Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-3151-871/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-10-22
Bylos Nr.: e2A-3151-871/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-15417-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Renata Beinoravičienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas
Atsakovas: I. M., A. G.

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.19.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-3151-871/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15417-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.1.7.6; 3.3.1.19.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Beinoravičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius ieškinį atsakovėms I. M. ir A. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Mano Būstas Vilnius (toliau – ir ieškovė) paduotu ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovių I. M. ir A. G. (toliau kartu – ir atsakovės) lygiomis dalimis 1 422,96 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Paaiškino, kad ieškovė teikia pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatas), administravimo paslaugas. Pažymėjo, kad 2019 m. birželio 27 d. buvo baigta UAB „Naujamiesčio būstas“ ir UAB „Vilkpėdės būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu UAB „Vilkpėdės būstas“ buvo prijungta prie UAB „Naujamiesčio būstas“. UAB „Vilkpėdės būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Naujamiesčio būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia UAB Mano Būstas Vilnius pavadinimu.

1.2. Nurodė, kad atsakovės yra negyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), savininkės, kurioms asmenines nuosavybes teise priklauso po ½ dalį negyvenamosios patalpos. Atsakovėms taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato bendrojo naudojimo objektai (toliau kartu – ir patalpos), kuriuos atsakovės privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovių skola už per laikotarpį nuo 2019 m vasario 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas iš viso yra 1 422,96 Eur.

Atsiliepimas

2. Atsakovės atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Atsiliepimas į ieškinį buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Paaiškino, kad atsakovės niekada neginčijo pačio prievolės dalyvauti bendrosios dalinės nuosavybės, priklausančios bendrasavininkams adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nesutinka su patalpoms apskaičiuojamos mokesčių dalies dydžiu ir šis ginčas nagrinėjamas trečią kartą, todėl ieškovė turėtų vadovautis prejudicinę reikšmę turinčiais faktais, kurie buvo nustatyti nagrinėjant bylas Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014 ir 2021 metais. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-13506-235/2014 buvo nustatyta, kad ieškovė netinkamai apskaičiuoja mokesčiams už komunalines paslaugas taikytinus tarifus, nesivadovauja pastato bendrosios dalinės nuosavybės valdomų pastato patalpų apyrašu, savo nuožiūra skaičiuoja atskiriems patalpų savininkams naudingąjį plotą (vieniems bendrojo naudojimo patalpos, nurodytos Nekilnojamojo turto registre, nepriskiria naudingajam plotui, kitiems, o konkrečiai atsakovėms, bendrojo naudojimo patalpos, įtrauktos į bendrų patalpų apyrašą, įskaičiuoja), bendrų virtuvių bei sanitarinių patalpų, kurios priskirtos pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis remonto darbus įtraukia į sąskaitas visiems pastato savininkams. Būtent dėl šios priežasties, t. y., atsakovei sutikus su atsikirtimo į ieškinį argumentais, byla buvo baigta taikos sutartimi, pagal kurios sąlygas ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų bei likusioje dalyje įsipareigojo perskaičiuoti mokėtinas sumas, o atsakovė (tuo metu atsakovė I. M.) sutiko perskaičiuotus mokesčius sumokėti. Ieškovė taip ir neperskaičiavo mokėtinų sumų, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė išduoti vykdomąjį raštą būtent dėl to, kad ieškovė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal taikos sutartį. 2021 metais ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo už kitą laikotarpį, pateikdama Vilniaus miesto apylinkės teismui analogišką, kaip ir nagrinėjamojoje byloje, suvestinę. Nors byla buvo nagrinėjama dvejus metus, ieškovė taip ir nesugebėjo pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui įrodymus, patvirtinančius jog atsakovėms tenkanti mokesčių dalis yra apskaičiuota tinkamai ir pagrįstai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-202-592/2021 ieškovės ieškinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A- 1618-392/2021 minėtą sprendimą palikto nepakeistu.

2.2. Nurodė, kad ieškovei turi būti žinoma, jog būtent jai yra priskirtos bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijos, tame tarpe ir funkcijos, kurios nustatytos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintuose Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose. Šių nuostatų 5.8 papunktyje nurodoma, jog ieškovė privalo apskaičiuoti mėnesinius mokesčius ir įmokas, informaciją apie suteiktas paslaugas, jų kainą (tarifus), kiekį, mokėtinas sumas, tvarkyti šių mokesčių ir įmokų namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti apskaitą. Pats apskaitos principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 7 dalyje, t. y., buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Taigi, akivaizdu, jog ieškovė, įrodinėdama atsakovėms tenkančios prievolės išlaikyti bendros nuosavybės dalį, privalo žinoti ir pateikti teismui duomenis, patvirtinančius: iš ko susideda pastato bendra nuosavybė; kokio dydžio yra viso pastato naudingasis plotas; kokio dydžio yra atskirų butų ar patalpų naudingasis plotas; kaip nustatyti skaičiavimams taikomi tarifai. Atsakovė I. M. 2014 metais pateikė prašymą dėl mokesčiams apskaičiuoti reikšmingų duomenų. Jai buvo pateiktos ataskaitos bei 2014 m. spalio 2 d. Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašas (toliau – ir Bendrojo naudojimo objektų aprašas). Tapo visiškai akivaizdu, jog tiek ataskaitose, tiek Bendrojo naudojimo objektų apraše nurodyti duomenys apie patalpų naudingąjį plotą neatitinka VĮ Registrų centro duomenų. Ieškovė neįrodo, kokiu pagrindu Bendrojo naudojimo objektų apraše nurodytas 2481,66 kv. m. naudingasis plotas. Nagrinėjant bylą Nr. e2-202-592/2021, ieškovė pateikė prašymą dėl trūkumų pašalinimo, kuriame nurodoma, jog visų patalpų naudingasis plotas yra 3055,79 kv. m., nes taip pažymėta ieškovės sistemoje. Išraše iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko nustatyta, kad įskaičiuojant visų atskirų patalpų bendrą plotą, naudingasis pastato plotas sudaro 3170,72 kv. m. Taigi, kyla klausimas, kaip 2019–2021 metais buvo skaičiuojami tarifai ir mokesčiai, jeigu ieškovė tik bylos nagrinėjimo metu sužinojo naudingojo ploto dydį. Išnagrinėtoje byloje buvo pateiktos ieškovės su atskirų komunalinių paslaugų tiekėjais sudarytos sutartys, kuriose ieškovė nurodo naudingojo ploto dydį – 2009 m. vasario 27 d. sutarties Nr. 09-02-42B priedo Nr. 2 109 eilutėje nurodoma, jog pastato plotas yra 2465,17 kv. m.; 2009 m. vasario 27 d. sutarties Nr. 09-02-42A priedo Nr. 2 159 eilutėje nurodoma, jog pastato plotas – 2399,86 kv. m.. Taigi, išnagrinėtoje byloje ir naujai pradėtoje byloje nėra nei vieno tikslaus įrodymo, kuris patvirtintų pastato patalpų naudingojo ploto dydį, o tai reiškia, kad ieškovė padalina įmokas patalpų savininkams tiesiog iš akies.

Šalies argumentai

3. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, nurodė, kad:

3.1. Ieškovė mokesčius skaičiuoja remiantis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 8 punktu, kuris, be kita ko, numato, kad administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja šiuos mokėjimus ir įmokas: už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą – vadovaudamasis savivaldybės vykdomosios institucijos sprendime dėl administratoriaus skyrimo nurodytu bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifu, neviršijančiu maksimalaus tarifo, apskaičiuoto pagal savivaldybės tarybos nustatytą maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką (8.1 papunktis). Atkreipė dėmesį, kad lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas (toliau – ir Lėšų kaupimo aprašas). Pastarojo 16 punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų valdytojas turi teisę pareikšti ieškinius dėl priskaičiuotų kaupiamųjų lėšų įsiskolinimo priteisimo. Iš pastato butų ir kitų patalpų savininkų, įskaitant atsakoves, ieškovė renka Lėšų kaupimo aprašo 11.1 papunktyje nustatyto minimalaus kaupiamosios įmokos tarifo dydžio kaupiamųjų lėšų įmokas. Ieškovė turi teisę tokias įmokas rinkti, o atsakovės turi pareigą jas mokėti. Priežasčių, kodėl turėtų būti atleistos nuo tokių įmokų mokėjimo, atsakovės atsiliepime į ieškinį nenurodė. Papildomai pažymėjo, kad atsakovėms taip pat kyla pareiga mokėti ir už bendro naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, kadangi išlaidos nuolatinei bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra būtinos, jos susijusios su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų užtikrinimu (Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Priežiūros reglamentas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971, 11, 33 ir 88 punktai, Administravimo nuostatų 8.2 punktas). Techninę pastato priežiūrą administratorius turi vykdyti, o butų ir kitų patalpų savininkai privalo mokėti už tokią paslaugą, nepriklausomai nuo to, ar jie yra davę dėl jų sutikimą, ar ne. Mokesčiai skaičiuojami vadovaujantis formule: (Paslaugos tarifas) x (buto/patalpos plotas) = gyventojui tenkanti suma.

3.2. Paaiškino, kad išlaidos už remonto / keitimo / montavimo paslaugas, yra apskaičiuojamos proporcingai visiems gyventojams vadovaujantis pastato naudojamu plotu (sudedant visus pastate esančių butų ir kitų patalpų faktiškai turimus plotus) bei CK 4.82 straipsnio 3 dalies numatyta tvarka. Atsakovėms tenkanti dalis yra apskaičiuojama sekančiai: (bendra darbų kaina) / (bendras namo plotas) x (atsakovėms priklausančios patalpos plotas) = atsakovėms tenkanti suma. Atkreipė dėmesį, jog patalpos savininkas (atsakovės) būdamas atidus ir rūpestingas civilinių santykiu dalyvis ir žinodamas apie teikiamas paslaugas turimam turtui yra įpareigotas rūpintis turimu turtu ir ji išlaikyti – mokėti mokesčius (CK 1.5 straipsnis). Atkreipė dėmesį, kad buto (patalpos) savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4 dalis ir 4.84 straipsnio 9 dalis). CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4 dalis, 4.84 straipsnio 9 dalis, Administravimo nuostatai bei kiti teisės aktai imperatyviai nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Vadovaujantis CK 1.136 straipsnio 1 dalimi, civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš CK ir kitų įstatymų numatytų sutarčių ir kitokių sandorių, t. y., buto savininko pareiga rūpintis asmenine nuosavybe priklausančiu turtu atsiranda nuo turto įsigijimo momento. Remiantis CK 4.83 straipsnio 3 dalimi, 4.76 straipsniu, 4.82 straipsnio 1, 3 ir 5 dalių nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, praktika (2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, 2003 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003), butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos bei kt. įranga ir jie privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, kaupti lėšas namo atnaujinimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės norma privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu. Pažymėjo, kad išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje išsamiai išanalizavo bei aptarė daugiabučio namo bendraturčių teises ir pareigas bendrosios dalinės nuosavybės išlaikyme, bet to konstatavo, kad įstatymuose imperatyviai nustatytų butų ir kitų patalpų savininkų teisių bei pareigų negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai nei kiti asmenys.

Atsiliepimas

2. Atsakovė I. M. 2022 m. lapkričio 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, dar kartą akcentavo, kad ieškovė iškreipia ginčo esmę, akcentuodama tik vieną aplinkybę, dėl kurios ginčo niekada nebuvo, t. y., kad mokesčiai turi būti apskaičiuojami proporcingai turimam naudingajam plotui.

3. Atsakovė I. M. 2024 m. sausio 5 d. rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, nurodė, kad ieškovė į teikiamas sąskaitas traukia ne tik darbus, kurie atliekami dėl ieškovės administruojamų bendrojo naudojimo patalpų priežiūros, ir tai patvirtina iš ieškovės gautas Bendrojo naudojimo objektų aprašas, kuriame nurodomi pastato rodikliai bei administruojami objektai. Pastatas neturi bendrojo naudojimo ir ieškovės administruojamų rūsių, virtuvių, dušinių, tačiau būtent šių patalpų remonto darbai yra traukiami į teikiamas sąskaitas. Ieškovė privalo įrodyti atliktų remonto darbų kaštų padalijimo visiems pastato savininkams pagrįstumą, pateikdama į bylą atliktų darbų aktus.

Šalies argumentai

4. Ieškovė 2024 m. sausio 26 d. rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, nurodė, kad:

6.1. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Detalesnis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sąrašas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo normų. Šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektais daugiabučiame name yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Teismų praktikoje nurodyta, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėta ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Pagal CK 4.262 straipsnio ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatas, įrašyti į viešąjį registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, siekdamas išsiaiškinti registruotino daikto statusą, dydį, savininką, taikomus suvaržymus ir pan., turi teisę vadovautis viešojo registro duomenimis ir preziumuoti, jog jie yra teisingi. Kasacinis teismas yra aiškiai išaiškinęs, kada patalpos (jų dalis) yra priskiriamos prie savininko faktiškai valdomo turto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2014).

6.2. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pastatas yra bendrabučio tipo. Patalpoms, priklausančioms atsakovėms, kurių bendras plotas yra 61,86 kv. m., yra priskirta bendro naudojimo patalpos dalis – 3,45 kv. m. Taigi, faktiškai atsakovių turimas plotas sudarė 65,31 kv. m. Taigi, ieškovė, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimu, tinkamai apskaičiavo joms mokėtinas sumas – priskirdama, į papiginamuosius plotus atsakovėms įregistruotą dalį.

Atsiliepimas

5. Atsakovė I. M. 2025 m. sausio 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, nurodė, kad:

7.1. Kiekvienoje sąskaitoje yra įtrauktas mokestis už objektų nuolatinę techninę priežiūrą. Ieškovė patvirtino, kad skaičiuojant tarifą, vadovaujasi 2009 m. vasario 27 d. sutarties Nr. 09-02-42A sąlygomis, tačiau taip ir nesugebėjo pagrįsti tarifo, kuris taikomas sąskaitose skaičiavimams, nes minėtos sutarties priede dėl namų sąrašo 159 eilutėje nurodyta, kad pastato plotas yra 2399,86 kv. m. Nors byloje nėra tiesioginių pastato bendro naudingojo ploto skaičiavimų, tačiau pati ieškovė ne viename savo teiktame dokumente deklaravo plotą 3050 kv. m. Taip pat ieškovė pateikė į bylą 2019 m. spalio 1 d. Daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugų sutartį Nr. MBV-SUT-19-612, kuri galioja nuo 2019 m. spalio 1 d., kurioje nurodytas pastato bendras plotas 3058,4 kv. m. ir į sąskaitose už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. kovo mėn. taikė nurodytoje sutartyje aptartą tarifą, tačiau niekaip negalėjo paaiškinti, kodėl nuo 2022 m. kovo mėnesio yra taikomas tarifas 5,24 Eur, analogiškai nesugebėjo pagrįsti tarifo iki 2019 m. lapkričio mėn. taikymą.

7.2. Pabrėžė, kad ieškovės atstovai nuolatos žadėjo perskaičiuoti sąskaitas faktūras už ginčo laikotarpį, nes jose buvo įtraukti darbai, kurie nėra susiję su bendro naudojimo patalpų priežiūra. Elementariausias pavyzdys yra sąskaita už dezinsekcija. Paslaugos buvo suteiktos konkrečiam 68 butui, ką patvirtina pačios ieškovės pateikta paslaugos tiekėjo išrašyta sąskaita ir joje nurodyta, kad paslaugos kaina yra 40 Eur ir PVM neskaičiuojamas, t. y., 0 Eur tarifas. Šios, konkrečiam butui tenkančios išlaidos įtrauktos į 2019 m. liepos 31 d. sąskaitą ir net pritaikytas 21 procento PVM mokestis. Į 2019 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą įtrauktas mokestis už deratizaciją, duomenų apie tai, kuriose patalpose ši paslauga buvo suteikta, nėra. Ieškovės pateikta deratizacijos sąskaita yra 23 Eur sumai, jį padalinta visiems pastato patalpų bei butų savininkams, tačiau sąskaitos paaiškinimuose nurodyta, kad paslaugos kaina jau ne 23 Eur, o 27,83 Eur ir pritaikytas 21 procento PVM.

7.3. Nurodė, kad analogiškai kilo klausimas ir iki šiol nėra atsakymo dėl 2021 m. sausio 31 d. sąskaitoje įtrauktų lango grotų tvirtinimo darbų bei rakto perdavimo klientui. Ieškovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių kurių patalpų arba buto savininkui buvo suteikta ši paslauga ir kodėl jį padalinta visiems savininkams.

7.4. Nurodė, kad ieškovė dėl visiškai nesuprantamų priežasčių į sąskaitas traukė dušinės patalpų remontą (2021 m. vasario 28 d.), kriauklių ir maišytuvų pirkimą bei keitimą (2021 m. balandžio 30 d., 2021 m. gegužės 31 d., 2020 m. gruodžio 31 d.), nors pastatas neturi bendro naudojimo patalpų su dušinėmis. Nėra bendro naudojimo virtuvių, kuriuose keičiant langą, išlaidas dalinamos visiems (2021 m. birželio 30 d.). Visos virtuvės, dušinės ir pan. priklauso atskiriems savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise ir nėra objektai, kurie priklauso visiems patalpų arba būtų savininkams ir yra administruojami ieškovės. Tokių patalpų nėra ir Bendrojo naudojimo objektų apraše. Pastatas neturi ir rūsių, nors ir rūsyje atlikti darbai yra, dėl nesuprantamų priežasčių, traukiami sąskaitas ( 2021 m. liepos 31 d., 2021 m. rugsėjo 30 d.).

7.5. Nurodė, kad 2021 m. spalio 31 d., 2020 m. gruodžio 31 d. sąskaitoje yra mokestis už elektros tiekimo atnaujinimą, tačiau visam pastatui elektros tiekimas nebuvo nutrauktas, nebuvo keistos lempos. Bendro naudojimo patalpos neturi radiatorių, kurių remontas įtrauktas į 2021 m. lapkričio 30 d. sąskaitą. Atliktų darbų 2021 m. spalio 29 d. akte nurodyta suma 48,40 Eur. Radiatoriaus jungties perpakavimo sąskaitoje nurodyta, kad radiatorių jungties perpakavimo kaina 62,92 Eur. Eilinis įrodymas, kad sąskaitos mažiausiai yra klaidingos.

7.6. Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 30 d. sąskaitoje įtraukti durų remonto ir pakabinamos spynos darbai, tačiau pastatas neturi bendro naudojimo patalpų, kurios rakinamos su pakabinama spyna.

7.7. Nurodė, kad ieškovė negali pateikti įrodymų, kurie leistų suvokti, kodėl vienose sąskaitose taikomas tarifas už kanalizacijos tinklų valymą, nurodant, kad tai yra bendro naudojimo tinklai, kituose nurodoma tiesiog kanalizacijos valymas. 2020 m. sausio 31 d. sąskaitoje nurodytos net 3 sąskaitos už kanalizacijos valymą, tačiau nei prie ieškinio, nei prie papildomų dokumentų šį faktą patvirtinančių paslaugos tiekėjo dokumentų nėra. Pagal sąskaitos duomenis, atliktas šalto vandens sistemos remontas, kuris atliktas kažkokios patalpos savininko prašymu. Kodėl atskiro savininko tinkų remonto darbai atliekami visų savininkų sąskaita taip ir neaišku. Ieškovės pateiktas atliktų darbų 2020 m. sausio mėnesio aktas Nr. R-V-V20-025469 patvirtina faktą, kad atliktas remontas 49a bute, nes bendro naudojimo tinkas yra tik iki įvadų į konkrečias patalpas arba butą. Ieškovė taip ir nesugebėjo paaiškinti, kaip nustatytas ir pritaikytas šalto vandens vamzdinio keitimo darbų tarifas, nes nei viena sąskaita faktūra neleidžia suprasti, koks bendro naudingojo ploto skaičius yra taikomas, išvedant proporcijas, kaip tai nurodo sąskaitose ieškovė.

7.8. Nurodė, kad į 2020 m. vasario 29 d. sąskaitą įtrauktas šildymo sistemos remontas, tačiau nenurodyta nei remonto darbų kaina, nei jų pobūdis.

7.9. Nurodė, kad iki šiol ieškovė negali pagrįsti ir tarifo, kuris taikomas už patalpų valymą. Nei sutarties, nei mokėjimo dokumentų, kuriais remiantis būtų galima vadovautis skaičiuojant tarifą, byloje nėra.

7.10. Pažymėjo, kad pateikia įrodymus apie 111,72 Eur sumokėjimą, kadangi ieškovė patvirtino, jog laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki 2022 m. kovo mėnesio tinkamai taikė tarifą už šilumos ūkio priežiūrą.

Šalies argumentai

6. Ieškovė 2025 m. balandžio 24 d. rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, nurodė, kad:

Atsiliepimas

8.1. Atsakovės pateikė 2025 m. sausio 15 d. mokėjimo nurodymą 111,72 Eur sumai. Mokėjimo paskirtis – už šilumos ūkio priežiūrą nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. kovo mėn. Todėl teikia pareiškimą dėl 111,72 Eur ieškinio dalies atsisakymo, kadangi šioje dalyje nebeliko teisinio ginčo ir tai patvirtina atsakovių veiksmai – po ieškinio pateikimo gautas mokėjimas, kuris patvirtina, jog dalį ieškinio atsakovės pripažįsta.

8.2. Nurodė, kad 2021 m. sausio 31 d. sąskaitoje nurodytas atsakovių skolinis įsipareigojimas už lango grotų tvirtinimo, rakto perdavimo klientui darbus yra pagrįstas ir teisėtas. Šių darbų atlikimo poreikį bei realų atlikimą pagrindžia atliktų darbų priėmimo akte Nr. R-BST-V20-736379-1 ir 2020 m. gruodžio 9 d. statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte Nr. DA339887 nurodomos aplinkybės. Taip pat, šie aktai patvirtina, kad minėti darbai buvo atlikti dėl bendrojo naudojimo objekto, t. y., šalto vandens apskaitos mazgo, defekto.

8.3. Nurodė, kad atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose nepagrįstai nurodoma, kad pastatas neturi rūsių. Pastate yra rūsiai, pusrūsiai. Šios patalpos yra po pastato pirmuoju aukštu. Šios visos patalpos yra priskirtos pastato bendrojo naudojimo objektų kategorijai. Šiose patalpose taip pat yra įrengtas šilumos punktas, koridoriai bei kitos bendrojo naudojimo objektų patalpos. Rūsių ir pusrūsių patalpos yra eksplicitiškai nurodomos ir 2015 m. kovo 12 d. Pastato bendrojo naudojimo objektų apraše Nr. NB-OA-15-0029/16. 2021 m. liepos 31 d. sąskaitoje nurodoma, kad rūsyje buvo atlikti šalto vandens vamzdžio atsišakojime žarnelės su ventiliu įrengimo darbai. Šių darbų atlikimo poreikį bei realų atlikimą pagrindžia atliktų darbų priėmimo akte Nr. R-V-V21-1159678 ir 2021 m. liepos 13 d. statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte Nr. DA405688 nustatytos aplinkybės. Darbai susiję su bendrojo naudojimo objektais, kadangi prie šilumos punkto buvo įrengta vandens paėmimo vieta. 2021 m. rugsėjo 30 d. nurodoma, kad rūsyje buvo atlikti bendrųjų patalpų elektros apšvietimo remonto darbai. Atkreipė dėmesį, kad 2024 m. vasario 5 d. lydraščiu pateikė rašytinius įrodymus, tarp kurių buvo pateiktas atliktų darbų priėmimo aktas Nr. TP-EL0-V21-1210942-1. Nurodytu rašytiniu įrodymu buvo tinkamai ir objektyviai pagrįstas minėtų darbų atlikimo faktas.

8.4. Nurodė, kad atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose nepagrįstai nurodoma, kad pastatui elektros tiekimas nebuvo nutrauktas, nebuvo keistos lempos. Darbų realų atlikimą pagrindžia atliktų darbų priėmimo aktas Nr. AV-EL-V20-710792 ir atliktų darbų priėmimo aktas Nr. AV-EL-V21-1346280. Pažymėjo, kad taip pat pateikia informaciją iš vidinės administratoriaus sistemos, kurioje užfiksuota, kad pastate esančio 91 buto savininkas pranešė apie elektros dingimą pastate.

8.5. Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 30 d. sąskaitoje nurodytas atsakovių skolinis įsipareigojimas už atliktus durų uždarymo prietaisų keitimo darbus yra pagrįstas ir teisėtas. Aplinkybę, kad durų uždarymo prietaisų keitimo darbai buvo realiai atlikti patvirtina, atliktų darbų priėmimo aktas Nr. R-BST-V20-628584.

8.6. Nurodė, kad atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose nepagrįstai teigiama, kad atskiro savininko tinkų remonto darbai atliekami visų savininkų sąskaita. Avarinių remonto darbų objektas buvo šalto vandens stovas, t. y., bendrojo naudojimo objektas, o ne konkrečios patalpos savininko vandentiekio vamzdis. Nei vienoje atliktų darbų priėmimo akto Nr. R-V-V20-025469 dalyje nėra nurodoma, kad remonto darbai būtų atliekami konkrečiam savininkui priklausančiai vartotojo inžinerinei įrangai, priešingai – akte nurodomas atliktų darbų sąrašas pagrindžia, kad remonto darbai buvo atlikti bendrojo naudojimo objekte. Minėto atliktų darbų priėmimo akto žiniaraščio dalyje yra nurodoma „Šalto vandens vamzdyno keitimo darbai. 49a“, nes 49A buto savininkas pastebėjo šalto vandens stovo avariją, todėl būtent šio buto skaitmenys yra nurodomi minėtame akte išimtinai dėl informacinių priežasčių. Taip pat, atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose teigiama, kad ieškovė nesugebėjo paaiškinti, kaip nustatytas ir pritaikytas šalto vandens vamzdinio keitimo darbų tarifas. Žemiau šiuose rašytiniuose paaiškinimuose pateiktu 2020 m. sausio mėn. aktualiu pastato de facto (faktiniu) naudinguoju plotu, minėtų darbų proporcijų išvedimui buvo taikomas 3058,40 kv. m. plotas. Tokią poziciją pagrindžia atsakovių mokėtinos sumos, nurodytos 2020 m. sausio mėn. sąskaitoje, apskaičiavimas: 185,17 Eur be PVM / 3058,40 kv. m. x 65,31 kv. m. = 3,95 Eur be PVM. Darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai patyrė šalto vandens vamzdinio keitimo darbų išlaidas, kurias atlyginti vienareikšmiškai privalo daugiabučio namo savininkai, tarp kurių patenka ir atsakovės.

8.7. Nurodė, kad atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose klaidinančiai nurodoma, kad į 2020 m. vasario 29 d. sąskaitą įtrauktas šildymo sistemos remontas, tačiau nenurodyta nei remonto darbų kaina nei jų pobūdis. 2020 m. vasario 29 d. sąskaitoje yra tinkamai nurodytas šildymo sistemos remontas. Minėtoje sąskaitoje matoma, kad už šių remonto darbų atlikimą buvo apmokėta kaupiamosiomis lėšomis, pritaikius 21 proc. PVM. Tuo labiau, pačioje 2020 m. vasario 29 d. sąskaitoje eksplicitiškai nurodoma tiek atliktų remonto darbų kaina, tiek apmokėjimo būdas. Akivaizdu, kad už šildymo sistemos remonto darbus atsiskaičius kaupiamosiomis lėšomis, ši atsakovėms tenkanti suma nebuvo ir nėra įtraukta į atsakovių skolinį įsipareigojimą, todėl nėra ieškinio dalykas. Tačiau, siekdama sistemingai pagrįsti, kad visi ieškinyje nurodyti reikalavimai yra teisėti ir pagrįsti, nurodė, kad 2020 m. vasario 29 d. sąskaitoje nurodytų šildymo sistemos remonto darbų atlikimo faktą ir darbų sumą pagrindžia atliktų darbų priėmimo aktas Nr. AV-Š-V20-043119-1.

8.8. Nurodė, kad atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose nepagrįstai nurodoma, kad pagal 2024 m. vasario 5 d. lydraščiu pateiktą 2019 m. birželio 25 d. sąskaitą Nr. KK 013828, dezinsekcijos paslaugos buvo suteiktos konkrečiam 68 butui. Dezinsekcijos paslaugos buvo suteiktos pastato laiptinėse, koridoriuose ir kituose bendrojo naudojimo objektuose. Tuo tarpu, pastato 68 butas dezinsekcijos sąskaitoje yra nurodomas tik informaciniais tikslais, kadangi būtent šio buto savininkė informavo apie pastato bendrojo naudojimo objektuose pastebėtus kenkėjus. Pažymėjo, kad pagrįstai pritaikė PVM tarifą 2019 m. liepos 31 d. sąskaitoje nurodytoms dezinsekcijos paslaugoms. Ieškovė yra registruota pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja. Teikiamos paslaugos pastate esančių butų savininkams atitinka PVM objekto kriterijus. Atkreipė dėmesį, kad 2019 m. birželio 25 d. sąskaita Nr. KK 013828 už dezinsekcijos paslaugas buvo išrašyta tiesiogiai ieškovei, t. y., PVM mokėtojai. Tai lemia aplinkybę, jog už šias suteiktas paslaugas, išrašydama sąskaitas pastate esančių butų (patalpų) savininkams, įskaitant atsakoves, ieškovė privalo taikyti standartinį PVM tarifą. Taigi, sąskaitoje pagrįstai įtrauktas 21 proc. PVM.

8.9. Nurodė, kad atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose teigiama, kad ieškovė negali pagrįsti ir tarifo, kuris taikomas už patalpų valymą. Patalpų valymo paslaugos pastate yra teikiamos 2014 m. rugsėjo 1 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. MV_SUT_14_029X/NV-SUT-14-132/1 pagrindu. Patalpų valymo kaina yra dinamiška bei periodiškai yra koreguojama, atsižvelgiant į reikšmingus teisinius, ekonominius ir socialinius pokyčius (NMA / VKI). Atsakovėms taikomų tarifų už patalpų valymo paslaugas skaičiavimui aktualūs buvo 2014 m. rugsėjo 1 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. MV_SUT_14_029X/NV-SUT-14-132/1 papildomi susitarimai ir jų priedai. Ieškovė pagrįstai patyrė patalpų valymo paslaugų išlaidas, kurias atlyginti vienareikšmiškai privalo pastato savininkai.

8.10. Nurodė, kad atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose klaidinančiai teigiama, kad į 2019 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą įtrauktas mokestis už deratizaciją. 2024 m. vasario 5 d. lydraščiu pateiktoje 2019 m. rugpjūčio 28 d. sąskaitoje Nr. KK 014445 nurodytos deratizacijos paslaugos buvo atliktos pastato bendrojo naudojimo objektuose – rūsyje. Nagrinėjamu atveju, patys ieškovės darbuotojai pastebėjo pastato bendrojo naudojimo objektuose esančių kenkėjų buvimą, todėl minėtų paslaugų suteikimo sąskaitoje Nr. KK014445 nurodomas užsakovas – ieškovė ir objekto adresas – (duomenys neskelbtini). Sąskaitoje Nr. KK 014445 yra nurodoma, kad darbai atlikti pirmame rūsyje.

8.11. Nurodė, kad atsakovėms teikiamose sąskaitose priskaitytas mokestis už objektų nuolatinę techninę priežiūrą yra apskaičiuojamas pagal atsakovių nurodytą 2009 m. vasario 27 d. sutartį Nr. 09-02-42A. Šios sutarties 159 eilutėje nurodytas pastato plotas į sutartį yra įtrauktas išimtinai tik formaliu būdu nurodžius VĮ Registrų centro duomenų bazėje nurodytą naudingąjį pastato plotą. Tačiau, svarbu tai, kad pastate yra nemažai patalpų, kurios yra negyvenamosios ir kitos paskirties, o tai reiškia, kad šios patalpos neturi jokio priskirto naudingojo ploto VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Tai lemia aplinkybę, kad formaliai de jure (teisiškai) pastato naudingasis plotas yra mažesnis. Tačiau, de facto pastato naudingasis plotas yra didesnis, nei jis yra įregistruotas VĮ Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre. Todėl, 2009 m. vasario 27 d. sutartyje Nr. 09-02-42A tik formaliai nurodžius pastato naudingąjį plotą, į šį nėra atsižvelgiama objektų nuolatinės techninės priežiūros paslaugų teikimo metu, todėl apskaičiuojant mokestį už šias paslaugas, yra vadovaujamasi tik minėtoje sutartyje tarp šalių sutartu tarifu, kuris yra dauginamas iš konkrečiai patalpai priklausančio ploto, objektyviai nurodyto butų (patalpų) sąraše, gaunamo iš VĮ Registrų centras duomenų bazės. Konkrečiai imant, 2009 m. vasario 27 d. sutarties Nr. 09-02-42A 159 eilutėje nurodoma, kad pastatui taikytinas tarifas yra 0,220 Lt be PVM, t. y., 0,063 Eur be PVM. Visu ieškinio reikalavimo laikotarpiu atsakovėms pateikiamose sąskaitose buvo taikomas 0,0603 Eur be PVM tarifas mokesčiui už objektų nuolatinę techninę priežiūrą apskaičiuoti. Tai lemia aplinkybę, kad dėl ieškovės padarytos žmogiškos aritmetinės klaidos, konvertuojant valiutas, atsakovėms buvo taikomas 0,0027 Eur be PVM (0,063 Eur – 0,0603 Eur) mažesnis objektų nuolatinės techninės priežiūros paslaugų tarifas, nei įtvirtintas 2009 m. vasario 27 d. sutarties Nr. 09-02-42A 159 eilutėje, t. y., ieškovė padarė klaidą atsakovių naudai.

8.12. Nurodė, kad atsakovių rašytiniuose paaiškinimuose klaidinančiai nurodoma, kad ieškovė dėl visiškai nesuprantamų priežasčių į sąskaitas traukė dušinės patalpų remontą, kriauklių ir maišytuvų pirkimą bei keitimą. Atsakovių nurodytus dušinės patalpose atliktus darbus, sąskaitos buvo kredituotos. 2020 m. gruodžio 31 d. sąskaitoje nurodoma, kad už atliktą dušinės patalpos lubų remontą atsakovėms buvo priskaičiuota 7,34 Eur be PVM. Tuo tarpu, ieškovė nustačiusi, jog atsakovėms nepagrįstai buvo priskirtos išlaidos už dušinės patalpos remontą, 2021 m. vasario 28 d. sąskaitoje nurodė, kad atsakovių atžvilgiu yra kredituojama 7,34 Eur be PVM už atliktą dušinės patalpos lubų remontą. Taip pat, kaip nurodo atsakovės, 2021 m. balandžio 30 d. sąskaitoje yra nurodoma, kad už kriauklių ir maišytuvų keitimą atsakovėms yra priskaičiuota 4,96 Eur be PVM, o už kriauklių ir maišytuvų keitimą (medžiagas) yra priskaičiuota 9,96 Eur be PVM. Tačiau ir šiuo atveju, ieškovė, nustačiusi, jog atsakovėms šios išlaidos buvo priskirtos nepagrįstai, šias 4,96 Eur be PVM ir 9,96 Eur be PVM išlaidas kreditavo 2021 m. gegužės 31 d. sąskaitoje. Taigi, šios sumos nėra ieškinio dalykas.

8.13. Nurodė, kad atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad nėra bendro naudojimo virtuvių, kuriuose keičiant langą išlaidas dalinamos visiems. 2021 m. birželio 30 d. sąskaitoje atsakovėms buvo priskaičiuotas 43,30 Eur be PVM mokestis už 1 laiptinėje bendro naudojimo virtuvėje lango keitimą su kosmetine apdaila. Šie lango keitimo su kosmetine apdaila darbai buvo atlikti virtuvėje – pastato patalpose Nr. 159-2. VĮ Registrų centro pateikiamame pastato butų (patalpų) sąraše eksplicitiškai nurodoma, kad atsakovėms taip pat priklauso patalpos „Nuo 159-2 iki 159-5“. Tai lemia aplinkybę, jog ieškovė pagrįstai ir teisėtai atsakovėms priskaičiavo 43,30 Eur be PVM mokestį už bendro naudojimo virtuvėje lango keitimą su kosmetine apdaila.

8.14. Nurodė, kad atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose teigiama, kad bendro naudojimo patalpos neturi radiatorių. Tačiau Bendrojo naudojimo objektų apraše eksplicitiškai įtvirtinta, kad patalpų šildymo prietaisai yra bendrojo naudojimo objektai. Tai lemia aplinkybę, kad esant patalpų šildymo prietaiso, pavyzdžiui, radiatoriaus, defektui, šių prietaisų remonto išlaidos yra paskirstytinos visiems pastate esančių butų ir (ar) patalpų savininkams. Nagrinėjamu atveju, būtent už radiatorių jungties perpakavimą į 2021 m. lapkričio 30 d. sąskaitą atsakovėms buvo priskaitytas 1,11 Eur be PVM mokestis. Taip pat, minėtoje sąskaitoje nurodoma bendra radiatorių jungties perpakavimo darbų kaina. Tokią darbų kainą pagrindžia atliktų darbų priėmimo aktas Nr. R-Š-V21-1355267-1, kuriame nurodoma, kad už radiatorių jungties perpakavimą iš viso mokėtina 62,92 Eur, t. y., sumą, atitinkančią 2021 m. lapkričio 30 d. sąskaitoje nurodytą sumą. Taip pat, atsakovių nurodomame 2021 m. spalio 29 d. atliktų darbų akte yra padaryta žmogiška klaida, nurodant netinkamą darbų kainą, kadangi vietoje 62,92 Eur buvo nurodyta 48,40 Eur kaina. Tai lemia aplinkybę, kad ieškovė pagrįstai patyrė radiatorių jungties perpakavimo darbų išlaidas, kurias atlyginti vienareikšmiškai privalo daugiabučio namo savininkai.

8.15. Nurodė, kad atsakovės kelia klausimą dėl pastato bendro naudingojo ploto skaičiavimų. Pastate yra nemažai patalpų, kurios yra negyvenamosios ir kitos paskirties, o tai reiškia, kad šios patalpos neturi jokio priskirto naudingojo ploto VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Tai lemia aplinkybę, kad formaliai de jure pastato naudingasis plotas yra mažesnis. Tačiau, de facto pastato naudingasis plotas yra didesnis, nei jis yra įregistruotas VĮ Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo, kad dėl įvairių aplinkybių, butų (patalpų) savininkai pateikia dokumentus VĮ Registrų centrui, kurių pagrindu įvyksta butų (patalpų) ploto pokyčiai, pavyzdžiui, pasikeitus buto (patalpos) savininkui yra detalizuojamas buto (patalpos) ploto matavimas. Todėl, de facto pastato naudingasis plotas yra kiekvieną kartą apskaičiuojamas, sudedant kiekvieno buto ir patalpos plotus, vadovaujantis VĮ Registrų centras pateikiamu Pastato butų (patalpų) sąrašu. Ieškovė pateikia tokio skaičiavimo pavyzdį, vadovaudamasis byloje jau pateiktame 2022 m. liepos 12 d. Pastato butų (patalpų) sąraše nurodomu patalpų bendru plotu, pridedant nurodomą priskirtą bendrojo naudojimo patalpų plotą (kv. m.): 207,71 + 318,35 + 65,31 + 43,73 + 25,93 + 17,56 + 17,82 + 69,49 + 39,81 + 29,34 + 20,26 + 48,45 + 14,89 + 14,03 + 14,81 + 14,68 + 30,55 + 15,14 + 15,32 + 15,16 + 14,66 + 15,13 + 22,7 + 22,7 + 18,5 + 17,99 + 22,81 + 23,31 + 23,21 + 23,08 + 22,96 + 23,08 + 21,51 + 23,19 + 23,15 + 17,81 + 17,61 + 23,39 + 23,24 + 14,99 + 13,5 + 14,75 + 14,75 + 30,53 + 16,49 + 15,36 + 15,34 + 28,84 + 23,28 + 22,97 + 18,3 + 18,11 + 23,25 + 23,58 + 23,25 + 23,07 + 23,03 + 23,8 + 22,24 + 22,54 + 23,3 + 17,69 + 17,27 + 22,66 + 22,97 + 15,1 + 14,09 + 15,13 + 14,91 + 15,45 + 31,64 + 15,29 + 15,62 + 13,51 + 15,55 + 23,58 + 22,79 + 18,29 + 17,99 + 22,84 + 23,28 + 23,21 + 23,52 + 22,58 + 22,4 + 22,83 + 22,93 + 22,93 + 22,53 + 17,41 + 23 + 23,24 + 14,31 + 13,51 + 24,45 + 14,84 + 30,97 + 16,99 + 15,64 + 15,32 + 13,34 + 15,58 + 23,73 + 22,75 + 18,23 + 18,39 + 23,03 + 23,66 + 22,24 + 23,56 + 22,52 + 20,18 + 21,13 + 21,55 + 21,69 + 17,5 + 17,43 + 21,55 + 23,21 = 3053,17 kv. m. Vadovaujantis nurodyta pastato de facto naudingojo ploto apskaičiavimo metodika, ieškinio reikalavimo laikotarpiu buvo nustatyti tokie pastato de facto naudingojo ploto rodmenys: 2019 m. vasario mėn. pastato de facto naudingasis plotas buvo 3058,97 kv. m.; nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2020 m. birželio mėn. – 3058,40 kv. m.; nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn. – 3057,45 kv. m.; nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. spalio mėn. – 3057,35 kv. m.; 2020 m. lapkričio mėn. – 3055,60 kv. m.; nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. gegužės mėn. – 3055,70 kv. m.; nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2022 m. gegužės mėn. – 3055,57 kv. m. Atsižvelgus į nurodytą aukščiau, darytina išvada, kad pastato de facto naudingasis plotas buvo apskaičiuojamas teisėtai ir pagrįstai.

8.16. Nurodė, kad atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose teigiama, kad ieškovė negali pateikti įrodymų, kurie leistų suvokti, kodėl vienose sąskaitose taikomas tarifas už kanalizacijos tinkle valymą, nurodant, kad tai yra bendro naudojimo tinklai, kituose nurodoma tiesiog kanalizacijos valymas. Atliktų kanalizacijos tinklų valymo darbų skirtingo pavadinimo nurodymas pateikiamose sąskaitose yra išimtinai tik automatizuoto darbų pavadinimo įrašymo klaida, tačiau darbų pavadinimas neturi jokios įtakos atliktų darbų sumai ir jos paskirstymui butų (patalpų) savininkams. Kanalizacijos tinklų valymo darbų tarifo dydžiui įtaką turi atliekamų darbų sudėtingumas ir kiti šių darbų ypatumai, pavyzdžiui, gyvatuko ilgio skirtumas. 2020 m. sausio 31 d. sąskaitoje nurodytų kanalizacijos tinkle valymo darbų atlikimo realumą pagrindžia atliktų darbų priėmimo aktas Nr. AV-KVAL96-V19-626160-3, atliktų darbų priėmimo aktas Nr. AV-KVAL96-V19-626160-1, atliktų darbų priėmimo aktas Nr. AV-KVAL96-V20-029490, atliktų darbų priėmimo aktas Nr. AV-KVAL96-V19-626160.

Šalies argumentai

7. Ieškovė 2025 m. gegužės 26 d. rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, nurodė, kad 2025 m. balandžio 28 d. įvykusio teismo posėdžio metu, buvo iškeltas klausimas, kodėl 2019 m. vasario 28 d. sąskaitoje skola, sudėjus sumas, yra lygi 2 111,05 Eur, o paskutinėje ieškinio sąskaitoje skola – 2 532,77 Eur. Tokiu būdu, iškeltas klausimas, ar ieškinio reikalavimo dydis neturėtų būti lygus 421,72 Eur. Ieškinio reikalavime nurodytos skolos laikotarpis yra nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. todėl, vadovaujantis atsakovėms 2019 m. vasario 28 d. išrašyta sąskaita faktūra, atsakovių skola 2019 m. vasario 1 d. buvo 2 086,74 Eur, o ne 2 111,05 Eur (2 111,05 Eur yra atsakovių skolos dydis nuo 2019 m. kovo 1 d.). Atsakovėms 2021 m. birželio 30 d. išrašytoje sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad yra atliekamas skolos nurašymas 976,93 Eur apimtyje. Šiuo skolos nurašymu buvo nurašyta skola, susidariusi už skolos laikotarpį nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d., t. y., už ankstesnį laikotarpį nei nagrinėjamą šioje byloje. Taigi, šis skolos nurašymas neturėjo jokių teisinių pasekmių ieškovės reikalavimo šioje byloje dydžiui. Todėl, 2021 m. liepos 1 d. atsakovių skolos dydis sumažėjo iki 2 109,06 Eur. Atsakovėms 2022 m. gegužės 31 d. išrašytoje sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad atsakovių skolos dydis 2022 m. gegužės 31 d. yra 2 532,77 Eur. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškinio reikalavimo dydis, t. y., atsakovių skolos suma laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d., yra gaunamas iš 2022 m. gegužės 31 d. sąskaitos faktūros nurodyto skolos dydžio atėmus 2019 m. vasario 1 d. buvusį skolos dydį, iš kurio buvo atimtas 2021 m. birželio 30 d. atliktas skolos nurašymas: 2 532,77 Eur - (2 086,74 Eur - 976,93 Eur) = 1 422,96 Eur, t. y., gaunama suma yra tapati ieškinio reikalavimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 18 d. sprendimu: tenkino ieškovės prašymą dėl ieškinio atsisakymo dalyje dėl 111,72 Eur skolos priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė; ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis 160,36 Eur skolą, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 80,18 Eur, ir 220 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 110 Eur, bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (160,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei priteisė valstybei iš atsakovių lygiomis dalimis 53 Eur, t. y. iš kiekvienos po 26,50 Eur, procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti.

9. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pastato naudingojo ploto, nurodė, kad:

Šalies argumentai

11.1. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad de facto pastato naudingasis plotas yra kiekvieną kartą apskaičiuojamas, sudedant kiekvieno buto ir patalpos plotus, vadovaujantis VĮ Registrų centras pateikiamu Butų (patalpų) sąrašu pastate. Ieškovė byloje pateikė tokio skaičiavimo pavyzdį, vadovaudamasi civilinėje byloje pateikto 2022 m. liepos 12 d. Butų (patalpų) sąrašu pastate nurodomu patalpų bendru plotu, pridedant nurodomą priskirtą bendrojo naudojimo patalpų plotą. Tačiau šio ginčo išsprendimui yra svarbu, kokio dydžio bendras naudingasis pastato plotas buvo ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y., nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. Pasak ieškovės, vadovaujantis nurodyta pastato de facto naudingojo ploto apskaičiavimo metodika, ieškinio reikalavimo laikotarpiu buvo nustatyti tokie pastato de facto naudingojo ploto rodmenys: 2019 m. vasario mėn. naudingasis plotas buvo 3058,97 kv. m.; nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2020 m. birželio mėn. – 3058,40 kv. m.; nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn. – 3057,45 kv. m.; nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. spalio mėn. – 3057,35 kv. m.; 2020 m. lapkričio mėn. – 3055,60 kv. m.; nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. gegužės mėn. – 3055,70 kv. m.; nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2022 m. gegužės mėn. – 3055,57 kv. m. Nors ieškovės paaiškinimais, apskaičiuodama bendrą pastato naudingąjį plotą, sudedant kiekvieno buto ir patalpos plotus, vadovavosi VĮ Registrų centras pateikiamu Butų (patalpų) sąrašu pastate, tačiau ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, šiai aplinkybei patvirtinti. Byloje yra vienintelis ginčo laikotarpiui aktualus VĮ Registrų centro dokumentas – 2019 m. sausio 18 d. Butų (patalpų) sąrašas pastate, nors kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, ginčui aktualiu laikotarpiu pastato naudingasis plotas kito. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog tokių įrodymų neteikė, nes tai yra vieši duomenys. Tačiau šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 178 straipsnis). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal 2019 m. spalio 1 d. Daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugų sutartį Nr. MBV-SUT-19-612, nors jos priede Nr. 2 nurodytas pastato bendras plotas (3058,40 kv. m.) su ieškovės paaiškinimuose nurodytu pastato bendru plotu sutampa, tačiau sutartyje nurodytas 0,0506 tarifas 2022 m. kovo – gegužės mėn. sąskaitose faktūrose netaikomas, taikomas 0,0663 tarifas ir ieškovė niekaip jo nepagrindė, net imant domėn aplinkybę, jog nuo 2022 m. kovo mėn. ieškovės pateiktais paaiškinimais nekito ir pastato naudingasis plotas. Todėl atsižvelgus į nurodytą pirmiau, darė išvadą, kad ieškovė nepagrindė rašytiniais įrodymais savo argumentų, jog pateikdama atsakovėms PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d., ieškovė skaičiavimus už suteiktas paslaugas apskaičiavo teisėtai ir pagrįstai pagal pastato bendrą naudingąjį plotą, vadovaudamasi VĮ Registrų centras duomenimis.

11.2. Analogiško pobūdžio ginčą atsakovių atžvilgiu ieškovė iniciavo jau ne vieną kartą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-13506-235/2014 buvo patvirtinta taikos sutartis, kurios 2 punktu ieškovė įsipareigojo atlikti likusios ieškinio sumos perskaičiavimus už ieškinyje nurodytą laikotarpį, t. y. nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2014 m. sausio 30 d. Ieškovė perskaičiavimus turėjo atlikti vadovaudamasi VĮ Registrų centras oficialiais duomenis apie gyventojams priklausančius butų / patalpų plotus. Ieškovė įsipareigojo atlikti perskaičiavimus per dviejų mėnesių laikotarpį nuo taikos sutarties patvirtinimo dienos. Kitoje tarp šalių kilusioje civilinėje byloje, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-202592/2021 ieškovės ieškinį atmetė. Minėtą sprendimą apskundus apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1618-392/2021 sprendimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, jog: ieškovė nepagrindė, kodėl paskaičiavimuose naudojamas ginčo namo bendras plotas 3055,79 kv. m dydžio, kuris skiriasi nuo VĮ Registrų centro duomenų (nurodomas plotas 3170,72 kv. m); nors ieškovė nurodė renkamų mokesčių skaičiavimo principus, tačiau iš esmės nepateikė jokios jų detalizacijos; taip pat ieškovė nepaaiškino, kokius namo bendrojo ar naudingojo ploto skaičius taikė skaičiuodama administravimo tarifus, tarifus už bendro naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo paslaugas, už teritorijų ir laiptinių valymą, už šilumos ūkio priežiūrą.

11.3. 2023 m. spalio 5 d. nutartimi šalims pasiūlyta pateikti visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai. Tačiau, akivaizdu, jog ieškovė, teikdama administravimo paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), ir toliau nesiekia tinkamai ir galutinai išspręsti tarp šalių besitęsiančio ginčo dėl pastato bendro naudingojo ploto apskaičiavimo, pateikdama tik bendrąjį principą kaip yra apskaičiuojamas bendras pastato naudingasis plotas, tačiau nepateikdama įrodymų, kuo vadovaujantis šiam ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. ieškovė atliko skaičiavimus. Todėl nusprendė, jog ieškovė neįvykdė CPK 178 straipsnyje nustatytos pareigos teikti įrodymus teismui.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atliktų darbų pagrįstumo, nurodė, kad:

12.1. Dėl 2019 m. vasario 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje esančios 2 086,74 Eur skolos, esant įsiteisėjusiam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-202-592/2021 dėl 976,93 Eur skolos priteisimo, ieškovės atstovas paaiškino, kad 2019 m. vasario 1 d. atsakovės skolos neturėjo. Ieškovė per atstovą 2025 m. gegužės 26 d. pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus, paaiškindama, jog skola nurašyta 2021 m. birželio 30 d. sąskaitoje. Todėl ginčo nelieka dėl to, jog 2019 m. vasario 1 d. atsakovės skolų neturėjo. Tačiau 2019 m. vasario 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje yra įtrauktos 5,15 Eur palūkanos už pradelstą mokėjimą. Ieškovės atstovo teigimu, į kiekvieną sąskaitą, esant skolai, buvo įtraukiamos palūkanos. Tačiau akivaizdu, jog 2019 m. vasario 1 d. atsakovėms neturint skolos, palūkanos įtrauktos nepagrįstai.

Atsiliepimas

12.2. Atsakovė I. M. 2025 m. sausio 15 d. paaiškinimuose teigia, jog ieškovė, teikdama paslaugas pagal 2009 m. vasario 27 d. sutartį Nr. 09-02-42A, nesugebėjo pagrįsti tarifų, kurie taikomi sąskaitų skaičiavimams, nes minėtos sutarties 159 sąrašo eilutėje nurodyta, kad pastato plotas 2399,86 kv. m. Pasak ieškovės, šios sutarties 159 eilutėje nurodytas pastato plotas į sutartį yra įtrauktas tik formaliu būdu, nurodžius VĮ Registrų centro domenų bazėje nurodytą naudingąjį pastato plotą. Tačiau visu ieškinio reikalavimo laikotarpiu, atsakovėms pateikiamose sąskaitose buvo taikomas 0,0603 Eur be PVM tarifas mokesčiui už objektų nuolatinę techninę priežiūrą apskaičiuoti. Ieškovė paaiškino, jog buvo padaryta klaida, konvertuojant sutartyje nurodytą 0,220 Lt be PMV tarifą, į eurus, t. y. turėjo būti 0,063 Eur be PVM. Atsižvelgiant į tai, jog mokestis už bendro naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą yra apskaičiuojamas sutartyje nurodytą tarifą dauginant iš konkrečiai patalpai priklausančio ploto, objektyviai nurodyto butų (patalpų) sąraše, gaunamo iš VĮ Registrų centro duomenų bazės, t. y., ir jo apskaičiavimui nėra aktualus pastato naudingasis plotas, atsakovės turi pareigą sumokėti už šią paslaugą 157,60 Eur (3,94 Eur x 40 mėn.) skolos. Ieškovės padaryta konvertavimo klaida apskaičiuojant mokestį už šią paslaugą nėra teisiškai reikšminga, ji nepažeidžia atsakovių interesų, nes dėl klaidos mokėtina skola už paslaugą paskaičiuota mažesnė.

12.3. Atsakovė I. M. 2025 m. sausio 15 d. paaiškinimuose nurodė, kad „Nėra bendro naudojimo virtuvių, kuriuose keičiant langą išlaidos dalinamos visiems (2021-06-30). Visos virtuvės, dušinės ir pan. priklauso atskiriems savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise ir nėra objektai, kurie priklauso visiems patalpų arba butų savininkams ir yra administruojami Ieškovės“. Į tai reaguodama ieškovė paaiškino, kad 2021 m. birželio 30 d. sąskaitoje atsakovėms buvo priskaičiuotas 43,30 Eur be PVM mokestis už 1 laiptinėje bendro naudojimo virtuvėje lango keitimą su kosmetine apdaila. Darbai buvo atlikti virtuvėje – pastato patalpose Nr. 159-2, kurios priklauso atsakovėms. Vertinant šalių paaiškinimus, pastebėjo, jog patalpos Nr. 159-2 priklauso būtent atsakovėms ir tai nėra bendro naudojimo patalpos. Be to, ieškovė įrodymų, jog darbai buvo atlikti patalpose Nr. 159-2 į bylą nepateikė. Todėl nusprendė, kad neturi pagrindo netikėti atsakovės I. M. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kurie yra įrodymu byloje, kad visos patalpos Nr. 159-2 priklauso jai ir nėra bendros, ir kad neprašė keisti jokių grotų ir, kad jų nekeitė. Todėl darė išvada, jog ieškovė neįrodė, jog atsakovės turi atlyginti 2021 m. birželio 30 d. sąskaitoje priskaičiuotą 43,30 Eur be PVM mokestį už 1 laiptinėje bendro naudojimo virtuvėje lango keitimą su kosmetine apdaila.

12.4. Atsakovės taip pat nesutinka su 2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje įtrauktų lango grotų tvirtinimo darbais bei rakto perdavimu klientui. Iš ieškovės atstovo 2025 m. balandžio 24 d. paaiškinimuose įkelto 2020 m. gruodžio 9 d. Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akto Nr. DA339887 matyti, jog pastatų administravimo vadybininkas R. K. pastebėjo šalto vandens apskaitos mazge išmuštą langą, dėl ko užšąla įvadas, bei kad reikia sutvarkyti lango groteles. Dėl šios priežasties rekomenduojama skubiai sutvarkyti išmuštą langą, nes užšąla įvadas ir lango groteles. Iš atliktų darbų priėmimo akto Nr. R-BST-V20-736379-1 matyti, jog atlikti darbai kainavo 89,99 Eur. Vertino, kad minėtieji aktai patvirtina, jog darbai buvo atlikti dėl bendrojo naudojimo objekto, ir už juos turi atlyginti daugiabučio namo savininkai. Tačiau iš sąskaitos matyti, jog mokestis už atliktus darbus paskirstytas butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai turimam naudingajam plotui. Kadangi jau anksčiau nusprendė, jog ieškovė neįrodė, jog ji teisėtai ir pagrįstai apskaičiavo pastato naudingąjį plotą, 2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą 5,50 Eur mokestį už lango grotų tvirtinimą ir rakto perdavimą klientui nėra pagrindo priteisti.

12.5. Pasak atsakovių, pastatas neturi ir rūsių, nors ir rūsyje atlikti darbai yra dėl nesuprantamų priežasčių įtraukiami į atsakovei pateiktas 2021 m. liepos 31 d. ir 2021 m. rugsėjo 30 d. sąskaitas. Iš ieškovės atstovo 2025 m. balandžio 24 d. paaiškinimuose įkelto 2021 m. liepos 13 d. statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akto Nr. DA405688 matyti, jog buvo iškelta problema ir rekomenduota įrengti valytojai rūsyje 1 laiptinėje presuojamą vamzdį prie šilumos punkto. Paaiškinta, jog patalpoje reikia nuleisti nuo magistralinio vamzdyno šalto vandens vamzdį dn. 16, apie 2,5 m su ventiliu, dn. 15 ir žarnelėmis apie 1 m. Iš Atliktų darbų priėmimo akto Nr. R-V-V21-1159678 matyti, jog atlikti darbai kainavo 127,90 Eur. Todėl į 2021 m. liepos 31 d. sąskaitą ieškovė įtraukė mokėtinas sumas už paslaugas. Į 2021 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą įtrauktus elektros apšvietimo remonto (medžiagų) darbus 2 laiptinės rūsyje patvirtina Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. TP-EL0-V21-1210942-1. Paaiškinimuose taip pat įkelta 2015 m. kovo 12 d. Pastato bendrojo naudojimo objektų aprašo Nr. NB-OA-15-0029/16 ištrauka, kuri, pasak ieškovės atstovo, patvirtina, jog name yra pusrūsiai. Tačiau pirmosios instancijos teismas pastebėjo, jog minėtas visas dokumentas į bylą nėra pateiktas. Byloje yra kitas, t. y., 2014 m. spalio 2 d. Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašas, kuriame nurodyta, kad pastate rūsių ir pusrūsių nėra. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, jog minėtas aktas būtų panaikintas ir negaliojantis, todėl nėra pagrindo nesivadovauti minėto aprašo duomenimis, todėl nusprendė, jog ieškovė neįrodė, jog ginčo pastate yra rūsiai ir pusrūsiai. Tuo tarp ieškovės pateiktos 2015 m. kovo 12 d. Pastato bendrojo naudojimo objektų aprašo Nr. NB-OA-15-0029/16 ištraukos duomenys apie tai, jog pastate yra pusrūsiai, vertintini kritiškai, kadangi visas dokumentas į bylą nėra pateiktas, todėl neaišku iš kur yra pateiktas fragmentas. Taip pat pastebėjo, jog atsakovės I. M. paaiškinimais, visos pusrūsyje esančios patalpos priklauso asmenims, taip pat jame yra ir atsakovėms priklausančios patalpos, tačiau bendrų patalpų nėra. Pažymėjo ir tai, jog mokestis už atliktus darbus paskirstytas butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai turimam naudingajam plotui. Tai yra dar vienas argumentas, kodėl 2021 m. liepos 31 d. ir 2021 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitose faktūrose nurodytos skolos už darbus rūsyje negali būti priteisiamos iš atsakovių.

12.6. Pasak atsakovių, 2021 m. spalio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitose faktūrose yra mokestis už elektros tiekimo atnaujinimą, tačiau visam pastatui elektros tiekimas nebuvo nutrauktas, nebuvo keistos lempos. Ieškovės atstovo paaiškinimais, atliktų darbų realumą patvirtina atliktų darbų priėmimo aktas Nr. AV-EL-V20-710792 ir atliktų darbų priėmimo aktas Nr. AV-EL-V21-1346280, be to, teismo posėdžio metu pažymėjo, jog tokios paslaugos neteikiamos butuose, paslaugos teikiamos tik bendrose patalpose. Iš paaiškinimuose įkeltos ištraukos iš vidinės administratoriaus sistemos matyti, jog joje yra užfiksuota, kad 91 buto savininkas pranešė apie elektros dingimą pastate, nurodydamas, kad „21.33val. laiptinėje per visus aukštus bendrose patalpoje, koridoriuose, dušinėse, virtuvėje nėra elektros“. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog ieškovė įrodė 2021 m. spalio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitose faktūrose yra mokestis už elektros tiekimo atnaujinimą ir automatinio jungiklio įjungimą, todėl ieškovei priteisė 2,76 Eur skola (1,37+1,39). Kadangi ieškovė niekaip nepagrindė lempų keitimo, nusprendė, kad ši skola nepriteistina. Nepriteistina taip pat iš atsakovių 2,55 Eur suma už ketvirto aukšto laiptinės durų uždarymo prietaisų keitimą, nors darbų realų atlikimą patvirtina atliktų darbų priėmimo aktas Nr. R-BST-V20-628584, kadangi šis mokestis už atliktus darbus paskirstytas butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai turimam naudingajam plotui. Tuo pačiu pagrindu atsisakė priteisti 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą skolą už šalto vandens vamzdyno keitimo darbus, nors šiuos darbus ir patvirtina Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. R-V-V20-025469.

12.7. Atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad „į 2020 m. vasario 29 d. sąskaitą įtrauktas Šildymo sistemos remontas, tačiau nenurodyta nei remonto darbų kaina nei jų pobūdis“. Kaip matyti iš 2020 m. vasario 29 d. PVM sąskaitos faktūros yra nurodytas šildymo sistemos remontas, kuris apmokėtas panaudojant kaupiamąsias lėšas. Sąskaitos kitoje pusėje papildomai paaiškinta, jog „Apmokėjimas: Iš kaupiamųjų lėšų“. Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. AV-Š V20-043119-1, pateiktas rašytiniuose paaiškinimuose, patvirtina, jog darbai buvo realiai atlikti. Todėl atsakovių argumentus, jog į 2020 m. vasario 29 d. sąskaitą įtrauktas šildymo sistemos remontas, atmetė kaip nepagrįstus.

12.8. Kaip matyti iš 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaitos faktūros, į ją įtrauktas mokestis už dezinsekcijos paslaugą. Pasak atsakovės, dezinsekcijos paslaugos „buvo suteiktos konkrečiam 68 butui, ką patvirtina paties ieškovės pateikta paslaugos tiekėjo išrašyta sąskaita ir joje nurodyta, kad paslaugos kaina yra 40 Eur ir PVM neskaičiuojamas, t. y. 0 tarifas. Šios, konkrečiam butui tenkančios išlaidos įtrauktos į 2019 m. liepos 31 d. sąskaitą ir net pritaikytas 21 procento PVM mokestis“. Tačiau ieškovė paaiškino, jog dezinsekcijos paslaugos buvo suteiktos pastato laiptinėse, koridoriuose ir kituose bendro naudojimo objektuose. Pastato 68 butas dezinsekcijos sąskaitose nurodomas tik informaciniais tikslais, kadangi būtent šio buto savininkė informavo apie pastato bendrojo naudojimo objektuose pastebėtus kenkėjus. Kaip matyti iš dezinsekcijos užduoties, patalpos buvo apkrėstos blakėmis. Atsižvelgiant į nustatytus kenkėjus, pirmosios instancijos teismas laikė tikėtinu, jog tokios rūšies kenkėjai buvo naikinami didesnėse nei vieno buto patalpose, t. y., ir bendro naudojimo patalpose. Tačiau mokestis iš atsakovių nepriteistinas už atliktus darbus, kadangi jis paskirstytas butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai turimam naudingajam plotui, kurio dydis nėra įrodytas. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės argumentais, jog kadangi 2019 m. birželio 25 d. sąskaita už dezinsekcijos paslaugas buvo išrašytos ieškovei, kuri yra PVM mokėtoja, todėl išrašant sąskaitas pastate esančių butų (patalpų) savininkams, ieškovė į sąskaitas turėjo įtraukti PVM tarifą. Analogiškais argumentais remdamasis pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog ieškovė pagrįstai į 2019 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą įtraukė mokestį už deratizaciją ir kadangi paslauga buvo teikta 1 rūsyje, ką patvirtina Deratizacijos užduoties įrašas „Žiurkės 1 rūsys“, atsakovės turėtų pareigą sumokėti už teiktą paslaugą, jei ieškovė būtų įrodžiusi jos pagrįstai apskaičiavo pastato naudingąjį plotą.

12.9. Atsakovių rašytiniuose paaiškinimuose taip pat teigiama, kad „Ieškovė negali pagrįsti ir tarifo, kuris taikomas už patalpų valymą. Nei sutarties, nei mokėjimo dokumentų, kuriais remiantis būtų galima vadovautis skaičiuojant tarifą, byloje nėra“. Ieškovės paaiškinimais, patalpų valymo paslaugos Daugiabučiame name yra teikiamos 2014 m. rugsėjo 1 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. MV_SUT_14_029X/NV-SUT-14-132/1 pagrindu. Patalpų valymo kaina yra dinamiška bei periodiškai koreguojama. Nurodė, jog atsakovėms taikomų tarifų už patalpų valymo paslaugas skaičiavimui aktualūs buvo 2014 m. rugsėjo 1 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. MV_SUT_14_029X/NV-SUT-14-132/1 papildomi susitarimai ir jų priedai. Prieš spręsdamas šalių ginčą šioje dalyje, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė į bylą nepateikė jokių kitų papildomų dokumentų (sutarties, papildomų susitarimų) šioms aplinkybės pagrįsti. Iš ginčui aktualiu laikotarpiu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų matyti, jog už bendrų patalpų valymo paslaugą taikomi keli įkainiai, ko pasekoje skiriasi mokestis už paslaugą, t. y., 4,93 Eur, 5,44 Eur, 6,13 Eur, 6,15 Eur, 6,16 Eur, 6,73 Eur, 7,64 Eur. Ieškovė, kaip minėta, nurodė, kad atsakovėms taikomų tarifų už patalpų valymo paslaugas skaičiavimui aktualūs 2014 m. rugsėjo 1 d. susitarimai. Tačiau, kaip patvirtina pirmiau nurodyti mokesčių dydžiai už paslaugas, po 2014 m. rugsėjo 1 d. jie keitėsi net 6 kartus, tačiau šiems pasikeitimas pagrįsti, ieškovė nenurodė jokių argumentų, taip pat nepateikė ir įrodymų jiems pagrįsti. Todėl darė išvadą, jog ieškovė nepagrindė visose aptartose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų už bendrų patalpų valymo paslaugą mokesčių dydžio.

12.10. Atsakovių rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad „Ieškovė dėl visiškai nesuprantamų priežasčių į sąskaitas traukė dušinės patalpų remontą (2021-02-28), kriauklių ir maišytuvų pirkimą bei keitimą (2021-04-30, 2021-05-31, 2020-12-31), nors pastatas neturi bendro naudojimo patalpų su dušinėmis“. Ieškovė paaiškino, kad už atsakovių nurodytus dušinės patalpose atliktus darbus, sąskaitos buvo kredituotos 2021 m. vasario 28 d. ir 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitose faktūrose. Pažymėjo, jog šią aplinkybę objektyviai patvirtina minėtų sąskaitų faktūrų duomenys. Todėl sutiko su ieškove, jog nurodytos sumos buvo kredituotos atsakovėms, todėl jos nėra įtrauktos į atsakovių skolinį įsipareigojimą, t. y., jos nėra ieškinio dalyku.

12.11. Atsakovės taip pat nesutinka su 2021 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje įtrauktu mokėjimu už radiatoriaus jungties perpakavimą. Pasak jų, bendro naudojimo patalpos neturi radiatorių. Tačiau ieškovė vadovaujasi anksčiau minėto aprašo 4.2 papunkčiu, kuriame įtvirtinta, kad patalpų šildymo prietaisai yra bendrojo naudojimo objektai, o tai lemia aplinkybę, kad esant patalpų šildymo prietaiso gedimui, šiuo atveju radiatoriaus defektui, šių prietaisų remonto išlaidos yra paskirstytinos visiems pastate esančių butų (ar) patalpų savininkams. Tačiau, kadangi mokestis už atliktus darbus paskirstytas butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai turimam naudingajam plotui, kurio dydis šioje byloje neįrodytas, darė išvadą, jog ieškovė nepagrįstai reikalauja skolos atlyginimo.

12.12. Atsakovės taip pat nurodo, jog „ieškovė negali pateikti įrodymų, kurie leistų suvokti, kodėl vienose sąskaitose taikomas tarifas už kanalizacijos tinklų valymą, nurodant, kad tai yra bendro naudojimo tinklai, kituose nurodoma tiesiog kanalizacijos valymas. Taip 2020 m. sausio 31 d. sąskaitoje nurodytos net 3 sąskaitos už kanalizacijos valymą, tačiau nei prie ieškinio, nei prie papildomų dokumentų šį faktą patvirtinančių paslaugos tiekėjo dokumentų nėra“. Reaguodama į tai, ieškovė nurodė, kad atliktų kanalizacijos tinklų valymo darbų skirtingo pavadinimo nurodymas pateikiamose sąskaitose yra išimtinai tik automatizuoto darbų pavadinimo įrašymo klaida, tačiau darbų pavadinimas neturi jokios įtakos atliktų darbų sumai ir jos paskirstymui butų (patalpų) savininkams. Kanalizacijos tinklų valymo darbų tarifo dydžiui įtaką turi atliekamų darbų sudėtingumas ir kiti šių darbų ypatumai, pavyzdžiui, gyvatuko ilgio skirtumas. Taip pat, ieškovė teigė, kad 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų kanalizacijos tinklų valymo darbų atlikimo realumą pagrindžia atliktų darbų priėmimo aktas Nr. AV-KVAL96-V19 626160-3, atliktų darbų priėmimo aktas Nr. AV-KVAL96-V19-626160-1, atliktų darbų priėmimo aktas Nr. AV-KVAL96-V20-029490, atliktų darbų priėmimo aktas Nr. AV-KVAL96-V19-626160. Tačiau, kaip matyti iš sąskaitų, šio mokesčio apskaičiavimui taip pat aktualus pastato bendras naudingasis plotas, kuris neįrodytas, todėl nusprendė, kad skola taip pat nepriteistina.

Žemesnės instancijos teismas

11. Pirmosios instancijos teismas, apibendrindamas tai, ką aptarė, darė išvadą, jog ieškovei nepateikus įrodymų, kuo vadovaujantis ji apskaičiavo pastato bendrą naudingąjį plotą šio ginčo išsprendimui aktualiu laikotarpiu, negalima nustatyti, ar atsakovėms buvo pagrįstai ir teisėtai apskaičiuoti mokesčių dydžiai. Todėl nusprendė, kad yra teisinis pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus, priteisiant skolą už tas bendro naudojimo objektų priežiūrai suteiktas paslaugas, kurių mokesčio paskaičiavimo neįtakoja pastato bendro naudingojo ploto dydis.

12. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodė, kad nors ieškovės prašomos priteisti 5 203 Eur bylinėjimosi išlaidos ir atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatytus maksimalius dydžius, tačiau atsižvelgiant į prašomos priteisti skolos dydį, aplinkybę, jog pati ieškovė nesiima iniciatyvos tinkamai, t. y., pagrįsdama dokumentais apskaičiuoto užmokesčio už paslaugas dydį, taip pat tai, jog ginče nebuvo sprendžiami jokie nauji ar sudėtingi teisės taikymo klausimai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijais nusprendžia, jog 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra pakankamas, taip pat į jį įskaitant sumokėto žyminio mokesčio išlaidas bei ieškovės patirtas išlaidas dėl duomenų iš registrų gavimo. Atsižvelgdamas į tai, jog yra patenkinta 11 proc. ieškinio reikalavimų, nusprendė, kad ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinas 220 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Ieškovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. sprendimą – ieškinį tenkinti arba, netenkinus pirmojo reikalavimo, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas 994,81 Eur apimtimi. Taip pat prašo priteisti jai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

14. Ieškovė apeliaciniame skunde, pasisakydama dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą, nurodė, kad:

Žemesnės instancijos teismas

16.1. Apeliacinės instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi) tiesiogiai išaiškino, jog ieškovė turi teisę į skolos priteisimą, tačiau turi būti nustatytas tinkamas skolos dydis, t. y., panaikinti pastato naudingojo ploto apskaičiavimo įrodymų prieštaravimai. Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo byloje išsiaiškinti reikiamas aplinkybes ir pašalinti įrodymų prieštaravimus, tam, kad būtų objektyviai nustatomas ieškovės reikalavimo tenkinimo dydis, t. y., nustatyti, koks buvo pastato naudingasis plotas bei pagal jį tenkinti ieškinio reikalavimą visa apimtimi arba dalinai, pritaikant proporciją.

16.2. Pažymėjo, kad ji tinkamai įrodė atsakovių skoliniam įsipareigojimui apskaičiuoti taikytus pastato naudingojo ploto dydžius, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą tenkinti ieškinį visa apimtimi. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nustatė, jog ji į bylą nepateikė įrodymų šiai aplinkybei patvirtinti. Byloje yra vienintelis ginčo laikotarpiui aktualus VĮ Registrų centras dokumentas – 2019 m. sausio 18 d. Butų (patalpų) sąrašas pastate. Ieškovė kartu su 2024 m. sausio 26 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė 2022 m. liepos 12 d. Butų (patalpų) sąrašą pastate. Ieškovė, vadovaudamasi šiuo sąrašu, 2025 m. balandžio 24 d. rašytiniais paaiškinimais objektyviai įrodė pastato naudingojo ploto apskaičiavimo metodiką bei pateikė tokios metodikos taikymo tinkamumą ir teisingumą patvirtinantį pavyzdį pagal minėtame sąraše užfiksuotus duomenis. Pastate yra nemažai patalpų, kurios yra negyvenamosios ir kitos paskirties, o tai reiškia, kad šios patalpos neturi jokio priskirto naudingojo ploto VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Tai lemia aplinkybę, kad formaliai de jure pastato naudingasis plotas yra mažesnis, tačiau de facto – yra didesnis, nei jis yra įregistruotas VĮ Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre. Dėl įvairių aplinkybių, butų (patalpų) savininkai pateikia dokumentus VĮ Registrų centrui, kurių pagrindu įvyksta butų (patalpų) ploto pokyčiai, pavyzdžiui, pasikeitus buto (patalpos) savininkui yra detalizuojamas buto (patalpos) ploto matavimas. Todėl de facto daugiabučio namo naudingasis plotas yra kiekvieną kartą apskaičiuojamas, sudedant kiekvieno buto ir patalpos plotus, pridedant nurodomą priskirtą bendrojo naudojimo patalpų plotą (kv. m.), vadovaujantis VĮ Registrų centras pateikiamu Butų (patalpų) sąrašu pastate. Vadovaujantis 2022 m. liepos 12 d. Butų (patalpų) sąrašu pastate, pastato naudingasis plotas buvo 3053,17 kv. m., tuo tarpu ieškinio reikalavimo laikotarpiu buvo nustatyti tokie daugiabučio namo de facto naudingojo ploto rodmenys: 2019 m. vasario mėn. daugiabučio namo de facto naudingasis plotas buvo 3058,97 kv. m.; nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2020 m. birželio mėn. – 3058,40 kv. m.; nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn. – 3057,45 kv. m.; nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. spalio mėn. – 3057,35 kv. m.; nuo 2020 m. lapkričio mėn. – 3055,60 kv. m.; nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. gegužės mėn. – 3055,70 kv. m.; nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2022 m. gegužės mėn. – 3055,57 kv. m. Nurodytų daugiabučio namo naudingųjų plotų duomenis patvirtina ir tai, kad pagal 2019 m. spalio 1 d. Daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugų sutartį Nr. MBV-SUT-19-612, jos priede Nr. 2 nurodytas pastato bendras plotas 3058,40 kv. m. sutampa su 2025 m. balandžio 24 d. paaiškinimuose nurodytu daugiabučio namo naudinguoju plotu, t. y., 3058,40 kv. m. Tai lemia aplinkybę, kad pastato de facto naudingasis plotas buvo apskaičiuojamas teisėtai ir pagrįstai. Įrodžius, kad ieškovės taikomas pastato naudingojo ploto apskaičiavimo metodas yra objektyviai tinkamas, laikytina, kad ir kiti nurodyti skirtingų laikotarpių daugiabučio namo naudingieji plotai yra pagrįstai ir tinkamai apskaičiuoti. Atsakovės, nesutikdamos su tokiais pastato naudingaisiais plotais, turėjo pateikti jų poziciją pagrindžiančius įrodymus. Tačiau byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, galinčių pagrįsti, kad pastato de facto naudingasis plotas skyrėsi nuo ieškovės nurodytų dydžių. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė apskaičiuotų pastato naudingųjų plotų dydį įrodinėjo viešai prieinamais duomenimis, t. y., VĮ Registrų centro tvarkoma informacija, todėl pirmosios instancijos teismui kilus abejonių dėl nurodytų pastato naudingųjų plotų, šis turėjo objektyvias galimybes patikrinti pateiktų plotų teisingumą, vadovaudamasis viešuosiuose registruose įregistruota informacija.

Šalies argumentai

16.3. Nurodė, kad net jeigu apeliacinės instancijos teismas laikytųsi pozicijos, jog ieškovė tinkamai neįrodė pateiktų pastato naudingųjų plotų dydžių, tuomet ieškinio reikalavimai dėl skolos priteisimo už suteiktas paslaugas, kurių mokesčio paskaičiavimą įtakoja pastato naudingojo ploto dydis, vis tiek negalėjo būti netenkinti pilna apimtimi, o turėjo būti tenkinami apimtyje pagal pastato naudingąjį plotą, su kuriuo vienareikšmiškai sutiko atsakovės bei, kurį pagrindžia dalis byloje esančių įrodymų. 2025 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio metu atsakovės nurodė, kad sutiktų su 3061 kv. m. pastato naudinguoju plotu, nes jis, atsakovių vertinimu, yra tinkamai pagrįstas pagal ankstesnėje civilinėje byloje Nr. e2-202-592/2021 konstatuotas faktines aplinkybes.

16.4. Pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti teismų sprendimai kitose bylose kategoriškai negali būti taikomi sprendžiant kilusį ginčą šioje byloje. Pirma, minėtų bylų ir šios bylos ieškinių laikotarpiai yra skirtingi, o tai suponuoja, kad skiriasi ir suteiktos paslaugos, jų apimtis, ieškovės taikomas mokesčių apskaičiavimo metodas bei daugiabučio namo naudingieji plotai. Antra, minėtos civilinės bylos nebuvo grąžintos atgal į pirmąją instanciją, apeliacinės instancijos teismui eksplicitiškai nurodžius, kad paslaugų suteikimo faktas yra objektyviai patvirtintas, todėl pirmosios instancijos teisme turi būti nustatomas tik reikalavimo tenkinimo dydis, tuo tarpu šioje byloje būtent tokios aplinkybės buvo nustatytos Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi. Trečia, šioje byloje atsakovės nurodė, su kokiu mokesčių apskaičiavimui taikytinu daugiabučio namo naudinguoju plotu sutinka (3061 kv. m.), o minėtose ankstesnėse bylose tokia atsakovių pozicija nebūdavo pateikiama.

16.5. Pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jeigu atsakovių argumentas būtų pagrįstas ir pastato naudingasis plotas būtų apskaičiuotas neteisingai, tai jokiu būdu nereiškia, kad atsakovėms nekyla pareiga mokėti už joms teikiamas paslaugas, kurių mokesčio paskaičiavimą įtakoja pastato naudingojo ploto dydis. Todėl skundžiamas sprendimas iš principo yra ydingas ir formuoja neteisinga teismų praktika bei siunčia aiškiai klaidinančią žinią kitiems paslaugų gavėjams, jog mokėti už suteiktas paslaugas iš viso nereikia, jeigu mokesčiams apskaičiuoti naudojamas pastato naudingasis plotas neatitinka nors ir mažiau nei 1 proc.

16.6. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė ieškovei iš atsakovių priteisti išlaidas už rūsyje atliktus presuojamo vamzdžio prie šilumos punkto įrengimo bei elektros apšvietimo remonto (medžiagų) darbus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė neįrodė, kad daugiabučiame name yra pusrūsiai ir rūsiai, nes ieškovės pateiktos 2015 m. kovo 12 d. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašo Nr. NB-OA-15-0029/16 (toliau – Aprašas) ištraukos nepakako paneigti 2014 m. spalio 2 d. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų apraše nustatytų aplinkybių. Aprašo ištraukos vienareikšmiškai turėjo pakakti sprendimui dėl pusrūsių ir rūsių buvimo daugiabučiame name. Aprašo ištraukoje tinkamai nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektais yra laikytini rūsiai ir pusrūsiai, kurių plotas – 299,90 kv. m. Taip pat akivaizdu, kad vien 2020 m. gruodžio 9 d. statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte Nr. DA339887 pateiktose nuotraukose matosi, jog nurodoma patalpa yra rūsys pagal matomą šildymo sistemos dalį bei lango tipą, dydį ir formą, pro langą matomą krūmą. Pažymėjo, kad ieškovė, siekdama, kad būtų pasiektas tinkamas apeliacinės instancijos teismo vidinis įsitikinimas ieškovės nurodomomis aplinkybėmis, kartu su apeliaciniu skundu yra pateikiamas visas Aprašas. Nurodė, kad viso Aprašo objektyviai negalėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nes pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 25 d. nutartimi apribojo proceso šalių teisę pateikti papildomus įrodymus.

16.7. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, atsisakydamas priteisti ieškovei iš atsakovių 2021 m. birželio 30 d. sąskaitoje atsakovėms priskaičiuotą 43,30 Eur be PVM mokestį už 1 laiptinėje bendro naudojimo virtuvėje lango keitimą su kosmetine apdaila, laikėsi atsakovių nurodytos pozicijos, kad „neprašė keisti jokių grotų ir kad jų nekeitė“. Pažymėjo, kad atsakovių pateikta pozicija yra prieštaraujanti faktinei tikrovei, kadangi minėti virtuvės lango keitimo darbai buvo atlikti būtent gauto daugiabučio namo gyventojo skundo pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

16.8. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė jokia apimtimi nepriteisti ieškovei mokesčių už patalpų valymą. Pažymėjo, kad ieškovas 2025 m. balandžio 24 d. rašytiniais paaiškinimais tinkamai įrodė, kad patalpų valymo paslaugos daugiabučiame name yra teikiamos 2014 m. rugsėjo 1 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. MV_SUT_14_029X/NV-SUT-14-132/1 pagrindu. Patalpų valymo kaina yra dinamiška bei periodiškai yra koreguojama, atsižvelgiant į reikšmingus teisinius, ekonominius ir socialinius pokyčius (NMA / VKI). Taip pat ieškovė kartu su minėtais rašytiniais paaiškinimais pateikė atsakovėms taikomų tarifų už patalpų valymo paslaugas skaičiavimui aktualius 2014 m. rugsėjo 1 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. MV_SUT_14_029X/NV-SUT-14-132/1 papildomus susitarimus ir jų priedus. Pabrėžė, kad daugiabučio namo patalpų valymo kaina kinta ir dėl užfiksuojamų patalpų valymo darbų neatlikimo ar nekokybiško valymo paslaugų suteikimo, todėl ir tokiu atveju suma yra koreguojama ir vis kintanti. Tačiau pirmosios instancijos teismas kategoriškai tinkamai netyrė ieškovės pateiktų įrodymų. Pavyzdžiui, nenustatė už kurį periodą ieškovė neįrodė patalpų valymo aplinkybių (bei tokiu atveju nenurodė, kodėl nėra tenkinamas ieškovės reikalavimas toje dalyje, kurią ieškovė tinkamai pagrindė), nenurodė kokių dar įrodymų trūko, taip pat nepateikė jokių skaičiavimų, kuriais pagrįstų, kad ieškovė tinkamai neįrodė pareikšto reikalavimo ir kt.

Šalies argumentai

15. Ieškovė apeliaciniame skunde, pasisakydama dėl ieškinio reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad:

17.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovėms bylos nagrinėjimo metu sumokėjus 111,72 Eur skolos dalį, atsakovės pripažino ieškinio reikalavimą šioje dalyje, t. y., ieškinys šioje dalyje bylinėjimosi išlaidų priteisimo atžvilgiu laikytinas patenkintu, tai lemia, kad buvo patenkinta ne 11 proc., o 19,12 proc. ieškinio reikalavimų.

17.2. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog byla nebuvo sudėtinga bei nebuvo sprendžiami nauji teisės taikymo klausimai, objektyviai nėra teisėtas ir pagrįstas pagrindas savaime nepriteisti ar sumažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Neatsižvelgiant į bylos sudėtingumą, prieš kiekvieną teismo posėdį atstovui būtina tinkamai ir detaliai pasiruošti, nes tik tokiu atveju gali būti profesionaliai atstovaujami proceso šalies interesai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas bylinėjimosi išlaidų už ieškovės atstovo suteiktas teisines paslaugas, siekia nepagrįstai formuoti praktiką, kad bylinėjimosi išlaidos gali būti priteistos tik tada, kai yra reikalingas specialus pasiruošimas bylos nagrinėjimui bei reikalingos specialios žinios. Akivaizdu, kad tokiu būdu būtų suformuota praktika pažeidžianti asmens teisę į gynybą ir teisę į advokatą, kadangi proceso šalies bylinėjimosi išlaidos būtų priteisiamos tik išskirtiniais ir specifiniais atvejais. Tokio pobūdžio bylose, t. y., bylose dėl skolų už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, kurios nėra sudėtingos ar reikalaujančios specialių žinių, apeliacinės instancijos teismas suformavo praktiką, jog 4 valandos pasiruošimui ir dalyvavimui teismo posėdyje yra protingas ir pagrįstas laiko tarpas, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistinos pilna apimtimi (žr. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-195-603/2025).

17.3. Pažymėjo, kad vadovaujantis Rekomendacijomis, maksimalios priteistinos ieškovės patirtos išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas ir už parengtus procesinius dokumentus galėjo siekti net 13 811,94 Eur, tuo tarpu ieškovė už nurodytas suteiktas teisines paslaugas prašė atlyginti tik 5 203 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tai lemia aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisėto pagrindo ieškovės bylinėjimosi išlaidas dar labiau sumažinti, iš viso priteisiant tik 220 Eur.

Atsiliepimas

16. Atsakovė I. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Pabrėžė, kad ginčas su ieškove tęsiasi nuo 2014 metų ir ginčo dalykas bei esmė jai puikiai žinomi, t. y., namo bendras naudingasis plotas, kuriuo pagrindu ieškovė vykdo mokesčių už komunalines paslaugas paskirstymą, nustatydama mokesčių tarifus vienam kv. metrui naudingojo ploto. Nors šią bylą pirmosios instancijos teismas nagrinėjo nuo 2022 metų, tačiau ieškovė tik 2024 m. vasario 5 d. pateikė vienintelę Daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugų sutartį Nr. MBV-SUT-19-612, kurios pagrindu ji patvirtino tarifo taikymą nuo 2019 m. spalio 1 d. Pastato naudingasis plotas nustatomas remiantis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Būtent todėl ieškovė turėjo patvirtinti tarifų skaičiavimą išrašais iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, o ne paaiškinimais, kad bendras naudingasis plotas kito, nes būtent šiuo argumentu ieškovė grindė skirtingų tarifų už tas pačias paslaugas taikymą atskirais laikotarpiais. Ieškovė ne tik neteikė patikimų ir, atsakovės manymu, leistinų įrodymų apie tikrajį namo naudingąjį plotą, tačiau nepateikė ir nei vieno dokumento, kuris patvirtintų tarifų skaičiavimą, taikant tikruosius namo naudingojo ploto duomenis, kad būtų galima įsitikinti, jog būtent naudingojo ploto pakeitimai turėjo įtakos skirtingo tarifo už tas pačias paslaugas taikymui.

18.2. Nurodė, kad ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė 2015 m. kovo 12 d. Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų apyrašą, kuris vertintinas kritiškai. Pirmiausia toks dokumentas pateiktas pažeidžiant draudimą teikti dokumentus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Antra, Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-202-592/2021, kurioje buvo sprendžiamas skolos priteisimo reikalavimas už laikotarpį nuo 2014 vasario mėnesio iki 2019 m. vasario mėnesio, tačiau nei pirmosios instancijos teismui nei vėliau apeliacinės instancijos teismui toks dokumentas pateiktas nebuvo. 2015 metų apyraše atsirado rūsiai ir pusrūsiai, tačiau tokių patalpų atsiradimas visiškai neaiškus ir niekuo nepatvirtintas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie tą faktą patvirtintų. Įvertinant tai, kad į 2015 m. apyrašą įtraukti rūsiai ir pusrūsiai, kurių bendras plotas 299,90 kv. m., tai tampa visiškai neaišku ir nesuprantama, kaip 3170 kv. m. bendro ploto gyvenamajame name, pasak ieškovės pateikto apyrašo duomenų, turinčiame 299,90 kv. m. ploto bendro naudojimo rūsių, pusrūsių ir 140 kv. m. laiptinių, kurios negali būti įtrauktos į naudingąjį plotą, lieka 3058 kv. m. (skaičius apytikslis) naudingojo ploto, kuriuo tariamai remiasi ieškovė, skaičiuodama tarifus. Taigi, byloje atsiranda dar vienas dokumentas, kuris patvirtina, jog ieškovė nuo 2014 metų turėdama ginčą teisme, negali patvirtinti nei administruojamų patalpų dydžio, nei namo naudingojo ploto dydžio. Akivaizdu, kad pastato patalpų naudingasis plotas, turintis reikšmę tarifų skaičiavimui, apskaičiuojamas iš bendro namo ploto atimant bendro naudojimo plotą. Remiantis ieškovės naujai pateiktais dokumentais, namo patalpų bendras naudingasis plotas sudarytų nei 3058 kv. m., o minimaliai 2730 kv. m. Šių prieštaravimų ieškovė pagrįsti negalėjo ir tikrai negali, nes namas neturi rūsių, o pusrūsiai priklauso atskiriems savininkams, tame tarpe ir atsaovės pusrūsio patalpos nėra bendro naudojimo patalpos. Taigi akivaizdu, kad ieškovė nežinojo ir iki šiol nežino tikrojo bendro namo naudingojo ploto, o tai reiškia, kad tarifai apskaičiuoti ieškovės nuožiūra, tačiau yra nepagrįsti ir neteisingi.

18.3. Atkreipė dėmesį į ieškovės teiktų rašytinių įrodymų prieštaravimus duomenims, kurie įrašomi į sąskaitas. Pvz., ieškovė pateikė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusias su namu, ataskaitas už 2019–2022 metus, kuriose II skyriuje nurodytas kaupiamųjų lėšų tarifas. Kaip tarifas nustatytas, ieškovė neatskleidė, tačiau 2019 m. nurodomas 0,03 Eur tarifas, 2020 m. – 0,3602 Eur tarifas; 2021 m. – 0,0300 Eur tarifas ir 2022 m. – 0,0296 Eur tarifas už 1 kv. m. naudingojo ploto. Tačiau visose sąskaitose nuo 2019 iki 2022 m. taikomas 0,03 Eur už 1 kv. m. tarifas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo 3 punktas nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas nustato lėšų, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarką. Nutarimo 9 punkte nustatyta, kad apskaičiuotas kaupiamosios mėnesinės įmokos tarifas, kartu su ilgalaikiu planu, tvirtinamas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, priimtu CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka. Faktas, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų, jog kaupiamųjų lėšų tarifas atskirais laikotarpiais nustatytas nepažeidžiant teisės aktu nustatytos tvarkos, taikė tarifus, kurie neatitinka pateiktų administratoriaus ataskaitų duomenų, patvirtina aukščiau nurodytus argumentus apie taikomų tarifų nepagrįstumą bei neteisėtumą.

18.4. Nurodė, kad visiškai nesuprantami apeliantės nurodyti argumentai bei teiginys, kad pirmosios instancijos teismas galėjo patikrinti ieškovės poziciją dėl plotų. Kodėl tai turėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, o ne ieškovė įrodyti, visiškai nesuprantama. Akivaizdu, jog ieškovė, turėdama pakankamą ginčų sprendimo patirtį, atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-202-592/2021 ir civilinėje byloje Nr. 2-1035-820/2023 sprendimų argumentus, turėjo žinoti savo pareigą įrodinėti leistinais ir tinkamais įrodymais namo naudingojo ploto dydį. Būtent naudingojo ploto dydis yra esminis faktas, turintis reikšmės ginčui išspręsti.

Žemesnės instancijos teismas

18.5. Nurodė, kad apeliaciniame skunde ginčijama ir išvadą dėl atsakovei priklausančiuose patalpose virtuvės lango pakeitimo bei nurodoma, kad šis darbas buvo atliktas gauto namo gyventojo skundo pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjant bylą nustatė, kad atsakovei priklauso komercinės paskirties patalpos, kuriuose nėra virtuvės, nebent ieškovė galvoja, kad patalpose koks nors namo gyventojas galėjo įrengti virtuvę ir atsakovė apie tai nežinojo ir nežino. Absurdiškai skamba ieškovės pozicija dėl virtuvės lango keitimo, nes pačios ieškovės papildomai pateiktas bendro naudojimo patalpų aprašas patvirtina, jog bendro naudojimo virtuvių išvis nėra, todėl rūpintis atskiriems savininkams priklausančių virtuvių langais turi tokių patalpų savininkai. Pažymėjo, kad aptariamose patalpose niekada nebuvo keistas langas, nes ant langų yra įrengtos išorinės apsauginės žaliuzės, kurios apsaugo langus, o tuo atveju, jeigu atsakovei reikėtų langą keisti, tai tokį prašymą galėjo pateikti tik ji pati, o ne koks nors namo gyventojas.

17. Atsakovė A. G. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuria ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo buvo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

21. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą, t. y., UAB „Naujamiesčio būstas“ 2015 m. kovo 12 d. patvirtintą Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašą Nr. NB-OA-15-0029/16, kurį prašo priimti. Apeliaciniame skunde nurodė, kad minėto viso aprašo, kaip dokumento, objektyviai negalėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nes pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 25 d. nutartimi apribojo proceso šalių teisę pateikti papildomus įrodymus, todėl mano, kad turi teisę kartu su apeliaciniu skundu pateikti šį naują įrodymą.

22. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

23. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktą).

24. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktą).

25. Pastebėtina, kad apeliantės nurodyta pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartimi buvo išspręstas ne prašymas dėl papildomų įrodymų priėmimo, o prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo. Byloje nėra duomenų, kad po šios nutarties priėmimo ieškovė teikė prašymą priimti papildomą įrodymą pirmosios instancijos teisme. Tačiau 2025 m. balandžio 24 d. ir 2025 m. gegužės 27 d. buvo teikti ieškovės rašytiniai paaiškinimai, kurie buvo priimti. Ieškovės 2025 m. balandžio 24 d. rašytiniuose paaiškinimuose buvo paminėtas ir kartu su apeliaciniu skundu teikiamas papildomas įrodymas, įkelta jo ištrauka, tačiau šis kartu su rašytiniais paaiškinimais nepateiktas. Todėl apeliantės argumentai dėl teisės teikti papildomus įrodymus apribojimo pirmosios instancijos teisme laikomi nepagrįstais. Tačiau įvertinus tai, kad naujo įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bei tai, kad jis turės įtakos sprendžiant šalių ginčą, t. y. jame esantys duomenys yra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, nusprendžiama, kad jis priimamas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

26. Atsakovėms asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį negyvenamosios patalpos, kurios plotas yra 61,86 kv. m., bei bendrosios dalinės nuosavybės teise – bendro naudojimo patalpos, kurių plotas – 3,45 kv. m. (iš viso 65,31 kv. m.), esančios pastate adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 103). Ieškovė teikia pastato administravimo paslaugas.

27. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės atsakovėms išrašytose PVM sąskaitose faktūrose už laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. suteiktas paslaugas nurodytų mokėtinų sumų (1 t., b. l. 73–152). Visose PVM sąskaitose faktūrose yra nurodytos priskaičiuotos palūkanos už pradelstus mokėjimus ir mokesčiai už šias paslaugas: „Administravimas“; „Bendro naudojimo objektų nuolatinė techninė priežiūra“; „Bendrų patalpų valymas“; „Privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui“; „Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra“. Atskirose PVM sąskaitose faktūrose yra nurodyti mokesčiai už šias paslaugas, kurie nebuvo padengti kaupiamosiomis lėšomis: „Kanalizacijos tinklų valymas“ (2019 m. kovo 31 d., 2019 m. rugpjūčio 31 d., 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaitos faktūros); „Pavaros keitimas. Dvieigio vožtuvo keitimas“ (2019 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Gesinimo čiaupų komplektavimas“ (2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra); „Šalto vandens vamzdynų remontas“ (2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Dezinsekcija“ (2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Kanalizacijos tinklų valymas bendro naudojimo vamzdynuose. Iškvietimo ir kelionės mokestis mieste“ (2019 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Deratizacija“ (2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra); „Avarinės tarnybos paslaugos. Kanalizacijos vamzdyno valymas“ (2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Avarinės tarnybos paslaugos, šildymo vamzdynų keitimas“ (2019 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra); „Kanalizacijos tinklų valymas bendro naudojimo vamzdynuose“ (2020 m. sausio 31 d., 2020 m. vasario 29 d., 2020 m. kovo 31 d., 2020 m. balandžio 30 d., 2020 m. liepos 31 d., 2021 m. vasario 28 d., 2021 m. kovo 31 d., 2021 m. birželio 30 d., 2021 m. rugpjūčio 31 d., 2021 m. rugsėjo 30 d., 2021 m. lapkričio 30 d., 2021 m. gruodžio 31 d., 2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaitos faktūros); „Š. v. tiekimo ir kanalizavimo sistemų remontas“ (2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Šalto vandens vamzdyno keitimo darbai“ (2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Gaisrinių čiaupų patikra“ (2020 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Staliaus remonto darbai“, „Staliaus remonto darbai (medžiagos)“ (2020 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra); „Įėjimo durų ir stogelio perdažymas (2vnt.)“ (2020 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Ventiliacijos pravalymas“ (2020 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Durų remontas, spynos pakabinimas“, „Durų remontas, spynos pakabinimas (medžiagos)“ (2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra); „Kanalizacijos vamzdynų perrinkimas, laikiklių prigręžimas“ (2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra); „Ketvirto aukšto laiptinės durų uždarymo prietaisų keitimas“ (2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra, tačiau 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje už šią paslaugą mokėtina suma išminusuota); „Turėklų remontas. 1 laiptinė“, „Turėklų remontas. 1 laiptinė (medžiagos)“ (2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra); „Atliktas dušinės patalpos lubų remontas“ (2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra, tačiau 2021 m. vasario 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje už šią paslaugą mokėtina suma išminusuota); „Elektros tiekimo atnaujinimas, automatinio jungiklio įjungimas“ (2020 m. gruodžio 31 d., 2021 m. spalio 31 d., 2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros); „Kanalizacijos vamzdyno remonto darbai“ (2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Lango grotų tvirtinimas, rakto perdavimas klientui“ (2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Priešgaisrinės sistemos čiaupų komplektavimas“ (2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Šilumos punkto remonto darbai“ (2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Gaisrinių žarnų perkantavimas“ (2021 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra); „Kriauklių ir maišytuvų keitimas“, „Kriauklių ir maišytuvų keitimas (medžiagos)“ (2021 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra, tačiau 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje už šią paslaugą mokėtina suma išminusuota); „1 laiptinėje bendro naudojimo virtuvėje lango keitimas su kosmetine apdaila“ (2021 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra); „2 laiptinėje bendrų patalpų prausykloje nuotekų vamzdžio keitimas“ (2021 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra); „1 laiptinėje lango įstiklinimas“, „1 laiptinėje lango įstiklinimas (medžiagos)“ (2021 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra); „1 laiptinės rūsyje šalto vandens vamzdžio atsišakojime žarnelės su ventiliu įrengimas“ (2021 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra); „1 ir 2 laiptinėse lempų keitimas“, 1 ir 2 laiptinėse lempų keitimas (medžiagos)“ (2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Avariniai elektros ir silpnų srovių sistemų darbai“ (2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Avariniai nuotekų vamzdynų valymo darbai“ (2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra); „2 laiptinės rūsyje bendrosiose patalpose elektros apšvietimo remonto darbai“, „2 laiptinės rūsyje bendrosiose patalpose elektros apšvietimo remonto darbai (medžiagos)“ (2021 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra); „Lempų keitimas“ (2021 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Avariniai nuotekų vamzdynų sistemų darbai“ (2021 m. lapkričio 30 d., 2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra); „Radiatorių jungties perpakavimas“ (2021 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra); „Avariniai šalto vandens vamzdynų darbai“ (2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Avariniai nuotekų vamzdynų valymo darbai. Kanalizacijos tinklų valymas bendro naudojimo vamzdynuose“ (2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra); „Karšto vandens šilumokaičio keitimas“ (2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra); „Durų pritraukėjo įrengimas“, „Durų pritraukėjo įrengimas (medžiagos)“ (2022 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Tarakonų naikinimas 150 m2“ (2022 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Šlapimo valymas pirmoje laiptinėje“ (2022 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Vamzdžio keitimas. Jungties montavimas. Movinio filtro keitimas. Ventilio keitimas (skersmuo – 15 mm)“ (2022 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra).

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nusprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamo sprendimo dalį ir toje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

29. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktą).

30. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas turi nurodyti motyvus išvadai, jog pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas turi teisinį pagrindą pats ištirti ir įvertinti neištirtas bylos aplinkybes, todėl konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2011; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2016, 27 punktą).

31. Nagrinėjamu atveju, kaip bus aptarta žemiau, pirmosios instancijos teismas nepasiūlė ieškovei pateikti papildomų įrodymų ir paaiškinimų, visiškai nepasisakė dėl didelės apimties PVM sąskaitose faktūrose nurodytų paslaugų, todėl vertintina, kad byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, šalims būtų apribota teisė į apeliaciją.

32. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį dalyje dėl skolos už paslaugas „Bendro naudojimo objektu nuolatinė technine priežiūra“ (visos PVM sąskaitos faktūros) ir „Elektros tiekimo atnaujinimas, automatinio jungiklio įjungimas“ (2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos faktūros) priteisimo.

33. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Apeliantė teigia, kad priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, ji tinkamai įrodė atsakovių skoliniam įsipareigojimui apskaičiuoti taikytus pastato naudingojo ploto dydžius.

34. Pagal 2014 m. gruodžio 3 d. suformuotą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, pastato bendras plotas buvo 3171,06 kv. m. bei naudingasis plotas – 2482 kv. m. (2 t., b. l. 104). Pagal 2019 m. sausio 18 d. suformuotą VĮ Registrų centro Butų (patalpų) sąrašą pastate, pastato bendras plotas buvo 3171,39 kv. m. (3 t., b. l. 55–62). Pagal 2022 m. liepos 12 d. suformuotą VĮ Registrų centro Butų (patalpų) sąrašą pastate, pastato bendras plotas buvo 3168,38 kv. m. (2 t., b. l. 105–113). Pagal 2024 m. sausio 23 d. suformuotą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, pastato bendras plotas buvo 3167,23 kv. m. bei naudingasis plotas – 2478,17 kv. m. (3 t., b. l. 31–32). Apeliantės 2025 m. balandžio 24 d. rašytiniuose paaiškinimuose buvo paaiškinta, kad pastate yra nemažai patalpų, kurios yra negyvenamosios ir kitos paskirties, o tai reiškia, kad šios patalpos neturi jokio priskirto naudingojo ploto VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Tai lemia aplinkybę, kad formaliai de jure pastato naudingasis plotas yra mažesnis, tačiau de facto pastato naudingasis plotas yra didesnis, nei jis yra įregistruotas VĮ Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre. Taip pat pažymėta, kad dėl įvairių aplinkybių, butų (patalpų) savininkai pateikia dokumentus VĮ Registrų centrui, kurių pagrindu įvyksta butų (patalpų) ploto pokyčiai, pavyzdžiui, pasikeitus buto (patalpos) savininkui, yra detalizuojamas buto (patalpos) ploto matavimas. Todėl, de facto pastato naudingasis plotas yra kiekvieną kartą apskaičiuojamas, sudedant kiekvieno buto ir patalpos plotus, vadovaujantis VĮ Registrų centras pateikiamu Butų (patalpų) sąrašu pastate. Vadovaujantis nurodyta pastato de facto naudingojo ploto apskaičiavimo metodika, ieškinio reikalavimo laikotarpiu buvo nustatyti tokie pastato de facto naudingojo ploto rodmenys: 2019 m. vasario mėn. pastato de facto naudingasis plotas buvo 3058,97 kv. m.; nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2020 m. birželio mėn. – 3058,40 kv. m.; nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn. – 3057,45 kv. m.; nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. spalio mėn. – 3057,35 kv. m.; 2020 m. lapkričio mėn. – 3055,60 kv. m.; nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. gegužės mėn. – 3055,70 kv. m.; nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2022 m. gegužės mėn. – 3055,57 kv. m.

Žemesnės instancijos teismas

35. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje yra vienintelis ginčo laikotarpiui aktualus VĮ Registrų centro dokumentas – 2019 m. sausio 18 d. Butų (patalpų) sąrašas pastate, nors kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, ginčui aktualiu laikotarpiu pastato naudingasis plotas kito. Taigi, pirmosios instancijos teismas negalėjo įsitikinti ieškovės 2025 m. balandžio 24 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateiktų apskaičiavimų teisingumu.

36. Apeliantė teigia, kad ji apskaičiuotų pastato naudingųjų plotų dydį įrodinėjo viešai prieinamais duomenimis, t. y. VĮ Registrų centro tvarkoma informacija, todėl pirmosios instancijos teismui kilus abejonių dėl nurodytų pastato naudingųjų plotų, šis turėjo objektyvias galimybes patikrinti jų teisingumą, vadovaudamasis viešuosiuose registruose įregistruota informacija. Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Ši nuostata reglamentuoja bendrosios taisyklės, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva, išimtį ir taikytina nedispozityviosiose bylose (šeimos, darbo, ypatingosios teisenos, bankroto, restruktūrizavimo bei kitose), kuriose teismas pagal įstatymą privalo veikti ex officio (pagal pareigas). Tokiose bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti. Tiek dispozityviosiose, tiek nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016). Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dispozityvioje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės rinkti įrodymų savo iniciatyva. Iš teismo posėdžio, vykusio 2025 m. gegužės 29 d., garso įrašo nustatyta, kad ieškovės atstovas, atsakydamas į teismo klausimą dėl įrodymų, kuriais įrodinės 2025 m. balandžio 24 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus pastato naudingojo plotų dydžių apskaičiavimus, nurodė tą patį, ką ir apeliaciniame skunde. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, tačiau Lietuvos Respublikos teismai neturi prieigos prie visų VĮ Registrų centro tvarkomo Nekilnojamojo turto registro duomenų. Pirmosios instancijos teismas to ieškovės atstovui neišaiškino, papildomų įrodymų pateikti nepasiūlė. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad perdavus bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šis turėtų pasiūlyti ieškovei pateikti papildomus įrodymus 2025 m. balandžio 24 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytiems pastato naudingojo plotų dydžių apskaičiavimams pagrįsti, o jų negavus, pagal bylos duomenis nustatyti, koks pastato naudingojo ploto dydis taikytinas atsakovių įsiskolinimams apskaičiuoti bei, jeigu reikalinga, perskaičiuoti PVM sąskaitose faktūrose nurodytus suteiktų paslaugų įkainius.

37. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl mokesčių už paslaugas „Administravimas“ ir „Privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui“, neaptarti šalių dėl jų išdėstyti argumentai.

38. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad mokesčius skaičiuoja remiantis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“, 8 punktu, kuris, be kita ko, numato, kad administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja šiuos mokėjimus ir įmokas: už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą – vadovaudamasis savivaldybės vykdomosios institucijos sprendime dėl administratoriaus skyrimo nurodytu bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifu, neviršijančiu maksimalaus tarifo, apskaičiuoto pagal savivaldybės tarybos nustatytą maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką (8.1 papunktis). Atkreipė dėmesį, kad lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas. Iš pastato butų ir kitų patalpų savininkų, įskaitant atsakoves, ieškovė renka Lėšų kaupimo aprašo 11.1 papunktyje nustatyto minimalaus kaupiamosios įmokos tarifo dydžio kaupiamųjų lėšų įmokas.

39. Tuo tarpu atsakovės, iš esmės neginčydamos, kad pastate teikiama paslauga „Administravimas“, teigia, kad šios paslaugos ir paslaugos „Privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui“ mokesčių dydžiui apskaičiuoti yra būtina žinoti pastato naudingojo ploto dydį.

40. Iš PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad paslaugos „Administravimas“ įkainio dydis – 0,0359 Eur be PVM – bei paslaugos „Privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui“ įkainio dydis – 0,0300 Eur be PVM – buvo vienodi visu ginčo laikotarpiu.

41. Nors ieškovės nurodyti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatai buvo pakeisti, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai, tačiau jų 8 punkte analogiškai, kaip ir prieš tai buvusioje redakcijoje numatyta, kad administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja šiuos mokėjimus ir įmokas: už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą – vadovaudamasis savivaldybės vykdomosios institucijos sprendime dėl administratoriaus skyrimo nurodytu bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifu, neviršijančiu maksimalaus tarifo, apskaičiuoto pagal savivaldybės tarybos nustatytą maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką (8.1 papunktis). Be to, šiame nuostatų punkte taip pat nurodyta, kad administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja šiuos mokėjimus ir įmokas: mėnesines kaupiamąsias įmokas – pagal vadovaujantis šių nuostatų 4.4 papunktyje nurodytu kaupimo tvarkos aprašu (Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“) nustatytą kaupiamosios įmokos tarifą ir teisės aktus, nustatančius lėšų kaupimą namui atnaujinti (modernizuoti) (8.8 papunktis). Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Naujamiesčio būstas“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ 2.1 papunktį, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifas – 0,0434 Eur už 1 kv. m. su PVM. Pagal Lėšų kaupimo aprašo 11 punktą, iki tol, kol bus parengtas ir patvirtintas ilgalaikis planas, o kartu su juo – mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas, apskaičiuojant mėnesinės kaupiamosios įmokos dydį taikomas šis minimalus kaupiamosios įmokos tarifas: daugiabučiams namams, kurių naudingasis plotas iki 3 000 kv. m, – 0,05 Eur/kv. m/mėn. (11.1 papunktis); daugiabučiams namams, kurių naudingasis plotas 3 000 kv. m ir daugiau, – 0,03 Eur/kv. m/mėn. (11.2 papunktis).

42. Atsakovės taip pat neginčija, kad pastate teikiamos paslaugos „Bendrų patalpų valymas“ ir „Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra“, tačiau kyla ginčas dėl jų mokesčiams apskaičiuoti taikomų įkainių dydžių.

43. Ieškovė 2025 m. balandžio 24 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad patalpų valymo paslaugos pastate yra teikiamos 2014 m. rugsėjo 1 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. MV_SUT_14_029X/NV-SUT-14-132/1 pagrindu bei į rašytinius paaiškinimus įkėlė minėtos sutarties ir papildomų susitarimų bei priedų ištraukas. Iš šių ištraukų matyti, kad nuo 2018 m. lapkričio 1 d. patalpų valymo kaina buvo 165,77 Eur be PVM bei nuo 2019 m. birželio 1 d. – 197,52 Eur be PVM. Iš atsakovėms už ginčo laikotarpį išrašytų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad buvo taikomi iš viso ne du, bet septyni skirtingi tarifų dydžiai – laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. buvo taikomas tarifas 0,0755 Eur be PVM; laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. – 0,0833 Eur be PVM; laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. birželio mėn. – 0,0939 Eur be PVM; laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2020 m. spalio mėn. – 0,0942 Eur be PVM; laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. – 0,0943 Eur be PVM; laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. – 0,1030 Eur be PVM; laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. gegužės mėn. – 0,1170 Eur be PVM. Šie neatitikimai aptarti ir skundžiamame sprendime. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad perdavus bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šis turėtų pagal byloje surinktus įrodymus nustatyti, ar PVM sąskaitose faktūrose taikomi įkainiai yra teisingi bei, jeigu ne, perskaičiuoti paslaugos „Bendrų patalpų valymas“ įkainius bei priteisti ieškovei iš atsakovių susidariusį įsiskolinimą.

44. Pasisakant dėl paslaugos „Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra“ pažymėtina, kad atsakovė I. M. kartu 2025 m. sausio 15 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė duomenis apie 111,72 Eur sumos ieškovei sumokėjimą, nurodydama, kad pateikia įrodymus apie 111,72 Eur sumokėjimą, kadangi ieškovė patvirtino, jog laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki 2022 m. kovo mėnesio tinkamai taikė tarifą už šilumos ūkio priežiūrą. Pirmosios instancijos teismas dalyje dėl 111,72 Eur skolos priteisimo bylą nutraukė, tačiau visiškai nepasisakė apie laikotarpius, už kuriuos atsakovės neatsiskaitė.

45. Iš PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad paslaugos „Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra“ įkainiai skirtingais laikotarpiais kito – laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2019 m. spalio mėn. buvo taikomas įkainis 0,0460 Eur be PVM; laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. vasario mėn. – 0,0506 Eur be PVM; laikotarpiu nuo 2022 m. kovo mėn. iki 2022 m. gegužės mėn. – 0,0663 Eur be PVM. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Naujamiesčio būstas“ (paslaugų gavėjas) ir AB „City Service“ (paslaugų teikėjas) sudarė 2009 m. vasario 27 d. sutartį Nr. 09-02-42B, pagal kurią paslaugų teikėjas įsipareigojo atlygintinai teikti daugiabučių gyvenamųjų namų, nurodytų šios sutarties priede Nr. 2, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas naudodamas savo medžiagas, darbo priemones ir įrangą (išskyrus, jei šalys susitaria, kad atitinkamų paslaugų teikimui bus naudojamos paslaugų gavėjo medžiagos ir/ar įranga), o paslaugų gavėjas įsipareigojo atsiskaityti už paslaugas šioje sutartyje nustatyta tvarka bei terminais (1.1. papunktis) (2 t., b. l. 3–29). Šios sutarties priede Nr. 3 „Paslaugų tarifai“ nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) taikomas 0,19 Lt įkainis. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad UAB Mano Būstas Vilnius (užsakovas) ir UAB „Mano būsto priežiūra“ (prižiūrėtojas) sudarė 2019 m. spalio 1 d. Daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugų sutartį Nr. MBV-SUT-19-612, pagal kurią prižiūrėtojas įsipareigojo atlygintinai teikti daugiabučių gyvenamųjų namų, nurodytų šios sutarties priede Nr. 2, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros ir eksploatavimo paslaugas naudodamas savo medžiagas, darbo priemones ir įrangą (išskyrus, jei šalys susitaria, kad atitinkamų paslaugų teikimui bus naudojamos paslaugų gavėjo medžiagos ir/ar įranga), o užsakovas įsipareigojo atsiskaityti už paslaugas šioje sutartyje nustatyta tvarka bei terminais (1.1. papunktis) (3 t., b. l. 106–150). Šios sutarties priede Nr. 2 „Namų sąrašas ir paslaugų tarifai“ nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) taikomas 0,0506 Eur be PVM įkainis. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad perdavus bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šis turėtų pagal byloje surinktus įrodymus nustatyti, ar PVM sąskaitose faktūrose taikomi įkainiai yra teisingi bei, jeigu ne, perskaičiuoti paslaugos „Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra“ įkainius bei priteisti ieškovei iš atsakovių susidariusį įsiskolinimą.

46. Reikalavimas priteisti įsiskolinimą už paslaugą „Bendro naudojimo objektų nuolatinė techninė priežiūra” buvo patenkintas visiškai, tačiau skundžiamame sprendime neteisingai apskaičiuota šio įsiskolinimo suma, t. y., įsiskolinimas priteistas be PVM. Todėl šioje dalyje skundžiamas sprendimas patikslintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis 190,70 Eur ((3,94 Eur x 40 mėn.) x 1,21), t. y., iš kiekvienos atsakovės po 95,35 Eur.

47. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nėra aišku, kaip buvo apskaičiuotos palūkanos už pradelstus mokėjimus, nusprendė, kad ieškovė neįrodė jų pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad perdavus bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šis turėtų pasiūlyti ieškovei pateikti papildomus paaiškinimus dėl to, kaip buvo apskaičiuotos palūkanos, bei nuspręsti dėl jų visų ar dalies priteisimo ieškovei iš atsakovių.

48. Pasisakant dėl atskirose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų kitų paslaugų akcentuotina, kad tiek iš atsakovių byloje teiktų procesinių dokumentų, tiek iš teismo posėdžių metu teiktų paaiškinimų matyti, jog ginčas kilo dėl jų visų – atsakovės teigė, kad ieškovė turėtų pateikti įrodymus, ar paslaugos pastate buvo suteiktos ir suteiktos dėl bendrojo naudojimo objektų bei, jeigu taip, kokia buvo jų kaina. Tokius įrodymus ieškovė pateikė kartu su 2025 m. vasario 5 d. lydraščiu (3 t., b. l. 76–105). Taip pat apie šias paslaugas pasisakė 2025 m. balandžio 24 d. rašytiniuose paaiškinimuose, įkeldama atliktų darbų priėmimo aktų ir kitų įrodymų ištraukas.

49. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės turi atlyginti už paslaugą „1 laiptinėje bendro naudojimo virtuvėje lango keitimas su kosmetine apdaila“ (2021 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra). Kaip pastebėta skundžiamame sprendime, patalpos Nr. 159-2, kuriose, kaip nurodyta ieškovės 2025 m. balandžio 24 d. rašytiniuose paaiškinimuose, buvo atlikti minėti darbai, priklauso atsakovėms ir tai nėra bendro naudojimo patalpos (2 t., b. l. 105–113; 3 t., b. l. 55–62). Apeliantė apeliaciniame skunde, siekdama įrodyti, kad šie darbai atlikti atsakovių prašymu, įkėlė ekrano nuotrauką iš „BonoDomo“ klientų savitarnos, kuri bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikta. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo remtis minėtais duomenimis – apeliantė neprašė priimti šio naujo įrodymo apeliacinės instancijos teisme. Vienu ar kitu atveju, kaip akcentuota skundžiamame sprendime, ieškovė įrodymų, jog darbai buvo atlikti patalpose Nr. 159-2, nepateikė. Atsakovės tokių darbų atlikimą patalpose Nr. 159-2 neigia, todėl apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad skundžiamas sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.

50. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog pastate yra rūsiai ir pusrūsiai, kuriuose atlikti darbai apmokėjimui įtraukti į 2021 m. liepos 31 d. ir 2021 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitas faktūras (paslaugos „1 laiptinės rūsyje šalto vandens vamzdžio atsišakojime žarnelės su ventiliu įrengimas“ (2021 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra) ir „2 laiptinės rūsyje bendrosiose patalpose elektros apšvietimo remonto darbai“, „2 laiptinės rūsyje bendrosiose patalpose elektros apšvietimo remonto darbai (medžiagos)“ (2021 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra)). Pagal atsakovių į bylą pateiktą UAB „Naujamiesčio būstas“ 2014 m. spalio 2 d. patvirtintą Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašą Nr. NB-AA-14-186, pastate rūsių ir pusrūsių nėra (2 t., b. l. 73–81). Ieškovė 2025 m. balandžio 24 d. rašytiniuose paaiškinimuose, teigdama priešingai, nurodė, kad „rūsių ir pusrūsių patalpos yra eksplicitiškai nurodomos ir 2015 m. kovo 12 d. Pastato bendrojo naudojimo objektų apraše Nr. NB-OA-15-0029/16“, į rašytinius paaiškinimus įkeldama šio aprašo ištrauką. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad neturi pagrindo remtis nepilnos apimties dokumentu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad kartu su apeliaciniu skundu pateiktame UAB „Naujamiesčio būstas“ 2015 m. kovo 12 d. patvirtintame Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų apraše Nr. NB-OA-15-0029/16 nurodyta, jog pastate rūsiai ir pusrūsiai yra, nusprendžia, kad perdavus bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šis turėtų iš naujo įvertinti byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar darbai buvo atlikti pastate ir dėl bendrojo naudojimo objektų bei, jeigu taip, nustatęs taikytinus (teisingus) pastato naudingojo ploto dydžius, priteisti ieškovei iš atsakovių susidariusį įsiskolinimą.

51. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl paslaugų „Lango grotų tvirtinimas, rakto perdavimas klientui“ (2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra), „Šalto vandens vamzdyno keitimo darbai“ (2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra), „Dezinsekcija“ (2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra), „Deratizacija“ (2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra), „Radiatorių jungties perpakavimas“ (2021 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra) ir paslaugų, susijusių su kanalizacijos tinklų valymo darbais, be kita ko, įvertinęs tai, kad ieškovė neįrodė, jog ji teisėtai ir pagrįstai apskaičiavo pastato naudingąjį plotą, nusprendė PVM sąskaitose faktūrose nurodytų mokesčių už šias paslaugas ieškovei iš atsakovių nepriteisti. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad perdavus bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šis turėtų iš naujo įvertinti byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar darbai buvo atlikti pastate ir dėl bendrojo naudojimo objektų bei, jeigu taip, nustatęs taikytinus (teisingus) pastato naudingojo ploto dydžius, priteisti ieškovei iš atsakovių susidariusį įsiskolinimą.

52. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo pozicija yra nenuosekli bei tarpusavyje prieštaraujanti dalyje, kuria nuspręsta priteisti ieškovei iš atsakovių mokesčius už paslaugą „Elektros tiekimo atnaujinimas, automatinio jungiklio įjungimas“ (2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos faktūros). Kaip pažymėjo apeliantė, šie mokesčiai buvo paskaičiuoti pagal pastato ir atsakovėms priklausančių patalpų naudingųjų plotų proporciją. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad perdavus bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šis, nustatęs taikytinus (teisingus) pastato naudingojo ploto dydžius, turėtų priteisti ieškovei iš atsakovių susidariusį įsiskolinimą.

53. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė niekaip nepagrindė (neįrodė) paslaugos „Lempų keitimas“ (2021 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra) suteikimo, todėl nusprendžia, kad skundžiamas sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.

54. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl likusių paslaugų: „Pavaros keitimas. Dvieigio vožtuvo keitimas“ (2019 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Gesinimo čiaupų komplektavimas“ (2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra); „Šalto vandens vamzdynų remontas“ (2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Avarinės tarnybos paslaugos, šildymo vamzdynų keitimas“ (2019 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra); „Š. v. tiekimo ir kanalizavimo sistemų remontas“ (2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Gaisrinių čiaupų patikra“ (2020 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Staliaus remonto darbai“, „Staliaus remonto darbai (medžiagos)“ (2020 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra); „Įėjimo durų ir stogelio perdažymas (2vnt.)“ (2020 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Ventiliacijos pravalymas“ (2020 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Durų remontas, spynos pakabinimas“, „Durų remontas, spynos pakabinimas (medžiagos)“ (2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra); „Kanalizacijos vamzdynų perrinkimas, laikiklių prigręžimas“ (2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra); „Turėklų remontas. 1 laiptinė”, „Turėklų remontas. 1 laiptinė (medžiagos)” (2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra); „Elektros tiekimo atnaujinimas, automatinio jungiklio įjungimas“ (2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Kanalizacijos vamzdyno remonto darbai“ (2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Priešgaisrinės sistemos čiaupų komplektavimas“ (2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Šilumos punkto remonto darbai“ (2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Gaisrinių žarnų perkantavimas“ (2021 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra); „2 laiptinėje bendrų patalpų prausykloje nuotekų vamzdžio keitimas“ (2021 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra); „1 laiptinėje lango įstiklinimas“, „1 laiptinėje lango įstiklinimas (medžiagos)“ (2021 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra); „1 ir 2 laiptinėse lempų keitimas“, 1 ir 2 laiptinėse lempų keitimas (medžiagos)” (2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Avariniai elektros ir silpnų srovių sistemų darbai“ (2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Avariniai nuotekų vamzdynų valymo darbai“ (2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Avariniai nuotekų vamzdynų sistemų darbai“ (2021 m. lapkričio 30 d., 2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra); „Avariniai šalto vandens vamzdynų darbai“ (2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Karšto vandens šilumokaičio keitimas“ (2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra); „Durų pritraukėjo įrengimas“, „Durų pritraukėjo įrengimas (medžiagos)“ (2022 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Tarakonų naikinimas 150 m2“ (2022 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra); Šlapimo valymas pirmoje laiptinėje (2022 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra); „Vamzdžio keitimas. Jungties montavimas. Movinio filtro keitimas. Ventilio keitimas (skersmuo – 15 mm)” (2022 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra). Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad perdavus bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šis turėtų įvertinti byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar darbai buvo atlikti buvo atlikti pastate ir dėl bendrojo naudojimo objektų bei, jeigu taip, nustatęs taikytinus (teisingus) pastato naudingojo ploto dydžius, priteisti ieškovei iš atsakovių susidariusį įsiskolinimą.

55. Įvertinus tai, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) bei tai, jog perdavus bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, gali pasikeisti patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija, skundžiamas sprendimas panaikintinas ir šioje dalyje.

Dėl bylos procesinės baigties

56. Apibendrindamas tai, kas pirmiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad skundžiamas sprendimas patikslintinas dalyje, kuria nuspręsta dėl skolos priteisimo už paslaugą „Bendro naudojimo objektų nuolatinė techninė priežiūra“ (visos PVM sąskaitos faktūros), priteisiant ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis 190,70 Eur skolą, t. y., iš kiekvienos atsakovės po 95,35 Eur, ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (190,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei paliktinas nepakeistas dalyje, kuria nuspręsta dėl skolos nepriteisimo už paslaugas „1 laiptinėje bendro naudojimo virtuvėje lango keitimas su kosmetine apdaila“ (2021 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra), „Lempų keitimas“ (2021 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra). Likusioje dalyje skundžiamas sprendimas panaikintinas ir šioje dalyje byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

57. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020). Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės šios bylos baigčiai, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

58. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliktinas išspręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 331 straipsniais,

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. sprendimo dalį, kurią nuspręsta dėl skolos priteisimo už paslaugą „Bendro naudojimo objektų nuolatinė techninė priežiūra“ (visos PVM sąskaitos faktūros) ir priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Vilnius, juridinio asmens kodas 121452091, iš atsakovių A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. M., gim. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 190,70 Eur (vieno šimto devyniasdešimt eurų ir septyniasdešimt centų) skolą, t. y., iš kiekvienos atsakovės po 95,35 Eur, ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (190,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta dėl skolos nepriteisimo už paslaugas „1 laiptinėje bendro naudojimo virtuvėje lango keitimas su kosmetine apdaila“ (2021 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra), „Lempų keitimas“ (2021 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra).

Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Renata Beinoravičienė