Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-1360-524/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-16
Bylos Nr.: e2S-1360-524/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-00194-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Erika Misiūnienė
Pareiškėjas: R. K.
Suinteresuotas asmuo: A. K., H. K.

Kategorijos

3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas

Civilinė byla Nr. e2S-1360-524/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00194-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.1.18.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. prašymą dėl palikimo administratoriaus nušalinimo ir naujo palikimo administratoriaus skyrimo, suinteresuoti asmenys A. K., A. K., H. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą, prašydamas nušalinti H. K. nuo palikėjo R. K. palikimo administratoriaus pareigų, paskirti E. L. šio paveldimo turto palikimo administratoriumi: 1) 100 proc. (140 721 vnt.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; 2) 100 proc. (1 003 100 vnt.) „(duomenys neskelbtini)“ SL akcijų; 3) 100 proc. (100 vnt.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; 4) buto, esančio (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 6) pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); leisti nutartį vykdyti skubiai.

2. Byla pradėta nagrinėti iš esmės. 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi paskirta rašysenos ekspertizė, byla sustabdyta, iki kol byloje bus atlikta paskirta ekspertizė. Civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintinas klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimui.

3. Teisme 2021 m. spalio 21 d. gautas suinteresuoto asmens A. K. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nušalinti H. K. nuo paveldimo turto administratoriaus pareigų, paskirti paveldimo turto administratore A. K. Taip pat prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atlikti įrašą viešame registre dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų arešto, uždrausti UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcininkui ir valdybai parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikį turtą.

4. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia, nurodydama, kad byloje nagrinėjami pareiškimai dėl paveldimo turto administratoriaus H. K. nušalinimo dėl galbūtnetinkamo pareigų atlikimo, veikimo priešingai suinteresuotų asmenų interesams dėl paveldimo turto išsaugojimo. Pažymi, kad tokio pobūdžio klausimai turi būti sprendžiami itin operatyviai ir per įmanomai trumpiausius terminus, tačiau bylos nagrinėjimas užsitęsė nepagrįstai ilgą laiką dėl turto administratoriaus H. K. ligos. Byloje pateikta 2021 m. spalio 19 d. sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įstaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma Nr. MP21-14, patvirtinanti, kad asmuo H. K. dėl ligos negali atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigas, prokuratūrą ar teismą. Remdamasis šia pažyma teismas pratęsė procesinių veiksmų atlikimo terminus. Suinteresuoto asmens teigimu, paveldimo turto administratoriaus liga, kuri tęsiasi daugiau nei du mėnesius, sudaro savarankišką pagrindą nušalinti (pakeisti) jį nuo šių pareigų dėl negalėjimo vykdyti jam pavestų pareigų. Suinteresuotas asmuo taip pat pažymėjo, kad rimtų abejonių kelia sutapimas, kad turto administratorius susirgo tą pačią dieną, kai byloje buvo pateiktas pareiškėjo R. K. prašymas paskirti H. K. rašytinę parašo ekspertizę, tai leidžia daryti prielaidą, kad H. K. vengia atvykti į bylos nagrinėjimą ir vengia, jog būtų atlikta prašoma ekspertizė. Papildomai nurodo, kad H. K. negalėjimas dalyvauti bylos nagrinėjime dėl ligos ir pačios ligos faktas kelia abejonių ir yra tik pretekstas vengti bylos nagrinėjimo, kadangi jis toliau organizuoja paveldimo turto realizavimą, nepaisydamas teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Suinteresuoto asmens žiniomis, H. K. nepaisant savo sveikatos būklės, administruodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekia realizuoti visas dukterinės įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, siekia parduoti administruojamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Be to, 2021 m. spalio 21 d. šaukia valdybos posėdį, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl pateiktų duomenų apie ligą ir negalėjimo dalyvauti bylos nagrinėjime dėl sveikatos būklės, nors tuo pačiu metu sveikatos būklė jam netrukdo toliau vykdyti paveldimo turto realizavimo veiksmų.

Atsiliepimas

5. Pareiškėjas R. K. pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsiliepime nurodo, kad prašo teismo netenkinti suinteresuoto asmens A. K. tos prašymo dalies, kurioje prašoma šiuo metu nušalinti H. K. ir vietoje jo paskirti palikimo administratore A. K. Pareiškėjo manymu, H. K. nušalinimo nuo palikimo administratoriaus pareigų ir kito asmens paskyrimo administratoriumi klausimas, atsižvelgiant į bylos pobūdį, gali būti sprendžiamas tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Pareiškėjas sutinka su pateiktu prašymu iš dalies ir prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijas ir taikyti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas perleidimo draudimo; uždrausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui ir vadovui priimti sprendimus parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei sudaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto perleidimo sandorius. Atsiliepime pareiškėjas pažymėjo, kad H. K. ir toliau tęsia R. K. palikimą sudarančio turto realizavimo veiksmus. To jam netrukdo daryti net ir jo paties nurodomas gydymasis. Taip pat nurodo, kad ketinimai perleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas yra visiškai realūs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdis yra šaukiamas tam, kad būtų galima atlikti visus parengiamuosius veiksmus sandorio sudarymui, t. y. priimti reikalingą valdybos sprendimą dėl turto pardavimo ir suteikti atitinkamus įgaliojimus A. M. tokį sandorį įvykdyti. Sprendimas parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas yra ir priešingas palikimo administravimo paskirčiai bei nesuderinamas su palikimo administravimo tikslu – apsaugoti paveldėtiną turtą. Pareiškėjo vertinimu, šie H. K. organizuojami veiksmai kelia realią grėsmę, kad dar iki bylos išnagrinėjimo bus pakeista R. K. palikimo sudėtis ir sumažinta jo vertė.

6. Teisme gautas suinteresuoto asmens A. K. atsiliepimas į suinteresuoto asmens A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Suinteresuotas asmuo prašo netenkinti suinteresuoto asmens A. K. tos prašymo dalies, kurioje prašoma šiuo metu nušalinti H. K. ir vietoj jo paskirti palikimo administratore A. K. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog pritaria pareiškėjo R. K. atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad, atsižvelgiant į bylos pobūdį, klausimas dėl H. K. nušalinimo nuo R. K. palikimo administratoriaus pareigų ir kito administratoriaus paskyrimo turėtų būti sprendžiamas tik išnagrinėjus šią bylą iš esmės. Tokios apimties palikimo administravimui kitas galimas jos administratorius – suinteresuotas asmuo A. K. – negali būti skiriamas atidžiai neįvertinus jo kandidatūros. Be to, suinteresuotas asmuo A. K. savo prašyme ir nekonkretizuoja, ar ją paskirti prašoma laikinai, t. y. iki kol bus išnagrinėta ši byla, ir pan.

Šalies argumentai

7. A. K. taip pat nurodo sutinkanti, kad byloje būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijas ir taikyti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas perleidimo draudimo. Suinteresuotas asmuo patvirtina, kad suinteresuoto asmens A. K. pateikti įrodymai, jog suinteresuotas asmuo H. K. tuo pačiu laikotarpiu aktyviai dalyvauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos veikloje, kelia rimtų abejonių dėl jo ligos ir negalėjimo dalyvauti bylos nagrinėjime. Atsižvelgiant į tai, siekiant apsaugoti R. K. palikimą – išsaugoti jo sudėtį ir nesumažinti jo vertės, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų – perleidimą tretiesiems asmenims. Suinteresuotas asmuo taip pat atkreipia dėmesį, kad teismui nusprendus tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, vien UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų arešto gali nepakakti, kadangi toks draudimas gali būti apeinamas atskirai parduodant tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Todėl taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi būti nustatytas ir draudimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui ir vadovui priimti sprendimus parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei sudaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto perleidimo sandorius.

Atsiliepimas

8. Suinteresuotas asmuo H. K. pateikė atsiliepimą į A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašo jį atmesti. Suinteresuoto asmens teigimu, prašymo formuluotė nėra aiški – nėra aišku, ar prašoma atlikti įrašą viešame registre dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų arešto ir uždrausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui ir valdybai parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikį turtą, ar laikinųjų apsaugos priemonių prašymas apima ir reikalavimą nušalinti H. K. nuo paveldimo turto palikimo administratoriaus pareigų. Suinteresuotas asmuo taip pat pažymi, kad prašymas nušalinti H. K. nuo paveldimo turto administravimo yra nepagrįstas bei negali būti reiškiamas, nes iš esmės sutampa su ieškinio (pareiškimo) dalyku. Sprendžiant prašomos laikinosios apsaugos priemonės – nušalinimo nuo turto administratoriaus pareigų – taikymo klausimą, iš esmės būtų pasisakyta dėl bylos esmės, o tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui ir neproporcingai sunkintų vienos iš ginčo šalių padėtį.

9. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad suinteresuoto asmens A. K. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodomos aplinkybės apie tai, kad H. K. neva vengia atvykti į teismo posėdžius ir pateikti reikalingus duomenis ekspertizės atlikimui, nors tuo tarpu aktyviai veikia įmonių valdymo veikloje, yra tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kurie neatspindi realios situacijos. Pažymėjo, kad jo sveikatos būklė leidžia raštu dalyvauti įmonių valdyme – būdamas reabilitacijos ligoninėje sušaukė ir balsuodamas raštu dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdyje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio metu priimami sprendimai yra itin aktualūs bendrovei, todėl nebuvo laukiama, kol H. K. bus fiziškai išleistas iš gydymo įstaigos tam, kad šie sprendimai galėtų judėti į priekį. Taip pat pažymėjo, kad A. K. teiginiai, jog dėl sveikatos būklės – ilgai trunkančios ligos –H. K. negali tinkamai atlikti paveldimo turto administravimo funkcijų, nėra pagrįsti, kadangi jo liga niekaip nesutrukdė jam vykdyti administratoriaus funkcijų ir to nesutrukdys ateityje.

Šalies argumentai

10. Suinteresuotas asmuo taip pat atkreipė dėmesį, kad A. K. pateiktu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašoma teismo riboti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organų veiklą, tačiau įmonių valdymo organų veikla nėra šios bylos dalykas, todėl šią veiklą ribojančios priemonės negali būti taikomos. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus akcininkas (šiuo atveju – akcijas administruojantis asmuo) nepriima sprendimų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasdienės veiklos, įskaitant ir turto pardavimą. Byloje su H. K. 2021 m. gegužės 20 d. prašymu jau pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai (4.7 punktas) apibrėžia bendrovės akcininko, o kartu ir paveldimo turto palikimo administratoriaus funkcijas, nenumatydamas akcininkui teisių, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasdiene veikla ir turto pardavimu. Taigi iš esmės, pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų ribojama ne paveldimo turto palikimo administratoriaus, kurio nušalinimas sprendžiamas šioje byloje, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organų veikla, tai iš esmės nėra susiję su šios bylos dalyku.

11. Suinteresuotas asmuo taip pat atkreipė dėmesį, kad A. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narė, turinti visas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas valdymo organų narių teises ir pareigas. Ji turi teisę inicijuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžius, juose pasisakyti, užduoti klausimus, balsuoti. Taigi turi visas galimybes veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyme pagal kompetenciją kaip ir kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariai.

12. Taip pat pažymėjo, kad prašoma uždrausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui ir valdybai parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikį turtą, nors savo turtą parduoti gali tik pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tikrai ne UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyba gali pritarti arba nepritarti tam tikro UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pardavimui (pvz., UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimui), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas (t. y. akcijų administratorius) šiuo klausimu neturi jokios kompetencijos.

13. Atkreipė dėmesį, kad A. K., teikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių tikslas apriboti galimybę parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, tokį prašymą grindžia iš esmės vieninteliu argumentu – tuo, kad 2018 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos apygardos nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1699-459/2018 yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Minėta nutartimi buvo areštuotas R. K. priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, areštuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastosios vardinės akcijos, padarant įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, bei uždrausta atsakovui, kaip registruotam vieninteliam UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui, priimti sprendimus dėl bendrovės turto pardavimo, įkeitimo, dovanojimo ar kitokio perleidimo, taip pat priimti sprendimus bendrovę reorganizuoti, pertvarkyti, likviduoti. Suinteresuoto asmens teigimu, nei R. K. priklausiusio nekilnojamojo turto, nei areštuotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų parduoti nėra svarstoma, dėl to suinteresuoto asmens A. K. teiginiai dėl nutarties nevykdymo yra nepagrįsti. Tuo tarpu minėta nutartimi nustatyti draudimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimas nei pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, nei pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus nepriklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko kompetencijai, todėl ir laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikomas ribojimas šiuo atžvilgiu nebūtų pažeistas. Tai patvirtina Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eS2-11671-880/2020, kurioje buvo atsisakyta svarstyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus prašymą išduoti teismo leidimą parduodant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusį turtą (iš kurio gautas lėšas iš karto nukreipė įsipareigojimų bankui vykdymui), dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pardavimas nepriklauso akcininko (ir administratoriaus) kompetencijai. Tai rodo, kad Klaipėdos apygardos 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1699-459/2018 taikytos laikinosios apsaugos priemonės neriboja UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organų veiklos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

14. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino ir sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą.

15. Teismas pažymėjo, jog byla nagrinėjama ypatingąja teisena pagal pareiškėjo R. K. prašymą nušalinti H. K. nuo palikėjo R. K. palikimo administratoriaus pareigų, paskirti E. L. šio paveldimo turto palikimo administratoriumi. Be to, 2021 m. gegužės 6 d. suinteresuotas asmuo A. K. pateikė prašymą su savarankiškais reikalavimais, prašydama teismo paskirti A. K. ir H. K. administruoti po 50 procentų įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini) SL“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų arba paskirti turto administratore UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šis suinteresuoto asmens prašymas buvo priimtas ir kartu su pareiškėjo R. K. prašymu nagrinėjamas šioje byloje. Įvertinus pateikto teismui prašymo turinį matyti, kad A. K. prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pagal jų esmę sutampa su byloje jos savarankiškai pareikštų reikalavimų dalimi ir tarp šalių kilusio ginčo esmės dalimi. Pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones – išsprendus H. K. nušalinimo klausimą, teismas pasisakytų dėl ginčo esmės, būtų patenkinta dalis pareikštų savarankiškų reikalavimų, o taip iš dalies išspręsta ir dalis ginčo. Tačiau tik išnagrinėjęs bylą iš esmės ir ištyręs įrodymus teismas turi nuspręsti, ar tenkinti pareikštus reikalavimus (jų dalis).

16. Be to, teismas, vertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių klausimas visų pirma turi būti vertinamas ieškinyje pareikštų reikalavimų, kurių įvykdymą siekiama užtikrinti, kontekste, kadangi teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodoma apie šaukiamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdį ir jame planuojamus priimti sprendimus, o A. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narė. Prašymo nagrinėjimo metu duomenų apie priimtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius, kurie būtų susiję su pareikštu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra. Taigi darytina išvada, jog, kilus ginčams dėl priimtų bendrovės valdymo organų sprendimų, susijusių su įmonės valdymu, jos turtu, jie gali būti sprendžiami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) antrosios knygos nuostatose nustatyta tvarka, kreipiantis į teismą ir ginčijant priimtus sprendimus. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia klausimą dėl paskirto turto administratoriaus nušalinimo, tačiau ne dėl sandorių nuginčijimo ar sandoriais padarytos žalos priteisimo. Palikimo administratoriui taikomos mutatis mutandis CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos (CK 5.65 straipsnis). CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos reglamentuoja kiekvieno asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veiklą, išskyrus atvejus, kai CK arba kiti įstatymai nustato kitokį turto administravimo būdą (CK 4.236 straipsnio 1 dalis). Aptartas teisinis reglamentavimas ir aptarti motyvai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo suponuoja tokią išvadą, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma.

17. Teismas, vertindamas nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus ir nuosekliai formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu, padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl suinteresuoto asmens A. K. prašymas netenkintinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

18. Pareiškėjas R. K. ir suinteresuotas asmuo A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties dalį, kurioje netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiant sustabdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą, ir klausimą išspręsti iš esmės – iš dalies tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: 1) uždrausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijas ir taikyti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas perleidimo draudimo; 2) uždrausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui ir vadovui priimti sprendimus parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei sudaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto perleidimo sandorius.

Žemesnės instancijos teismas

19. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir netinkamai vertino grėsmės buvimą. Teismas nutartį priėmė jau po minėto UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio pasibaigimo, todėl, jei teismui trūko duomenų apie tai, ar buvo priimtas ir koks UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos sprendimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo, jis tiesiog galėjo pareikalauti tokios informacijos pateikimo iš suinteresuoto asmens H. K. Teismas turėjo pareigą tą padaryti, ypač matydamas, jog šios aplinkybės savo atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių neatskleidė galbūt tikslingai ir pats suinteresuotas asmuo H. K. Byla yra nagrinėjama ypatingąja teisena ir teismas turi pareigą būti aktyvus, įskaitant ir sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Vien faktas, kad nutarties priėmimo metu nebuvo žinoma apie tai, ar 2021 m. spalio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdyje buvo priimtas sprendimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo, savaime nesudarė pagrindo laikyti, jog nėra antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Vien rengimosi priimti tokį sprendimą visiškai pakanka tam, kad būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Po tokio sprendimo priėmimo seka jau tolimesni turto realizavimo veiksmai, įgyvendinantys priimtą sprendimą. Prašytomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama sustabdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimą, todėl visiškai nesuprantama ir teismo pozicija, kuria nurodoma, kad, kilus ginčams dėl priimtų bendrovės valdymo organų sprendimų, susijusių su įmonės valdymu, jos turtu, jie gali būti sprendžiami atskira teisės aktuose nustatyta tvarka, kreipiantis į teismą ir ginčijant priimtus sprendimus. Tai spręsdamas teismas objektyviai neįvertino, jog pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo A. K. nepatenka į tą įstatyme numatytą ratą subjektų, kurie tokius sprendimus net teoriškai galėtų ginčyti. Vienintelis realus būdas, kaip pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo A. K. gali prašyti sustabdyti testatoriaus palikimo sudėties keitimą ir taip išsaugoti jį vientisą, kokį paliko testatorius, yra ši byla ir joje taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas neatsižvelgė į visus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus, į šios bylos ir joje kilusio ginčo esmę bei prašymo tikslą, dėl to neteisingai „nukreipė“ proceso dalyvius bylinėtis šiuo klausimu atskira tvarka. Šią bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, jog byloje yra kilęs ginčas dėl tinkamo paveldimo turto administravimo (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2S-346-642/2021). Prašymo tikslas yra ne šiaip tiesiog nušalinti H. K. nuo palikimo administratoriaus pareigų, o užtikrinti testatoriaus palikimo (jo sudėties) vientisumą ir jo vertės išlaikymą, iki kol paaiškės tikrieji testatoriaus įpėdiniai ir šie priims palikimą. Palikimo administratoriaus nušalinimas yra tik būdas šį tikslą pasiekti. Būsimo teismo sprendimo užtikrinimas yra pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas. Tačiau jis negali būti aiškinamas ir suprantamas siaurai, kadangi, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą laikinosiomis apsaugos priemonėmis, taip pat gali būti užkertamas kelias teisę pažeidžiantiems veiksmams, išlaikomas padėties status quo ir pan. Šiuo konkrečiu atveju prašytomis taikyti laikinosiomis priemonėmis siekiama padėties dėl testatoriaus palikimo sudėties status quo išlaikymo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vykdytos veiklos išsaugojimo testatoriaus valdytoje įmonių grupėje (pasirinktoje verslo vykdymo formoje), o savo esme prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra prevencinio pobūdžio, leidžiančios užtikrinti testatoriaus palikimo administravimo tikslą – apsaugoti paveldimą turtą ir įpėdinių interesus. Nesutiktina su teismo netiesiogiai pademonstruotu požiūriu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarsi nėra susijusi su palikimo administravimu ir su tuo susiję klausimai turi būti sprendžiami atskirai nuo bylos. Toks požiūris, kurio šioje byloje (kai reikia) laikosi ir pats suinteresuotas asmuo H. K., yra itin formalus, neteisingas ir neatitinka testatoriaus vystyto verslo valdymo schemos. Toks požiūris galėtų būti teisingas tik tuo atveju, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų patronuojamąja UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmone ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, kuris yra tiesioginis naudos gavėjas bei netiesiogiai kontroliuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebūtų testatorius (šiuo metu akcijas administruoja suinteresuotas asmuo H. K.). Šiuo atveju dėl testatoriaus pasirinktos jo valdytų įmonių struktūros ir kontrolės UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra investicinė bendrovė, kuri pati savarankiškai jokios veiklos nevykdo. Jos akcijų vertė priklauso tik nuo jai priklausančių įmonių struktūros ir vertės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip ir kitoms UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupės įmonėms, netgi yra privaloma ir įmonių grupės konsoliduotoji finansinė atskaitomybė. Tai reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupei yra rengiamas finansinių ataskaitų rinkinys, kuris yra sudaromas kaip vienos įmonės finansinių ataskaitų rinkinys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gruodžio 31 d. konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte taip pat yra nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įeina į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcijas administruoja palikimo administratorius, įmonių grupės struktūrą. Akivaizdu, kad suinteresuotam asmeniui H. K. administruojant 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurios yra specifinis (investicinis) turtas ir kurio vertė priklauso nuo to, kiek sprendimų galios jos suteikia bei kiek ir kokio turto per jas yra valdoma, kokią finansinę grąžą tai duoda, per akcijas (jų suteikiamas teises), yra kontroliuojama ir valdoma visa UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupės struktūra bei įmonių veikla. Nė viena iš šios grupės įmonių nėra nepriklausoma ar visiškai savarankiška. Tą jau yra pripažinęs ir apeliacinės instancijos teismas (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-346-642/2021). Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje ir neužkirtus kelio UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleidimui tretiesiems asmenims, būtų pakeista testatoriaus palikimo (turto) struktūra ir sumažinta jo vertė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupė netektų per UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytos verslo dalies, taip pat kasmet negautų tų pajamų, kurias uždirba iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos (daugiau nei 1 mln. Eur bendrojo pelno per metus). Kartu nebūtų pasiektas ir šios Bylos iškėlimo bei siekiamo sprendimo joje tikslas – išsaugoti testatoriaus palikimą, t. y. išlaikyti jo valdyto verslo struktūrą tokią, kokią jis pats ir sukūrė. Kol palikimas nėra priimtas, struktūra negali būti keičiama. Būtinybę taikyti prašomus apribojimus lemia būtent poreikis išsaugoti pačią verslo struktūrą nepakitusią. Neužkirtus kelio veiksmams, kuriais siekiama pakeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomų įmonių struktūrą, kol bus priimtas palikimas, gali būti perleistos visos įmonės ir testatoriaus vykdyto verslo iš viso nelikti. Perleistų įmonių (akcijų) grąžinimas į testatoriaus palikimo sudėtį būtų ir nebeįmanomas, nes iš trečiųjų asmenų, kaip sąžiningų įgijėjų, jų nebūtų galima susigrąžinti.

20. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas neteisingai nusprendė, kad laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis siekiama sustabdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą, neatitinka pareikšto reikalavimo esmės ir nesusiję su būsimo sprendimo įvykdymo apsauga. Tai, kad teismas šioje byloje sprendžia klausimą dėl paskirto palikimo administratoriaus nušalinimo, nereiškia, jog byloje negalima taikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Joks teisės aktas ar teismų praktika nenustato, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra galimos tik bylose dėl sandorių nuginčijimo ar sandoriais padarytos žalos atlyginimo. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, taip pat visas reikšmingas aplinkybes. Svarbiausia yra tai, kad taikoma laikinoji apsaugos priemonė būtų tinkama tikslui pasiekti. Šiuo atveju prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra visiškai tinkamos tikslui, dėl kurių prašoma jas taikyti, pasiekti. Sprendžiant klausimą dėl to, ar yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, visų pirma būtina identifikuoti, kokio teisinio rezultato ir kokių padarinių atsiradimo siekiama pareiškus atitinkamą reikalavimą. To šioje byloje teismas nedarė ir tik siaurai apibūdino bylos esmę – teismas sprendžia klausimą dėl paskirto palikimo administratoriaus nušalinimo. Kaip jau buvo minėta, prašymo tikslas šioje byloje ir siekis yra ne šiaip tiesiog nušalinti H. K. nuo palikimo administratoriaus pareigų, o taip užtikrinti testatoriaus palikimo (jo sudėties) vientisumą ir jo vertės išlaikymą, iki kol paaiškės tikrieji testatoriaus įpėdiniai, kurie ir priims palikimą. Palikimo administratoriaus nušalinimas yra tik būdas šį tikslą pasiekti. Vertindamas faktinius suinteresuoto asmens H. K. nušalinimo pagrindus, teismas neišvengiamai turės (ką ir pradėjo daryti bylos nagrinėjimo iš esmės metu) tirti ir analizuoti jo palikimo administravimo tinkamumą, taip pat tai, ar toks jo vykdomas palikimo administravimas užtikrina jo tikslą – apsaugoti palikimą. Vienas iš prašyme nurodytų suinteresuoto asmens H. K. nušalinimo pagrindų yra būtent ketinimas perleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama tai sustabdyti, todėl jos visiškai atitinka pateiktą prašymą ir jo reikalavimą bei yra susiję su būsimo sprendimo šioje byloje įvykdymu. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – ir neturi būti aiškinama kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo įvykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą, taip pat status quo išsaugojimą. Tai taip pat užtikrina būsimo sprendimo įvykdymą plačiąja prasme, nes laikinai nesureguliavus situacijos, neišsaugojus status quo, bylos nagrinėjimo metu šalies ar kitų suinteresuotų asmenų teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį. Būtent to šioje byloje prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir siekiama, kadangi, nesustabdžius UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo, Pareiškėjo prašymo dalis nušalinti palikimo administratorių dėl to, jog ketinama parduoti vieną iš testatoriaus valdytų įmonių – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – ir tokiu būdu išsaugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ testatoriaus valdytų įmonių grupės sudėtyje, netektų prasmės. Tokiu atveju net ir pakeitus palikimo administratorių, testatoriaus valdyta įmonių grupė, o kartu ir palikimo sudėtis jau būtų pakeista. Prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas yra labai pavojingas ir dėl to, kad ateityje gali būti imtasi bandymų parduoti ir kitas įmonių grupės įmones. Tą suinteresuotas asmuo H. K. taip pat jau bandė daryti ieškodamas pirkėjo Ukrainos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pardavimui. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas sukurtų pavojingą precedentą, kuris leistų ne tik iš esmės pakeisti verslo, o kartu ir palikimo sudėties struktūrą, bet ir jį iššvaistyti. Suinteresuoto asmens H. K. teiginiai apie tai, jog ši byla negali tapti priemone iš esmės perimti juridinių asmenų valdymą, jo verslo sprendimų priėmimo ribojimą ir pan., neturi jokio pagrindo. Pažymėtina, kad palikimo administravimas visų pirma yra nustatytas įpėdinių interesais (CK 5.65 ir 5.38 straipsniai), todėl tol, kol nėra žinoma, kas paveldės testatoriaus turtą, su tuo susiję įmonių grupės nepatogumai yra suprantami, tačiau jie niekaip netrukdo vykdyti įprastos kasdieninės veiklos. Tą patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupės veiklos rezultatai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais papildomais nepatogumais, tačiau pritaikant šioje byloje prašomas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. tik tiek, kiek būtina išsaugoti palikimą sudarančio turto sudėtį, prašomi taikyti suvaržymai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu būtų minimalūs ir netiesioginiai bei įprastinės įmonių veiklos niekaip netrikdytų. Taip būtų išlaikyta status quo, o veikla ir toliau būtų vykdoma taip, kaip ji buvo vykdyta iki šiol. Įrašas viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, taip pat draudimas sudaryti su tuo susijusius sandorius ir teismų praktikoje yra pripažįstami tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo, beveik visiškai nesukelianti suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikoma (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1171-798/2021). Suinteresuoto asmens H. K. argumentai, kad galimybių UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ar turtą apribojimas darytų žalą bendrovei, yra ne tik deklaratyvūs, bet ir spekuliatyvūs. Nėra netgi aišku, kam ir kokią konkrečiai žalą tai darytų, kokia yra tokios žalos grėsmė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupė turi 83 886 196 Eur vertės turto, per 2020 metus gavo 121 426 742 Eur pajamų ir uždirbo 10 602 053 Eur bendrojo pelno. Vertinant atskirai tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę būklę, matyti, kad ši įmonė turi 69 060 008 Eur vertės turto, per 2020 metus gavo 101 782 740 Eur pajamų ir uždirbo 7 577 352 Eur bendrojo pelno. Kodėl vienos iš įmonių grupės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – įsipareigojimų kreditoriui įvykdymui yra pasirenkama parduoti vieną iš įmonių – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – ir neieškoma kitų būdų, kaip tą padaryti, laikinasis administratorius niekaip konkrečiai nepagrindžia. Dėl to egzistuoja pagrįstas įtarimas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekiama parduoti visiškai ne dėl objektyvaus ekonominio būtinumo, o dėl kitų neatskleidžiamų priežasčių. Kitaip nėra jokio logiško paaiškinimo tam, kodėl siekiama parduoti daugiau kaip 1 mln. Eur bendrojo pelno kasmet duodančią įmonę, kai ji yra pripažinta stabiliai veikiančia. Kad suinteresuoto asmens H. K. paaiškinimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo yra spekuliatyvus ir „parodomasis“ teismui, rodo ir faktas, kad jos pardavimas yra motyvuojamas tuo, esą: 1) ji negeneruoja pelno, didesnio nei 145 000 Eur, t. y. tiek, kiek palūkanų per metus nuo 5 mln. Eur pasiimtos paskolos (kredito linijos) sumoka UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2) lėšos, gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo, leistų UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengti neigiamos įtakos jos veiklai ir priverstinio skolos išieškojimo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų visus savo resursus nukreipti vien į kredito grąžinimą ir nebegalėtų vykdyti kitų būtinų įsipareigojimų, tai reikštų visišką veiklos sustabdymą. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ generuoja bent 10 kartų didesnį pelną, nei nurodo suinteresuotas asmuo H. K. Tą jis pats nurodo ir savo veiklos už 2020 metus ataskaitoje. Kartu pastebėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tikslas nėra generuoti pajamas ir pelną tam, kad būtų galima padengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditus ir mokėtinas palūkanas. Akivaizdu ir tai, jog pirmiausiai pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali ir turi peržiūrėti savo resursus, kurių visų, įvertinant jos turimą turtą, gaunamas pajamas bei generuojamą pelną, tikrai nereikės nukreipti vien palūkanų mokėjimui ar kredito grąžinimui. Deja, bet tokių alternatyvų suinteresuotas asmuo H. K. kažkodėl nesvarsto ir jų neanalizuoja. Be to, joks priverstinis skolos išieškojimas negresia ir tik dėl to tokiai didelei bei finansiškai pajėgiai įmonei kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrai nereikės stabdyti savo veiklos dėl 5 mln. Eur kredito grąžinimo, jei kreditorius (bankas) nepratęstų kredito grąžinimo, juo labiau, kad ir tokių terminų pratęsimas, tai pripažįsta ir pats suinteresuotas asmuo, yra įprasta praktika. Galiausiai, nėra argumentas ar priežastis parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ motyvuojant tai tuo, kad jos visas turtas jau ir taip yra įkeistas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui. Prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama sustabdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą ir tokiu būdu išsaugoti testatoriaus palikimą nepakitusį, todėl jos visiškai atitinka pateiktą prašymą ir jo reikalavimą bei yra susiję su būsimo sprendimo šioje byloje įvykdymu. Nesustabdžius UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo, pareiškėjo prašymo dalis nušalinti palikimo administratorių ir išsaugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ testatoriaus valdytų įmonių grupės sudėtyje netektų prasmės, kadangi dar iki palikimo administratoriaus H. K. nušalinimo (jei toks prašymas būtų tenkintas), testatoriaus per UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas valdyta įmonių grupė jau būtų pakeista.

Šalies argumentai

21. Atskirajame skunde nurodoma, kad kartu su atskiruoju skundu teikiama ir prašoma prie bylos pridėti naujus įrodymus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsoliduotąją finansinę ataskaitą už 2020 metus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaitą už 2020 metus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą už 2020 metus; išrašą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainės apie tai, jog viešai yra skelbiama apie jos pripažinimą stabiliai veikiančia įmone. Būtinumas pateikti šiuos įrodymus kilo tik po nutarties priėmimo. Pateikiamų įrodymų pridėjimas prie bylos neužvilkins atskirojo skundo nagrinėjimo, kadangi jie teikiami kartu su atskiruoju skundu ir kitiems proceso dalyviams bus sudaryta tinkama galimybė dėl jų papildomai pasisakyti. Deklaruojami sprendimo parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ motyvai tapo žinomi jau po atsiliepimų pateikimo, kai savo atsiliepimą pateikė suinteresuotas asmuo H. K. Šie įrodymai yra itin reikšmingi atskirojo skundo ir klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tinkamam išnagrinėjimui, nes turi tiesioginę įtaką procesinio sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių rezultatui. Jie visapusiškai atskleidžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupės įmonių finansinius veiklos rezultatus ir parodo, kad suinteresuotas asmuo H. K. selektyviai teismui nurodė įmonių tam tikrus finansinius duomenis, tokiu būdu bandydamas parodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo būtinumą. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo A. K. nepiktnaudžiauja įrodymų pateikimo teise, kadangi siekia teikiamais įrodymais pagrįsti nutarties, kuri jiems iš tiesų yra siurprizinė dėl padarytų išvadų, nepagrįstumą, būtinumą ją iš dalies panaikinti ir per laikinųjų apsaugos priemonių institutą sustabdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą.

Atsiliepimas

22. Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo patenkinti atskirąjį skundą, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų arešto, uždrausti UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), akcininkui ir valdybai parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikį turtą.

23. Suinteresuoto asmens A. K. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad palaiko ir pritaria atskirojo skundo argumentams. Pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta dėl netinkamai pritaikytų civilinio proceso teisės nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144, 145, 329 straipsniai). Visiškai nepagrįstai ir neteisingai pirmosios instancijos teismas vertino, jog dukterinė įmonė – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – nėra susijusi su palikimo administravimu ir su tuo susiję klausimai turi būti sprendžiami kitose bylose. Ši teismo išvada dėl ginčo dalyko skundžiamoje nutartyje prieštarauja to paties teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. priimtam sprendimui, įpareigojančiam H. K. pateikti duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas, esamų sąskaitų uždarymą, duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje esančias lėšas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų, valdybos narių darbo užmokesčių pokytį, kitų išmokų dydžių pokyčius. Tai patvirtina Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-4255-980/2021. Minėtus duomenis H. K. buvo įpareigotas pateikti 2021 m. rugsėjo 27 d. Ginčijamoje nutartyje argumentų prieštaravimas leidžia vertinti, kad teismas nėra nuoseklus, priimti sprendimai nėra objektyviai pagrįsti, kodėl vienu atveju duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organus, valdymą, sąskaitų pokyčius yra susiję su ginčo klausimu, o kitu atveju – nesusiję. Paveldimo turto administravimo byloje H. K. pateikė 2021 m. vasario 1 d. ataskaitą ir nurodė, jog ši bendrovė patenka į UAB „(duomenys neskelbtini)“ korporaciją, ataskaitoje analizuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo pajamas, teikia balansus paveldimo turto administravimo laikotarpiu. Taigi byloje pateikta paties suinteresuoto asmens H. K. medžiaga dėl ginčo klausimų – administratoriaus nuveiktų darbų ataskaita – patvirtina, kad su ginčo klausimu tiesiogiai susijęs visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ar turto pardavimas. Tokia priimamų sprendimų skuba – realizuoti visas įmonės akcijas, galbūt galėtų būti svarstoma, jei korporacijoje susidarė nestabili finansinė padėtis, gresia bankrotas. Tačiau tokių duomenų paveldimo turto administratorius byloje neteikia. Atsiliepime į pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl paveldimo turto administratoriaus nušalinimo, suinteresuotas asmuo H. K., nurodo, kad savo pareigas atlieka tinkamai, tačiau pripažįsta, kad administruojamų akcijų vertė priklauso nuo sėkmingos šių įmonių bei jų dukterinių įmonių veiklos ir ypač galimybės tinkamai ir laiku vykdyti visus įsipareigojimus kreditoriams. Taigi efektyviu verslo valdymu ir korporacijos akcijų vertės didinimu suinteresuoto vadovo (administratorius) veiksmai pritarti korporatyvinės įmonės struktūros mažinimui – realizuojant dukterines įmones, vertintini ir tinkamo ar netinkamo administravimo aspektu, o kartu ir draudimu (apsauga) tokios apimties turto realizavimui, esant tarp suinteresuotų asmenų ginčui ir interesų konfliktams. Teismas, atmesdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl draudimo realizuoti paveldimą turtą – dukterinės bendrovės visas turimas akcijas, turėjo įvertinti ir bylos nagrinėjimo metu teismui pateiktą suinteresuoto asmens H. K. poziciją, kuri prieštarauja priimtiems sprendimams – 2021 m. gegužės 20 d. atsiliepime suinteresuotas asmuo H. K. teismui dėl jam pareikšto nušalinimo nurodo, kad šiuo metu byloje nėra keliami jokie klausimai, susiję su tuo, kad administruojamų akcijų vertė kristų, įmonių finansinė padėtis blogėtų ar kiltų kitokia rizika akcijų vertei. Teigia, jog priešingai – administratoriaus pateiktoje ataskaitoje matoma informacija, pagrindžianti administruojamų įmonių akcijų vertės išlaikymą (įmonių finansinė padėtis yra gerėjanti, o jei įmonių veikloje valdymo organų yra sprendžiama, kad vienokio ar kitokio turto pardavimas yra finansiškai palankus įmonėms (pavyzdžiui, nenaudojamo ir sąnaudas keliančio turto perleidimas už rinkos kainą) ir, administratoriaus vertinimu, tokie veiksmai padeda išlaikyti (ar gerina) akcijų vertę, tokiems įmonių veiksmams administratorius pritaria ir juos visiškai palaiko. Suinteresuotas asmuo A. K., pareiškėjas R. K., suinteresuotas asmuo A. K. prašymą teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė ne draudimu parduoti nenaudojamą menkavertį turtą, tačiau prašė drausti parduoti 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Toks prašymas susijęs su byloje paaiškėjusiais naujais faktiniais duomenimis, kad kontroliuojantis asmuo veikia priešingai. Teismui nespėjus priimti sprendimo dėl tinkamumo administruoti korporaciją, dalis korporacijos bus likviduota.

24. Suinteresuotas asmuo H. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

25. Suinteresuoto asmens H. K. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad byloje, kurioje sprendžiamas administratoriaus pakeitimo klausimas, ribojimai, skirti ne administratoriui, o tretiesiems asmenims (UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organams), yra pertekliniai ir nesusiję su ginčo dalyku. A. K. prašė, o teismas nutartimi visiškai pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių pritaikymas riboja ne paveldimo turto palikimo administratoriaus, kurio nušalinimas sprendžiamas šioje byloje, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organų veiklą. Atskirajame skunde nurodomas argumentas, kad nei R. K., nei A. K. negali nei ginčyti valdymo organų narių sprendimų, nei įmonių sudaromų sandorių, ne pagrindžia, o paneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį. Būtent tai, kad nei A. K., nei R. K. neturi jokių realių teisių nei į administruojamą turtą, nei, juo labiau, į bendrovių veiklą, kurią siekia apriboti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tik patvirtina, kad R. K. reikalavimams byloje užtikrinti negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirajame skunde teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir (ar) turto ribojimas tariamai yra susijęs su nagrinėjama byla, nes šia aplinkybe remiamasi prašant nušalinti administratorių, tai savaime nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių sąsajumo su byla. Bylą nagrinėjant iš esmės ir bus pasisakyta, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo aplinkybės gali būti susijusios su administratoriaus pašalinimo prašymu, su tuo administratorius kategoriškai nesutinka. Net jei R. K. prašymas šioje byloje būtų tenkintas, būsimas teismo sprendimas reikštų administratoriaus pakeitimą kitu asmeniu. Kyla natūralus klausimas, kokią grėsmę tokio būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymui (administratoriaus pakeitimui) turi ribojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organams priimti vienokius ar kitokius sprendimus. Naujasis administratorius, jei toks būtų paskirtas, perėmęs administratoriaus teises, kaip ir dabar paskirtas administratorius, nepriims sprendimo (ne)parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ar kitokio įmonių turto, kadangi, kaip ne kartą pabrėžta, tai nėra administratoriaus kompetencija, nes tokius sprendimus priima veikiantys valdymo organai. Paveldimas turtas yra trijų konkrečių bendrovių akcijos, tarp kurių nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebūtų apribotas paveldimo turto disponavimas, tačiau būtų apribota galimybė parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar jos turtą, kurie nei šios bylos baigtyje, nei paveldėjimo procedūrų pabaigoje nepakeistų savo savininko. Administratorius, administruodamas paveldimą turtą, inter alia, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, siekia paveldėtojų interesų, kadangi pats administratorius, priešingai nei R. K. ar A. K., ir yra paveldėtojas. Prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neužtikrintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės išlaikymo, kadangi įmonės turto pardavimas nekeičia akcijų vertės ir priešingai – turto išsaugojimas nereiškia, kad akcijų vertė išlaiko status quo. Parduodant įmonės turtą yra tik konvertuojama turto forma iš, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto į finansinį turtą (pinigus), kurie toliau gali būti naudojami įsipareigojimams mažinti ar investuoti į veiklą gerinant jos efektyvumą, tai tik didintų šių akcijų vertę. Net ir byloje, kurioje yra sprendžiamas iš esmės klausimas dėl būsimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų savininko, buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ribojančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organų veiklą. Juo labiau, tokios priemonės negalėtų būti taikomos byloje, kurioje tėra sprendžiamas klausimas dėl asmens, administruojančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, pakeitimo. Atskirajame skunde nėra pateiktas nė vienas argumentas, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ar turto pardavimas galėtų būti žalingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar būsimiems paveldėtojams, nors būtent siekianti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šalis turi pagrįsti tokių priemonių poreikį. Tuo tarpu atsiliepime į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė argumentus, liudijančius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimas yra naudingas, o ribojimas parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar jos turtą gali padaryti žalą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimas yra naudingas įmonių grupei, kadangi iš pardavimo gautos lėšos būtų nukreiptos dar nuo 2016 m. besitęsiančio kredito grąžinimui, užtikrinant savalaikį kredito dengimą bei išvengiant rizikos dėl priverstinio išieškojimo; iš pardavimo gautos lėšos būtų nukreiptos kredito grąžinimui, dėl to mažėtų ir nuolat patiriamos sąnaudos palūkanų mokėjimui; UAB „(duomenys neskelbtini)“ negeneruoja pelno, galinčio padengti kasmet mokamas palūkanas už naudojimąsi banko pinigais; siekiant tobulinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą reikalingos papildomos investicijos, kurioms atlikti būtinas papildomas finansinis įnašas į šią bendrovę; uždraudus UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoti jam priklausantį turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoti jai priklausantį turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus padaryta žala. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimas yra verslo sprendimas, paremtas ekonominiu naudingumu. Apribojimas šį turtą parduoti gali padaryti tiesioginę žalą įmonių grupei, jei būtų pradėtas priverstinis išieškojimas, o žala neabejotinai bus daroma ir todėl, kad vietoje mokėtinų palūkanų sumažėjimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir toliau kasmet išleistų didžiules sumas bankui už naudojimąsi kreditu bei galėtų gauti baudas dėl įsipareigojimų nevykdymo. Atskirajame skunde, tuo tarpu, dėstomi argumentai, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo pelno arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto arba bendrojo pelno galima dengti įsipareigojimus bankui, rodo manipuliavimą informacija. Administratorius tikisi, kad asmenys, rodantys ketinimą padaryti įtaką valdymo organų veiklai vis dėlto turi supratimą, kuo skiriasi bendrasis pelnas nuo grynojo pelno, ir tik manipuliuoja nurodyta informacija siekdami klaidinti teismą. Bet kuriuo atveju primintina, kad bendrasis pelnas yra apskaičiuojamas įvertinus įmonės pajamų ir savikainos skirtumą, tačiau bendrasis pelnas jokiu būdu nereiškia, kad būtent ši suma metų gale nugula į bendrovės banko sąskaitą. Iš bendrojo pelno, siekiant matyti realų rezultatą, dar privalo būti išskaičiuotos visos sąnaudos ir mokesčiai, kad būtų gautas įmonės grynasis pelnas, kuris ir indikuoja veiklos rezultatą. Taigi atskirajame skunde nurodomi teiginiai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, neva, generuoja dešimt kartų daugiau pelno, negu sumokama palūkanų už paskolą, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas yra įkeistas bankui, yra absurdiški. Patys pareiškėjai su atskiruoju skundu pateikė, kad 2020 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynasis pelnas sudarė 35 555 Eur, taigi, nors naujam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui ir pavyko šiek tiek pagerinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsaugojimas įmonių grupei daro daugiau žalos negu naudos, kadangi pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasmet būtų sutaupyta 145 000 Eur, kurie šią dieną yra sumokami kaip palūkanos už paskolą. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi 69 060 008 Eur vertės turto, per 2020 metus gavo 101 782 740 Eur pajamų ir uždirbo 7 577 352 Eur bendrojo pelno. Tačiau nepaaiškina, kaip šie skaičiai susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybe grąžinti kreditą bankui. Kyla klausimas, ar pareiškėjai rekomenduoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoti, pavyzdžiui, gamybinę įrangą ir nutraukti veiklą, ar mokėti bankui iš hipotetinio bendrojo pelno, kuris, dar kartą pabrėžtina, nėra realus pelnas, kadangi bendrasis pelnas apskaičiuojamas neįvertinus įmonės sąnaudų ir valstybei mokėtinų mokesčių (t. y. tik finansinė fikcija), kuriuos išskaičiavus realus UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynasis pelnas, kaip matyti iš pačių pareiškėjų pateiktų dokumentų, siekia 147 000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

27. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

28. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. prašymą dėl palikimo administratoriaus nušalinimo ir naujo palikimo administratoriaus skyrimo, suinteresuoti asmenys A. K., A. K., H. K., kuria: 1) atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas; 2) netenkintas suinteresuoto asmens A. K. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nušalinti H. K. nuo paveldimo turto administratoriaus pareigų, paskirti paveldimo turto administratore A. K., atlikti įrašą viešame registre dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų arešto, uždrausti UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcininkui ir valdybai parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikį turtą; 3) sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas.

29. Pareiškėjas R. K. ir suinteresuotas asmuo A. K. atskiruoju skundu nesutinka su ta Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties dalimi, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiant sustabdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą, ir prašo ją panaikinti. Atskiruoju skundu taip pat prašoma klausimą išspręsti iš esmės – iš dalies tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: 1) uždrausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijas ir taikyti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas perleidimo draudimo; 2) uždrausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui ir vadovui priimti sprendimus parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei sudaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto perleidimo sandorius.

30. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai nusprendė, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir netinkamai vertino grėsmės buvimą, be to, neteisingai nusprendė, kad laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis siekiama sustabdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą, neatitinka pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo sprendimo įvykdymo apsauga.

Dėl naujų reikalavimų ir naujų įrodymų priėmimo

31. CPK 338 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

32. CPK 312 straipsnis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme; naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai); už šiuos reikalavimus paduodant apeliacinį skundą sumokamas žyminis mokestis kaip už reikalavimą pirmosios instancijos teisme.

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo, be kita ko, buvo prašoma uždrausti parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikį turtą. Tuo tarpu atskiruoju skundu, be kita ko, prašoma uždrausti parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskritai bet kokį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir sudaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskritai bet kokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto perleidimo sandorius. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jau vien dėl šių aplinkybių atskirojo skundo reikalavimai, viršijantys pirmojoje teismo instancijoje išnagrinėtus prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones reikalavimus, atmestini.

34. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

35. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

36. Pareiškėjas R. K. ir suinteresuotas asmuo A. K. kartu su atskiruoju skundu teikia ir prašo prie bylos pridėti naujus įrodymus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsoliduotąją finansinę ataskaitą už 2020 metus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaitą už 2020 metus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą už 2020 metus; išrašą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainės apie tai, jog viešai yra skelbiama apie jos pripažinimą stabiliai veikiančia įmone. Atsižvelgiant į tai, kad naujų įrodymų pateikimas neužvilkino bylos nagrinėjimo, šalys dėl naujai pateiktų įrodymų turėjo galimybę pasisakyti ir pasisakė (suinteresuoto asmens H. K. atsiliepimas į atskirąjį skundą), apeliacinės instancijos teismas naujai pateiktus įrodymus priima.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

37. Remiantis byloje esančiais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovas (pareiškėjas šioje byloje) R. K. civilinėje byloje Nr. e2-412-592/2021 yra pareiškęs ieškinį atsakovams (suinteresuotiems asmenims šioje byloje) H. K. ir A. K. dėl R. K. oficialiojo testamento pripažinimo negaliojančiu. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-11351-512/2019, įsiteisėjusia 2019 m. spalio 12 d., tenkino suinteresuotų asmenų H. K. ir A. K. pareiškimą dėl paveldimo turto palikimo administratoriaus skyrimo ir, iki bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas testatoriaus palikimo įpėdiniams, testatoriaus turto palikimo administratoriais paskyrė suinteresuotus asmenis H. K. ir A. K., t. y. A. K. buvo paskirta paveldimo turto palikimo administratore administruoti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), o H. K. buvo paskirtas administruoti likusį testatoriaus paveldimą turtą: 1) 100 proc. (140 721 vnt.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; 2) 100 proc. (1 003 100 vnt.) „(duomenys neskelbtini)“ SL akcijų; 3) 100 proc. (100 vnt.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; 4) butą, esantį (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 6) pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).

38. Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą, prašydamas nušalinti H. K. nuo palikėjo R. K. palikimo administratoriaus pareigų, paskirti E. L. šio paveldimo turto palikimo administratoriumi: 1) 100 proc. (140 721 vnt.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; 2) 100 proc. (1 003 100 vnt.) „(duomenys neskelbtini)“ SL akcijų; 3) 100 proc. (100 vnt.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; 4) buto, esančio (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 6) pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); leisti nutartį vykdyti skubiai. Byla pradėta nagrinėti iš esmės. 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi paskirta rašysenos ekspertizė, byla sustabdyta, iki kol byloje bus atlikta paskirta ekspertizė. Civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintinas klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimui. Teisme 2021 m. spalio 21 d. gautas suinteresuoto asmens A. K. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nušalinti H. K. nuo paveldimo turto administratoriaus pareigų, paskirti paveldimo turto administratore A. K. Taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atlikti įrašą viešame registre dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų arešto, uždrausti UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcininkui ir valdybai parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikį turtą. Skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas ir sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas.

39. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus tik dėl apskųstos dalies. Be to, kaip minėta, dalis atskirojo skundo reikalavimų atmestini, kadangi jie buvo iškelti tik apeliacinėje teismo instancijoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas suinteresuoto asmens A. K. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą viešame registre dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų arešto, uždrausti UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcininkui ir valdybai parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikį turtą.

40. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams.

41. Nagrinėjamu atveju ginčas nėra sprendžiamas iš esmės ir apeliacinės instancijos teisme tik patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir asmeniui suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK XI skyriaus „Procesas“ penktajame skirsnyje „Laikinosios apsaugos priemonės“ nustatyta tvarka. Laikinųjų apsaugos priemonių nebaigtinis sąrašas nustatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje.

42. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba sprendimo įvykdymo negalimumui. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-338/2013, 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013, 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014, 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

43. Nuspręsdamas dėl pirmosios sąlygos buvimo teismas įvertina ieškinio preliminarų pagrįstumą (prima facie ieškinio įvertinimas). Ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi ta pačia apimtimi kaip ir nagrinėjant bylą iš esmės vertinti kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų ir spręsti dėl jų įrodomosios reikšmės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

44. Taigi ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimas nėra ir neturi virsti išsamia ieškinio (taip pat ir prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų) teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje konstatuojant ir teismo nutartyje įvardijant, kokie konkrečiai (iš ieškovo pateiktų) įrodymai, teismo vertinimu, pagrindžia ieškinio reikalavimus, su kokiais konkrečiai ieškovės argumentais teismas sutinka (nesutinka) ir pan., t. y. neturi virsti bylos nagrinėjimu iš esmės. Aktualu pažymėti, kad ieškinio prima facie pagrįstumo įvertinimo motyvavimas negali būti tapatinamas su ieškinio pagrįstumo motyvavimu teismo sprendime, bylą išsprendžiant iš esmės. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog ne tik detalių motyvų dėl ieškinio prima facie pagrįstumo neaptarimas, bet net apskritai nenurodymas nutartyje apie tai, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, jog teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai, ir nelemia tokios nutarties neteisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-962-330/2016, 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).

45. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atlikęs prima facie pareiškėjo pateikto pareiškimo įvertinimą konstatuoja, kad nėra pagrindo pareiškimą vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju iš pateikto pareiškimo turinio ir kitų byloje pateiktų įrodymų negalima vienareikšmiškai nuspręsti, kad pareiškimas tiek aiškiai nepagrįstas, kad galėtų būti konstatuotas labiau tikėtinas jo nepagrįstumas. Pareiškėjas pasirinko leistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, pareiškimo reikalavimai grindžiami pareiškime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teikiamais įrodymais, todėl nėra pagrindo konstatuoti pakankamai akivaizdaus pareiškimo reikalavimų nepagrįstumo. Kaip minėta, teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi vertinti, kokie konkrečiai įrodymai pagrindžia pareiškimo reikalavimus, su kokiais konkrečiai pareiškėjo argumentais teismas sutinka (nesutinka) ir pan. Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo pareiškimo reikalavimą.

46. Dėl antrosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, t. y. pagrindo manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nuosekliai formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turėtų netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo tinkamam įvykdymui užtikrinti nėra būtinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1728/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi būti savitikslis, nes toks jų taikymas pažeistų ekonomiškumo bei proporcingumo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Nurodyti principai reikalauja, kad būtų užtikrinta šalių teisių pusiausvyra – būtų įvertinti šalių teisėti interesai, nė vienai iš jų nesuteikiant nepagrįsto prioriteto, netaikant didesnių suvaržymų nei reikalinga užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). Kiekvienu atveju, tiek sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės klausimą, tiek parenkant taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį ir mastą, turi būti įvertinamos ir nustatomos aplinkybės, kurios pagrįstų tokių priemonių taikymą.

47. Vertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis klausimas visų pirma turi būti vertinamas ieškinyje pareikštų reikalavimų, kurių įvykdymą siekiama užtikrinti, kontekste, kadangi teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016, 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1035-178/2017 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008).

48. Palikimo administratorius yra teismo skiriamas asmuo, kuris turi tas pačias teises ir pareigas kaip ir testamento vykdytojas (Lietuvos respublikos civilinio kodekso 5.38 straipsnis), taip pat jam taikomos mutatis mutandis CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos (CK 5.55 straipsnio 4 dalis). Jo tikslas – teikti pagalbą tais atvejais, kai paveldėjimo objektas yra specifinis, o testamento vykdytojas ar įpėdinis savarankiškai tvarkyti paveldėto turto negali arba yra tikimybė, jog paveldėtos skolos viršys turtą. Palikimo administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais yra nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, jam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Palikimo administravimas nustatomas ir administratorius skiriamas, pirma, palikėjo kreditorių interesais, antra, įpėdinių interesais. Palikimo administravimas nenustatytinas ir administratorius neskirtinas, o nustatytas administravimas – panaikintinas, jeigu paaiškėja, kad dėl administravimo išlaidų nukentės kreditorių interesai, o nesant kreditorių – įpėdinių interesai (CK 5.55 straipsnio 3 dalis). CK 5.42 straipsnyje nustatyta, kad jeigu palikimo administratorius savo pareigas atlieka netinkamai, pažeidžia įpėdinių, testamentinės išskirtinės gavėjų, palikėjo kreditorių ir kitų suinteresuotų asmenų interesus, šių asmenų reikalavimu palikimo administravimo vietos teismas turi teisę pakeisti teismo paskirtą administratorių. Ši teisės norma aiškintina kaip suteikianti teismui teisę pakeisti palikimo administratorių ne tik tais atvejais, kai administratorius neatlieka savo pareigų, jas atlieka netinkamai arba jomis piktnaudžiauja, bet ir tada, kai administratorius kitaip pažeidžia įpėdinių, testamentinės išskirtinės gavėjų, palikėjo kreditorių bei kitų suinteresuotų asmenų interesus ir šie su atitinkamu reikalavimu kreipiasi į palikimo administravimo vietos teismą.

49. Kaip minėta, šioje byloje pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą būtent prašydamas nušalinti H. K. nuo palikėjo R. K. palikimo administratoriaus pareigų. Pareiškėjo prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, kad H. K. netinkamai administruoja testatoriaus paveldimą turtą, t. y. jam paskirtas administruoti įmonių akcijas, dėl ko mažėja paveldimas turtas.

50. Kasacinis teismas Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgoje Nr. AC-34-2 yra nurodęs, jog pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1–4, 7 punktai); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

51. Remiantis bylos duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra dukterinė įmonė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – patronuojanti. Suinteresuoto asmens A. K. prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atskirajame skunde nurodoma, kad būtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ uždrausti parduoti jai priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, taip pat uždrausti parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikį turtą, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei sudaryti kitus nekilnojamojo ir kilnojamojo turto perleidimo sandorius. Pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų A. K., A. K. teigimu, priešingu atveju pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus padaryta žala UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi bus prarasta dalis paveldimo turto, nebus išsaugota status quo.

52. Uždaroji akcinė bendrovė, kaip atskira juridinio asmens teisinė forma, savo veikloje vadovaujasi įstatais, CK, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu (toliau – ir ABĮ) ir kitais įstatymais bei teisės aktais. Pagal ABĮ nuostatas bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis, ir ši įmonė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos. Akcijos turėtojas yra ne tik šio vertybinio popieriaus savininkas, bet ir juridinio asmens dalyvis. Pagal CK 2.50 straipsnio 2 dalies nuostatas juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Tai reiškia, kad bendrovės akcininkai neatsako už bendrovės prievoles, o bendrovė – už akcininkų prievoles. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas. Jeigu uždarosios akcinės bendrovės veiklos tikslas – verslo organizavimas ar kitoks privačių interesų tenkinimas, siekiant gauti pelno, lieka neįgyvendintas, o bendrovė negauna pelno, o patiria nuostolių, tai šios bendrovės akcininkai rizikuoja prarasti tik tą sumą, kurią sumokėjo už akcijas, formuodami įstatinį kapitalą.

53. Pagal ABĮ 14 straipsnio 1 dalį akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos, išskyrus įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad akcijų, kaip specifinės rūšies turto, ypatumai, lemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo specifiką. Kadangi akcijos suteikia jų turėtojui tam tikras ABĮ išvardytas turtines ir neturtines teises, teismui konstatavus būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimams užtikrinti, teismo nutartyje turi būti nustatyti konkrečių ginčo akcijų suteikiamų teisių įgyvendinimo draudimai. Be to, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas ribojimų naudotis akcijų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis nustatymo klausimą, teismas turi svarstyti, ar šie ribojimai atitinka konkrečios bylos faktines aplinkybes. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, į tai, kad būsimo teismo sprendimo vykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1442/2009).

54. ABĮ 14-16 straipsnių ir kitų straipsnių nuostatos, apibrėždamos akcininkų turtines ir neturtines teises bei pareigas, CK normos, nustatančios juridinio asmens dalyvių teises ir pareigas, nenumato uždarosios akcinės bendrovės akcininko teisių savo nuožiūra, be jokio teisinio pagrindo disponuoti bendrovės turtu. Priešingai, ABĮ nuostatose, nustatančiose akcininkų turtines teises, aiškiai pabrėžiamas bendrovės ir jos akcininkų turto atskirumas (pvz., draudimas bendrovei skolinantis iš savo akcininkų įkeisti akcininkams savo turtą, akcininkų teisė gauti tik likviduojamos bendrovės turto dalį ir kt.). Pažymėtina, jog tiek pagal ABĮ, tiek pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus sprendimus dėl turto pardavimo priima įmonės vadovas, valdyba (ABĮ 34 straipsnio 4 dalies 3-6 punktai, 37 straipsnio 10 dalis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 4.42, 4.48 punktai). Pažymėtina, kad ABĮ 34 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog įstatuose gali būti numatyta, kad valdyba, prieš priimdama ABĮ 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus sprendimus (dėl ilgalaikio turto, dėl prievolių įvykdymo laidavimo garantavimo), turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo ar stebėtojų tarybos pritarimą, tačiau net ir visuotinio akcininkų susirinkimo ar stebėtojų tarybos pritarimas nepanaikina valdybos atsakomybės už priimtus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šioje byloje pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su paveldimo turto administratoriui paskirtų administruoti įmonių turto pardavimu, nesusijęs su paveldimo turto administratoriaus veikla, kadangi nagrinėjamu atveju administratoriui priskirtos administruoti įmonių akcijos nesuteikia teisės priimti sprendimo dėl tų įmonių ar jų dukterinių įmonių turto pardavimo. Todėl dalyvaujančių byloje asmenų argumentai dėl galimo administruojamos įmonės turto pardavimo ekonominio naudingumo nėra susiję su šioje byloje prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindais.

55. Kita vertus, ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius dėl pripažinimo, ieškinius dėl priteisimo ir ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų arba teisinio santykio ar jo dalies buvimą (pozityvus ieškinys) arba nebuvimą (negatyvus ieškinys). Ieškiniais dėl teisinių santykių modifikavimo siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti teisinius santykius. Ieškiniu dėl priteisimo ieškovas siekia, kad atsakovas atliktų tam tikrus turtinio pobūdžio veiksmus (pvz., perduotų turtą, sumokėtų skolą). Atitinkamai teismų sprendimai pagal teisės gynimo būdą taip pat skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai); dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai); dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009, 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, „Teismų praktika“, 2017, 48, p. 205–224). Ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo ir nereikalauja priverstinio vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-886/2010). Kai reiškiamas reikalavimas pakeisti sutartinius teisinius santykius, šalių sutartiniai teisiniai santykiai modifikuojami teismo sprendimo pagrindu, o toks sprendimas neturi būti vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-667/2014, 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-733-516/2019). Įvertinus pareiškėjo šioje byloje pareikšto reikalavimo nušalinti administratorių nuo palikėjo palikimo administratoriaus pareigų ir paskirti kitą šio paveldimo turto palikimo administratorių pobūdį, darytina išvada, kad pagal savo esmę šis reikalavimas priskirtinas prie reikalavimų dėl teisinių santykių modifikavimo (jų pasibaigimo), kuriems priverstinis sprendimo vykdymas nereikalingas. Užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, nėra būtina ir paprastai net negalima (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-464/2020). Taigi, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės niekaip neprisidėtų prie teismo sprendimo įvykdymo.

56. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su pareiškimo reikalavimais ir negali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis, kuria atsisakyta jas taikyti, laikytina teisėta ir pagrįsta. Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teismas kitų atskirajame skunde ir atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodytų motyvų ir argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

57. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus.

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Erika Misiūnienė