Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2007-03-06 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-159/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-06
Bylos Nr.
2K-159/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Alvydas Pikelis (pirm.), Albinas Sirvydis, Gintaras Goda (pran.)
Nuteistasis
ir V, R. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K–159/2007 nuasmenintaProcesinio sprendimo kategorija 1.1.8.10. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 6 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Gintaro Godos,

sekretoriaujant M. Čiučiulkai,dalyvaujant prokurorui A. Vereniui,gynėjui advokatui I. Brazlauskui,

Žemesnės instancijos teismas

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už vagystę iš E. B. ir A. Z. M. įmonių patalpų) laisvės atėmimu vieneriems metams dešimčiai mėnesių; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (už turto sugadinimą iš E. B. ir A. Z. M. įmonių patalpų) – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta vienerių metų dešimties mėnesių subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Taip pat R. S. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams ir dviem mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už vagystę iš Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), esančių sandėliukų) – laisvės atėmimu vieneriems metams dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis subendrinta iš dalies ją sudedant su 2005 m. lapkričio 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, ir R. S. paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir V. Š., tačiau dėl jo nuosprendis nėra skundžiamas.

Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartis, kuria nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą išnagrinėti pagal įstatymus, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

R. S. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugpjūčio 11 d., apie 3.20 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su A. T., kuriam mirus dėl jo pradėtas baudžiamasis procesas nutrauktas, panaudojo fizinį smurtą prieš A. A. J. ir atėmęs galimybę jam priešintis, t. y. nuvedęs į nuošalesnę vietą, pargriovęs ant žemės, laikydamas nukentėjusįjį už rankų, pagrobė jam priklausantį bendros 4625 Lt vertės turtą.

Taip pat R. S. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugpjūčio 20 d., apie 2.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su A. T., kuriam mirus pradėtas baudžiamasis procesas dėl jo nutrauktas, įsibrovė į sandėliuką Nr. 52, (duomenys neskelbtini), pagrobė M. A. priklausantį bendros 60 Lt vertės turtą, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2005 m. rugpjūčio 20 d., apie 2.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su A. T., įsibrovė į sandėliuką Nr. 37, (duomenys neskelbtini), ir pagrobė I. L. priklausantį bendros 815 Lt vertės turtą.

2005 m. rugpjūčio 22 d., tyrimo metu nenustatytą valandą, veikdamas bendrininkų grupe su V. Š. ir A. T., kuriam mirus pradėtas baudžiamasis procesas dėl jo nutrauktas, įsibrovė į individualiai E. B. įmonei priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir pagrobė įmonei priklausantį bendros 970 Lt vertės turtą, sugadino 400 Lt vertės duris; po to R. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2005 m. rugpjūčio 22 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, veikdamas bendrininkų grupe su A. T., įsibrovė į A. Z. M. įmonei priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir pasikėsino pagrobti individualiai įmonei priklausantį bendros 2238 Lt vertės turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes tam sutrukdė A. Z. M., bei sugadino A. Z. M. įmonei priklausantį turtą, padarydamas 300 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos teismo vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 5 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartį: BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams ir šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, iš dalies sudėti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį R. S. paskirta bausme ir galutinę bausmę skirti laisvės atėmimą trejiems metams ir devyniems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2005 m. lapkričio 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie paskirtos trejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. gegužės 23 d. ir 2002 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiais, kurie pakeisti to paties teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. bei Panevėžio apygardos teismo 2003 m. spalio 24 d. nutartimis, perkvalifikavus veikas pagal 2000 m. BK straipsnius, paskirtos bei neatliktos bausmės dalį ir galutinę bausmę skirti laisvės atėmimą ketveriems metams. Likusią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Kasatorius skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Byloje nustatyta, kad R. S. nusikalstamas veikas, įvykdytas 2005 metų rugpjūčio 11, 20 ir 22 dienomis, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, bei nusikalstamą veiką, įvykdytą 2005 m. rugpjūčio 20 d., už kurią jis nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu. Taigi teismas, skirdamas R. S. galutinę bausmę, pirmiausia turėjo bendrinti bausmes, tinkamai vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi – bendrinti 2006 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, t. y. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, o ne jau subendrintas pagal kelis nuosprendžius bausmes; taip pat, atsižvelgdamas į tai, kad R. S. Alytaus rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 3 d. nutartimi, pritaikius Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnį, 2004 m. gruodžio 14 d. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikęs vienerių metų trijų mėnesių ir septynių dienų paskirtos bausmės, o naujus nusikaltimus 2005 metų rugpjūčio 11, 20 ir 22 dienomis jis įvykdė neatliktos bausmės laikotarpiu, prie vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis subendrintos bausmės už 2005 metų rugpjūčio 11–22 dienomis įvykdytų nusikaltimų padarymą, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, pridėti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 10 d. ir 2002 m. gegužės 23 d. nuosprendžiais, kurie pakeisti to paties teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. bei Panevėžio apygardos teismo 2003 m. spalio 24 d. nutartimis, perkvalifikavus veikas pagal 2000 m. BK, paskirtos ir neatliktos (vieneri metai, trys mėnesiai ir septynios dienos) bausmės dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje prokuroro paduotame kasaciniame skunde nurodomas apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas – netinkamas baudžiamojo įstatymo (BK 63 ir 64 straipsnių) pritaikymas pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje. Tačiau kasacinio pagrindo nurodymas kasaciniame skunde yra formalus, kasatoriaus nurodomi pakeitimai, kuriuos, jo manymu, būtina padaryti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose, yra neesminiai, nekeičiantys nuteistojo teisinės padėties, neturintys jokios įtakos kitiems proceso dalyviams, niekaip nekeičiantys teismų priimtų sprendimų vykdymo, nesvarbūs įgyvendinant baudžiamojo proceso ir BK paskirtį, todėl toks skundas negali būti tenkinamas.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 5 d. nuosprendžiu R. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už vagystę iš E. B. ir A. Z. M. įmonių patalpų) paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių bei pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams bendrintas šias bausmes apimant; paskirta vienerių metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismas teisingai taikė bausmių bendrinimo būdą – apėmimą, nes kvalifikuota vagystė ir svetimo turto sugadinimas sudarė idealią nusikalstamų veikų sutaptį (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tinkamai buvo vadovautasi ir BK 63 straipsnio 6 dalimi – esant BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų idealiajai sutapčiai, pirmiausia pritaikytas bausmių apėmimas. Visos nusikalstamos veikos, už kurias R. S. nuteistas pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 5 d. nuosprendį, padarytos iki priimant Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nuosprendį. Taigi bendrinant dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes šiuo atveju taikytina BK 63 straipsnio 9 dalis.

Panevėžio miesto apylinkės teismas, skirdamas R. S. galutinę subendrintą bausmę 2006 m. birželio 5 d. nuosprendžiu, netinkamai aiškino pirmiausia BK 63 straipsnio esmę, t. y. vadovaudamasis šio straipsnio 9 dalimi, subendrino 2006 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę už keturių R. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą ir 2005 m. lapkričio 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę R. S. – laisvės atėmimą dvejiems metams. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad BK 63 straipsnio 9 dalyje reglamentuojama bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas, bendrinimo tvarka, o ne jau subendrintų bausmių bendrinimo tvarka, išskyrus išimtį, numatytą šio straipsnio 6 dalyje. Vadinasi, kai tenka bendrinti vienu nuosprendžiu, už kelias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su bausmėmis, už kelias nusikalstamas veikas paskirtomis kitu nuosprendžiu, turi būti bendrinamos ne jau subendrintos (išskyrus minėtą išimtį) bausmės, bet abiem nuosprendžiais už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 10 d. plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-282/2005, skelbta biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 23). Taip pat Panevėžio miesto apylinkės teismas, priimdamas 2006 m. birželio 5 d. nuosprendį, neatkreipė dėmesio į tai, kad 2005 m. rugpjūčio 11, 20 (už 2005 m. rugpjūčio 20 d. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, 2005 m. lapkričio 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu R. S. paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė) ir 22 d. R. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu: vadovaujantis BVK 157 straipsniu, R. S. 2004 m. gruodžio 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai likus atlikti vienerius metus tris mėnesius ir septynias dienas jam Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. gegužės 23 d. ir 2002 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiais, kurie pakeisti to paties teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. bei Panevėžio apygardos teismo 2003 m. spalio 24 d. nutartimis, perkvalifikavus veikas pagal 2000 m. BK straipsnius ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 8 dalimis paskirtos laisvės atėmimo bausmės. 2005 metų rugpjūčio 11, 20 ir 22 dienomis padarytos nusikalstamos veikos įvykdytos neatlikus paskirtos laisvės atėmimo bausmės – galutinė subendrinta bausmė, į bausmės laiką įskaičius bausmę, atliktą pagal 2005 m. lapkričio 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį, R. S. turėjo būti skiriama vadovaujantis ir BK 64 straipsniu.

Nors konstatuotas netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas šioje byloje, kasacinis skundas atmestinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 2K–399/2005). Prokuroras, kaip valstybės pareigūnas, turi siekti, kad kiekviename baudžiamajame procese būtų įgyvendinami BPK 1 straipsnyje numatyti tikslai – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Prokuroras, atlikdamas kaltinimo funkciją baudžiamajame procese, turi teisę paduoti kasacinį skundą, kai įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis priimti, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ar (ir) padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie BPK pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Taigi bylos procesas kasacinės instancijos teisme inicijuojamas, siekiant pakeisti nuteistojo, išteisintojo ar nukentėjusiojo teisinę padėtį – šis tikslas turi būti akivaizdus kasatoriaus prašyme. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasatoriaus prašymas yra integrali kasacinio skundo dalis. Šiuo konkrečiu atveju, keičiant bausmių bendrinimo nuostatas, t. y. pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 5 d. nuosprendį už BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskirtą subendrintą bausmę – trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimą – bendrinant, kaip kasaciniame skunde prašo prokuroras, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, su 2005 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, po to, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie jos pridedant Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. gegužės 23 d. ir 2002 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiais, kurie pakeisti to paties teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. bei Panevėžio apygardos teismo 2003 m. spalio 24 d. nutartimis, perkvalifikavus veikas pagal 2000 m. BK straipsnius, paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, ir galutinę bausmę skiriant laisvės atėmimą ketveriems metams, galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydis lieka tas pats, nuteistojo teisinė padėtis jokiu aspektu taip pat nekinta. Iš prokuroro skundo matyti, kad, nepaisant bausmių bendrinimo taisyklių taikymo netinkamumo, nuteistojo nubaudimo teisingumu kasatorius neabejoja – taigi lieka neaiški prokuroro, kaip valstybės kaltintojo, funkcijos įgyvendinimo prasmė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Alvydas PikelisAlbinas SirvydisGintaras Goda