Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-195-603/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-03-18
Bylos Nr.: e2A-195-603/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00107-2024-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Loreta Bujokaitė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“
Ieškovas: ERGO Insurance SE

Kategorijos

3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas

Civilinė byla Nr. e2A-195-603/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00107-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.3.1.14. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per Lietuvos filialą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“, prašydama priteisti iš atsakovės 1431,83 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinį grindė tuo, kad:

1.1. su ieškove J. R. 2020 m. birželio 16 d. sudarė Kasko draudimo sutartį Nr. 710-851-737746, kuria buvo apdraustas automobilis „NISSAN QASHQAI“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo automobilis). Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2020 m. birželio 19 d. iki 2021 m. birželio 19 d.

1.2. ieškovės draudimo bendrovėje apdrausta transporto priemonė 2021 m. sausio 3 d. Vilniuje buvo apgadinta ant jo nusileidus automobilių stovėjimo aikštelės vartams, apie įvykį buvo informuota policija. Kadangi transporto priemonė buvo apdrausta ieškovės transporto priemonių draudimu, transporto priemonės draudėjas pateikė prašymą atlyginti patirtą žalą;

1.3. atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl 2021 m. sausio 3 d. įvykio padaryti nuostoliai sudaro 1556,83 Eur. Ieškovė, vykdydama draudimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nukentėjusiam asmeniui sumokėjo 1431,83 Eur draudimo išmoką ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Kadangi atsakovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė, ji yra atsakinga už automobilio stovėjimo aikštelės vartų padarytą žalą.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nesutikimą grindė šiais argumentais:

2.1. ieškovė neatsižvelgė į visas žalos atsiradimui reikšmingas aplinkybes, nenustatinėjo ir neįrodinėjo būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės veiksmuose, todėl ieškovė neatliko išsamaus draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė įvykio kaltininko;

Šalies argumentai

2.2. ieškovė išvadas apie įvykio priežastis padarė remdamasi išimtinai gyventojo paaiškinimais, tačiau jis nelaikytinas specialistu ar ekspertu, turinčiu atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir (ar) turinčiu kitų specialių žinių. Iš bylos medžiagos nėra žinoma, kad draudikui atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą ar nustatant žalos dydį būtų dalyvavę atsakovės specialistai. Ieškovė pati savarankiškai įvykio aplinkybių netyrė, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė buvo nuvykusi ir apžiūrėjusi automobilio stovėjimo aikštelės vartus, užfiksavusi jų trūkumus, byloje nėra pateikta jokių ieškovės darbuotojų ar kitų specialistų rengtų dokumentų, iš kurių būtų galima matyti, kokiais įrodymais vadovaudamasi ieškovė padarė išvadą dėl įvykio aplinkybių, nėra ir įrodymų, jog, tiriant įvykio aplinkybes, jas nustatinėjant, būtų dalyvavęs atsakovės atstovas;

2.3. ieškovė, teikdama draudimo paslaugas, turėjo pareigą pati asmeniškai išsamiai ir visapusiškai ištirti įvykio aplinkybes. Byloje nepateiktas turto sunaikinimo ir (arba) sugadinimo aktas ar panašūs įrodymai, kuriuose būtų atsakingų darbuotojų nustatytos sugadinimų priežastys. Ieškovė neįrodė, kokias konkrečiai taisykles pažeidė atsakovė.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. R. atsiliepime į ieškinį teismo prašė spręsti savo nuožiūra dėl ieškinio pagrįstumo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per Lietuvos filialą, 2200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovei UAB „Mano būstas Vilnius“ ir 55,66 Eur procesinių dokumentų įteikimo atlyginimą valstybės naudai.

5. Teismas nustatė, kad 2021 m. sausio 3 d. R. R., vairuojant transporto priemonę „NISSAN QASHQAI“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvažinėjant į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), požeminės aikštelės vartai pradėjo leistis ir apgadino automobilį – apibraižė ir apgadino stogą, nuplėšė anteną. Apie eismo įvykį informuota policijos įstaiga, kuri atvyko į įvykio vietą ir užfiksavo R. R. nurodytas eismo įvykio aplinkybes. Teismas taip pat bylos duomenimis nustatė, kad nei ieškovės, nei atsakovės atstovai į eismo įvyko vietos apžiūrą nebuvo kviečiami ir joje nedalyvavo. Kadangi ginčo transporto priemonė buvo apdrausta savanoriškuoju civilinės atsakomybės draudimu (KASKO), tai draudikas (ieškovė), apskaičiavęs transporto priemonei padarytą žalą pagal remonto dirbtuvių UAB „Fakto“ autocentras pateiktą sąmatą, ir, atėmęs išskaitą (125 Eur), išmokėjo transporto priemonės savininkui (teisėtam valdytojui) J. R. 1431,83 Eur draudimo išmoką.

6. Spręsdamas dėl atsakovės kaip tinkamo atsakomybės subjekto pagal pareikštą ieškinį, atsakomybės teismas pažymėjo, kad daugiabučio namo administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus daugiabučio namo turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.239 straipsnis). Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, pakeistų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 (aktualus nagrinėjamos bylos laikotarpiu) (toliau – Nuostatai) 4.3 punkte įtvirtintą reglamentavimą administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiūrą.

7. Teismas pažymėjo, kad nors byloje nepateiktas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų, kuriuos administruoja atsakovė, sąrašas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis kilo dėl daugiabučio namo požeminės aikštelės, kuria naudojasi visi (dauguma) namo gyventojų, vartų, bei į galiojantį teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad šių vartų veikimas ir priežiūra priskirtini atsakovės kompetencijai. Kartu pažymėjo, kad atsakovė šios aplinkybės per teismo posėdį ne(pa)neigė.

8. Teismas nurodė, kad siekiant pasisakyti, ar atsakovės civilinės atsakomybės klausimas byloje spręstinas kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, t. y. jos atsakomybė kyla be kaltės (CK 6.266 straipsnio 1 dalis) ar būtina nustatyti ir įvertinti visas – bendrąsias – atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246-6.249 straipsniai), būtina nustatyti, ar daugiabučio namo požeminės automobilių stovėjimo aikštelės (pakeliamieji) vartai laikytini didesnio pavojaus šaltiniu.

9. Teismas pažymėjo, kad nei atsakovės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra konkrečiai pasisakyta dėl pakeliamųjų daugiabučio namo vartų į požeminę aikštelę kaip padidinto pavojaus šaltinio. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs dėl kelio užtvaro, kaip didesnio pavojaus šaltinio, ir nurodė, kad kelio užtvaro veikimo mechanizmas (jo svirtis pakeliama, kai reikia atlaisvinti kelią automobiliui, kuris turi teisę pro jį pravažiuoti, ir nuleidžiama užtveriant kelią, kad automobiliai, kurie neturi tokios teisės, negalėtų patekti į užtvertą teritoriją) yra įprastas, kelių eismo dalyviui gerai žinomas mechanizmas, kurio veikimo principas kiekvienam vairuotojui taip pat turėtų būti aiškus, suvokiamas ir nuspėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-696-916/2015). Laikė, kad ir daugiabučio namo požeminės aikštelės vartų veikimo mechanizmas yra labai panašus į kelio užtvaro, kadangi vairuotojui atlikus tam tikrus veiksmus (įprastai – paspaudus pultelį) vartai atsidaro ir vėliau, priklausomai nuo užprogramuoto vartų veikimo principo, arba po kurio laiko užsidaro automatiškai arba uždaromi vairuotojo, šiam vėl paspaudus vartus valdantį pultelį. Teismo vertinimu, asmeniui, kuris naudojasi daugiabučio namo požemine stovėjimo aikštele (įprastai – namo gyventojas) ir turi vartų atidarymo mechanizmą valdantį pultelį – turėtų būti žinomas ir suprantamas konkrečių vartų veikimo mechanizmas: kad, paspaudus pultelį, vartai atsidaro ir, jį dar kartą paspaudus, užsidaro arba vartai užsidaro automatiškai, po kurio laiko įvažiavus į požeminę stovėjimo aikštelę. Įvertinęs požeminės aikštelės vartų veikimo mechanizmą teismas sprendė nesant pagrindo išvadai, jog ginčo vartai dėl savo konstrukcinių ar kitų ypatumų laikytini didesnio pavojaus šaltiniu ir už jais padarytą žalą transporto priemonei atsakovės civilinės atsakomybės taikymo klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal CPK 6.266 straipsnio 1 dalį.

10. Siekiant nustatyti, ar egzistuoja atsakovės civilinė (deliktinė) atsakomybė dėl ginčo transporto priemonei padaryto žalos, būtina nustatyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246-6.249 straipsniai).

11. Teismo vertinimu, tam, kad būtų nustatyta, jog atsakovė pažeidė jai teisės aktuose nustatytas bendrojo naudojimo objektų priežiūros pareigas ar bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis), būtina nustatyti, kad eismo įvykio metu garažo vartai veikė netinkamai. Teismas nenustatė, kad ieškovės atstovas 2021 m. sausio 3 d. buvo nuvykęs į eismo įvyko vietą, kad ją apžiūrėtų, pasikalbėtų asmeniškai su eismo įvykyje dalyvavusiu asmeniu, atsakovės atstovu, būtų apžiūrėjęs požeminės stovėjimo aikštelės vartus ar būtų eismo įvykio vietoje atlikęs kitus eismo įvykio, kurį siekiama pripažinti draudžiamuoju, tyrimo veiksmus, kad ieškovė ėmėsi priemonių vartų (ne)tinkamam veikimui nustatyti, tačiau jai dėl objektyvių priežasčių to nepavyko padaryti.

12. Teismas laikė nesant pagrindo spręsti, kad atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, pažeidė jai teisės aktų nustatytą ar bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, trečiasis asmuo R. R., vairuodamas transporto priemonę, nesiėmė visų atsargumo priemonių, jog įsitikintų, kad važiuoti pro vartus yra saugu ir, jam bevažiuojant pro vartus, jiems besileidžiant ar pradedant leistis, nesustojus ir važiuojant tolyn, transporto priemonė buvo apgadinta. Tokią išvadą padarė remdamasis byloje nustatytų aplinkybių visuma, t. y. 1) tuo, kad byloje nėra duomenų, jog 2021 m. sausio 3 d. ginčo vartai buvo apgadinti ir veikė netinkamai ir kad atsakovė tą dieną ar praėjus neilgam laikotarpiui po įvykio buvo informuota namo gyventojų ar požeminės aikštelės naudotojų apie netinkamą požeminės aikštelės vartų veikimą; 2) kad vartuose yra sumontuota net keletas apsaugos sistemų, užtikrinančių, jog transporto priemonėms judant pro vartus joms nebūtų padaryta žalos (radarai ir jutikliai (foto elementai) ant pneumatinės gumos) ir ieškovė nepateikė byloje įrodymų, patvirtinančių, kad šie apsaugos sistemos elementai veikė netinkamai (buvo sugedę); 3) į byloje pateiktus liudytojų, be kita ko, ir gyvenančio ginčo daugiabučiame name asmens R. B., besinaudojančio požemine stovėjimo aikštele itin dažnai, parodymus, kad daugiau nėra buvę įvykių, kada dėl netinkamo vartų veikimo būtų buvę apgadintos namo gyventojų transporto priemonės ir kad pagal vartų įrengimą (iš lauko pusės jie labai gerai matomi, nes leidžiamasi nuokalne į apačią) vairuotojas negalėjo nepastebėti, kad vartai leidžiasi.

13. Kartu teismas pažymėjo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, kad būtent atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, galėjo imtis konkrečių veiksmų, dėl kurių būtų buvę galima tokios situacijos išvengti. Atkreipė dėmesį į tai, kad remiantis R. B. paaiškinimais, eismo įvykis galėjo būti nufilmuotas požeminėje stovėjimo aikštelėje įrengta vaizdo kamera, tačiau šios kameros įrašai saugomi tik keletą savaičių, todėl teismui vaizdo įrašas negalėjo būti pateiktas. Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina teismo išdėstytą poziciją, kad ieškovė, kaip (draudžiamąjį) įvykį įpareigotas ištirti asmuo, netinkamai atliko šią savo pareigą ir iš esmės prisiėmė riziką, kad jos reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti neįrodytas.

14. Kadangi teismas byloje nenustatė atsakovės veiksmų neteisėtumo, laikė, jog nėra pagrindo spręsti ir dėl kitų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (priežastinio ryšio, žalos ir kaltės) buvimo. Ieškovei neįrodžius visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, teismas sprendė ieškinio netenkinti.

15. Netenkinęs ieškinio teismas, remdamasis bendrąja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnyje, išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Teismas nustatė, kad atsakovės patirtos atstovavimo bylinėjimosi išlaidos, kurias prašo priteisti iš ieškovės, sudaro 4682,70 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

16. Įvertinęs atsakovei suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teismas pagrįstomis pripažino ne visas atsakovės išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Nurodė, kad Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 20 d. įsakymo redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtinti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį. Teismas laikė, kad nagrinėjamas teisinis klausimas nebuvo sudėtingas, nereikalavo specialių žinių ar specialaus pasiruošimo (išsamios teismų praktikos analizės ir kt.). Atsakovės atstovas byloje teikė rašytinius paaiškinimus ir prašymą išreikalauti įrodymus bei apklausti liudytoją ir nors byloje vyko net šeši teismo posėdžiai, tačiau jų visų trukmė – nuo devyniolikos minučių iki vienos valandos keturiasdešimt keturių minučių. Teismo vertinimu, iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų neįmanoma nustatyti, koks laikas buvo skiriamas pasirengti bylos nagrinėjimui, o kuris – įskaičiuojamas į atstovavimą teismo posėdyje, tačiau kiekvienu atveju, neatsižvelgiant į posėdžio trukmę, buvo nurodoma, kad paslaugos buvo teikiamos keturias valandas. Teismo nuomone, turėtų atstovavimo išlaidų apskaičiavimas dar prieš įvyksiantį teismo posėdį (kai neaiški teismo posėdžio trukmė), nepatvirtina visų patirtų atstovavimo išlaidų realumo. Atkreipė dėmesį į tai, kad kiekvienas atsakovės rašytinis prašymas ar paaiškinimai, teiktas (-i) prieš posėdį (-žius) buvo įtraukti į atstovavimo išlaidų dydį atskiromis PVM sąskaitomis faktūromis.

17. Kartu teismas pažymėjo, jog Rekomendacijose yra nustatyti maksimalūs rekomenduojami priteisti atstovavimo išlaidų dydžiai, tačiau jie nėra pagrindas spręsti, jog jeigu asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos jų neviršija, tokio dydžio išlaidų atlyginimas ir turėtų būti priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 50 punktą).

18. Todėl įvertinęs aptartą bei atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktikoje įtvirtiną teismo pareigą kontroliuoti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas sprendė, kad, siekiant užtikrinti, jog ieškovei nebūtų perkelta našta dengti neproporcingai dideles atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai, jas sumažino iki 2200 Eur ir šią sumą priteisė iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taip pat iš ieškovės valstybės naudai priteisė 55,66 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (CPK 92, 96 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

19. Atsakovė UAB „Mano būstas Vilnius“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. sprendimą pakeisti, atsakovei priteisiant jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per Lietuvos filialą, pilna apimtimi. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

19.1. mažindamas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už atstovo pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose teismas nepagrįstai remiasi vykusių teismo posėdžių trukme, nors nebuvo jokių teisėtų pagrindų drastiškai mažinti bylinėjimosi išlaidas remiantis tik formaliu pagrindu - teismo posėdžių trukme. Teismų praktikoje nurodoma, kad kliento interesų atstovavimas apima ne tik faktinį atstovo dalyvavimą teismo posėdyje, tačiau ir kitus veiksmus, susijusius su atstovavimu. Pateiktose sąskaitose – ataskaitose nurodoma, jog sąskaita išrašoma už suteiktas teisines paslaugas atstovui pasirengiant bei dalyvaujant teismo posėdyje, sąskaitose teismo posėdžio laikas įskaitomas į pasirengimo teismo posėdžiui laiką, taigi, nepagrįstai vadovautasi tik faktine teismo posėdžių trukme. Ruošiantis teismo posėdžiams nėra galimybės įvertinti civilinės bylos nagrinėjimo teismo posėdyje trukmės, taigi, ir ši aplinkybė pagrindžia, jog atstovo pasirengimo bylos nagrinėjimui trukmė visiškai nėra susijusi su faktine teismo posėdžių trukme. Vadovaujantis teismo argumentais, atstovas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus galėtų pateikti tik pasibaigus kiekvienam teismo posėdžiui (žinant konkrečią jo trukmę), tačiau tokia praktika prieštarautų CPK 98 straipsnio 1 dalyje suformuotai taisyklei;

19.2. sąskaitose – ataskaitose nurodytas atstovo sugaištas laikas, skirtas pasirengimui civilinės bylos nagrinėjimui teismo posėdžiuose apskaičiuojamas vadovaujantis tokia formule: sąskaitose-ataskaitose nurodytas laikas – faktinė teismo posėdžio trukmė = pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui laikas. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė sąskaitose-ataskaitose nedetalizavo laiko skirto pasirengti civilinės bylos nagrinėjimui. Be to, atsakovė bylos nagrinėjimo metu neišlaidavo ir siekė kuo įmanoma mažesniais kaštais įrodyti ieškinio nepagrįstumą, tinkamai įgyvendindama protingumo, sąžiningumo bei, svarbiausia, ekonomiškumo principą;

19.3. kliento atstovavimas bei bylinėjimosi išlaidų susidarymas apima ne vien tik faktinį atstovo dalyvavimą teismo posėdžių salėje nagrinėjant bylą. Kokybiškas pasirengimas kiekvienam teismo posėdžiui objektyviai užtrunka mažiausiai kelias valandas. Juolab kad atidedant teismo posėdį ilgesniam laiko tarpui bei atsižvelgiant į atsakovės atstovo itin didelį užimtumą ir dalyvavimą daugybėje skirtingų civilinių bylų, atsakovės atstovas prieš kiekvieną teismo posėdį privalėjo detaliai ir tinkamai pasiruošti civilinės bylos nagrinėjimui teismo posėdyje (prisiminti civilinės bylos eigą, faktines ir teisines ginčo aplinkybes, procesinių dokumentų turinį bei juose nurodomus argumentus, ieškoma dar neatrastų, tačiau galinčių turėti esminę reikšmę pozicijos bei papildomų įrodymų trūkumų, neatitikimų, vertinimo ar motyvavimo spragų). Susipažinus su procesiniais dokumentais bei juos įvertinus kiekvienam teismo posėdžiui yra rengiama individuali ir detalizuota pozicija, kurios yra laikomasi bylos nagrinėjimo teismo posėdžių metu, tarp teismo posėdžių yra nuolatos bendraujama su klientu, periodiškai analizuojama, renkama ir sisteminama civilinės bylos teisinei problemai aktuali teismų praktika, į kurią dar nebuvo atsižvelgta ir atkreiptas dėmesys bylos nagrinėjime. Esminę reikšmę kiekvieno teismo posėdžio pasirengimui turi ankstesnių teismo posėdžių įrašų perklausymai, kadangi civilinėse bylose, kuriose yra daugiau negu vienas teismo posėdis, atstovui, nuosekliai atstovaujant klientą, tarp teismo posėdžių yra būtinas pasiruošimas tolimesniam bylos nagrinėjimui. Civilinėje byloje bendra teismo posėdžių trukmė lygi 7 val. 32 min., vieno posėdžio trukmė vidutiniškai sudaro 1 val. 15 min., todėl atsakovės atstovas objektyviai sugaišo daugiau laiko klausydamas teismo posėdžių įrašų ir ruošimasis pareikalavo ženkliai daugiau laiko nei nurodoma sąskaitose – ataskaitose;

19.4. pagal teismų praktiką atlyginamų bylinėjimosi išlaidų dydis nėra mažinamas net ir tokiais atvejais, kai teismo posėdžiai iš vis neįvyksta arba trunka itin trumpai;

19.5. teisinis pagrindas, išskirti rašytinių paaiškinimų ir procesinių prašymų parengimo išlaidas atskirai nuo išlaidų patirtų dėl atstovo ruošimosi ir dalyvavimo teismo posėdžiuose, kyla iš Rekomendacijų, jose išskiriant atskirus punktus bei taikytinus koeficientus. Taigi, atsakovės išlaidos, patirtos dėl rašytinių paaiškinimų ir prašymo parengimo, negali būti įskaitomos į išlaidas, patirtas dėl atstovo ruošimosi ir dalyvavimo teismo posėdžiuose, jos turi būti suformuotos atskirose PVM sąskaitose faktūrose. Todėl, nesant jokių objektyvių priežasčių, tokios atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl parengtų dviejų rašytinių paaiškinimų ir prašymo turi būti priteisiamos pilna apimtimi;

19.6. teismas nepateikė jokių argumentų ir motyvų dėl bylinėjimosi išlaidų už rašytinių paaiškinimų parengimą sumažinimo. Atsakovės teigimu, 2024 m. kovo 25 d. pateikti rašytiniai paaiškinimai buvo būtini ir pagrįsti, kadangi būtent rašytinių paaiškinimų pateikimas turėjo esminį reikšmingumą siekiant įgyvendinti atsakovės subjektinę teisę į gynybą, t. y. būtent rašytinių paaiškinimų pateikimas leido geriausiai atsakovei įtvirtinti savo poziciją bei tinkamai, sutelktai ir glaustai pateikti civilinės bylos išnagrinėjimui ypatingą reikšmę turinčius įrodymus bei juos paaiškinti. Atsakovės 2024 m. birželio 4 d. rašytiniai paaiškinimai buvo parengti vykdant teismo įpareigojimą, juose išsamiai paaiškinta, kad nebuvo įvykę jokie vartų gedimai (nurodytos aplinkybės, kodėl atsakovė neturi ir negali turėti teismo prašomų įrodymų). Taigi, atsakovė, pagrįstai pateikusi civilinės bylos išnagrinėjimui esminę reikšmę turėjusius rašytinius įrodymus, pagrįstai ir sąžiningai patyrė šių dokumentų rengimo išlaidas. Taip pat patirtos ir išlaidos dėl prašymo dėl įrodymų išreikalavimo ir liudytojo apklausimo parengimo, kurios yra pagrįstos, tiesiogiai susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu, apklausto liudytojo paaiškinimai turėjo esminę reikšmę bylos nagrinėjimui. Taigi ir šiuo aspektu bylinėjimosi išlaidos sumažintos nepagrįstai;

19.7. teismas nenurodė jokių pagrįstų priežasčių netaikyti bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės numatytos CPK 93 straipsnio 1 dalyje. Nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, teismas turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, kadangi bylinėjimosi išlaidos gali būti nepriteisiamos / mažinamos bylą laimėjusiai šaliai dėl ne bet kokio, o būtent dėl procesinio bylą laimėjusios šalies elgesio, kurio nesąžiningumas turi nekelti jokių abejonių. Tuo tarpu teismas absoliučiai nemotyvavo tokio sprendimo ir aiškiai neįvardino, kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą, nukrypdamas tiek nuo kasacinio teismo praktikos taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį, tiek ir nuo bendros „pralaimėjęs moka“ taisyklės;

19.8. teismas sprendime pripažino, kad ieškovo ieškinys yra pareikštas nepagrįstai. Taigi, atsakovė į bylos nagrinėjimą įtraukta nepagrįstai, o teismas, nepriteisdamas atsakovei bylinėjimosi išlaidų, neteisingai ir netinkamai apribojo atsakovės teisę į teisminę gynybą nuo nepagrįsto reikalavimo;

19.9. ieškinio reikalavimas buvo 1 431,83 Eur, tuo tarpu nepriteistų bylinėjimosi išlaidų dydis yra 2 482,70 Eur. Taigi atsakovei nepriteistų bylinėjimosi išlaidų suma yra beveik 2 kartus didesnė už nepagrįsto ieškinio reikalavimo sumą (2 482,70 Eur / 1 431,83 Eur = 1,73). Tokiu būdu yra akivaizdus teisinis ir ekonominis situacijos absurdiškumas, kadangi atsakovė, pelno siekiantis juridinis asmuo, būtų patyrusi ženkliai mažesnius nuostolius negindama savo teisių ir įvykdydama ieškovo visiškai nepagrįstą reikalavimą, nei gindama savo teises ir teisėtus interesus bei patirdamas bylinėjimosi išlaidas, kurios teismo sprendimu yra neatlyginamos. Be to, ieškovė viso proceso metu neginčijo atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

20. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo tokius esminius argumentus:

20.1. CPK 93 straipsnyje įtvirtintoms bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėms nėra būdingas absoliutumas – proceso įstatymas suteikia teismui teisę nukrypti nuo šių taisyklių. Taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo išimtis reglamentuojama CPK 93 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos;

20.2. kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos;

20.3. nagrinėjamoje byloje nebuvo keliami sudėtingi teisės klausimai, specialių žinių reikalaujantys klausimai, taip pat byloje nebuvo reikalinga specialaus pasiruošimo. Ieškovei suprantama, jog siekiant tinkamai atstovauti kliento interesus, atsakovės atstovui galimai buvo būtina teikti rašytinius paaiškinimus, tačiau būtina atkreipti dėmesį ir į tai, ar visi atsakovės atstovo prašymai teismui buvo savalaikiai, pvz. prašymas dėl liudytojo apklausos teismui pateiktas tik 2024 m. liepos 8 d., prieš pat tą pačią dieną paskirtą teismo posėdį, kas savaime buvo pagrindas bylos nagrinėjimo atidėjimui, nors duomenys apie įvykio vietos filmavimą paaiškėjo po trečiojo asmens R. R. liudijimo teisme tuo metu, kai jis buvo apklaustas byloje liudytojo statusu 2024 m. kovo 26 d. teismo posėdyje;

20.4. nuo pat parengiamojo teismo posėdžio ieškovė prašė atsakovės atstovo teikti duomenis apie garažų vartus, jų įsigijimo dokumentus, paaiškinti kaip jie veikia, tačiau tokius duomenis atsakovės atstovas teikti teismui atsisakė, o savo paaiškinimai klaidino teismą nurodydamas visiškai kitokį garažų vartų veikimo principą nei buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas taip pat ne kartą siūlė atsakovės atstovui teikti tokius dokumentus į bylą, tačiau atsakovė principingai tokių duomenų į bylą neteikė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė klaidino teismą teigdama, jog garažo vartai užsidaro su pultelio paspaudimu, nors visi byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad garažo vartai užsidaro automatiškai (UAB „Eurolaikas“ vadovas duodamas parodymus teisme iš pradžių negalėjo pasakyti kaip užsidaro garažo vartai, tačiau po teismo posėdžio pateikė pranešimą, kad vartai užsidaro automatiškai). Todėl vien įvertinus šias aplinkybes galima spręsti, jog atsakovės atstovas nebuvo tinkamai pasiruošęs bylos nagrinėjimui ir nesusipažino su vartų veikimo mechanizmu, teisme teigė klaidingas aplinkybes ir teisingų aplinkybių nustatymui buvo reikalinga apklausti daugiau liudytojų ir užtęsti bylos nagrinėjimą. Atsakovė yra ginčo namo esančio (duomenys neskelbtini), administratorė, todėl jai tikrai buvo žinoma automatinių garažo vartų veikimo principas;

20.5. įvertinus visas aplinkybes, atsakovės veiksmus – prašymo teikimą prieš pat posėdį, kai buvo galima jį pateikti gerokai anksčiau, į tai, kad teismui buvo teigiamos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, sudarančios pagrindą išvadai, jog atsakovės atstovas nebuvo pasiruošęs bylos nagrinėjimui ir teikė nekokybiškas paslaugas atsakovei arba sąmoningai elgėsi nesąžiningai, dėl ko vėliau užsitęsė bylos nagrinėjimas, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinėjamoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

22. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčo objektu yra teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas, įrodinėjant, jog pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškinio, nepagrįstai sprendė sumažinti teiktos atsakovei teisinės pagalbos išlaidas. Todėl apeliacinės instancijos teisme atliekamas tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).

24. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškinio reikalavimai netenkinti, todėl atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, tarp jų ir suteiktos teisinės pagalbos, atlyginimą. Atsakovė prašė atlyginti 4682,70 Eur jos patirtas teisinės pagalbos išlaidas, jas grįsdama pateikė pirmosios instancijos teismui šias sąskaitas ataskaitas:

i) 2024 m. vasario 22 d. sąskaita – ataskaita Nr. AVC 24-0185, suma – 532,40, detalizuojant darbų ataskaitoje nurodoma, kad atlikti veiksmai „Pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas teismo posėdyje, byloje Nr. e2-4211-1045-2024 (ieškovas Ergo)“, 4 val.;

ii) 2024 m. kovo 21 d. sąskaita – ataskaita Nr. AVC 24-0300, suma 532,40 Eur, detalizuojant darbų ataskaitoje nurodoma, kad atlikti veiksmai „Pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2023 m. kovo 26 d. teismo posėdyje, byloje Nr. e2-4211-1045-2024 (ieškovas Ergo)“, 4 val;

iii) 2024 m. kovo 25 d. sąskaita – ataskaita Nr. AVC 24-0306, suma 665,50 Eur, detalizuojant darbų ataskaitoje nurodyta „Rašytinių paaiškinimų rengimas, byloje Nr. e2-4211-1045/2024 (Ieškovas Ergo)“, 5 val.;

iv) 2024 m. gegužės 3 d. sąskaita – ataskaita Nr. AVC 24-0416, suma 532,40 Eur, detalizuojant darbų ataskaitoje nurodyta „Pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2024 m. gegužės 6 d. teismo posėdyje, byloje Nr. e2-4211-1045/2024 (ieškovas Ergo)“, 4 val.;

v) 2024 m. gegužės 29 d. sąskaita – ataskaita Nr. AVC 24-0525, suma 532,40 Eur, detalizuojant darbų ataskaitoje nurodyta „Pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2024 m. birželio 5 d. teismo posėdyje, byloje Nr. e2-4211-1045/2024 (ieškovas Ergo)“, 4 val.;

vi) 2024 m. birželio 4 d. sąskaita – ataskaita Nr. AVC 24-0538, suma 314,60 Eur, detalizuojant darbų ataskaitoje nurodyta „Rašytinių paaiškinimų rengimas byloje Nr. e2-4211-1045/2024 Ieškovas Ergo“, 2 val.;

vii) 2024 m. liepos 4 d. sąskaita – ataskaita Nr. AVC 24-0674, suma 629,20 Eur, detalizuojant darbų ataskaitoje nurodyta „Pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2024 m. liepos 8 d. teismo posėdyje, byloje Nr. e2-4211-1045/2024 (ieškovas Ergo)“, 4 val.;

viii) 2024 m. liepos 8 d. sąskaita – ataskaita Nr. AVC 24-0680, suma 314,60 Eur, detalizuojant darbų ataskaitoje nurodyta „Prašymo rengimas dėl įrodymų išreikalavimo ir liudytojo apklausos byloje Nr. e2-4211-1045/2024 (ieškovas Ergo)“, 2 val.;

ix) 2024 m. rugsėjo 13 d. sąskaita – ataskaita Nr. AVC 24-0912, suma 629,20 Eur, detalizuojant darbų ataskaitoje nurodyta „Pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2024 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje, byloje Nr. e2-4211-1045/2024 (ieškovas Ergo)“, 4 val.

25. Teisės aktuose įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, jos nuosekliai detalizuotos bei ne kartą išaiškintos kasacinio teismo praktikoje, nurodant patirtų teisinės pagalbos išlaidų vertinimo bei tokių patirtų bylinėjimosi išlaidų priteistino dydžio iš priešingos šalies kriterijus. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 48 punktas).

26. Visų pirma, kaip minėta, pagal bendrąją CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

27. Antra, pagal kasacinio teismo praktiką, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 15 punktas). Ne visos advokatui ar advokato padėjėjui už teisinę pagalbą civilinėje byloje faktiškai sumokėtos sumos gali būti pripažįstamos pagrįstomis ir turi būti atlyginamos. Kai byloje dalyvaujančio asmens patirtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti viršija Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytus maksimalius rekomenduojamus priteisti išlaidų dydžius, nesant pagrindo nukrypti nuo šių dydžių, asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies, paprastai sumažinant atlygintinas bylinėjimosi išlaidas iki nurodyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-969/2023, 75 punktas).

28. Trečia, spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra patirtos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, bet ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 60 punktas).

29. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

30. Kaip jau minėta, atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo 4682,70 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas, iš kurių pirmosios instancijos teismas atsakovei priteisė tik dalį, t. y. 2200 Eur. Teismas rėmėsi Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais (spręstas nesudėtingas teisinis klausimas, nebuvo reikalingos specialios žinios ar specialus pasiruošimas), įvertino tai, kad byloje vykusių 6 teismo posėdžių trukmė nuo devyniolikos minučių iki vienos valandos keturiasdešimt keturių minučių, tai, kad iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų nėra galimybės nustatyti, koks laikas buvo skiriamas pasirengti bylos nagrinėjimui, o kuris skaičiuotinas atstovavimui teismo posėdyje, atsižvelgė į aplinkybę, kad analogiškas paslaugų teikimo laikas (keturios valandos) nurodytos nepriklausomai nuo teismo posėdžio trukmės, o atstovavimo išlaidos paskaičiuotos dar prieš įvykstančius teismo posėdžius.

31. Įvertinęs aukščiau aptartus atsakovės byloje pateiktus teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas laiko, jog visos sąskaitose – ataskaitose nurodytos sumos yra detalizuotos darbų ataskaitose, nurodomas laikas, reikalingas nurodytiems teisiniams darbams atlikti, taip pat pateikti ir mokėjimo dokumentai, pagrindžiantys šių sumų apmokėjimą, bylinėjimosi išlaidos susiję su nagrinėjama byla.

32. Taip pat įvertinęs teiktų teisinių paslaugų apimtis apeliacinės instancijos teismas laiko, kad jos, visų pirma, neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas 0,1 koeficientas, taigi, paskaičiavus apeliantės kiekvienoje ataskaitoje – sąskaitoje bei ją detalizuojančioje ataskaitoje nurodomas laiko sąnaudas pasirengimui nagrinėti bylą bei atstovavimą, nenustatyta, jog tokios teisinės paslaugos viršytų maksimalų Rekomendacijose nurodomą paslaugų dydį (pvz. 2024 m. vasario 22 d. sąskaitoje –ataskaitoje nurodyta 532,40 Eur su PVM suma, kai tuo tarpu maksimali suma sudarytų 807,28 Eur (2023 m. III ketv. bruto 2018,2 Eur x 0,1 koef.), o minėta suma neviršija net ir ją skaičiuojant įvertinus Rekomendacijų 5 punktą, pagal kurį, kaip ir nagrinėjamu atveju, atsakovę atstovaujančiam advokato padėjėjui maksimali priteistina pagal Rekomendacijas suma sudaro 80 proc. Rekomendacijų 8 punkte nurodomo maksimalaus dydžio. Analogiškai vertintinos ir bylinėjimosi išlaidos, susijusios su rašytinių paaiškinimų ar prašymų rengimu (Rekomendacijų 8,16, 8.17 punktai), laikant, kad ir šios atsakovės atstovo paskaičiuotos išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijose nurodytų dydžių. Taigi, šiuo aspektu nėra pagrindo mažinti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą.

33. Tačiau kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydis neviršija rekomenduotino, vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes – bylos ir pareikštų reikalavimų pobūdį, sudėtingumą, apimtį, nagrinėjimo teisme trukmę, atliekamų procesinių veiksmų skaičių ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Taigi, ir nagrinėjamu atveju priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis vertintinas atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus.

34. Pirmosios instancijos teismas kaip vienu iš kriterijų teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidų sumažinimui laikė byloje vykusių teismo posėdžių trukmę bei tai, jog iš paslaugų detalizacijos nėra galimybės nustatyti, koks laikas skaičiuotas atstovavimui teismo posėdžiuose. Iš tiesų, pritartina pirmosios instancijos teismui, jog pateiktose detalizacijose nurodytas bendras teisinių valandų skaičius už pasirengimą teismo posėdžiams bei atstovavimą teismo posėdžiuose, nurodoma, jog kiekvieną kartą rengiantis ir atstovaujant teismo posėdžiuose teisinių paslaugų trukmė yra 4 valandos, kai tuo tarpu pačių teismo posėdžių trukmė buvo skirtinga, t. y. kaip nurodė teismas, nuo devyniolikos minučių iki vienos valandos keturiasdešimt keturių minučių, kas pagal Rekomendacijas skaičiuojama nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (Rekomendacijų 10 punktas). Bendra teismo posėdžių trukmė civilinėje byloje yra 7,32 valandos, pagal Rekomendacijų 9 punktą apvalinama iki 8 val. Taigi, pagal Rekomendacijas paskaičiavus apytikslę sumą, vien atstovavimas teismo posėdžiuose įvertinamas beveik puse paskaičiuotos bendros atstovavimo išlaidų sumos. Nors pagal atsakovės nurodomas valandas pasiruošimas bylos nagrinėjimui užtruko daugiau nei kad atstovavimas teismo posėdžiuose 16 val. (viso nurodyta 24 val., iš jų 8 val. truko teismo posėdžiai), tačiau apeliacinės instancijos teismas laiko, jog šiuo atveju nėra pagrindo nepriteisti ir/ar sumažinti bylinėjimosi išlaidas už atsakovės atstovo pasirengimą bylos nagrinėjimui. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, atstovaujamojo interesų atstovavimas apima ne vien tik faktinį buvimą teismo posėdžių salėje, tačiau neabejotinai ir kitus veiksmus, tarp jų ir pasirengimą bylos nagrinėjimui. Šiuo gi atveju ginčo nekyla, jog byloje vyko 6 teismo posėdžiai, ir nors jų trukmė buvo skirtinga, tačiau nekelia abejonių aplinkybė, jog kiekvienam iš teismo posėdžių atsakovės atstovas turėjo pasiruošti. Kaip matyti iš bylos proceso, teismo posėdžiai vyko atitinkamais laiko tarpais, todėl abejonių nekelia ir aplinkybė, kad atsakovės atstovas kiekvieną kartą turėjo prieš posėdį pasiruošti civilinės bylos nagrinėjimui teisme, juolab kad, kaip nurodo atsakovė, jos atstovas teikia teisines paslaugas ir skirtingose civilinėse bylose, ir turi didelį užimtumą. Aplinkybė, jog teismo posėdžiai būdavo dėl atitinkamų priežasčių atidedami, neeliminuoja nei atsakovės atstovo pasirengimo teismo posėdžiams aplinkybės, nei tai, kad už pasirengimą teismo posėdžiams atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti nepriteisiamos ir/ar sumažinamos, juolab kad atsakovės atstovas negalėjo iš anksto numatyti (prognozuoti) teismo posėdžio trukmės, o kaip jau minėta aukščiau, nėra viršijamas ir Rekomendacijose nurodomas maksimalus tokių išlaidų dydis. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad apeliantė neišskyrė, kiek iš ataskaitose nurodytų valandų skirta pasirengimui bylos nagrinėjimui, o kiek teismo posėdžiui, savaime nesudaro pagrindo sumažinti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

35. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo argumentų, sprendžiant sumažinti bylinėjimosi išlaidas už pasirengimą teismo posėdžiams bei atstovavimą juose, remtasi ir tuo, jog kiekvienu atveju šioms paslaugoms nurodoma tapati trukmė, t. y. nurodomos keturios valandos, o turėtų atstovavimo išlaidų apskaičiavimas dar prieš įvyksiantį teismo posėdį (kai neaiški teismo posėdžio trukmė), nepatvirtina visų patirtų atstovavimo išlaidų realumo. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju su teismo vertinimu nesutinka. Nors teismas teisingai atkreipė dėmesį į paslaugų teikimo trukmės tapatumą, tačiau šiuo atveju ir tai savaime nesudaro pagrindo abejoti paslaugų pagrįstumu. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantė išsamiai paaiškino ir nurodė, kad sąskaitų – ataskaitų pateikimą prieš teismo posėdį nulėmė tikimybė, jog bet kurį teismo posėdį gali būti išnagrinėta civilinė byla iš esmės, o bylinėjimosi išlaidos pagal teisinį reglamentavimą priteisiamos tik tuo atveju, jeigu jas pagrindžiantys įrodymai pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Taigi, kaip matyti, toks sąskaitų – ataskaitų pateikimas teismui nulemtas darbo organizavimo aplinkybės ir savaime nesuponuoja išvados, jog tokios išlaidos nepagrįstos ar nėra realios, juolab kad, kaip minėta, neabejotina aplinkybė, kad prieš kiekvieną teismo posėdį reikalinga pasiruošti civilinės bylos nagrinėjimui, dėl ko patiriamos darbo laiko sąnaudos.

36. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog byloje nagrinėjamas teisinis klausimas nebuvo sudėtingas, nereikalavo specialių žinių ar specialaus pasiruošimo, tačiau ir tai savaime nesudaro pagrindo abejoti patirtų bylinėjimosi išlaidų realumu ar pagrįstumu, juolab kad pateikti atstovavimo išlaidas pagrindžiantys įrodymai ir nurodomas jų paskaičiavimas, o atsakovę atstovaujantis atstovas neabejotinai patyrė darbo laiko sąnaudas. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, nepritardama apeliantei, taip pat nurodo, kad nebuvo reikalingas specialus pasiruošimas civilinės bylos nagrinėjimui, tačiau, kaip jau minėta, vien tik specialaus pasiruošimo (ne)buvimas nepaneigia nei atsakovės atstovo patirtų laiko sąnaudų besiruošiant civilinės bylos nagrinėjimui, nei teiktos teisinės pagalbos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepriklausomai nuo civilinės bylos sudėtingumo, civilinei bylai prieš kiekvieną teismo posėdį reikalinga pasiruošti, todėl nekelia abejonių apeliantės argumentai, jog nagrinėjamu atveju buvo patirtos pasirengimui tokios darbo ir laiko sąnaudos (įvertinus civilinės bylos išnagrinėjimo trukmę bei teismo posėdžių skaičių), kurios ir yra nurodytos pateiktuose dokumentuose, pagrindžiančiuose teisinės pagalbos išlaidas.

37. Atsakovės patirtas atstovavimo išlaidas sudaro ir dviejų rašytinių paaiškinimų (nurodyta, kad laiko sąnaudos sudaro 7 val.) bei vieno prašymo (laiko sąnaudos 2 val.) parengimas. Pastebėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas mini šias atstovavimo išlaidas, tačiau tik tuo aspektu, jog paaiškinimai bei prašymas pateikti atskiromis PVM sąskaitomis faktūromis. Pritartina apeliantei, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių argumentų, kuriais remiantis sprendė sumažinti šias atsakovės patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Kita vertus, atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui paaiškinimus dėl jos teiktų paaiškinimų būtinybės pirmosios instancijos teisme, nurodydama, jog 2024 m. kovo 25 d. rašytinių paaiškinimų pateikimas turėjo esminę reikšmę civilinės gynybos prasme, o 2024 m. birželio 4 d. rašytiniai paaiškinimai buvo parengti vykdant teismo įpareigojimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius paaiškinimus, tai, kad paskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos už rašytinius paaiškinimus neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.16 punktas), laiko, jog išlaidos už parengtus paaiškinimus pagrįstos, todėl ir jos turėtų būti atlyginamos pilna apimtimi. Analogiškai vertintinos ir patirtos išlaidos prašymui dėl įrodymų išreikalavimo ir liudytojo apklausos parengti, juolab kad tai susiję su civilinės bylos nagrinėjimu. Nors ieškovė kritikuoja patirtas minėtas išlaidas dėl prašymo pateikimo prieš pat teismo posėdį, tačiau, teismo vertinimu, tokia kritika nepagrįsta, juolab kad pirmosios instancijos teismas sprendė atsakovės prašymą tenkinti, laikydamas, jog atsakovės prašomi išreikalauti įrodymai ir liudytojo parodymai reikšmingi kilusio ginčo aplinkybėms išsiaiškinti.

38. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams, jog bylinėjimosi išlaidų sumažinimas nagrinėjamu atveju nėra proporcingas ir tuo aspektu, jog atsakovei nepriteista bylinėjimosi išlaidų suma yra daugiau nei 1,5 karto mažesnė nei ieškinio reikalavimas, kas sudaro pagrindą vertinti, jog atsakovė, gynusis nuo jai pareikšto reikalavimo ir laimėjusi ginčą, atsidūrė nepalankesnėje turtinėje padėtyje. Be to, nenustatyta, jog atsakovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos būtų perteklinės ar akivaizdžiai nebūtinos, kad jos galėjo būti mažesnės, todėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimas neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų.

39. Apibendrinant išdėstytą apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmosios instancijos teismo taikytus kriterijus mažinant teisinės pagalbos išlaidas, nėra pagrindo sutikti, kad teismo vertintų ir išskirtų kriterijų visuma sudaro pagrindą, atmetus ieškinį, sumažinti atsakovės patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Kaip jau minėta, nors iš tiesų kilęs ginčas nebuvo sudėtingas, tačiau byloje vyko keli teismo posėdžiai, kuriuose atsakovę atstovaujantis atstovas ne tik dalyvavo, tačiau turėjo pasiruošti teismo posėdžiams, tokiu būdu neabejotinai patirdamas darbo ir laiko sąnaudas. Taip pat atsakovės atstovas rengė byloje paaiškinimus, prašymą, nenustatyta, kad šie procesiniai dokumentai yra pertekliniai ar nesusiję su nagrinėjamu ginču, o priešingai, jie pirmosios instancijos teismo priimti bei turėjo reikšmės visų įrodymų kontekste civilinės bylos teisiniam rezultatui. Kartu pažymėtina ir tai, kad atsakovės prašomos atlyginti atstovavimo teisinės pagalbos išlaidos neviršija ir Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių, atitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teiktas teisines paslaugas, jų pobūdį, spręstą ginčą civilinėje byloje, galimas atsakovės atstovo darbo ir laiko sąnaudas, sprendžia, jog atsakovei šioje byloje turėtų būti atlyginamos jos patirtos teisinės pagalbos išlaidos pilna apimtimi, nenukrypstant nuo bendrojo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo (CPK 98 straipsnio 1 dalis)

40. Pagal kasacinio teismo praktiką, reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą yra procesinis prašymas ir jis nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 68 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Toks išspręstas klausimas civilinės bylos rezultato nekeičia. Kadangi apeliacinės instancijos teisme ginčas kilo tik dėl atsakovei atlygintino bylinėjimosi išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismui, išsprendus šį procesinį klausimą, tikslinama tik sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, padidinant atsakovei iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 4682,70 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Kadangi apeliacinės instancijos teismas išsprendė apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme klausimą, spręsdamas, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamu atveju turi būti atlyginamos pilna apimtimi, laikytina, kad kiti apeliantės argumentai sprendžiamam klausimui teisinės reikšmės neturi. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje J. v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Atsakovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, nustatant, kad atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Vilnius“, juridinio asmens kodas 121452091, priteisiamos iš ieškovės ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, veikiančios per Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 4682,70 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt dviejų Eur 70 ct) bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

Kitą sprendimo rezoliucinę dalį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Bujokaitė