- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- e2A-1618-392/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“
- Atsakovas
- I. M., A. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovėms I. M. ir A. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių 976,93 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, kad teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo paslaugas. Atsakovės yra negyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), savininkės, joms nuosavybės teise priklauso po ½ dalį negyvenamosios patalpos. Atsakovių įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2014 metų vasario 1 d. iki 2019 metų sausio 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovėms, yra 976,93 Eur.
2. Atsakovė I. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagrįsdama savo reikalavimus, ieškovė nepateikė teismui skolos apskaičiavimo patvirtinančių dokumentų. Ieškovė netinkamai apskaičiuoja mokesčius už bendro naudojimo patalpų priežiūrą, kadangi tai jau antra byla, kuri keliama apytiksliai apskaičiavus mokesčius. Analogiška byla buvo nagrinėjama 2014 metais (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-13506-235/2014). Išnagrinėta byla baigta taikos sutartimi, nes atsakovė pateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtino, jog administratorius mokesčius apskaičiuoja netinkamai. Pasak atsakovės, į jai priklausančių patalpų bendrąjį plotą ieškovė įskaičiuoja bendro naudojimo namo patalpų dalį, tuo tarpu kitiems savininkams, kuriems analogiškai VĮ Registrų centro duomenų bazėje priskirtas konkretus bendro naudojimo patalpų plotas, naudingas plotas apskaičiuotas tik remiantis patalpų ploto duomenimis, neaišku kaip ir ar tiksliai apskaičiuojami tarifai. Atsakovė nurodo, jog ji turi dvigubai apmokėti bendro naudojimo plotui teikiamas paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės 17,63 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo paslaugas. Negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ dalį priklauso atsakovėms I. M. ir A. G.. Pagal ieškovės pateiktą skolų valdymo ataskaitą atsakovių įsiskolinimo suma už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. sudaro 976,93 Eur.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė skolos dydžio, todėl atsakovės, kurios remiasi ir ankstesniu ginču su ieškove (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-13506-235/2014 taip pat buvo sprendžiamas ginčas dėl skolos pagrįstumo, tačiau už kitą laikotarpį, ir ieškovė įsipareigojo patikslinti paskaičiavimus), pagrįstai CK 6.64 straipsnio pagrindu - sustabdė savo prievolių vykdymą.
6. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė kodėl paskaičiavimuose vėl naudojamas ginčo namo bendras plotas 3055,79 kv. m dydžio, kuris skiriasi nuo VĮ Registrų centro duomenų (nurodomas plotas - 3170,72 kv. m). Ieškovė nurodė skaičiavimo principus, tačiau iš esmės nepateikė jų detalizacijos – visų sudedamųjų konkrečių skaičių. Liko neaišku, kokius namo bendrojo ar naudingojo ploto skaičius taikė ieškovė, skaičiuodama konkrečius tarifus, t. y. administravimo tarifas, tarifas už bendro naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo paslaugas, už teritorijų ir laiptinių valymą, už šilumos ūkio priežiūrą. Ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, nenurodant konkrečių paskaičiavimų su tiksliais ir pagrįstais plotais ar kitais duomenims tarifų dydžiams apskaičiuoti, pakankamai ir objektyviai nepagrindžia tarifų ir jų pagrindu apskaičiuotų mokesčių dydžio. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė reikalavimų pagrįstumo ir ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, priteisti ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovių 976,93 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiškai įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apeliantė nurodo, kad vien tai, jog pateiktas namo naudingas plotas tariamai nėra teisingas ar yra kintantis, ar atsakovės manymu buto plotas yra apskaičiuotas neteisingai negalima paneigti fakto, kad paslauga atsakovei buvo teikta, todėl jai kyla pareiga mokėti už teikiamas paslaugas. Teigia, kad skaičiuodama remonto darbų išlaidas, prie namo naudingojo ploto pridėjo negyvenamosios ir kitos paskirties savininkų faktiškai turimus (užimamus) patalpų plotus, kurie vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra prilyginami naudingajam plotui, todėl plotas pagal kurį ieškovė skaičiavo namo remonto darbus ir buvo 3055,79 kv. m. Toks namo naudingojo ploto skaičiavimas yra sąžiningas ir naudingas viso namo butų ir kitų patalpų savininkų atžvilgiu.
7.2. Teismui pateiktuose 2020 m. lapkričio 18 d. išsamiuose paaiškinimuose nurodyta kaip atsakovėms yra skaičiuojami tarifiniai mokesčiai už namo administravimą. Apeliantės nuomone, teismas nesivadovavo pateiktais rašytiniais paaiškinimais, todėl skundžiamame sprendime padarė nepagrįstas išvadas dėl namo administravimo ir kitų mokesčių atsakovėms skaičiavimo. Nusprendęs, kad apskaičiavimas yra nepagrįstas, teismas turėjo nurodyti argumentus dėl kokių priežasčių su jais nesutinka ir / ar apskaičiuoti pagal teismo vertinimu taikytinus dydžius, tačiau sprendime buvo apsiribota itin formaliais ir lakoniškais argumentais.
7.3. 2021 m. sausio 19 d. rašytiniuose paaiškinimuose aiškiai nurodyta kaip yra skaičiuojamos išlaidos už name atliekamus remonto darbus ir kokiose patalpose remonto darbai yra atliekami. Ieškovė pateikė atliktų darbų aktus, kuriuose aiškiai nurodyta, jog darbai buvo atlikti bendrojo naudojimo patalpose. Ieškovė skaičiuoja remonto išlaidas tiems butų ir kitų patalpų savininkams, kurių aukšte / bloke įvyko gedimas ir prireikė atlikti tam tikrus remonto darbus. Kaupiamųjų lėšų tarifas apskaičiuotas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Todėl abejoti kaupiamųjų lėšų apskaičiavimu nėra pagrindo.
Atsiliepimas
8. Atsakovė I. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovė nevykdė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje numatytos prievolės įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, todėl teismas visiškai pagrįstai ieškinį atmetė. Ieškovė per visą bylos nagrinėjimą nesugebėjo pateikti įrodymų apie mokesčių paskirstymą, nurodant konkrečius skaičius, kaip yra nustatytas atskirų patalpų bei bendrai viso statinio naudingas plotas. Pažymi, kad žino, jog visi butų ir komercinių patalpų savininkai privalo dengti išlaidas, būtinas bendrai pastato patalpų savininkų nuosavybei išlaikyti, tačiau tai nereiškia, kad atsakovė privalo mokėti tiek kiek nori ieškovė. Apeliantė tik bendromis frazėmis paaiškina kodėl savininkams tenka apmokėti konkretiems butams ar patalpoms remonto darbų kaštus, nepateikė skaičiavimo duomenų nei apie vieną tarifą, kuris taikomas skirstant mokesčius patalpų savininkams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, nenustatęs absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skolos, susijusios su namo administravimo mokesčio, priežiūros ir eksploatacijos mokesčių, teritorijų ir laiptinių valymo, šilumos ūkio priežiūros, kaupiamųjų lėšų, remonto darbų išlaidų mokėjimų apskaičiavimo pagrįstumu.
11. Byloje nustatyta, kad ieškovė teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo paslaugas. Negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ dalį priklauso atsakovėms I. M. ir A. G.. Ieškovė prašė priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių 976,93 Eur skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, jog ieškovė neįrodė skolos dydžio, nepagrindė tarifų ir jų pagrindu apskaičiuotų mokesčių dydžio, todėl sprendė, kad yra pagrindas ieškinį atmesti.
12. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo pateiktais rašytiniais paaiškinimais, todėl skundžiamame sprendime padarė nepagrįstas išvadas dėl namo administravimo ir kitų mokesčių atsakovėms skaičiavimo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus vertina kritiškai.
13. Teismas pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjamos, laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
14. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtinas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).
15. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas įvertino ieškinyje ir kituose ieškovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus paaiškinimus, pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė nepagrindė kodėl paskaičiavimuose naudojamas ginčo namo bendras plotas 3055,79 kv. m dydžio, kuris skiriasi nuo VĮ Registrų centro duomenų (nurodomas plotas 3170,72 kv. m). Nors ieškovė nurodė renkamų mokesčių skaičiavimo principus, tačiau iš esmės nepateikė jokios jų detalizacijos. Taip pat ieškovė nepaaiškino kokius namo bendrojo ar naudingojo ploto skaičius taikė skaičiuodama administravimo tarifus, tarifus už bendro naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo paslaugas, už teritorijų ir laiptinių valymą, už šilumos ūkio priežiūrą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, nenurodant konkrečių paskaičiavimų su tiksliais ir pagrįstais plotais ar kitais duomenims tarifų dydžiams apskaičiuoti, pakankamai ir objektyviai nepagrindžia tarifų ir jų pagrindu apskaičiuotų mokesčių dydžio.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas spręsdamas šalių ginčą pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais. Priešingai, išsamiai įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus bei paaiškinimus, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle bei vidiniu įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, paskaičiuotos skolos dydžio ir jos apskaičiavimo pagrįstumo. Tokia išvada, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
17. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę ir argumentus, kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir dėl jų išsamiai pasisakyta. Apeliaciniame skunde iš esmės nenurodoma jokių reikšmingų argumentų, kurie sudarytų prielaidas spręsti priešingai nei pirmosios instancijos teismas. Apeliantė nurodydama skaičiavimo principus, nepateikia jų detalizacijos, jos teiginiai yra absoliučiai deklaratyvūs ir nieko nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011).
18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
19. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.