Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Olego Fedosiuko, spręsdama Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžio nuteistųjų G. K. ir R. G. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį) ir nepagrįstai pašalino aplinkybę, kad nuteistieji G. K. ir R. G. padarė nusikalstamą veiką, veikdami bendrininkų grupe, bei atitinkamai nepagrįstai pašalino atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nurodytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame pateikiama 2020 m. gruodžio 13 d. vykusio pokalbio tarp nukentėjusiojo D. B. ir nuteistojo G. K. stenograma, nurodant, kad ji patvirtina, jog nuteistieji G. K. ir R. G. suvokė, jog bendrai nuolat skambina nukentėjusiajam, nes tą pačią dieną į nukentėjusiojo telefoną nuolat skambino R. G.. Skunde taip pat cituojama R. G. ikiteisminio tyrimo metu pirmojoje apklausoje duotų parodymų dalis. Kasatoriaus manymu, minėto pokalbio metu G. K. įvardintas asmuo „R.“ yra kitas nuteistasis R. G. ir G. K. žinojo apie R. G. prieš tai vykusį pokalbį su D. B. sutuoktine. Remiantis šiais duomenimis daroma išvada, kad nuteistieji šioje byloje nusikalstamos veikos darymo metu žinojo ir suvokė, jog kiekvienas atskirai nuolat skambina tam pačiam nukentėjusiajam siekiant jį įbauginti ir veiką daro iš esmės dėl tos pačios priežasties (galimų nukentėjusiojo konfliktų su G. K. seserimi), todėl tarp nuteistųjų susitarimas bendrininkaujant įvyko konkliudentiniais veiksmais. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas neįvertino abiejų nuteistųjų susitarimo bendrininkauti konkliudentiniais veiksmais ir per siaurai aiškino susitarimo požymį. Daugiau jokių argumentų, kuriais būtų grindžiamas netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas, t. y. BK 25 straipsnio 2 dalies netaikymas, kasaciniame skunde nenurodyta.

Pažymėtina, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Minėti kasaciniame skunde nurodyti teiginiai nepagrindžia apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimo. Skunde nėra teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų taikant minėtą baudžiamojo įstatymo normą (BK 25 straipsnio 2 dalį) neteisėtumo ar dėl padarytų esminių BPK pažeidimų, sukliudžiusių apeliacinės instancijos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina ir tai, kad bylos procesas kasacinės instancijos teisme nėra savitikslis ir inicijuojamas, siekiant pakeisti nuteistojo, išteisintojo ar nukentėjusiojo teisinę padėtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-399/2005, 2K-159/2007, 2K-555-788/2015, 2K-94-788/2020). Šiuo atveju prokuroras prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka tam, kad būtų nustatyta nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nurodyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tačiau iš kasacinio skundo neaišku, kokių realių nuteistųjų teisinės padėties pokyčių siekiama. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokuroras neskundė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo nuteistiesiems buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir, remiantis BK 75 straipsniu, atidėtas jų vykdymas. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir pašalinęs iš kaltinimo BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą aplinkybę, tačiau nuteistajam R. G. bausmės nekeitė, o nuteistajam G. K. paskyrė net griežtesnę bausmę ir padidino jos vykdymo atidėjimo laikotarpį. Savo kasaciniame skunde prokuroras neginčija nei bausmių dydžių, nei sprendimo atidėti jų vykdymą. Todėl prašymas perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka vien tam, kad būtų nustatyta nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, neturi procesinės prasmės ir nesiderina su baudžiamojo proceso greitumo, tikslingumo ir ekonomiškumo principais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.