Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Dariaus Šneiderio (toliau – ir prokuroras) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi baudžiamąją bylą, kurioje G. K. ir R. G. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalyje, perdavė prokurorui trūkumams pašalinti ir nustatė dviejų mėnesių terminą, jį skaičiuojamą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nutartis motyvuojama tuo, kad kadangi tiek kaltinamajam G. K., tiek R. G. buvo inkriminuotos tos pačios analogiškos faktinės aplinkybės dėl žinučių turinio, iš kaltinimo nėra aišku, ar tuo atveju, jei kaltinamieji kaltinami veikę bendrais veiksmais, jie buvo kartu rašant žinutes, ar susitarė, kad žinutes siųs kažkuris vienas iš kaltinamųjų, ar tai padarytas rašymo apsirikimas, t. y. faktinės aplinkybės turėtų būti kiek įmanoma tiksliau nurodytos (jei tai, prokuroro nuomone, įmanoma), individualizuojant kiekvieno kaltinamojo veiksmus. Taip pat nėra aišku, kaip skaičiuojami atitinkamai G. K. 281, o R. G. 39 prisijungimai prie telekomunikacijos bokštų. Šie kaltinamojo akto trūkumai yra esminiai, trukdantys objektyviai išnagrinėti bylą teisme, suvaržantys įstatymų garantuotas kaltinamųjų teises žinoti, kuo jie yra kaltinami ir gintis nuo jiems pareikšto kaltinimo, teikti įrodymus dėl jų, duoti paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

2. Skundu prokuroras prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti tam pačiam teismui. Skunde nurodoma, kad teismas iš esmės nurodo trūkumus, susijusius išimtinai su kaltinamiesiems G. K. ir R. G. inkriminuotu požymiu – bendrininkų grupe ir ikiteisminio tyrimo metu apskaičiuotais bei kaltinime nurodytais skambučių kiekiais nukentėjusiajam, t. y. kaltinamojo akto dalimi, kuri susijusi su įrodymu vertinimu ir gali būti tikslinama bylą nagrinėjant teisme tiek prokuroro prašymu, tiek teismo iniciatyva. Prokuroras, formuodamas kaltinimo turinį, nurodė tas aplinkybes, kurios jo vertinimu buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, o tai, ar kaltinamajame akte inkriminuoti neteisėti veiksmai buvo padaryti, ar juos padarė konkretus kaltinamasis, galėtų konstatuoti tik bylą išnagrinėjęs teismas. Šioje byloje kaltinamiesiems G. K. ir R. G. buvo inkriminuotos tos pačios, analogiškos faktinės aplinkybės, t. y. nusikalstamos veikos aprašyme nurodytos aplinkybės, parodančios kito bendrininko veiksmus, nes jie yra kaltinami nusikalstamą veiką padarę bendrininkų grupėje. Taip pat pačiame kaltinime yra nurodomi jų kaip bendrininkų (vykdytojų) padaryti veiksmai, išskiriant ir tiksliai nurodant, kokius būtent veiksmus atliko kiekvienas iš bendrininkų. Aplinkybės, ar kaltinamieji, kaltinami veikę bendrais veiksmais, buvo kartu rašant žinutes, ar susitarė jas siųsti kažkuris vienas iš kaltinamųjų, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytos, todėl jos nebuvo nurodytos ir kaltinime, tačiau tai, manytina, teismui netrukdo nagrinėti baudžiamosios bylos ir priimti pagrįstą sprendimą, ar šio atveju nusikaltimas buvo padarytas bendrininkų grupėje. Nesutiktina, kad nėra aišku, kaip skaičiuojami G. K. 281, o R. G. 39 prisijungimai prie telekomunikacijos bokštų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl atliktos išklotinių analizės bei jame pateikta svarbi informacija, susijusi su užfiksuotais telefoniniais kontaktais tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo. Šios informacijos pagrindu buvo apskaičiuoti kontaktų skaičiai ir nurodyti kaltinime bei nustatyta kaltinamųjų galima buvimo vieta, pagal tuo metu telefonų prisijungimus prie telekomunikacijos bokštų. Šie duomenys yra baudžiamojoje byloje bei nurodyti kaltinamajame akte. Taip pat nėra pagrindo sutikti, kad G. K. ir R. G. pateiktas kaltinimas surašytas taip, kad pažeidžia kaltinamojo teises tiksliai žinoti, kuo jis kaltinamas ir gintis nuo kaltinimo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti G. K. ir R. G. parodė, kad pranešimai apie įtarimą jiems įteikti bei suprantami. Kaltinamieji turi gynėją, kuriam taip pat žinomas kaltinamojo akto turinys ir kuris susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

3. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Prokuroro skundas tenkinamas.

4. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, baudžiamosios bylos medžiaga, pateikto skundo argumentais, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartyje nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos esminiais kaltinamojo akto trūkumais, sudarančiais pagrindą grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui.

5. Kaltinamojo akto turinį nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnis. Jame išdėstytas išsamus ir baigtinis kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2007, 2K-7-198/2008, 2K-42-942/2016, 2K-121-697/2020, 2K-244-895/2020, 2K-166-511/2021). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl bet kokio BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimų, jeigu trūkumų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą. Taigi teismas bylą prokurorui gali perduoti nustatęs šių sąlygų visumą: 1) ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų; 2) kaltinamojo akto trūkumai arba kiti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai trukdo nagrinėti bylą ir jų negalima ištaisyti teisme.

6. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad kaltinime yra nurodyta kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo vieta (Vilniuje, Vilniaus rajone, Rokiškyje, Molėtų rajone), laikas (nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iki 2021 m. sausio 3 d.), kuo pasireiškė G. K. ir R. G. inkriminuojamas sisteminis bauginimas (veikdami bendrininkų grupėje nuolat skambino ir tiesiogiai ar per sutuoktinę grasino ir baugino naudodami psichinę prievartą, detalizuota, kiek kartų, kada kuris kaltinamasis skambino ir ką konkrečiai sakė, taip pat kas siuntė žinutes, jų turinys), kitos svarbios aplinkybės, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Taigi aukštesniojo teismo vertinimu, nusikalstamos veikos aprašymas atitinka formalius BPK 219 straipsnio reikalavimus kaltinamajam aktui.

7. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės – tai kad kaltinamajame akte neindividualizuota, ar nusikalstamos veikos padarymo metu G. K. ir R. G. rašydami žinutes buvo kartu ar susitarė, kad žinutes siųs kažkuris vienas, ar tai yra rašymo apsirikimas, nelaikytina kaltinamojo akto trūkumu, trukdančiu nagrinėti baudžiamąją bylą, šios aplinkybės gali būti tikslinamos bylą nagrinėjant teisme.

8. Taip pat nesutiktina, kad G. K. skaičiuojami 281, o R. G. skaičiuojami 39 prisijungimai prie telekomunikacijos bokštų yra esminis pažeidimas ir trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą. Sutiktina su prokuroro skunde nurodomu argumentu, kad šie duomenys yra susiję su įrodymu vertinimu ir gali būti tikslinami bylą nagrinėjant teisme. BPK 287 straipsnyje yra įtvirtinta teismo teisė atlikti bet tokį proceso veiksmą bylos nagrinėjimo metu pačiam ar pavedant jų atlikimą organizuoti prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teismui manant, kad byloje nėra pakankamai reikiamų duomenų, yra procesinės galimybės reikiamus duomenis išreikalauti pačiam ar pavesti tai padaryti prokurorui bylą nagrinėjant teisme.

9. Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodoma, kad kaltinamojo akto trūkumai suvaržo kaltinamųjų teises žinoti, kuo jie yra kaltinami ir gintis nuo jiems pareikšto kaltinimo, tačiau aukštesnysis teismas pagrindo su tuo sutikti taip pat neturi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamieji, apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pranešimas apie įtarimą jiems yra aiškus bei suprantamas, davė parodymus apie jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Be to, jų interesus byloje gina pasirinktas advokatas, kuris yra susipažinęs su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pastarasis taip pat nenurodė, kad kaltinimas yra neaiškus. Įvertinus šias aplinkybes teigti, kad kaltinamojo akto trūkumai suvaržo kaltinamųjų teises žinoti, kuo jie yra kaltinami ir gintis nuo jiems pareikšto kaltinimo, nėra pagrindo.

10. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad žemesnysis teismas neturėjo teisinio pagrindo perduoti baudžiamąją bylą prokurorui, todėl skundžiama nutartis naikintina ir baudžiamoji byla grąžintina tam pačiam teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Dariaus Šneiderio skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla, kurioje G. K. ir R. G. kaltinami pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, perduota prokurorui, panaikinti ir šią bylą grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.