Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per Lietuvos filialą, atstovei Birutei Petkevičienei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ atstovui advokato padėjėjui Mantui Baigiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per Lietuvos filialą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ dėl žalos atlyginimo priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – R. R.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

18. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniais) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus šalių atstovų, trečiojo asmens, liudytojų paaiškinimus, ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys atmestinas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

25. Byloje nustatyta, kad atsakovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė.

Dėl aktualaus teisinio reglamentavimo ir taikytinos teismų praktikos

35. Taigi, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, siekiant nustatyti, ar yra teisinis pagrindas taikyti CK 6.270 straipsnio nuostatas, būtina išsiaiškinti, ar asmens valdomas objektas ar juo vykdoma veikla kelia didesnį nei įprasta pavojų aplinkiniams ir yra laikytini didesnio pavojaus šaltiniu, dėl kurio atsirado žala, t. y. konstatuoti esant abu anksčiau minėtus kasacinio teismo praktikoje išskirtus kriterijus, pirma, jog toks objektas ar veikla kelia itin didelę žalos atsiradimo riziką, ir antra, kad tokios rizikos nebuvo galima pašalinti didžiausiomis įmanomomis atsargumo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl kelio užtvaro, kaip didesnio pavojaus šaltinio, pažymėjo, kad kelio užtvaras yra įrenginys, skirtas įvažiavimui užtverti. Jo svirtis pakeliama, kai reikia atlaisvinti kelią automobiliui, kuris turi teisę pro jį pravažiuoti, ir nuleidžiama užtveriant kelią, kad automobiliai, kurie neturi tokios teisės, negalėtų patekti į užtvertą teritoriją. Tai įprastas, kelių eismo dalyviui gerai žinomas mechanizmas, kurio veikimo principas kiekvienam vairuotojui taip pat turėtų būti aiškus, suvokiamas ir nuspėjamas. Manytina, kad kiekvienas vairuotojas supranta ne tik tai, kad į kelio užtvaru pažymėtą teritoriją jis neturi teisės patekti, jei tokia teisė jam nebuvo suteikta <....> bet ir tai, kad kelio užtvaro svirtis pakeliama leidžiant teisę pro jį pravažiuoti turinčio automobilio vairuotojui ar automobiliui <...> ir nuleidžiama jam pravažiavus. Įvertinusi kelio užtvaro mechanizmo veikimą ir jo paskirtį, teisėjų kolegija sprendė, kad nėra teisinio pagrindo aiškinti, jog kelio užtvaras, kaip elementarus kelio įrenginys, kelia itin didelę žalos atsiradimo riziką, nes vidutinio kelių eismo dalyvio suvokimo pakanka suprasti šio įrenginio veikimo grėsmes, o civilinių teisinių santykių subjektui veikiant pagal protingumo reikalavimą, įtvirtintą CK 1.5 straipsnio 1 dalyje, <...> ši rizika yra maksimaliai sumažinama. <...> Priešingas CK 6.270 straipsnyje įtvirtinto didesnio pavojaus šaltinio aiškinimas neatitiktų ne tik teisės interpretavimo principų, nes, <....>, bendrosios deliktinės atsakomybės taikymo taisyklės išimčiai negali būti taikomas plečiamasis teisės aiškinimas, bet ir prieštarautų protingumo principui (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-696-916/2015).

37. Daugiabučio namo administratorius tuo atveju, kai bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, pakeistų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 (aktualus nagrinėjamos bylos laikotarpiu) (toliau – Nuostatai) 3 punkto reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

38. Draudimo įstatymo (2020 m. birželio 15 d. redakcija) 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalis). Draudiko reikalavimu fiziniai ir juridiniai asmenys privalo pateikti turimą informaciją apie draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 4 dalis).

Dėl byloje pareikšto reikalavimo atlyginti žalą, padarytą apgadinus transporto priemonę, kai ant jos nusileido daugiabučio namo požeminės aikštelės vartai

39. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2021 m. sausio 3 d. R. R., vairuojant transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir įvažinėjant į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), požeminės aikštelės vartai pradėjo leistis ir apgadino automobilį – apibraižytas ir apgadintas stogas, nuplėšta antena. Apie eismo įvykį informuota policijos įstaiga, kuri atvyko į įvykio vietą ir užfiksavo R. R. nurodytas eismo įvykio aplinkybes. Bylos duomenimis, nei ieškovės, nei atsakovės atstovai į eismo įvyko vietos apžiūrą nebuvo kviečiami ir joje nedalyvavo. Kadangi ginčo transporto priemonė buvo apdrausta savanoriškuoju civilinės atsakomybės draudimu (KASKO), tai draudikas (ieškovė), apskaičiavęs transporto priemonei padarytą žalą pagal remonto dirbtuvių UAB „Fakto“ autocentras pateiktą sąmatą, ir, atėmęs išskaitą (125 eurų), išmokėjo transporto priemonės savininkui (teisėtam valdytojui) J. R. 1431,83 euro draudimo išmoką.

40. Ieškovės teigimu, išmokėjusi draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, ieškovė įgijo teisę reikalauti sumokėtos sumos iš už žalos padarymą atsakingo asmens – atsakovės, kaip daugiabučio namo, kurio požeminėje aikštelėje ir įvyko eismo įvykis, administratorės. Atsakovė, nesutikdama su pareikštu ieškiniu, nurodo, kad ieškovė neįrodė visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, neišsamiai ištyrė eismo įvykį ir nepagrįstai reikalauja priteisti išmokėtą draudimo išmoką, kaip žalos atlyginimą, iš atsakovės.

41. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės, kaip tinkamo atsakomybės subjekto pagal pareikštą ieškinį, pažymi, kad, kaip ir nurodyta anksčiau, daugiabučio namo administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus daugiabučio namo turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Nuostatų 4.3 punkte įtvirtinta, kad administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiūrą.

42. Nors byloje nepateiktas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų, kuriuos administruoja atsakovė, sąrašas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis kilo dėl daugiabučio namo požeminės aikštelės, kuria naudojasi visi (dauguma) namo gyventojų, vartų, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad šių vartų veikimas ir priežiūra priskirtini atsakovės kompetencijai. Atsakovė šios aplinkybės per teismo posėdį ne(pa)neigė.

43. Siekiant pasisakyti, ar atsakovės civilinės atsakomybės klausimas byloje spręstinas kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, t. y. jos atsakomybė kyla be kaltės (CK 6.266 straipsnio 1 dalis) ar būtina nustatyti ir įvertinti visas – bendrąsias – atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246-6.249 straipsniai), būtina nustatyti, ar daugiabučio namo požeminės automobilių stovėjimo aikštelės (pakeliamieji) vartai laikytini didesnio pavojaus šaltiniu.

44. Teismas pažymi, kad nei atsakovės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra konkrečiai pasisakyta dėl pakeliamųjų daugiabučio namo vartų į požeminę aikštelę kaip padidinto pavojaus šaltinio. Kaip nurodyta pirmiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs dėl kelio užtvaro, kaip didesnio pavojaus šaltinio, ir nurodė, kad kelio užtvaro veikimo mechanizmas (jo svirtis pakeliama, kai reikia atlaisvinti kelią automobiliui, kuris turi teisę pro jį pravažiuoti, ir nuleidžiama užtveriant kelią, kad automobiliai, kurie neturi tokios teisės, negalėtų patekti į užtvertą teritoriją) yra įprastas, kelių eismo dalyviui gerai žinomas mechanizmas, kurio veikimo principas kiekvienam vairuotojui taip pat turėtų būti aiškus, suvokiamas ir nuspėjamas.

45. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje vyksta dėl daugiabučio namo požeminės aikštelės vartais, kurių veikimo mechanizmas yra labai panašus į kelio užtvaro, padarytos žalos atlyginimo, t. y. vairuotojui atlikus tam tikrus veiksmus (įprastai – paspaudus pultelį) vartai atsidaro ir vėliau, priklausomai nuo užprogramuoto vartų veikimo principo, arba po kurio laiko užsidaro automatiškai arba uždaromi vairuotojo, šiam vėl paspaudus vartus valdantį pultelį. Teismo vertinimu, asmeniui, kuris naudojasi daugiabučio namo požemine stovėjimo aikštele (įprastai – namo gyventojas) ir turi vartų atidarymo mechanizmą valdantį pultelį – turėtų būti žinomas ir suprantamas konkrečių vartų veikimo mechanizmas: kad, paspaudus pultelį, vartai atsidaro ir, jį dar kartą paspaudus, užsidaro arba vartai užsidaro automatiškai, po kurio laiko įvažiavus į požeminę stovėjimo aikštelę. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog požeminės aikštelės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), vartai dėl savo konstrukcinių ar kitų ypatumų laikytini didesnio pavojaus šaltiniu ir už jais padarytą žalą transporto priemonei atsakovės civilinės atsakomybės taikymo klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal CPK 6.266 straipsnio 1 dalį.

46. Taigi nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti, ar egzistuoja atsakovės civilinė (deliktinė) atsakomybė dėl ginčo transporto priemonei padaryto žalos, būtina nustatyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246-6.249 straipsniai). Ieškovė atsakovės veiksmų neteisėtumą įrodinėja bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis) – garažo vartai veikė netinkamai, nusileido ant pro juos judančios transporto priemonės ir ją apgadino.

47. Teismo vertinimu, tam, kad būtų nustatyta, jog atsakovė pažeidė jai teisės aktuose nustatytas bendrojo naudojimo objektų priežiūros pareigas ar bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, būtina nustatyti, kad eismo įvykio metu garažo vartai veikė netinkamai.

48. Kaip nurodyta pirmiau, draudimo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai įtvirtinta draudiko pareigą tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis) ir šiai pareigai vykdyti jis, be kita ko, gali reikalauti iš kitų asmenų pateikti turimą informaciją apie draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 4 dalis).

49. Kaip nurodyta pirmiau, įvykus eismo įvykiui, 2021 m. sausio 3 d., ieškovė apie jį buvo informuota tą pačią dieną J. R. (draudėjo) pranešimu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės atstovas 2021 m. sausio 3 d. buvo nuvykęs į eismo įvyko vietą, kad ją apžiūrėtų, pasikalbėtų asmeniškai su eismo įvykyje dalyvavusiu asmeniu, atsakovės atstovu, būtų apžiūrėjęs požeminės stovėjimo aikštelės vartus ar būtų eismo įvykio vietoje atlikęs kitus eismo įvykio, kurį siekiama pripažinti draudžiamuoju, tyrimo veiksmus. Byloje pateiktas 2021 m. sausio 4 d. ieškovės kreipimasis į policijos įstaigą, su prašymu pateikti jų turimą informaciją ir 2021 m. sausio 11 d. laiškas J. R., užduodant (papildomus) klausimus apie eismo įvykį. Daugiau byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad ieškovė ėmėsi priemonių vartų (ne)tinkamam veikimui nustatyti, tačiau jai dėl objektyvių priežasčių to nepavyko padaryti.

50. Bylos nagrinėjimo metu, siekiant išsiaiškinti, koks yra požeminės stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), vartų veikimo mechanizmas ir ar jis galėjo būti sugedęs (ar sugesti) tuo metu, kai pro vartus važiavo trečiojo asmens R. R. vairuojamas automobilis, buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki 2021 m. sausio 6 d. atsakovė negavo pranešimų apie vartų apgadinimus ir netinkamą jų veikimą. Tai patvirtina atsakovės pateikta informacija iš atsakovės administruojamų namų duomenų registravimo sistemos. Minėta, kad, gavęs informacijos apie eismo įvykį, ieškovės atstovas nevyko į eismo įvykio vietą ir savarankiškai vartų neapžiūrėjo.

51. Remiantis byloje apklaustų liudytojų G. A. (bendrovės, sumontavusios ginčo vartus, UAB „Eurolaikas“, vadovo), R. B. (ginčo daugiabučio namo gyventojo) parodymais, ginčo vartai sumontuoti 2018 m. pačių namo gyventojų iniciatyva, t. y. R. B. pasiūlius tokius vartus įrengti ir daugumai gyventojų pritarus. Kaip paaiškino liudytojas R. B. per teismo posėdį, toks sprendimas priimtas, sugedus seniau buvusiems vartams ir siekiant greičiau apsaugoti požeminėje stovėjimo aikštelėje laikomus automobilius; namo administratorius vartus būtų galėjęs nupirkti ir įrengti, tik atlikęs viešojo pirkimo procedūrą. Visiems namo gyventojams buvo išdalyti (R. B. ir jo šeimos narių pastangomis) naudojimosi vartais pulteliai ir paaiškintas vartų veikimo mechanizmas: paspaudus pultelį, vartai atsidaro ir po 30 s jie automatiškai vėl užsidaro. Įvažiavimas į požeminę stovėjimo aikštelę yra nuokalne, t. y. stovėdamas gatvėje ir norėdamas įvažiuoti į požeminę stovėjimo aikštelę, transporto priemonės valdytojas turi leistis su transporto priemone žemyn ir tik tada įvažiuoti į požeminę stovėjimo aikštelę.

53. Liudytojas R. B. per teismo posėdį paaiškino, kad, siekiant išvengti, jog vartai nepadarytų transporto priemonėms žalos, užsidarydami, vartų viršuje ir apačioje įrengti radarai, skirti pastebėti kliūtį jau 5-6 m atstumu prieš įvažiuojant, ir apie 3 m (dėl prastesnio matomumo) išvažiuojant.

54. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (UAB „Eurolaikas“ 2018 m. birželio 18 d. PVM sąskaita faktūra, 2024 m. birželio 21 d. UAB „Eurolaikas“ raštas) ir per teismo posėdį pateikti liudytojo G. A. paaiškinimai patvirtina, kad abejose ginčo vartų pusėse yra įrengti radarai (radaras reaguoja į bet kokį judantį objektą, jei vartai atidaryti ir neleidžia vartams užsidaryti) ir ant (pačių) vartų apačios taip pat įtvirtinta pneumatinė guma su jutikliais (foto elementais). Pasisakydamas dėl pneumatinės gumos paskirties ir vartų, įrengtų su tokia guma, veikimo, liudytojas nurodė, kad ginčo vartuose esančioje pneumatinėje gumoje įmontuoti davikliai, pajutę susidūrimą, duoda signalą vartams pakilti, tačiau gali praeiti 2-3 sekundės, kad vartai pradėtų kilti atgal. Liudytojo G. A. nuomone, jeigu transporto priemonės valdytojas būtų sustojęs ir nebūtų toliau važiavęs, žalos nebūtų atsiradę. Liudytojo nuomone, vairuotojas buvo neatidus ir vairuodamas nepamatė, kad vartai užsidarinėja, arba bandė pravažiuoti pro besileidžiančius vartus.

55. Remiantis liudytojo R. B. paaiškinimais, leidžiantis į apačią, t. y. iš lauko įvažiuojant į požeminę automobilių stovėjimo vietą, ginčo vartai matosi labai gerai, matosi visa konstrukcija, nes ginčo vartai yra sumontuoti iš išorinės pusės. Automobilis dar kelis metrus leidžiasi žemyn ir tik tada įvažiuoja pro vartus. Liudytojo teigimu, ginčo transporto priemonės vairuotojas dėl savo jauno amžiaus ir patirties trūkumo galėjo nepamatyti, kad vartai pradėjo leistis ir pro juos važiuoti; liudytojo nuomone, negalėjo būti tokia situacija, kad tik automobiliui įvažiavus pro vartus, šie pradėjo leistis, nes tokiu atveju automobilis būtų spėjęs pravažiuoti.

56. Liudytojas R. B. iš esmės pažymėjo tokias pačias aplinkybes dėl vartų veikimo kaip ir liudytojas G. A., t. y. kad vartų sistemai, nustačius kliūtį, gali nepakakti laiko, kad spėtų atsidaryti ir nekliudyti automobilio, bandančio pravažiuoti pro užsidarančius vartus, stogo. Liudytojo teigimu, nei vienas radaras niekada nebuvo sugedęs ar netinkamai veikęs. Kiekvienas vairuotojas, kuris naudojasi daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), požemine automobilių stovėjimo aikštele, turi žinoti, kad ginčo vartams yra nustatytas automatinis užsidarymas po 30 sekundžių, todėl, praėjus šiam laikus, vartai pradeda užsidaryti.

57. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

58. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Jokie įrodymai, išskyrus oficialiuosius (CPK 197 straipsnio 2 dalis), teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių išaiškinimus, bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

59. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015; kt.).

60. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).

61. Teismas, remdamasis nustatytų faktinių aplinkybių visuma, t. y. kad byloje nėra duomenų, jog 2021 m. sausio 3 d. ginčo vartai buvo apgadinti ir veikė netinkamai ir kad atsakovė tą dieną ar praėjus neilgam laikotarpiui po įvykio buvo informuota namo gyventojų ar požeminės aikštelės naudotojų apie netinkamą požeminės aikštelės vartų veikimą, į tai, kad vartuose yra sumontuota net keletas apsaugos sistemų, užtikrinančių, jog transporto priemonėms judant pro vartus joms nebūtų padaryta žalos (radarai ir jutikliai (foto elementai) ant pneumatinės gumos) ir ieškovė nepateikė byloje įrodymų, patvirtinančių, kad šie apsaugos sistemos elementai veikė netinkamai (buvo sugedę), į byloje pateiktus liudytojų, be kita ko, ir gyvenančio ginčo daugiabučiame name asmens R. B., besinaudojančio požemine stovėjimo aikštele itin dažnai, parodymus, kad daugiau nėra buvę įvykių, kada dėl netinkamo vartų veikimo būtų buvę apgadintos namo gyventojų transporto priemonės ir kad pagal vartų įrengimą (iš lauko pusės jie labai gerai matomi, nes leidžiamasi nuokalne į apačią) vairuotojas negalėjo nepastebėti, kad vartai leidžiasi, darytina išvada, kad trečiasis asmuo R. R., vairuodamas transporto priemonę, nesiėmė visų atsargumo priemonių, jog įsitikintų, kad važiuoti pro vartus yra saugu ir, jam bevažiuojant pro vartus, jiems besileidžiant ar pradedant leistis, nesustojus ir važiuojant tolyn, transporto priemonė buvo apgadinta.

62. Ieškovė nepateikė įrodymų byloje, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad būtent atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, galėjo imtis konkrečių veiksmų, dėl kurių būtų buvę galima tokios situacijos išvengti. Teismas pažymi, kad, remiantis R. B. paaiškinimais, eismo įvykis galbūt buvo nufilmuotas požeminėje stovėjimo aikštelėje įrengta vaizdo kamera, tačiau šios kameros įrašai saugomi tik keletą savaičių, todėl teismui vaizdo įrašas negalėjo būti pateiktas. Ši aplinkybė patvirtina teismo išdėstytą poziciją, kad ieškovė, kaip (draudžiamąjį) įvykį įpareigotas ištirti asmuo, netinkamai atliko šią savo pareigą ir iš esmės prisiėmė riziką, kad jos reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti neįrodytas.

63. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, pažeidė jai teisės aktų nustatytą ar bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Kadangi byloje nenustatytas atsakovės veiksmų neteisėtumas, tai teismas neturi pagrindo spręsti ir dėl kitų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (priežastinio ryšio, žalos ir kaltės) buvimo.

64. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovei neįrodžius visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 176-185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

65. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

66. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 4682,70 euro atstovavimo išlaidų atlyginimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

67. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga, įgalinanti jį veikti savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

68. Įvertinus ieškovui suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, pagrįstomis pripažįstamos ne visos atsakovės išlaidos teisinei pagalbai apmokėti.

69. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 20 d. įsakymo redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtinta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 2.1. bylos sudėtingumą; 2.2. teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 2.3. ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 2.4. būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 2.5. ginčo sumos dydį; 2.6. teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 2.7. sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 2.8. šalių elgesį proceso metu; 2.9. advokato darbo laiko sąnaudas; 2.10. kitas svarbias aplinkybes.

70. Nagrinėjamas teisinis klausimas nebuvo sudėtingas ir nereikalavo specialių žinių ar specialaus pasiruošimo (išsamios teismų praktikos analizės ir kt.). Atsakovės atstovas byloje teikė rašytinius paaiškinimus ir prašymą išreikalauti įrodymus bei apklausti liudytoją. Pažymėtina, kad nors byloje vyko net šeši teismo posėdžiai, tačiau jų visų trukmė – nuo devyniolikos minučių iki vienos valandos keturiasdešimt keturių minučių. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų neįmanoma nustatyti, koks laikas buvo skiriamas pasirengti bylos nagrinėjimui, o kuris – įskaičiuojamas į atstovavimą teismo posėdyje, tačiau kiekvienu atveju, neatsižvelgiant į posėdžio trukmę, buvo nurodoma, kad paslaugos buvo teikiamos keturias valandas. Teismo vertinimu, turėtų atstovavimo išlaidų apskaičiavimas dar prieš įvyksiantį teismo posėdį (kai neaiški teismo posėdžio trukmė), nepatvirtina visų patirtų atstovavimo išlaidų realumo. Be kita ko, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienas atsakovės rašytinis prašymas ar paaiškinimai, teiktas (-i) prieš posėdį (-žius) buvo įtraukti į atstovavimo išlaidų dydį atskiromis PVM sąskaitomis faktūromis.

71. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Rekomendacijose yra nustatyti maksimalūs rekomenduojami priteisti atstovavimo išlaidų dydžiai, tačiau jie nėra pagrindas spręsti, jog jeigu asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos jų neviršija, tokio dydžio išlaidų atlyginimas ir turėtų būti priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 50 punktą).

72. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, į kasacinio teismo praktikoje įtvirtiną teismo pareigą kontroliuoti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas daro išvadą, kad, siekiant, jog būtų užtikrinta, jog ieškovei nebūtų perkelta našta dengti neproporcingai dideles atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai, jos mažinamos iki 2200 eurų (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovei iš ieškovės priteistinas 2200 eurų atstovavimo išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

73. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje priteistinų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (55,66 euro) atlyginimas viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, valstybei šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259 straipsniais, 285–287, 310 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Vilnius“, juridinio asmens kodas 121452091, iš ieškovės ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, veikiančios per Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 2200 (du tūkstančius du šimtus) eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti Lietuvos valstybei iš ieškovės ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, veikiančios per Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 55,66 euro (penkiasdešimt penkis eurus 66 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą atlyginimą. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT45 7230 0000 2090 2124 UAB Urbo banke, įmokos kodas 5660. Teismui būtina pateikti išlaidų sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.