistatė D.. Viskas buvo juoko formą, sakydamas ,,reikia šaibų 15 eurų ir išbris iš bėdos“, tai nebuvo grasinimas, tiesiog jam G. papasakojo, jog D. išmetė šiukšles į mišką ir G. sesė matė ir nufilmavo, galimai, todėl taip ir pasakė, tiksliai negali pasakyti, kadangi buvo išgėręs ir praėjo nemažai laiko, todėl smulkmenų neprisimena. Realiai jis tikrai neketino reikalauti ar prašyti D. pinigų, daugiau jam neskambino. Dėl viso šio įvykio nori pasakyti, kad su D. B. jis asmeniškai jokių nesutarimų neturėjo, apskritai neturėjo su juo jokių reikalų nei darbinių nei kitų. Visi nesutarimai yra tarp B. šeimos ir G. K. sesers I. J. šeimos. Ir jo skambučiai buvo susiję D. B. tik dėl to, kad jis kenkė jodraugo G. K. sesei (t.3, b. l. 18).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra garso įrašai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Užfiksuoti pokalbiai: skambučio garso įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), (29 min. 43 s.) trukmės, tarp G. K. ir D. B.; skambučio garso įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), (04 min. 09 s.) trukmės, T. Š. ir D. B.; skambučio garso įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), (08 min. 31 s.) trukmės, tarp G. K. ir D. B. (t.2, b.l. 10-12).
Tarnybiniame pranešime dėl atliktos išklotinių analizės nurodyta, kad analizei atlikti buvo pateiktos telefono abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išklotinės už laikotarpius nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. 00:00:00 iki 2020 m. spalio 13 d. 23:59:59, nuo 2020 m. spalio 13 d. 00:00:00 iki 2020 m. gruodžio 29 d. 23:59:59, nuo 2021 m. sausio 1 d. 00:00:00 iki 2021 m. sausio 4 d. 23:59:59, telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 13 d. 00:00:00 iki 2020 m. gruodžio 29 d. 23:59:59 ir telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 12 d. 00:00:00 iki 2021 m. sausio 4 d. 23:59:59. Pateiktos išklotinės buvo analizuojamos naudojantis MS Excel įrankiais ir funkcijomis bei programa IBM I2 Analyst‘sNotebook 8. Atlikus telefono abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę praneša, kad:
1. Pateiktoje telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje užfiksuoti kontaktai su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (informacija pateikiama pagal kiekvieną telefono abonentą atskirai chronologine tvarka);
2. Pateiktoje telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje užfiksuoti kontaktai su (duomenys neskelbtini);
3. Pateiktoje telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje užfiksuoti kontaktai su (duomenys neskelbtini);
4. Pateiktoje telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje užfiksuoti kontaktai su (duomenys neskelbtini);
5. Pateiktoje telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje užfiksuoti kontaktai su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (informacija pateikiama pagal kiekvieną telefono abonentą atskirai chronologine tvarka);
6. Pateiktoje telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje užfiksuoti kontaktai su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (informacija pateikiama pagal kiekvieną telefono abonentą atskirai chronologine tvarka);
7. Pateiktoje telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje užfiksuoti kontaktai su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (informacija pateikiama pagal kiekvieną telefono abonentą atskirai chronologine tvarka);
8. Atlikus telefono abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę nustatyti telefono abonentai, kontaktai su kuriais užfiksuoti dviejose ir daugiau išklotinių. Pateikta informaciją apie šiuos telefono abonentus, kartu nurodant kontaktų kiekį konkrečioje išklotinėje (t.2, b.l. 45-105).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra D. B. savanoriškai pateiktas USB atmintukas „LG LifesGood“ su įrašytais telefoniniais pokalbiais. Apžiūros metu buvo apžiūrėti garso įrašai ir surašytos garso įrašų stenogramos (t.2, b.l. 109-121).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1466 (21) konstatuota, kad:
1. Garso įraše „call_15-15-56_IN_“ užfiksuotame pokalbyje pasakymai „Tu mane pagąsdinsi, tu tikrai gausi per snukį, aš tau sakau“, „prie V. prilįsi dar kartą, tikrai gausi per savo jobaną snukį, aišku tau ar ne?“, „tu dar mane pagąsdink, tai aš tave atvažiuosiu tikrai perpisiu, akiny tu jobanas. Tu dar prilįsi prie V. arba prie I., tikrai gausi per snukį“. „Ir tavo ožka dar gaus per snukį irgi“ suformuluoti kaip grasinimai D. ir R. B. jų sveikatai pavojinga veika.
Garso įraše „call_20-03-17_IN_“ užfiksuotame pokalbyje pasakymai „aš tau sakau, aš atvažiuosiu – tu bėgsi per visus sodus, aš tau sakau, pamatysi“, „ką persiusi tu apsimyželis esi, aš tau sakau, tu (duomenys neskelbtini) tu nesirodyk, kada aš būsiu blet pas I. ir V., tu blet bėgsi per sodus, per vyšnias. Niekur nebėgsi ? Pažiūrėsim.“ suformuluoti kaip netiesioginiai grasinimai D. B. jo sveikatai pavojinga veika.
Garso įraše „call_14-26-53_IN_“ užfiksuotame pokalbyje pasakymai „tu mane dapisai, aš tau sakau, aš privažiuosiu, turim pašnekėti, bachuriškai, supratai nachuj ? /…/ tu kurva aš įeisiu pas tave su laiptinėm, per duris nachuj, supratai ?“, „davai nusileisk, sakau, pakalbėsim, arba įeinu nachuj per duris“ suformuluoti kaip grasinimai D. B. jo turtui galimai sveikatai pavojinga veika.
2. Garso įraše „call_15-15-56_IN_“ užfiksuotame pokalbyje išsakytos sąlygos „tu mane pagąsdinsi“, prilįsi prie V. ar I.“, dėl kurių bus imtasi smurtinių veiksmų.
2020 m. spalio 13 d. G. K. žinutėse išsakyti reikalavimas, sąlyga „Atsipisk nuo I. tu ir Tavo lerva<“, „R. I. ir V. nesumokate už vandenį skolos 200 eur. /.../“.
Garso įraše „call_21-26-11_IN_“ užfiksuotame pokalbyje išsakyti reikalavimai „laikykis nuo ten atokiau“, „jūs nuo jų atsikinskit“, „jūs ten atsikniskit“.
Garso įraše „call_14-26-53_IN_“ užfiksuotame pokalbyje išsakyti reikalavimai išeiti kalbėtis į lauką ir kompensuoti kelionę.
Garso įraše „call_14-11-27_IN_“ užfiksuotame pokalbyje iš D. B. reikalaujama 15 eurų.
3. 2020 m. spalio 13d.G. K. žinutėse pasakymai „abu prarasite ramybę likusi gyvenimą Aš tau ta garantuoju debile Per visus kanalud Jus užtrumpinsiu “, „/…/ Aš pratęsiu žaidimą. Pamatysi. Galvoji taip viskas praeis nė velnio“, „Maksimum Jums liko mėnesis (duomenys neskelbtini) gyventi“, vertinant jų kontekstą, yra bauginančio pobūdžio.
Garso įraše „call_20-29-52_ OUT_“ užfiksuotame pokalbyje pasakymas“ Prie mano sesės (duomenys neskelbtini) suteneris J. buvo prisiknisęs, nu pažiūrėkit kuom jam baigėsi, visas sudaužytas, rankos sulaužytos ir visa kita“, vertinant jo kontekstą, yra bauginančio pobūdžio.
Garso įraše „call_20-03-17-_IN_“ užfiksuotame pokalbyje pasakymai „Tai aš atvažiuosiu prie (duomenys neskelbtini) ir mes susimatysim, pamatysi. Mes pakalbėsim. Asmeniškai.“, „aš atvažiuosiu patikėk, tau taip nesibaigs, žinok, mes asmeniškai pakabėsim’, ‘mes susitksim, D. aš tau pasakau“, „tu su manim realiai pakalbėk, ne per policiją, ne per pareiškimus, pamatysi, /.../ aš tau akis į akį pasakysiu, supranti ? Ačkarike tu jobanas, aš jums karoče, tu pamatysi. Tu geriau (duomenys neskelbtini) apsišarvuok kantrybe, nes aš tau taip smegenys išpisiu, kad tu… Tu čia ant manęs pareiškimus rašai nuopisa?“, „tasw šuo tave ir tavo lervą suplešytų per pusę, tu supratai blet ?“, „Žinok aš, kaip privažiuosiu, tai tu pamatysi, mes ne taip dar pakalbėsim. Mes vyriškai pakabėsim.“, „/.../ bet už tą „praskruosiu“ tai tu pamatysi, aš tau sakiau vyriškai mes pakabėsim“, „Už tą grasinimą, kad mane, perskruosi, aš tau sakau, mes pakalbėsim vyriškai“, vertinant jų kontekstą, yra bauginančio pobūdžio.
Garso įraše „call_21-26-11_IN_“ užfiksuotame pokalbyje pasakymas „Nieko, davažiuosiu iki (duomenys neskelbtini), mes pakalbėsim, išsiaiškinsim.“, vertinant jo kontekstą, yra bauginančio pobūdžio, pasakymas „Negali nes bijot, kad aš jūsų video paviešinsiu. Aš tau sakau, aš paviešinsiu jūsų video“, „bet jeigu jūd dar kažką padarot, pamatysi“, „Ir karoče, jeigu tą balso įrašą perduosi kažkasm, pamatysi, aš paviešinsiu visiems, pamatysi, supratai?“ gąsdinama nemalonumais, siejant juos su B. rašomais pareiškimais policijai.
Garso įraše „call_14-26-53_IN_“ užfiksuotame pokalbyje pasakymai „Su savo ekspertizėm, su grasinimais, aš atvažiavau su tavim pasikalbėti, viskas“, „viskas jau tuoj privažiuosiu“, „už mano grasinimus, už mano artimiesiems grasinimus, nachuj turi… karoče leiskis myžniau tu“, „nusileisk jeigu nebijai, nusileisk! Tu pats taip pabandyk, nekaltą žmogų sudaužei prie laiptines, nu davai, pabandyk“, vertinant jų kontekstą, yra bauginančio pobūdžio.
Garso įrašuose esantys grasinimai taip pat laikytini bauginančiais pasakymais (t.2, b.l. 125-137).
Kitų daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas daiktas yra mobilaus ryšio telefonas Samsung Xcover, kurio IMEI 1 nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 nr: (duomenys neskelbtini). Pasirinkus kontaktų programėlę, į kurios paiešką suvedus žodį „(duomenys neskelbtini)“ atsidaro programėlėje išsaugoto kontakto pavadinto „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ adresatai. Atidarius adresato „(duomenys neskelbtini)“ kontaktą, matoma jam priskirtą mobilaus telefono numerį (duomenys neskelbtini). Paspaudus ant kontakto istorijos matyti gaunamų, atmestų, neatsakytų, atsakytų skambučių istorija. Atidarius adresato „(duomenys neskelbtini).“ kontaktą, matoma jam priskirtą mobilaus telefono numerį (duomenys neskelbtini). Paspaudus ant kontakto istorijos matyti gaunamų, atmestų, neatsakytų, atsakytų skambučių istorija. Grįžus atgal į telefono darbalaukį, jo antrame puslapyje matoma programėlė „Viber“. Atidarius programėlę ir į jos paiešką įvedus žodį „(duomenys neskelbtini)“ matomos susirašinėjimo žinutės. Padarytos fotonuotraukos (t.2, b.l. 150-179).
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktų telefoninių susirašinėjimų bei skambučio išklotinių matyti bylai reikšmingos aplinkybės (t.1, b. l. 54-57, 73).
Iš BIRT žiūryklės duomenų matyti, kad 2020 m. gruodžio 21 d., 16.32 val., buvo gautas M. K. Pareiškimas dėl to, kad G. K. pats bei pasitelkdamas kitus asmenis, veikdamas bendrai, siekdamas sukelti baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, naudodamas psichinę prievartą, nuolat skambino D. B., o jam neatsiliepiant rašo žinutes, prisidengdamas tariamu D. B. konfliktu su jo seserimi I. K., dėl šuns žaislo, kurį radusi D. B. žmona savo sodo sklype perdavė G. K. sesei. Sistemingais veiksmais G. K., kuris žino kur gyvena D. B., nes pats yra gyvenęs (duomenys neskelbtini), bei atvyksta pas savo seserį, siekė sąmoningai sudaryti D. B. baimės ir nerimo atmosferą, sukelti nerimo jausmą. Jo tendencingus veiksmus patvirtina nuolatiniai skambinėjai, apie šimtą skambučių, grasinimai pasikalbėti vyriškai, apsišarvuoti kantrybe, grasinimai bėgti per visus sodus, per vyšnias, išlaužti duris, raginimas išeiti į lauką, kitaip įeis per duris, sukėlė nerimo ir nesaugumo jausmą D. B. ir jo žmonai. D. B. savaitgaliais negali ramiai ilsėtis, nes dažniausiai skambina savaitgaliais. O išjungti telefoną negali, nes telefonas naudojamas ir darbo reikalais. O užblokavus numerius skambina iš kito numerio ar per „Viber“ programėlę (t.1, b. l. 58).
Dėl G. K. ir R. G. veikų kvalifikavimo
Išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės, darytina išvada, jog kaltinamieji neginčijo, jog iš kaltinime nurodytų telefonų abonementų, kaltinime nurodytu laiku skambino nukentėjusiajam ir rašė žinutes (kaltinamasis G. K.). Dėl nukentėjusiojo prašymu patikslinto kaltinimo, nurodant papildomas aplinkybes – dėl skambučių skaičiaus konkrečią dieną ir G. K. žinutės turinio praplėtimo – kaltinamieji ir prokuroras neprieštaravo. Ginčas kilo tik dėl kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimo ir aplinkybių vertinimo.
Prokuroras kaltinamųjų G. K. ir R. G. veiką kvalifikavo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kaip bendrininkų grupėje veikusių asmenų. Nukentėjusysis su savo atstovu prašė kaltinamųjų nusikalstamas veikas kvalifikuoti kaip numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje. Patys kaltinamieji prašė juos išteisinti nepadarius BK 145 straipsnio 2 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų.
BK 145 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.
Pagal teismų praktiką sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą, gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginamo pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Negali būti vertinami kaip sistemingi per tam tikrą laiko tarpą padaryti keli veiksmai, kurių nesieja bendras sumanymas. Be to, šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą asmenį, siekdamas sukelti jam baimę, nerimą ir nesaugumo jausmą, ir nori taip elgtis. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-327-326/2016, 2K-121-677/2015, 2K-269-303/2020 ir kt.).
Pagal teismų praktiką kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-186-746/2016, 2K-253-693/2017, 2K-287-697/2017 ir kt.).
Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus (kaltinamųjų G. K. ir R. G., nukentėjusiojo D. B., liudytojos R. B. parodymus, nukentėjusiojo pareiškime nurodytas aplinkybes, byloje pateiktus duomenis apie telefonų skambučius bei žinutes, žinučių turinį, specialisto išvadą, ir kt.), įvertinęs kiekvieną jų atskirai ir atsižvelgdamas į visumą, nustatė, kad G. K. ir R. G. laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iki 2021 m. sausio 3 d., G. K. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), būdamas prisijungęs prie telekomunikacijos bokštų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš viso 281 kartą ir R. G. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), būdamas prisijungęs prie telekomunikacijos bokštų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš viso 39 kartus, nuolat skambino į D. B. telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini) ir tiesiogiai arba per sutuoktinę R. B. skambino ir rašė trumpąsias žinutes, vartodami necenzūrinę leksiką, sistemingai baugino naudodami psichinę prievartą. Byloje nustatyta, kad trijų su puse mėnesių laikotarpiu G. K. ir R. G. iš minėtų telefono numerių nukentėjusiajam skambino kelis šimtus kartų ir išsiuntė žinučių. Atskiromis dienomis G. K. skambino net po keliasdešimt kartų (98, 23, 21 kartą), taip pat ir vėlų vakarą, po 22 val., kai tarp skambučių buvo ne didesnis nei vienos minutės intervalas. Byloje pateiktų nukentėjusiajam siųstų žinučių turinys patvirtina, kad jos yra įžeidžiančios, amoralaus pobūdžio, jose dominuoja necenzūriniai žodžiai, išsakomi įžeidžiantys ir bauginantys ketinimai, įžeidžiamai ir nepagarbiai atsiliepiama apie nukentėjusiojo D. B. artimus žmones (pavyzdžiui, „ką persiusi tu apsimyželis esi, aš tau sakau, tu (duomenys neskelbtini) tu nesirodyk“, „Tu mane pagąsdinsi, tu tikrai gausi per snukį, aš tau sakau“, „Atčkarike tu jobanas, aš jums karoče, tu pamatysi“, „Ir tavo ožka dar gaus per snukį irgi“). Tokius V. V. veiksmus teismas vertina kaip psichinės prievartos panaudojimą BK 145 straipsnio 2 dalies prasme.
Teismas svarstė klausimą dėl kaltinamųjų veikos perkvalifikavimo be BK 145 straipsnio 2 dalies dar ir į BK 294 straipsnio 2 dalį bei 181 straipsnį, nes kaip viena iš alternatyvų nukentėjusiojo prašyme pakeisti kaltinimą perkvalifikuojant kaltinamųjų veikas į BK 145 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį ir 181 straipsnį.
Dėl savavaldžiavimo kaip nusikalstamos veikos pažymėtina, kad BK 294 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui.Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskelbimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą.
Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichinę prievartą. Vertimas suteikti turtinę naudą gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo būdu (raštu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su prievartiniu pobūdžiu (užuominomis leidžiant suprasti apie būtinumą mokėti duoklę). Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-93/2010, 2K-203/2011, 2K-62-976/2017).
BK294 straipsnyje ir 181 straipsnyje numatytos veikos yra atribojamos atsižvelgiant į tai, ar kaltininkas reikalavimą perduoti turtą reiškė vykdydamas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ginčijamą ar pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, ar neturėdamas tokios teisės.
BK 294 straipsnyje ir 181 straipsnyje numatytų veikų požymiai yra atribojami atsižvelgiant į tai, ar kaltininkas reikalavimą perduoti turtą reiškė vykdydamas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ginčijamą ar pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, ar neturėdamas tokios teisės, ar aiškiai viršydamas tokios teisės ribas. Pažymėtina, kad abu šiuos nusikaltimus vienija reikalavimas perduoti turtą ar turtinę teisę ir galimi tolesni veiksmai, nukeipti į esamos ar tariamos reikalavimo teisės įgyvendinimą. Taigi išoriškai objektyvieji turto prievartavimo ir savavaldžiavimo požymiai yra panašūs. Šias veikas skiria tai, kad turto prievartavimo atveju kaltininko reikalavimas nėra susijęs su realiai egzistuojančiais teisiniais santykiais tarp šalių, taigi vienos šalies reikalavimo teisė į turtą, kuris yra valdomas kito asmens, neturi teisinio pagrindo. Kita vertus, reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) numatytais pagrindais, tačiau pažeidžiant teisinę teisės įgyvendinimo tvarką, nesudaro turto prievartavimo nusikaltimo sudėties, bet, esant BK 294 straipsnyje numatytiems požymiams, kvalifikuojamas kaip savavaldžiavimas. Taigi sprendžiant klausimą, ar kaltininko veiksmai atitinka turto prievartavimo ar savavaldžiavimo sudėties požymius, būtina nustatyti, ar kaltininkas turėjo teisę į turtą ir teisėtą pagrindą reikalauti iš nukentėjusio asmens perduoti turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357/2012). Būtent juridinio pagrindo buvimas ar nebuvimas paprastai yra lemiamas objektyvusis požymis sprendžiant klausimą, kokią normą taikyti – turto prievartavimo (BK 181 straipsnis) ar savavaldžiavimo (BK 294 straipsnis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432/2009).
Byloje yra duomenų, jog nukentėjusysis tarėsi su kaltinamojo G. K. sesers šeima dėl sodo sklypuose vandens gręžinio įrengimo, dėl to tarp kaimynų (B. ir J. šeimų) kilo konfliktinės situacijos, tačiau nėra duomenų apie jokį konkretų susitarimą tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo G. K. sesers I. J. šeimos dėl tokių darbų apmokėjimo ar sunaudoto vandens kiekio paskaičiavimo ir apmokėjimo. Kaltinamieji, apklausti teisme, nepatvirtino teiginio, jog manė turį teisę reikalauti tam tikros sumos iš nukentėjusiojo už kaltinamojo G. K. sesers šeimos įrengtą vandens gręžinį ir sunaudotą vandenį. Pažymėtina, kad savavaldžiavimo veikos subjektyvieji požymiai numato tikros ar tariamos teisės vykdymą. Kaltinamieji neturėjo neturi nei tikros, nei tariamos teisės į minimą 200 Eur sumą, nes iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisė į atlyginimą ar kompensaciją už trečiųjų asmenų naudotą vandenį, ir tą aiškiai suprato, taip pat nėra duomenų, kad būtų sąžiningai klydę, manydami turį tokią teisę reikalauti. Tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad, pripažįstant tariamos teisės įgyvendinimo faktą, neleistina tariamos teisės įgyvendinimo pagrindu laikyti vien tik kaltininko subjektyvų gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimą, bet būtina nustatyti, kad kaltininkas sąžiningai klydo, t. y. negalėjo arba neturėjo suprasti, jog jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2009, 2K-122/2010, 2K-562/2011). Taigi, kvalifikuoti kaltinamųjų G. K. ir R. G. veiksmų pagal BK 294 straipsnio 2 dalį nėra jokio teisinio pagrindo.
Taip pat nėra objektyvių duomenų, kad kaltinamieji būtų prievartavę turtą BK181 straipsnio 1 dalies normų prasme.G. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad siekė drumsti jam (nukentėjusiajam) ramybę kaip jis drumstė jo sesei ramybę, kaltinamasis R. G. teigė, kad savo skambučiais norėjo pagąsdinti D. B. ir sukelti jam nemalonius jausmus, norėjo, kad jis išsigąstų. „Tokiu būdu su G. K. bandė pagąsdinti D. B., norėjo jog jis suprastų, kad I. J. ir V. J. yra ne vieni ir yra kas juos apgins“ (3 t., b.l.57-59). Teisiamojo posėdžio metu G. K. teigė, kad vanduo, tai pradžia, po to sesers atleidimas iš darbo; teigė, kad skola už vandenį buvo apie 60 Eur, o 200 Eur parašė būdamas išgėręs. Kitas kaltinamasis R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog iš V. žinojo, kad „yra konfliktas dėl vandens, dėl šuns“. Taigi, nors reikalavimas sumokėti 200 Eur už vandenį buvo išreikštas, tačiau jis buvo epizodinis, išplaukiantis iš bendro konteksto, nebuvo pagrindinis, aiškiai išreikštas motyvas sistemingai bauginti nukentėjusįjį naudojant psichinę prievartą ir verčiant suteikti turtinę naudą. Žinutė dėl 200 Eur sumokėjimo I. ir V. J. tik patvirtina buvus konfliktiškus santykius, tačiau turto prievartavimui būdinga tai, jog siekiama neteisėtai gauti turtinės naudos, versti mokėti duoklę, o tokio siekio kaltinamieji neišreiškė, be to ir iš ištirtų įrodymų tokios išvados daryti negalima. Taigi, kaltinamųjų veiksmai nesudaro BK 181 straipsnio 1 dalyje aprašytos veikos sudėties.
Teismas, įvertinę kaltinamųjų G. K. siųstų žinučių skaičių ir turinį,G. K. ir R. G. skambučius, jų intensyvumą, taip pat nukentėjusiojo parodymus, daro išvadą, kad G. K. ir R. G. savo neteisėtais, nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu pasižyminčiais veiksmais nukentėjusiajam sukūrė nerimo, baimės ir nesaugumo atmosferą, veikė sistemingai. Atliktų veiksmų pobūdis, telefoninių skambučių intensyvumas, žinučių turinys neabejotinai patvirtina, kad G. K. ir R. G. veikė tiesiogine tyčia, t. y. puikiai suprato, kad sistemingai baugina nukentėjusįjį, panaudodami psichinę prievartą, ir norėjo taip veikti.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių dėl šios nusikalstamos veikos sudėties G. K. ir R. G. veiksmuose buvimo, G. K. ir R. G. veiksmai pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti tinkamai.
Dėl bausmės skyrimo G. K.
Už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020).
Skirdamas kaltinamajam G. K. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas 1 baigtas tyčinis apysunkis nusikaltimas. G. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.Jo atsakomybę sunkinai tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę G. K. taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – anksčiau neteistas (t.3, b. l. 81), tačiau baustas administracine tvarka (t.3, b. l. 75-80),dirbantis (t.3, b. l. 74), užimtumo tarnyboje neregistruotas (t.3, b. l. 72). Bylos duomenimis nustatyta, kad VĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2021 m. rugpjūčio 15 d. buvo konsultuotas. Diagnozė: (duomenys neskelbtini) sutrikimas dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būklė (t.3, b. l. 7).Bylos duomenimis nustatyta, kad G. K. anksčiau nebuvo įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą (t.3, b. l. 6).
Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad G. K. anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, svarbu ir tai, kad kaltinamojo daroma veika buvo tęstinė ir truko ilgą laiką.G. K. teisiamas pirmą kartą. Pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Šiuo atveju BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta tik viena bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio normų taikymui sąlygų nėra. Teismas atsižvelgdamas į bausmę individualizuojančias aplinkybes sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vienintelę su laisvės atėmimu susijusią bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.
BK 75 straipsnio 2 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.Teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas atidėti G. K. bausmės vykdymą, visų pirma įvertina tai, kad kaltinamasis nors administracine tvarka baustas, tačiau anksčiau neteistas, todėl manytina, jog G. K. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, G. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams įpareigojant: 1) pradėti dirbti (tęsti darbą) arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) atsiprašyti nukentėjusiojo D. B. (BK75 straipsnio 2,4 dalys, 5 dalies 1, 5, 7, 10 punktai).
Dėl bausmės skyrimo R. G.
Už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Skirdamas kaltinamajam R. G. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas 1 baigtas tyčinis apysunkis nusikaltimas. R. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinai tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę R. G. taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – teistas vieną kartą už vairavimą esant neblaiviam (t.3, b. l. 89-90),administracine tvarka nebaustas (t.3, b. l. 88), Sodros duomenimis kaltinamasis niekur nedirba (t.3, b. l. 87), tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba MB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nėra duomenų, kad R. G. anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.
Todėl atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad R. G. jau vieną kartą buvo teistas ir jam buvo paskirta baudos bausmė, tačiau tinkamų išvadų nepadarė, kadangi ir toliau daro nusikalstamas veikas, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nesiekia sankcijoje įtvirtinto vidurkio.
Siekiant tinkamai įgyvendinti bausmės tikslus ir bausmės individualizavimo principą, įvertinus R. G. asmenybę ir socialinius ryšius teismas sprendžia, kad yra pagrindas svarstyti apie R. G. skirtinos laisvės atėmimo bausmės atidėjimą.
BK75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Taikant R. G. realią laisvės atėmimo bausmę būtų padaryta didelė neigiama įtaka jo socialiniams ryšiams, realus bausmės atlikimas turėtų neigiamą poveikį ir kitiems asmenims bei nukentėjusiajam, kuris siekia civilinio ieškinio patenkinimo. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, manytina, kad yra pagrindo suteikti R. G. galimybę taisytis neizoliuotam nuo visuomenės. Taigi, R. G. skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams (BK75 straipsnio 2,4 dalys, 5 dalies 1,5,7,10 punktai), nustatant įpareigojimus, kurie teismo vertinimu, užtikrintų tiek realų poveikį nuteistajam, tiek kitų bausme siekiamų tikslų pasiekimą ir tuo pačiu atitiktų bausmės individualizavimo principą: 1) pradėti dirbti (tęsti darbą) arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) atsiprašyti nukentėjusiojo D. B.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.
Ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškovo D. B. atstovas advokatas M. K. pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš kiekvieno civilinio atsakovo priteisiant po 5000 Eur, bei prašė priteisti visas D. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas (t.1, b. l. 108). Neturtinės žalos dydį grindė tuo, kad nukentėjusysis ilgą laiką kentė nuolatinius G. K. ir jo draugų skambinimus telefonu, siunčiamus pranešimus, terorizavimą, dėl to jaučia nerimą, baimę dėl savo sveikatos, gyvybės ir turto. Poilsio dienomis D. B. negali normaliai ilsėtis. G. K. ir jo draugai nuolat terorizuoja nukentėjusįjį D. B., jį žemina bei šmeižia, grasina susidoroti (t.1, b. l. 107).Taip pat nukentėjusysis buvo priverstas samdytis advokatą, kuris teikė pareiškimus, prašymus, skundus, dalyvavo ikiteisminiame tyrime atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, todėl prašo priteisti ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t.1, b. l. 108, 109-112).
Pateiktame patikslintame D. B. atstovo advokato M. K. civiliniame ieškinyje prašoma solidariai iš G. K. ir R. G. priteisti 15000 Eur neturtinę žalą bei visas D. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas (t.3, b. l. 168-171). Civilinis ieškinys papildomai grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis D. B. ilgą laiką kentė nuolatinį G. K. ir R. G. terorizavimą: begalinius skambučius telefonu, siunčiamus pranešimus, dėl to jautė nerimą, nesaugumo jausmą, baimę dėl savo, savo šeimos narių sveikatos, gyvybės ir turto. Ypatingai baimę jautė ir dėl to, jog kaltinamieji žinojo kur gyvena nukentėjusysis, nes pats kaltinamasis G. K. yra gyvenęs (duomenys neskelbtini). Taip pat jie žinojo daug asmeninės informacijos, taip pat tai dėl kokių priežasčių ir kada kreipėsi į policiją, kadangi ši informacija galėjo būti žinoma tik policijos pareigūnams. Nukentėjusysis siekdamas, kad kalti asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn turėjo pateikti ne vieną skundą, nes pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras vengė, galimai dėl giminystės ryšių ir asmeninių pažinčių - kaltinamojo G. K. sesers I. J. vyro V. J. pusbrolis yra (duomenys neskelbtini) prokuroras A. I., o jo sutuoktinė I. I (duomenys neskelbtini) Policijos komisariato tyrėja. Taigi, kol nukentėjusysis išsikovojo teisę būti apgintas baudžiamojo proceso tvarka ir būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas bei netgi dar vykstant ikiteisminiam tyrimui nuolat jautė įtampą, kadangi net po darbo valandų, taip pat ir poilsio dienomis nukentėjusysis negalėjo normaliai ilsėtis, nes nuolat buvo skambinama, grasinama, rašomi pranešimai. Mobilaus ryšio telefono nukentėjusysis negalėdavo išjungti, kadangi jo telefonas naudojamas ir darbo reikalais, o būdamas (duomenys neskelbtini), ir vykdant svarbius ir didelius projektus, privalo visada būti pasiekiamas. Buvo užblokavęs kaltinamojo telefono numerį, tačiau tada skambindavo iš nežinomo, privataus numerio. Be to, kai į namus buvo atvykę policijos pareigūnai patarė atsiblokuoti telefoną, kad nukentėjusysis galėtų išsisaugoti įrodymus, ką jis ir padarė. Kaltinamieji būdami neblaivūs, tai galima teigti iš nerišlios jų kalbos ir tarpusavio girdimų raginimų „toliau gerti“, būnant net paskelbtam visuotiniam karantinui, galimai vartojo alkoholinius gėrimus būdami kartu ir nuolat terorizavo nukentėjusįjį D. B., jį žemino bei šmeižė, grasino susidoroti. O žinant pavyzdį, kaip vienas asmuo buvo sumuštas, galimai būtent kaltinamųjų, nukentėjusysis itin jautė baimę ir grasinimų realumą (t.3, b. l. 169-170).
Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą paD.io asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.
CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.
Šioje byloje yra nustatyti neteisėti kaltinamųjų veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, yra akivaizdus priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys, todėl nukentėjusysis pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad D. B. jautė nerimą, nesaugumo jausmą, baimę dėl savo, savo šeimos narių sveikatos, gyvybės ir turto.Teismų praktikoje pripažįstama, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju vienas esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra veikos padariniai. Tačiau pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitų ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį.Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) paprastai siejama su atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvių pasikeitimų įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokių sveikatos sutrikimų, atsiradusių po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).
Šiuo atveju neturtinė žala siejama su psichine sveikata – nukentėjusysis nurodė, kad išgyveno dėl savo ir šeimos nario sveikatos. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nukentėjusysis D. B. nepateikė duomenų, kad dėl nerimo ar baimės teko gerti vaistus, lankytis pas gydytojus, psichologus, teko reabilituotis ir pan., kas leistų spręsti apie didelę nusikalstamais veiksmais padarytą neturtinę žalą žalojant psichinę sveikatą.
Nagrinėjamu atveju, spręsdamas klausimą dėl priteistinos žalos dydžio, teismas sprendžia, jog nukentėjusysis nepatyrė tokių CK 6.250 straipsnio 1 dalyje išvardintų nusikaltimu padarytų pasekmių, kurių kompensavimui būtų proporcingas prašomos priteisti žalos dydis, todėl atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo principus nukentėjusiajam iš kaltinamųjų solidariai priteisiama 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažintos proceso išlaidomis, tik jeigu jos yra realios. Tokių išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl vykusio baudžiamojo proceso.
Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę, bet ne pareigą asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017).
Nagrinėjamu atveju civilinio ieškovo D. B. atstovas advokatas M. K. prašė priteisti iš kaltinamųjų turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, teikiant teisines konsultacijas, pagalba. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad yra pateikti trys pinigų perdavimo – priėmimo kvitai, t. y. 2021 m. sausio 7 d. kvitas dėl 500 Eur sumos (t.1, b. l. 112), 2022 m. kovo 30 d. kvitas dėl 500 Eur sumos (t. 4, b. l. 22), 2022 m. rugsėjo 6 d. kvitas dėl 500 Eur sumos. Taigi, bendra prašoma suma D. B. priteisti iš kaltinamųjų yra 1500 Eur.Nukentėjusįjį tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas M. K..Pažymėtina, jog nukentėjusiojo atstovas dalyvavo 9 teisiamuosiuose posėdžiuose, konsultavo nukentėjusįjį, rengė civilinį ieškinį.
Apskaičiuojant išlaidų dydį atsižvelgiama 2022 m. balandžio 29 d. Nr. 1R-184 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu priimtomis rekomendacijomis dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad prašoma atlyginti proceso išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti – 1500 Eur neviršija Rekomendacijose apibrėžto baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamo maksimalaus dydžio (už procesinių dokumentų parengimą bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu – 2,5 koeficiento). Koeficientas skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) dydį. 2022 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) Lietuvoje buvo 1780,50Eur), todėl nukentėjusiojo patirtos atstovavimo išlaidos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš kaltinamųjų lygiomis dalimis.
Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – CD diskai ir USB laikmena– laikomi vokuose prie baudžiamosios bylos viršelio – paliktini kartu su bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Ikiteisminio tyrimo metu G. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.3, b. l.47) - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama.
Ikiteisminio tyrimo metu R. G. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.3, b. l. 67) - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama.
Prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė išieškoti iš kaltinamųjų 1130,40 Eurproceso išlaidų už Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktą specialisto išvadą. Teismas pažymi, kad BPK103 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, jog proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Taigi nekyla abejonių, kad išlaidos, kurios yra patiriamos tais atvejais, kai ekspertas ar specialistas atlieka tyrimą kaip tarnybinę užduotį, negali būti vertinamos kaip proceso išlaidos. Nagrinėjamu atveju objektų tyrimas buvo atliktas ikiteisminio tyrimo pareigūno iniciatyva. Šį tyrimą kaip tarnybinę užduotį, vykdydamas savo tarnybines pareigas, atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas.Atsižvelgiant į tai, prokuroro prašymas priteisti specialisto išvados rengimo išlaidų atlyginimą netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia
G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2,4, 5 dalimis, G. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą bausmės atidėjimo laikotarpį:
1) pradėti dirbti (tęsti darbą) arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
2) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi;
3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
4) atsiprašyti nukentėjusiojo D. B..
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2,4, 5 dalimis, R. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šsšiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atidėjimo laikotarpį:
1) pradėti dirbti (tęsti darbą) arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
2) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi;
3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
4) atsiprašyti nukentėjusiojo D. B..
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
D. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų G. K. ir R. G. solidariai priteisti D. B. naudai 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei priteisti lygiomis dalimis 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Prokuroro prašymo priteisti iš G. K. ir R. G. valstybės naudai 1130,40 Eurspecialisto išvados išlaidų padengimui netenkinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjusCD laikmenas ir USB atmintinę palikti saugoti su bylos medžiaga.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.