Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-1660-323/2021 pagal pareiškėjo R. K. prašymą dėl palikimo administratoriaus nušalinimo ir naujo palikimo administratoriaus skyrimo, suinteresuoti asmenys H. K. ir A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

23.6. A. K. vertinimu, kaip nurodyta pareiškėjo atskirajame skunde dėl skundžiamos nutarties, pareiškimą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes; teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą pareigą ypatingosios teisenos bylose pačiam būti aktyviam; iš viso nenagrinėjo kai kurių į bylą pareiškėjo pateiktų įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliantų argumentus, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota ir tai yra absoliutus jos negaliojimo pagrindas. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti, kad skundžiama nutartis yra visiškai nemotyvuota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

26. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

27. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo R. K. prašymas dėl palikimo administratoriaus nušalinimo ir naujo palikimo administratoriaus skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

28. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

29. Suinteresuotas asmuo H. K. kartu su atskiruoju skundu ir teikdamas papildomą prašymą pateikė į bylą naujus įrodymus. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

30. Palikimo administratorius yra teismo skiriamas asmuo, kuris turi tas pačias teises ir pareigas kaip ir testamento vykdytojas (CK 5.38 straipsnis), taip pat jam taikomos mutatis mutandis CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos (CK 5.55 straipsnio 4 dalis). Jo tikslas – teikti pagalbą tais atvejais, kai paveldėjimo objektas yra specifinis, o testamento vykdytojas ar įpėdinis savarankiškai tvarkyti paveldėto turto negali arba yra tikimybė, jog paveldėtos skolos viršys turtą. Palikimo administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais yra nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, jam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Palikimo administravimas nustatomas ir administratorius skiriamas, pirma, palikėjo kreditorių interesais, antra, įpėdinių interesais. Palikimo administravimas nenustatytinas ir administratorius neskirtinas, o nustatytas administravimas – panaikintinas, jeigu paaiškėja, kad dėl administravimo išlaidų nukentės kreditorių interesai, o nesant kreditorių – įpėdinių interesai (CK 5.55 straipsnio 3 dalis).

31. CK 5.42 straipsnyje nustatyta, kad jeigu palikimo administratorius savo pareigas atlieka netinkamai, pažeidžia įpėdinių, testamentinės išskirtinės gavėjų, palikėjo kreditorių ir kitų suinteresuotų asmenų interesus, šių asmenų reikalavimu palikimo administravimo vietos teismas turi teisę pakeisti teismo paskirtą administratorių. Ši teisės norma aiškintina kaip suteikianti teismui teisę pakeisti palikimo administratorių ne tik tais atvejais, kai administratorius neatlieka savo pareigų, jas atlieka netinkamai arba jomis piktnaudžiauja, bet ir tada, kai administratorius kitaip pažeidžia įpėdinių, testamentinės išskirtinės gavėjų, palikėjo kreditorių bei kitų suinteresuotų asmenų interesus ir šie su atitinkamu reikalavimu kreipiasi į palikimo administravimo vietos teismą.

32. Nagrinėdamas reikalavimą nušalinti (pakeisti) palikimo administratorių, teismas, atsižvelgdamas į prašyme nurodytą reikalavimo faktinį pagrindą, turi nustatyti ir įvertinti palikimo administratoriaus veiksmus, teisinius padarinius bei situaciją, o tuo atveju, kai yra bendras turto administravimas, – ir tai, ar toks administravimas atitinka ne tik geriausius įpėdinių, bet ir kreditorių bei kitų suinteresuotų asmenų interesus. Prašymą nagrinėjant ypatingąja teisena (CPK 442 straipsnio 14 punktas) CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, gali ne tik įpareigoti pareiškėją pateikti papildomus bylai reikalingus išspręsti įrodymus, bet ir turi teisę rinkti tokius įrodymus savo iniciatyva (CPK 443 straipsnio 8 dalis, 582 straipsnio 2 dalis.).

33. Pareiškėjas savo prašymą iš esmės grindė tuo, jog dabartinis palikimo administratorius H. K. piktnaudžiauja savo, kaip palikimo administratoriaus, statusu (įgaliojimais), administruodamas turtą siekia išimtinai asmeninės naudos ir jį naudoja savo interesais, švaisto testatoriaus paliktą turtą, taip iš esmės pažeisdamas pareiškėjo, kaip įpėdinio, interesus, keičia testatoriaus palikimo sudėtį (turto struktūrą), mažina jo vertę. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad palikimo administratorius suinteresuotas asmuo H. K. savo pareigas atlieka netinkamai, pažeidžia įpėdinių, palikėjo kreditorių ir kitų suinteresuotų asmenų interesus, todėl pareiškėjo prašymą dėl palikimo administratoriaus nušalinimo ir naujo palikimo administratoriaus skyrimo atmetė.

34. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai susipažinęs su bylos medžiaga, turi pagrindą manyti, jog pirmosios instancijos teismas minėtą išvadą padarė, išsamiai neatskleidęs bylos esmės. Akivaizdu, jog tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų yra kilęs ginčas dėl tinkamo paveldimo turto administravimo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti šį ginčą. Šis ginčas turi būti išspręstas taikant ne vien normas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimą ypatingosios teisenos tvarka, bet ir normas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimą ginčo teisena.

35. Bylas dėl teismo leidimų išdavimo ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitas bylas, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, teismas nagrinėja ypatingąja teisena (CPK 442 straipsnio 14 punktas), CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, jeigu CPK nenumato kitos atitinkamų prašymų nagrinėjimo tvarkos (CPK 579 straipsnis). CPK 442 straipsnio 14 punktas numato, kad bylos dėl turto administratoriaus nagrinėjamos teisme ypatingąja teisena pagal supaprastinto proceso taisykles. Šios teisenos viena ypatybių yra ta, kad bylos, kurios yra priskirtos ypatingos teisenos tvarka nagrinėtinų bylų kategorijai, nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atitinkamus atvejus, tačiau kartu nustatyta teismo teisė nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas, 443 straipsnio 5, 7 dalys, CPK 582 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka turi būti laikomasi civilinio proceso principų, įskaitant ir asmens teisės į tinkamą procesą principą. CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V skyrius ir kiti įstatymai. Taigi ypatingojoje teisenoje taikomos ir bendrosios ieškinio teisenos normos. Dėl to tais atvejais, kada nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka kyla ginčas dėl teisės, byla toliau nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, tačiau ginčo dėl teisės kilimo faktas lemia, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, taip įgyvendinant minėtą asmens teisės į tinkamą procesą principą. Šis principas taikomas nepaisant dalyvaujančių byloje asmenų valios dėl bylos vyksmo, nes tinkamai išnagrinėti bylą ir teisingai kvalifikuoti tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2010).

36. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų kilusį ginčą dėl administratoriaus H. K. nušalinimo (pakeitimo), vadovaudamasis minėtomis CK 5.55 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į prašyme nurodytas faktines aplinkybes, reikalaujančias papildomo tyrimo, įrodymų pobūdį ir turinį, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, išklausydamas visus proceso dalyvius ir tokiu būdu įvykdydamas CPK 443 straipsnio 8 dalyje numatytą pareigą – visapusiškai išaiškinti bylos aplinkybes.

37. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog „jog pareiškimo pateikimo metu nėra žinoma, ar nurodytos derybos šiuo metu yra vykdomos bei kokios būsimo sandorio sąlygos. Taigi, nėra duomenų patvirtinančių, kad minėtas sandoris gali faktiškai pažeisti UAB (duomenys neskelbtini) akcininko teises ir teisėtus interesus. Be to, nors pareiškėjas teigia, kad D. M. patvirtino, kad suinteresuotas asmuo H. K. siekia įmonės (duomenys neskelbtini) akcijų perleidimo kainą įforminti mažesne nei jų rinkos (pardavimo) kaina, o skirtumą prašo sumokėti jam asmeniškai grynais pinigais, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų“. Apeliacinės instancijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 443 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą pareigą ypatingosios teisenos bylose pačiam būti aktyviam, nusprendė papildomai nesiaiškinti pareiškėjo nurodytų reikšmingų aplinkybių, padarydamas išvadą, kad įmonės (duomenys neskelbtini) pardavimas nepažeidžia pareiškėjo interesų ir nesudaro pagrindo manyti, jog H. K., inicijuodamas šios įmonės perleidimą, piktnaudžiauja savo, kaip palikimo administratoriaus, teisėmis.

38. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nutartyje nurodė, jog „pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ketinama priimti sprendimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimo“. Šiuo atveju sutiktina su apelianto argumentais, kad šis klausimas turėjo sudaryti įrodinėjimo byloje dalyką, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog tokiais duomenimis pareiškėjas pats nedisponuoja ir jie turi būti gauti iš H. K..

39. Vertindamas pareiškėjo pateiktus vaizdo ir garso įrašus, pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad „pareiškėjo pateikti vaizdo ir garso įrašai taip pat nepatvirtina suinteresuoto asmens H. K. vaidmens minėtų sandorių sudaryme, t. y. iš pateiktų garso įrašų nėra galimybės nustatyti jų sudarymo aplinkybių, pokalbiuose dalyvaujančių asmenų tapatybės bei nėra aišku, kokios konkrečiai aplinkybės bei sandoriai yra aptariami pokalbių metu. Nors pareiškėjas nurodė, kad byloje pateiktas I. B. vaizdo įrašas, kuriame jis aptaria aplinkybes, susijusias su minėtų sandorių sudarymu, tačiau iš šio vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti jame esančio asmens tapatybės bei nėra duomenų, patvirtančių, kad įraše nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus, įvertinęs tai, kad įrašuose fiksuoti pokalbiai vyko šifruota kalba, slaptai, siekiant paslėpti sandorių detales ir jų sąlygas, turėjo pareigą papildomai patikrinti, aiškintis ir įvertinti, ar pateikti pokalbiai neatskleidžia bylai reikšmingų aplinkybių. Pažymėtina, kad pokalbių dalyviai yra žinomi ir šioje byloje juos buvo galima papildomai apklausti (CPK 179 straipsnio 1 ir 2 dalis, 183 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis).

40. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į skundžiamoje nutartyje teismo konstatuotas aplinkybes, jog „byloje nenustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) būtų sudariusios sandorius dėl reikalavimo teisių į skolininkes M. L. ir F. P. S. perleidimo. Vien ta aplinkybė, kad šalys yra sudariusios sutartis dėl šių skolų administravimo bei gavusios informaciją iš skolą administruojančios įmonės apie šių skolų išieškojimo galimybes, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atlikti neteisėti veiksmai, pažeidžiantys įmonių interesus. <...>. Pareiškėjo pateiki ranka rašyti rašteliai taip pat nepatvirtina pareiškime nurodytų aplinkybių, kadangi nėra aišku, kas sudarė šiuos raštelius bei kokios jų sudarymo aplinkybės“. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškime nurodytus duomenis ir atskirajame skunde pateiktus paaiškinimus, turi pagrindo manyti, jog tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog susitarimai dėl reikalavimų fiktyvaus perleidimo egzistuoja ar neegzistuoja, būtina papildomai aiškintis ir surinkti daugiau įrodymų (apklausti konkrečius asmenis, įskaitant patį H. K., gauti informaciją iš įmonių apie reikalavimus, jų perleidimo ir įvykdymo stadiją ar pan.).

41. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad testatoriui priklausiusi UAB (duomenys neskelbtini) kurios akcijas pavesta administruoti H. K., ir jos sudėtyje esančios įmonės: Ukrainos įmonė (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) ir jos kontroliuojama UAB (duomenys neskelbtini) yra susiję asmenys, kur UAB (duomenys neskelbtini) yra kontroliuojantis asmuo. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti ir įvertinti H. K., kaip palikimo administratoriaus, galimybę kontroliuoti minėtas įmones ir daryti lemiamą įtaką joms, įskaitant jų organus priimant sprendimus (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 1 dalis ir 4 dalies 1 punktas; Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9–11 dalys).

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti aplinkybę, kad prieš pat pareiškėjo nurodomų sandorių sudarymą H. K. atsistatydino iš UAB (duomenys neskelbtini) vadovo (prezidento) pareigų. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomų planuojamų sandorių kontekste, taip pat įvertinant tai, jog palikimo administratoriumi H. K. iš dalies buvo paskirtas būtent dėl to, kad jau buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, tai yra labai svarbi aplinkybė, į kurią pirmosios instancijos teismas, vertindamas H. K. veiksmus, turi atsižvelgti.

43. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju teismas, nutaręs netenkinti prašymo, net nesprendė klausimo dėl siūlomos palikimo administratoriaus E. L. kandidatūros, nesiaiškino ir netyrė aplinkybių, ar pagal CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normas siūlomas naujas palikimo administratorius gali vykdyti administratoriaus funkcijas.

44. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, pareiškėjas kartu su prašymu dėl palikimo administratoriaus paskyrimo pateikė E. L. sutikimą dėl savo kandidatūros. Sutikime nurodyta, kad E. L. sutinka administruoti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartyje nurodytą turtą už 700 Eur mėnesinį užmokestį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl palikimo administratoriaus pakeitimo, turi atsižvelgti ir į siūlomą palikimo administratoriaus atlyginimo dydį, jo pagrįstumą ir tai, kas sumokės už palikimo administratoriaus paslaugas (CK 5.55 straipsnio 2 dalis, 4.238 straipsnis).

45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2013). Teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką. Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau, pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį, teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Tai taip pat tai reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti.

46. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas). Būtinumą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindžia ir CPK įtvirtinta teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinė sistema.

47. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs faktines bylos aplinkybes, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tik formaliai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, nepatikrino ir visapusiškai neįvertino faktiškai susiklosčiusios situacijos dėl galimo netinkamo palikimo administravimo, netinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, neišklausė bylos dalyvių, teismo išvados padarytos visapusiškai neišsiaiškinus nagrinėjamam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių, neatskleidus bylos esmės, o tai turėjo įtakos įrodymų vertinimui. Atsižvelgiant į tai, priimtas procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, jis naikintinas ir pareiškėjo R. K. prašymas dėl palikimo administratoriaus nušalinimo ir naujo palikimo administratoriaus skyrimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

48. Kaip jau minėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, tam, kad būtų visapusiškai ištirti įrodymai ir nustatytos reikšmingos bylai aplinkybės, turėtų paskirti žodinį bylos nagrinėjimą, būti aktyvus ir pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus arba išreikalauti reikiamus įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, apklausti byloje dalyvaujančius asmenis, taip pat pirmosios instancijos teismui siūlytina spręsti dėl suinteresuoto asmens palikimo administratoriaus H. K. dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu.

49. Apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išnagrinėti negali, nes byla turi būti nagrinėjama iš naujo visa apimtimi, o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas.

50. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog teismo sprendimas šioje civilinėje byloje gali turėti įtakos A. K. teisėms ir teisėtiems interesams, todėl ją įtraukė į bylą suinteresuotu asmeniu. Atsiliepime į atskirąjį skundą palikimo administratorius nurodė, A. K. yra nepagrįstai įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu, nes šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-659-265/2020, turinčia res judicata galią. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad A. K. nėra palikėjo nei įpėdinė, nei kreditorė, o jos interesams esant užtikrintiems taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis kitoje civilinėje byloje, teismas priėjo prie išvados, kad A. K. negali kreiptis į teismą su prašymu dėl paveldimo turto administravimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas byloje Nr. e2S-659-265/2020 konstatuotas aplinkybes, į tai, kad byla iš naujo pirmosios instancijos teisme bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka, išklausant byloje dalyvaujančius asmenis, įvertinant naujus įrodymus, konstatuoja, kad klausimas dėl A. K. įtraukimo į bylą suinteresuotu asmeniu taip pat turi būti sprendžiamas iš naujo.

51. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti visa apimtimi. Tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir tinkamai ištyrus visas aplinkybes, spręstina dėl pareiškėjo pareikšto reikalavimų pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį ir pareiškėjo R. K. prašymą dėl palikimo administratoriaus nušalinimo ir naujo palikimo administratoriaus skyrimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.