- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-13
- Bylos Nr.
- e2A-1651-430/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Loreta Braždienė
- Atsakovas
- R. M., N. M., D. J.
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno ir Dainiaus Rinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių R. M. ir N. M. ir atsakovo D. J. (D. J.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams D. J., N. M., R. M. dėl skolos priteisimo, nuomos teisinių santykių nutraukimo, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ (toliau SĮ „Vilniaus miesto būstas“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti 2007 m. kovo 29 d. socialinio būsto terminuotą nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir faktinius nuomos santykius su atsakovu D. J.; iškeldinti atsakovus D. J., R. M. ir N. M. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovų D. J., N. M. ir R. M. 2 997,16 Eur skolos ir 249,01 Eur delspinigių, priteisti ieškovės naudai iš atsakovų 36,30 Eur išlaidas už antstolės N. L. faktinių aplinkybių konstatavimą; priteisti ieškovės naudai iš atsakovų 59,53 Eur išlaidas už vertimo paslaugas; įpareigoti atsakovus D. J., R. M. ir N. M. per 30 dienų nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išgriauti kadastrinių matavimų byloje nenumatytą ir neužregistruotą savavališkai patalpoje, plane pažymėtoje Nr. 12-1, įrengtą dušo ir tualeto patalpą bei įrengtą pertvarą; išgriauti tarp patalpų, plane pažymėtų 12-3 ir 12-4, įrengtą sieninę spintą, atstatyti panaikintą praėjimą; tarp patalpų, plane pažymėtų 12-1 ir 12-4, atstatyti panaikintą praėjimą, pašalinti įrengtą kriauklę; pašalinti dėl išgriovimo darbų atsiradusius padarinius, taip pat išvežti po griovimo darbų likusias statybines medžiagas bei šiukšles; atsakovams per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlikus nurodytų veiksmų, paskirti atsakovams solidariai 50 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną ieškovės naudai; priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovų D. J., N. M. ir R. M. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad:
1.1. butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė ieškovei patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. 1996 m. vasario 1 d. sprendimu J. P. keturių asmenų šeimai (jai, jos vyrui, dukrai ir vaikaitei) kito buto remonto laikotarpiu buvo suteiktas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2005 m. spalio 19 d. J. P. pasirašė socialinio būsto terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. 2007 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2007 m. liepos 1 d. buvo pratęstas buto nuomos sutarties terminas. 2007 m. kovo 29 d. J. P. pasirašė socialinio būsto terminuotą nuomos sutartį. J. P. 2011 m. liepos 17 d. mirė ir patalpose liko gyventi K. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini), N. M., L. Š. ir R. M.. Šiuo metu L. Š. bute negyvena ir nėra jame deklaravusi savo gyvenamosios vietos. Ieškovės teigimu, gyventojai daug kartų (tiek raštu, tiek atvykus į butą) buvo raginami atvykti sudaryti nuomos sutartį, tačiau neatvyko. Rašytinė nuomos sutartis ir iki šiol nėra sudaryta. Iki 2019 m. rugsėjo 5 d. bute savo gyvenamąją vietą deklaravo R. M. ir N. M., o buto patikrinimų metu nustatyta, kad jame taip pat gyvena D. J..
1.2. Ieškovės teigimu, ji turi pagrindo manyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra subnuomojamas trumpalaikei nuomai (vykdoma per booking.com pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“). Apklausti buto kaimynai patvirtino, kad bute nuolat keičiasi lankytojai, kurie dažnai būna su lagaminais. Minėtą subnuomos faktą patvirtina išrašai iš www.booking.com internetinės svetainės, per kurią teikiamos apgyvendinimo įstaigų užsakymo internetu paslaugos. Iš skelbime esančių buto nuotraukų matyti, kad tai yra tas pats butas, kurį ieškovė valdo patikėjimo teise.
1.3. 2019 m. liepos 16 d. buto patikrinimo metu bute aptiktas D. J., kuris teigė, kad būstą turi Londone, o butas suteiktas po gaisro ir įrengtas kaip atostogų būstas, į kurį atvyksta žmonės iš viso pasaulio, o gautas lėšas iš nuomos jis perveda Londono įmonei. Patikrinimo metu D. J. buvo informuotas apie tai, kad elgiasi neteisėtai, tačiau į įspėjimus nesureagavo. Ieškovės teigimu, atsakovai, naudodamiesi savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, perduotomis ieškovei patikėjimo teise, elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai, pažeidžia ne tik savininkės, bet ir kitų asmenų interesus, nes ieškovė negali suteikti buto naudotis asmenims, atitinkantiems Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus kriterijus.
1.4. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. liepos 16 d. buto patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad bute atliktas jo perplanavimas (patalpoje, plane pažymėtoje Nr. 12-1, įrengta dušo ir tualeto patalpa, įėjimas padarytas šone bei įrengta pertvara; tarp patalpų, plane pažymėtų 12-3 ir 12-4, įrengta sieninė spinta, panaikintas praėjimas; tarp patalpų, plane pažymėtų 12-1 ir 12-4, panaikintas praėjimas, įrengta kriauklė).
1.5. Ieškovės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybė nėra išdavusi sutikimo atsakovams pertvarkyti ir perplanuoti buto, atsakovai turi atstatyti buto būklę į pradinę padėtį, kad buto būklė atitiktų galiojantį buto planą. Ieškovė taip pat nurodo, kad už buto nuomą laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. yra susidaręs 2 997,16 Eur dydžio įsiskolinimas bei paskaičiuoti 249,01 Eur dydžio delspinigiai.
Atsiliepimas
2. Atsakovė R. M. atsiliepimu į ieškovės ieškinį nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad:
2.1. 1996 m. vasario 1 d. sprendimu J. P. keturių asmenų šeimai buvo suteiktas manevrinio fondo butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas buvo padalintas į dvi dalis: vienoje (pirmoje) buto dalyje dviejų kambarių bute gyveno R. M., N. M., K. B., J. P. ir L. Š.; kitoje (antroje) vieno kambario bute gyveno D. J., buvęs R. M. sutuoktinis.
2.2. Pasirašytos nuomos sutarties 7.2 punkte buvo aiškiai nurodyta, kad savo lėšomis yra leidžiama atlikti remontą. Kad būtų patogu gyventi visiems šeimos nariams ir buvusiam šeimos nariui D. J., toks remontas buvo atliktas. Atsakovės teigimu, pirmoje buto dalyje esančios patalpos niekada nebuvo subnuomojamos, subnuomojama buvo tik antra buto dalis. Visais pinigais disponavo D. J. ir retkarčiais simbolinę sumą duodavo atsakovei R. M. už atliktą darbą (šablonų sukūrimą, kambario tvarkymą ar svečių pasitikimą).
2.3. Atsakovė nurodė, kad ji ir N. M. sutinka su ieškinio reikalavimu dėl skolos priteisimo, tačiau nesutinka su reikalavimu iškeldinti atsakovus, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Atsakovės teigimu, ji ir N. M. mokėjo nuomos mokestį pagal galimybes ir kaip buvo susitarusios su antstoliais, šiuo metu skola yra sumažėjusi nuo 2 454 Eur iki 1 306,48 Eur.
3. Atsakovė N. M. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
4. Atsakovui D. J. teismo nustatytu terminu nepašalinus atsiliepimo į ieškinį trūkumų, pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsakovo atsiliepimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės patikslintą ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 1996 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. P. apgyvendinimo manevrinio fondo bute“ buvo nuspręsta, apdegus butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buto remonto laikotarpiu leisti apsigyventi keturių asmenų J. P. šeimai (ji, vyras, duktė, anūkas) trijų kambarių 56,85 kv. m bendro ploto manevrinio fondo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įpareigojant UAB „Senamiesčio ūkis“ sudaryti su J. P. buto nuomos sutartį vieneriems metams. 2002 m. sausio 30 d. tarp UAB „Senamiesčio ūkis“ ir J. P. buvo sudaryta manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, pagal kurią iki 2003 m. sausio 11 d. buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini).
7. 2003 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo pratęsta manevrinio fondo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, įpareigojant UAB „Senamiesčio ūkis“ sudaryti sutartį vieneriems metams. 2004 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo pratęsta buto, esančio (duomenys neskelbtini), išnuomoto Vilniaus miesto valdybos 1996 m. vasario 1 d. sprendimu, nuomos sutartis, įpareigojant UAB „Senamiesčio ūkis“ sudaryti sutartį vieneriems metams. 2004 m. liepos 12 d. tarp UAB „Senamiesčio ūkis“ ir J. P. buvo sudaryta manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, pagal kurią iki 2005 m. birželio 15 d. buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini).
8. 2005 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo pratęsta buto, esančio (duomenys neskelbtini), išnuomoto Vilniaus miesto valdybos 1996 m. vasario 1 d. sprendimu, nuomos sutartis, įpareigojant UAB „Senamiesčio ūkis“ sudaryti sutartį pusei metų. 2005 m. spalio 19 d. tarp UAB „Senamiesčio ūkis“ ir J. P. buvo sudaryta Socialinio būsto terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nustatant nuomos terminą nuo 2005 m. rugsėjo 30 d. iki 2006 m. kovo 30 d. 2007 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo pratęsta buto, esančio (duomenys neskelbtini), išnuomoto Vilniaus miesto valdybos 1996 m. vasario 1 d. sprendimu, nuomos sutartis, įpareigojant VšĮ „Vilniaus butai“ sudaryti sutartį iki 2007 m. liepos 1 d. 2007 m. kovo 29 d. tarp VšĮ „Vilniaus butai“ ir J. P. buvo sudaryta socialinio būsto terminuota gyvenamųjų patalpų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), numatant nuomos terminą iki 2007 m. liepos 1 d. Nurodytoje sutartyje šalys susitarė, kad bute turi teisę gyventi nuomininkės J. P. šeimos nariai: K. B., N. M., R. M..
9. Pasibaigus 2007 m. kovo 29 d. terminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties terminui, ieškovė 2008 m. vasario 27 d. priėmė įsakymą pratęsti nuomos sutartį vieneriems metams, tačiau nauja nuomos sutartis sudaryta nebuvo. (duomenys neskelbtini) mirė J. P.. (duomenys neskelbtini) mirė K. B..
Šalies argumentai
10. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojams – R. M., N. M., L. Š. ir D. J. – nemokant nuomos mokesčio, 2016 m. gegužės 27 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1049-960/2017 ieškovės ieškinį patenkino, nusprendė iškeldinti atsakovus R. M., N. M., L. Š., D. J. iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų R. M., N. M., L. Š. ir D. J. 2 268,18 Eur nuomos mokestį, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., 185,82 Eur delspinigius, 72,60 Eur išlaidas, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. gegužės 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-697-614/2018 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą: panaikino sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškinio reikalavimas iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir šioje dalyje ieškinį atmetė; likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą.
12. Byloje esančiais duomenimis nustatė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovė R. M. ir N. M. gyveno ir savo gyvenamąją vietą deklaravo iki 2019 m. rugsėjo 5 d., o atsakovas D. J. (buvęs R. M. sutuoktinis) nurodytame bute gyvena iki šiol. Iš byloje pateiktos pažymos apie įsiskolinimą už buto nuomą matyti, kad už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. atsakovai liko skolingi ieškovei 2 997,16 Eur už buto nuomą. Nuomos mokestis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2015 m. liepos 29 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-130 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai su ieškove būtų atsiskaitę (CPK 178, 185 straipsniai).
13. 2007 m. kovo 29 d. socialinio būsto terminuotos nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurios terminui suėjus tarp šalių susiklostė neterminuotos nuomos teisiniai santykiai, 36 punkte šalys susitarė, kad nuomininkui laiku nesumokėjus sutartyje numatyto nuomos mokesčio, jis privalo mokėti nuomotojui 0,05 proc. nuo nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 249,01 Eur delspinigių laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl taip pat tenkintinas.
14. Teismas sprendė, kad atsakovai nuomos mokesčio nemoka ilgiau kaip tris mėnesius. Teismas pripažino nustatyta aplinkybę, kad atsakovas D. J. dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), subnuomojo (subnuomoja) kitiems asmenims. byloje nustačius, kad atsakovai nuomos mokesčio už butą, esantį (duomenys neskelbtini), geranoriškai nemoka nuo 2013 m. lapkričio 1 d., t. y. jau daugiau nei 8 metus, taip pat kad atsakovas dalį nurodyto buto naudoja ne pagal paskirtį (teikia subnuomos ar kitų asmenų apgyvendinimo paslaugas), padarė išvadą, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti nutraukti nuomos teisinius santykius su atsakovais (nors ieškinyje reiškiamas reikalavimas nutraukti nuomos santykius su atsakovu D. J., ieškovė teismo posėdžio metu patikslino, kad nurodytas reikalavimas reiškiamas visų atsakovų atžvilgiu).
15. Pasibaigus 2007 m. kovo 29 d. socialinio būsto terminuotos nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) terminui, atsakovams ir toliau liekant gyventi ginčo bute, o ieškovei tam neprieštaraujant, tarp šalių susiklostė neterminuotos nuomos teisiniai santykiai.
16. Teismas sutiko su atsakove, kad 2005 m. spalio 19 d. sudarytos socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 7.2 punkto pagrindu atsakovai turėjo teisę (ir pareigą) savo lėšomis atlikti nuomojamo turto einamąjį remontą. Tačiau tos pačios sutarties 8.2 punktas draudė nuomininkams be nuomojo rašytinio sutikimo atlikti kapitalinio remonto arba rekonstravimo darbus (pagerinti turtą). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir 2007 m. kovo 29 d. socialinio būsto terminuotoje nuomos sutartyje, kurios terminui suėjus tarp šalių susiklostė neterminuotos nuomos teisiniai santykiai.
17. Teismas darbus vertino ne kaip einamąjį buto remontą, bet kaip buto pagerinimą ir pertvarkymą. Nurodė, kad nurodytiems darbams atlikti buvo reikalingas išankstinis nuomotojo sutikimas, tačiau byloje nėra duomenų, kad toks sutikimas atsakovams ar kitiems bute gyvenusiems asmenims buvo išduotas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovus savo lėšomis atstatyti patalpas į pradinę būklę, buvo patenkintas.
18. Teismo vertinimu, 30 dienų terminas, kuris bus pradėtas skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, yra pakankamas teismo sprendimo 40 dalyje nurodytiems darbams atlikti, tačiau ieškovės prašoma atsakovams skirti 50 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną laikytina neprotingai didele, juolab kad atsakovų atlikti buto pertvarkymai ir pagerinimai nesudaro realių kliūčių naudotis butu pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovams per 30 dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlikus pirmiau aptartų darbų, atsakovams solidariai paskirta 5 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną, baudą išieškant ieškovės naudai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Atsakovės R. M. ir N. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įtraukti į nagrinėjam bylą atsakovę L. Š., prijungti 2017 m. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir 2018 m. Vilniaus apygardos teismo nutartį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo atskleista bylos esmės.
19.2. Teismas sprendime pasisakė dėl neįtraukto asmens teisių ir pareigų, vykdant tokio turinio teismo sprendimą bus panaikintos ar pakeistos tokio asmens teismo nustatytos teisės ir pareigos. Vilniaus miesto apylinkes teismas 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1049-960/2017 be kita ko, taip pat konstatavo šias aplinkybes, kad ,,byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir atsakovių R. M. bei D. J. paaiškinimais laikoma įrodyta, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena R. M., N. M., D. J. ir L. Š. (teismo sprendimo 4 lapas 4 pastr.).
19.3. Vertinant Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nustatytas aplinkybes, laikytina įrodytomis aplinkybėmis, kad L. Š. 2017 m. balandžio 7 d. (pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu) ir 2018 m. birželio 29 d. (apeliacines instancijos teismo nutarties priėmimo metu), gyveno bute (duomenys neskelbtini). Dėl to darytina išvada, kad šios teismo nustatytos aplinkybės yra prejudicinę reikšmę: turinčios aplinkybes ir jos neabejotinai esminės aplinkybės ir Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-148-1080/2022 ir, kad šioje byloje dalyviu (pagal bylos aplinkybes - atsakovu) taip pat turėjo būti įtraukta ir L. Š.. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra likę daug L. Š. buities daiktų, buities įrankių, todėl nesant teismo sprendime pasisakyta dėl šio asmens teisių ir pareigų faktiškai esamas priimtas teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimas tampa sunkiai įvykdomu arba aplamai neįvykdomu, nes ateityje užprogramuoja konfliktus tarp atsakovių ir L. Š..
19.4. Teismas įpareigojo atsakoves atlikti buto atstatymo bei griovimo darbus, nors buto šarvo durys yra įdėtos būtent L. Š. lėšomis, jos lėšomis taip pat atliekamas buto remontas. L. Š. turėjo būti įtraukta atsakove, nes jai tenka solidari prievolė kartu su atsakovais atlyginti nuomos mokestį ir kitas išlaidas, įskaitant ir buto atstatymo išlaidas solidariai su visais bendraatsakoviais.
Atsiliepimas
2. Ieškovė SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu į R. M. ir N. M. apeliacinį skundą prašo atsakovių apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
20.1. Atsakovai pagrindinės nuomininko pareigos – laiku mokėti būsto nuomos mokestį – nevykdo daugiau nei 8 metus.
20.2. Neginčijamais įrodymais nustatyta, kad dalį socialinio buto atsakovai naudoja ne pagal paskirtį (teikia subnuomos ar kitų asmenų apgyvendinimo paslaugas). Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ įgijo teisę reikalauti nutraukti nuomos teisinius santykius su atsakovais.
20.3. Nagrinėjamu atveju ne tik kad nėra nustatyta atsakovų teisė į socialinio būsto nuomą remiantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatyta tvarka, atsakovai akivaizdžiai naudoja socialinį būstą ne pagal paskirtį – jį subnuomoja ir už tai gauna pajamas. Tuo tarpu socialinio būsto nuoma yra neleistina (Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 14 straipsnio 7 dalis).
20.4. Savivaldybė nėra išdavusi sutikimo atsakovams pertvarkyti ir perplanuoti buto, atsakovai visus buto pertvarkymus, atidalijimus į atskiras patalpas padarė neteisėtai ir turi atstatyti buto būklę į pradinę padėtį (kad buto būklė atitiktų galiojantį buto planą).
20.5. Pažymėjo, kad atsakovės pirmos instancijos teisme neįrodinėjo aplinkybės, jog prie buto perplanavimo galėjo prisidėti jų minimas asmuo L. Š.. Atsakovės teismui nėra pateikusios jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų.
20.6. Atsakovės prašomų prijungti įrodymų neteikė pirmos instancijos teismui, nors ieškovės vertinimu, turėjo tam užtektinai laiko.
Šalies argumentai
3. Atsakovas D. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti/panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-148-1080/2022 dalyje dėl priteisto nuomos mokesčio dydžio, o sprendimą dalyje dėl nuomos teisinių santykių nutraukimo ir iškeldinimo iš patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos bei dėl įpareigojimo atstatyti patalpas į pradinę būklę panaikinti ir ieškinio reikalavimus šioje dalyje atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą patenkinus, atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Neterminuotos nuomos teisiniai santykiai susiformavo pagal nurodytą 2007 m. kovo 29 d. socialinio būsto terminuotos nuomos sutartį, tai ir nuomos mokestis turėtų būti skaičiuojamas pagal toje sutartyje šalių sulygtą nuomos mokesčio dydį. Pažymi, kad nuomos mokestis nebuvo sumokėtas tik dėl atsakovės R. M. kaltės. Pinigai sumokėti už nuomą (įskaitant ir jau anksčiau priteistą įsiskolinimą) buvo surinkti ir perduoti R. M.. Tačiau ši visus apgavo ir pinigus panaudojo kažkokiais kitais tikslais.
21.2. Dėl nuomos teisinių santykių nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo iš patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos nurodo, kad atsakovas buvęs atsakovės R. M. vyras. Santuoka buvo sudaryta tikslu apjungti mūsų šeimoms priklausantį nekilnojamąjį turtą. Namas ((duomenys neskelbtini)) buvo nuniokotas gaisro, kuris įvyko 1995 m. savivaldybei priklausančiam bute Nr. 5. Todėl R. M. šeima po gaisro buvo apgyvendinta minėtame manevrinio fondo bute ((duomenys neskelbtini)), iki tol kol vyks rekonstrukcijos darbai. Sudegusio buto tuometinei savininkei J. P. (R. M. močiutei) pardavus mums su R. M. sudegusį butą, atsakovas su R. M. tapo sudegusio buto savininkais su manevrinio fondo buto nuomos sutartimi. Dėl išdėstytų aplinkybių, atsakovui kaip buvusiam sudegusio ir iki šiol nerekonstruoto (nesuremontuoto) buto dalies savininkui (namas šiuo metu visiškai išgriautas), mano, yra išlikusi teisė nuomotis ir gyventi ginčo bute (duomenys neskelbtini) tuo pačiu pagrindu – 1996 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 136V „Dėl J. P. apgyvendinimo manevrinio fondo bute“, ir pagal susiklosčiusius savivaldybės (manevrinio fondo) gyvenamosios patalpos nuomos teisinius santykius, nežiūrint į tai kokiam butų fondui pagal šios dienos teisės aktus yra priskirtinas ginčo butas.
Atsiliepimas
21.3. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad aplinkybių negalėjo nei paaiškinti teismui, nei pateikti jas patvirtinančių įrodymų, nes teismo posėdyje, kai buvo nagrinėjama byla dėl objektyvių, nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių, nedalyvavo. Tą dieną kai turėjo vykti teismo posėdis su draugu papuolė į eismo įvykį, tapo eismo įvykio liudininku ir negalėjo pasišalinti iš įvykio vietos. Dėl šios priežasties 2022 m. kovo 18 d. 10:00 per EPP pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Tačiau atsakovo prašymas nebuvo nagrinėjamas ir nebuvo patenkintas. Mano, kad teismas, nepagrįstai ignoravo prašymą ir bylą nepagrįstai išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant.
21.4. Vadovaujantis tiek EŽTT, tiek kasacinio teismo suformuota praktika, konstatuotina, kad, vertinant atsakovo ir kitų atsakovų iškeldinimo iš socialinio būsto pagrįstumą, turėjo būti atliktas tokios ribojančios priemonės proporcingumo vertinimas, kuris laikytinas itin svarbia garantija. Tokia situacija, kai teismai taiko ribojančias priemones – iškeldinimą, tačiau nenagrinėja ir nevertina šios priemonės proporcingumo, yra laikoma savaime pažeidžiančia Konvencijos 8 straipsnį (EŽTT 2017 m. liepos 25 d. sprendimas Shvidkiye prieš Rusiją, peticijos Nr. 69820/10). Šiuo atveju bylą nagrinėjęs teismas atsakovo teisės į būsto neliečiamybę aspektu apskritai nepasisakė, šios teisės ribojimo aplinkybių neanalizavo, jas pagrindžiančių bylos įrodymų, jų pakankamumo nevertino, taip nukrypdamas nuo EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos iškeldinimą iš būsto, teisės į būsto neliečiamybę reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos.
21.5. Teismas nepagrįstai socialinio būsto nuomos sutarties bei susiklosčiusių nuomos santykių galiojimą ir atitinkamai pagrindo iškeldinti iš socialinio būsto buvimą susiejo iš esmės tik su aplinkybe, kad nebuvo mokamas nuomos mokestis, o butas, neva, buvo subnuomojamas ir dėl ko atsakovas prarado teisę į būsto nuomą.
21.6. Dėl įpareigojimo atstatyti patalpas į pradinę būklę nurodo, kad atsakovas nesutinka su tuo, kad butas buvo ardomas ar gadinamas, kad buvo atliktas neteisėtas buto pertvarkymas (perplanavimas). Atsakovas neneigia, kad bute, siekiant optimalesnio jo naudojimo ir geresnių gyvenimo sąlygų nuomininkams yra padaryti tam tikri ieškinyje nurodyti pertvarkymai. Tačiau tie pertvarkymai padaryti dar atsakovui negyvenant bute, t. y., kai atsakovas atsikėlė gyventi į ginčo butą, pertvarkymai bute jau buvo padaryti. Juos apie 2003 m. padarė R. M. senelis. Atsakovas atsikėlė į ginčo butą 2006 m. Teismas pertvarkymų atlikimo datos net nesiaiškino.
21.7. Pažymi, kad 2005 m. spalio 19 d. Socialinio būsto terminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 7.4. punkte nurodyta, kad pasibaigus šios sutarties terminui ar ją nutraukus prieš terminą, nuomininkas įsipareigoja perduoti pagal aktą tvarkingą turtą su visais atliktais pertvarkymais, neatskiriamais nuo turto. Tokia sutarties formuluotė suponuoja mintį, kad buto pertvarkymai faktiškai buvo leidžiami bei galimi, ir sutarčiai pasibaigus perduodami kartu su butu nuomotojui.
21.8. Byloje nurodyti pertvarkymai nesusiję nei su statinio (ginčo buto) laikančiųjų konstrukcijų keitimu, nekeičiant statinio išorės matmenų, nei su statinio (ginčo buto) laikančiųjų konstrukcijų keitimu, pakeičiant statinio išorės matmenis. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinyje ir nurodytiems darbams atlikti buvo reikalingas išankstinis nuomotojo sutikimas, o jo nesant, ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovus savo lėšomis atstatyti patalpas į pradinę būklę, laikytinas pagrįstu.
21.9. Teismo nuoroda į 2007 m. kovo 29 d. socialinio būsto terminuotos nuomos sutarties 20 punktą, kuriame nurodyta, kad nuomininkas turi teisę savo sąskaita daryti buto pagerinimus ir pertvarkymus, jei nuomotojas suteikė išankstinį leidimą tokiems pagerinimams ir pertvarkymams raštu, nagrinėjamu atveju taip pat nėra aktuali, nes pertvarkymai padaryti dar iki šios sutarties pasirašymo.
4. Atsakovės R. M. ir N. M. pateikė atsiliepimą į atsakovo D. J. apeliacinį skundą, kuriuo prašo 1) atmesti atsakovo argumentus, kuriais teigiama, kad atsakovas neturėtų būti įpareigojamas solidariai su kitais bendraatsakoviais vykdyti teismo sprendimo įpareigojimus; 2) tenkinti atsakovo D. J. apeliacinį skundą dalyje kurioje atsakovas nesutinka su jo iškeldinimu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), jam nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų; 3) prijungti prie nagrinėjamos bylos atsakovių teikiamus įrodymus apie sumokėtas įmokas už butą ir L. Š. raštą, kuriame ji patvirtina nuo kada ji ginčo bute nebegyveno. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Atsakovė nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, o būtent nesutinka, kad neva tai dėl atsakovės R. M. kaltės yra susidariusi skola už buto nuomą Atsižvelgiant į tai, kad ginčo butas turi „manevrinio buto” statusą, į ginčo butą gali pretenduoti tik atsakovės, tuo tarpu su atsakovu D. J. nuomos teisiniai santykiai negalimi ir jis neturėtų teisės pretenduoti į ginčo butą, nes atsakovas nėra laikomas „šeimos nariu”.
22.2. Atsakovės teikia apeliacinės instancijos teismui papildomus rašytinius įrodymus, kurių pateikimo teismui būtinybė atsirado reaguojant bei atsikertant į atsakovo apeliacijos argumentus dėl neva atsakovės R. M. nesąžiningumo ir kaltės pasisavinant nuomos lėšas.
22.3. Pažymėjo, kad atsakovas D. J. nuo 2007 metų nesutiko su nuomos mokesčio mokėjimu, nes nesutiko su šio mokesčio paskaičiavimu ir jo dydžiu bei neleido atsakovei R. M. mokėti nuomos mokesčio, kol nebus išspręstas klausimas teisme.
22.4. Šiuo metu bute atsakovės R. M. ir N. M. negyvena, nes tokios galimybės tiesiog nėra dėl atsakovo D. J. nesugyvenamo būdo, jo agresijos prieš atsakoves.
22.5. Atsakovių teigimu, ginčo buto rekonstrukciniai pertvarkymai buvo padaryti ne 2003 metais, kaip teigia atsakovas D. J., o 2008 metais iš R. M. asmeninių lėšų D. J. dalyvaujant ir darant nurodytus buto remonto darbus.
22.6. Sutiko, kad visi pertvarkymai padaryti nė kiek nepažeidžiant ir nepabloginant paties ginčo buto, o tik pasinaudojant jo teikiamomis galimybėmis. Niekas neišgriauta, faktiškai nepanaikintas ir praėjimas – vienos durys tik užstatytos spinta, kurią galima patraukti. Padaryta lengvų konstrukcijų pertvara (gipso kartono), įrengta nestacionari kriauklė ir kt.
5. Ieškovė SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu į D. J. apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-148-1080/2022. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
23.1. Apeliantas neturi teisės gyventi socialiniame bute. Apeliantas nekreipė į ieškovę dėl socialinio būsto nuomos, nepateikė dokumentų, įrodančių, kad jis atitinka teisės aktų reikalavimus. Apeliantas šiurkščiai pažeidžia socialinio būsto nuomos tvarką – įrodymų visuma (rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais) patvirtina faktą, kad D. J. subnuomoja ginčo butą (teikia subnuomos ar kitų asmenų apgyvendinimo paslaugas).
23.2. Kadangi apelianto teisė į socialinio buto nuomą yra nenustatyta, jis geranoriškai neatlaisvina patalpų, kuriose neturi teisės gyventi, nesuprantama, kokiu pagrindu jam turėtų būti skaičiuojamas socialinio būsto nuomos mokestis.
Šalies argumentai
23.3. Apelianto teiginiai, jog nuomos mokestis nebuvo mokamas dėl atsakovės R. M. kaltės, nėra pagrįsti įrodymais. Vilniaus miesto apylinkės teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais pagrįstai konstatavo, kad atsakovai, nevykdydami savo įsipareigojimų, pažeidė sutartinę prievolę.
23.4. Apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad jam nebuvo sudaryta galimybė savo argumentus išdėstyti pirmosios instancijos teisme. Pastebėtina, kad ieškinys teismui buvo pateiktas dar 2019 m. rugsėjo 17 d. Per visą laiką iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienos, buvo organizuotas ne vienas teismo posėdis, apeliantui apie posėdžio vietą ir laiką būdavo pranešama tinkamai. Apeliantas neatvyko į teismo posėdžius, nepateikė prašymo atidėti posėdį. Be to, apeliantas turėjo visas galimybes pateikti teismui rašytinius paaiškinimus, išdėstyti poziciją atsiliepime.
23.5. Savivaldybė nėra išdavusi sutikimo atsakovams pertvarkyti ir perplanuoti buto, atsakovai visus buto pertvarkymus, atidalijimus į atskiras patalpas padarė neteisėtai ir turi atstatyti buto būklę į pradinę padėtį (kad buto būklė atitiktų galiojantį buto planą). Be to, iš turimų byloje duomenų matyti, kad apeliantas vieną iš atidalytų buto dalių naudoja neteisėtiems tikslams – subnuomai, iš kurios gauna pajamas.
23.6. Apeliantas prašomų prijungti įrodymų neteikė pirmos instancijos teismui, nors, Ieškovės vertinimu, turėjo tam užtektinai laiko. Sąlygos, jog būtinybė pateikti pridedamus įrodymus iškilo vėliau, apeliantas taip pat neįrodė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
8. Bylos medžiaga nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m gegužės 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė ieškovei patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė ieškovei patikėjimo teise naudoti ir valdyti įstatymų nustatyta tvarka visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas (skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis), socialinio būsto, bendrabučių gyvenamąsias patalpas šio nekilnojamojo turto administravimo funkcijoms, nustatytoms įstaigos įstatuose, vykdyti. Remiantis SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatais, ieškovė administruoja ir prižiūri Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas (skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis), patikėjimo teise valdo, naudoja bei disponuoja šiuo turtu, apskaičiuoja ir surenka iš nuomininkų nuomos mokesčius, atstovauja Vilniaus miesto savivaldybės interesams bylose dėl skolų išieškojimo ir kt. 1996 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. P. apgyvendinimo manevrinio fondo bute“ buvo nuspręsta, apdegus butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buto remonto laikotarpiu leisti apsigyventi keturių asmenų J. P. šeimai (ji, vyras, duktė, anūkas) trijų kambarių 56,85 kv. m bendro ploto manevrinio fondo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įpareigojant UAB „Senamiesčio ūkis“ sudaryti su J. P. buto nuomos sutartį vieneriems metams. 2002 m. sausio 30 d. tarp UAB „Senamiesčio ūkis“ ir J. P. buvo sudaryta manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, pagal kurią iki 2003 m. sausio 11 d. buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuri pratęsta 2003 m. kovo 13 d., 2004 m. birželio 15 d., 2004 m. liepos 12 d., 2005 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. spalio 19 d., 2007 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais buvo pratęsta manevrinio fondo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, įpareigojant UAB „Senamiesčio ūkis“ sudaryti sutartį vieneriems metams. 2007 m. kovo 29 d. tarp VšĮ „Vilniaus butai“ ir J. P. buvo sudaryta socialinio būsto terminuota gyvenamųjų patalpų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), numatant nuomos terminą iki 2007 m. liepos 1 d. Nurodytoje sutartyje šalys susitarė, kad bute turi teisę gyventi nuomininkės J. P. šeimos nariai: K. B., N. M., R. M.. Pasibaigus 2007 m. kovo 29 d. terminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties terminui, ieškovė 2008 m. vasario 27 d. priėmė įsakymą pratęsti nuomos sutartį vieneriems metams, tačiau nauja nuomos sutartis sudaryta nebuvo. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovė R. M. ir N. M. gyveno ir savo gyvenamąją vietą deklaravo iki 2019 m. rugsėjo 5 d., o atsakovas D. J. (buvęs R. M. sutuoktinis) nurodytame bute gyvena iki šiol. Iš byloje pateiktos pažymos apie įsiskolinimą už buto nuomą matyti, kad už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. atsakovai liko skolingi ieškovei 2 997,16 Eur už buto nuomą. Atsakovas D. J. dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), subnuomojo (subnuomoja) kitiems asmenims. Atsakovai nuomos mokesčio už butą, esantį (duomenys neskelbtini), geranoriškai nemoka nuo 2013 m. lapkričio 1 d., t. y. jau daugiau nei 8 metus.
Žemesnės instancijos teismas
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimas.
Dėl atsakovų naujai pateiktų įrodymų (ne)priėmimo
11. Atsakovas D. J. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus - 2014 m. gruodžio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kopiją, 2014 m. balandžio 8 d. buto patikrinimo akto Nr. 8520 kopiją, ištuokos liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, 2008 m. vasario 20 d. turto aprašo kopiją, 2006 m. balandžio 13 d. pažymą apie kardomosios priemonės dokumentų paėmimo paskyrimą įtariamajam kopiją, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą.
12. Atsakovės R. M. ir N. M. prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – R. M. banko sąskaitos išrašą su mokėjimais antstolei, N. M. sąskaitos išrašą su mokėjimais antstolei, 2017 m. vasario 10 d. L. Š. nuomos sutarties kopiją, elektronini laiško kopiją, duomenis iš antstolių informacinės sistemos.
13. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent šioje proceso stadijoje turi būti įvertinti visi dalyvaujančių byloje asmenų pateikti įrodymai ir nustatytos visos ginčui išnagrinėti reikšmingos aplinkybės. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba net apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatyme yra nustatytas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021).
14. Pažymėtina, kad draudimas apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra nurodyta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
15. Atsakovai apeliaciniuose skunduose nenurodo, kodėl teikiami įrodymai nebuvo teikti pirmosios instancijos teisme, nenurodo, kaip šie įrodymai pagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą, kodėl šių įrodymų teikimo būtinybė kilo apeliacinės instancijos teisme. Šiuos naujus įrodymus atsakovas teikia, siekdamas pagrįsti jo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, o atsakovės, siekdamos atsikirsti į atsakovo apeliacinį skundą. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovams procesiniai dokumentai buvo įteiki tinkamai.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal toje byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Teisėjų kolegija, susipažinusi su naujai pateikiamų įrodymų turiniu, sprendžia, kad apeliantai nepagrindė šių įrodymų pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme, taip pat apeliantų pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliantų pateiktus įrodymus atsisakoma priimti.
Dėl atsakovių R. M. ir N. M. apeliacinio skundo
17. Atsakovės apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
18. Apeliaciniame skunde įvardijami pagrindai - teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje, nebuvo atskleista bylos esmė ir teismas sprendime taip pat pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ar pareigų (CPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
19. CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodyti pagrindai (1 punktas) arba neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (2 punktas).
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliaciniame skunde apeliantės įvardija, jog neatkleista bylos esmė, tačiau dėl šio teismo panaikinimo pagrindo teisinių motyvų nenurodo. Apeliantės apeliaciniame skunde nenurodo, kokias aplinkybes pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino, kokių nevertino, kokių bylai reikšmingų aplinkybių nenustatė tam, kad galima būtų daryti išvadą, jog nėra atskleista bylos esmė. Apeliantėms vien deklaratyviai teigiant, tačiau nenurodant, konkrečių faktinių aplinkybių ir teisės normų, pagrindo išvadai, kad bylos esmė nėra atskleista negalima. Teisėjų kolegijos vertinimu, su apeliančių teiginiu, jog neatskleista bylos esmė nėra pagrindo sutikti.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo civilinę bylą, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, atskleidė bylos esmę, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.
22. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, situacija, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Tačiau kasacinio teismo praktikoje dėl šios nuostatos taikymo yra išaiškinta, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos ir pan. jo materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas. Tai, kad teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2022).
23. Nagrinėjamu atveju atsakovės apeliaciniame skunde įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, kadangi teismas išnagrinėjo bylą, neįtraukęs į procesą L. Š., kuri, atsakovių vertinimu, turėjo būti įtraukta atsakove. Apeliantės apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendimu pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl neįtrauktos į bylą L. Š. teisių ir pareigų, kadangi ginčo bute yra asmeninių L. Š. daiktų, dėl ko teismo sprendimas sunkiai įvykdomas, nes ateityje užprogramuoja konfliktus tarp atsakovių ir L. Š. bei nurodo, kad L. Š. atliko buto pertvarkomus, kuriuos teismas įpareigojo pašalinti. L. Š. turėjo būti įtraukta atsakove, nes jai tenka solidari prievolė kartu su atsakovais atlyginti nuomos mokestį ir kitas išlaidas, įskaitant ir buto atstatymo išlaidas solidariai su visais bendraatsakoviais.
24. Šias aplinkybes apeliantės grindžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m.. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1049-960/2017 ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-697-614/2018 nustatytomis aplinkybėmis. Pabrėžtina, kad apeliančių nurodytoje byloje buvo sprendžiamas nuomos mokesčio skolos susidarymas laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., būtent šiuo laikotarpiu buvo sprendžiama aplinkybė dėl L. Š. gyvenimo bute ir nustatyta, kad L. Š. gyveno ginčo bute bylai aktualiu laikotarpiu. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas skolos priteisimo klausimas, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d., esant šiai aplinkybei teigti, kad šiuo laikotarpiu L. Š. gyveno ginčo bute ir tai nustatė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartyje, nėra.
25. Pažymėtina, kad atsakovą ieškinyje nurodyto ieškovas, t. y. ieškovui suteikiama teisė nuspręsti, kas byloje bus traukiamas atsakovu. Nors teismui įstatymas (CPK 45 straipsnio 1 dalis) suteikia teisę, nustačius, jog ieškinyje nurodytas netinkamas atsakovas, jį pakeisti tinkamu atsakovu, tačiau tik esant ieškovo sutikimui (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Akcentuotina, kad ieškovui, nesutinkant pakeisti atsakovą kitu teismas nagrinėja bylą iš esmės. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog byloje įtrauktas netinkamas atsakovas, tokių prašymų nebuvo teikta teismui, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovai savo procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių faktinių aplinkybių dėl L. Š., o taip pat, kad ji gyveno bylai aktualiu laikotarpiu ginčo bute ar, kad jai kyla solidarioji prievolė pagal pareikštą ieškovo ieškinį. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis).
26. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsniai). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 4 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).
27. Išnagrinėtoje civilinėje byloje atsiliepimą į ieškinį yra pateikusi tik atsakovė R. M., apeliantė N. M. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė. Pastebėtina, kad apeliantės teismo posėdžiuose nedalyvavo paaiškinimų teismui neteikė, prašymų dėl įrodymų prijungimo neteikė. Įvertinus apeliantės R. M. atsiliepimą į ieškinį, nustatyta, kad apeliantė sutiko su skolos priteisimu, nenurodė jokių aplinkybių dėl L. Š. įtraukimo į civilinę bylą, o taip pat nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, kad skolos susidarymo laikotarpiu nurodytas asmuo gyveno ginčo bute, bute yra jos daiktų, atitinkamai teismui nereiškė prašymo dėl šio asmens įtraukimo į civilinę bylą. Tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovas D. J.. Įvertinus civilinės bylos duomenis, konstatuotina, kad apeliantės apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl, vadovaudamasis anksčiau nurodytomis CPK nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliantės argumentų nepasisako.
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2022 m. balandžio 7 d. teismo sprendimą, konstatuoja, kad teismo sprendimu nėra sukurtos materialiosios teisės ir pareigos L. Š., t. y. įsiteisėjus nurodytam teismo sprendimui L. Š. nekils jokių teisinių pasekmių, todėl konstatuotina, kad neegzistuoja CPK 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinus bylos medžiagą, šalių apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytus argumentus, skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas tenkinti apeliančių prašymą grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teismas skundžiamame sprendime atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes, tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, šalių ginčo pobūdį ir esmę, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių. Sprendimas yra pagrįstas visapusišku byloje esančių įrodymų įvertinimu ir ištyrimu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta ieškinį tenkinti, todėl apeliančių apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl atsakovo D. J. apeliacinio skundo
30. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti/panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-148-1080/2022 dalyje dėl priteisto nuomos mokesčio dydžio, o sprendimą dalyje dėl nuomos teisinių santykių nutraukimo ir iškeldinimo iš patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos bei dėl įpareigojimo atstatyti patalpas į pradinę būklę panaikinti ir ieškinio reikalavimus šioje dalyje atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei skundžiamo sprendimo turinį, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto sprendimo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl nuomos mokesčio dydžio
32. Kaip minėta, šios nutarties 58 punkte pagal CPK 306 straipsnio 4 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliantas D. J. apeliaciniame skunde nurodo argumentus dėl teismo sprendimo neteisėtumo, juos grįsdamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, jos nebuvo tirtos ir vertintos.
33. Apeliantas, ginčydamas teismo sprendimo dalį dėl nuomos mokesčio priteisimo nurodo, kad ieškovė nepagrįstai apskaičiavo nuomos mokestį, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2015 m. liepos 29 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ ir teigia, kad nuomos mokestis turi būti pagal 2007 m. kovo 29 d. socialinio būsto terminuotos nuomos sutartį, tai ir nuomos mokestis turėtų būti skaičiuojamas pagal toje sutartyje šalių sulygtą nuomos mokesčio dydį. Primintina, kad atsakovai civilinės bylos nagrinėjimo metu neginčijo nuomos mokesčio skaičiavimo tvarkos, aplinkybę dėl skaičiavimo tvarkos apeliantas nurodė pirmą kartą tik apeliaciniame skunde. Atsakovė R. M. atsiliepime į ieškinį su apskaičiuotu nuomos mokesčiu sutiko, jo dydžio neginčijo. Į bylą atsakovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų pagrindžiančių, kad susidariusi skola ieškovei yra apmokėta, neginčijo nuomos mokesčio skolos dydžio kitais įstatymuose nustatytais būdais, ieškovės pateikta pažyma apie įsiskolinimą už buto nuomą nenuginčytą, todėl galiojanti. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog nuomos mokestis buvo perduotas atsakovei R. M., tačiau ji jo nesumokėjo ieškovei, nepaneigia fakto, jog apeliantas mokėjo nuomos mokestį ir nėra susidariusi skola. Pabrėžtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog pasibaigus 2007 m. kovo 29 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties terminui, kuri buvo sudaryta su 2011 m. liepos 17 d. mirusia J. P., ieškovė 2008 m. vasario 27 d. priėmė įsakymą pratęsti nuomos sutartį vieneriems metams, tačiau nauja nuomos sutartis sudaryta nebuvo. Naujos nuomos sutarties nesudarius, atsakovams ir toliau liekant gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o ieškovei nereikalaujant atsakovų išsikelti iš šio buto, tarp šalių susiklostė neterminuotos nuomos teisiniai santykiai. Nurodyta aplinkybė nustatyta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1049-960/2017 ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-697-614/2018), kurie turi prejudicinę galią šioje byloje kilusiam ginčui išspręsti (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atsakovams vengiant sudaryti terminuotą būsto nuomos sutartį, ieškovė teisėtai ir pagrįstai, nesant rašytinei tarp šalių sudarytai nuomos sutarčiai, būstui, turint socialinio būsto statusą, taiko nuomos mokesčio dydį, kuris taikomas tokios rūšies turto nuomai ir nuomos mokestį skaičiuoja, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2015 m. liepos 29 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės. Pabrėžtina, kad nurodyto aprašo 2 (antrame) punkte nustatyta, kad aprašas taikomas apskaičiuojant savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydį, surenkant savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčius ir išieškant nesumokėtus mokesčius iš savivaldybės būsto ir socialinio būsto gyventojų. Be to, prejudicinę reikšmę nagrinėjamos bylos atžvilgiu turinčioje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-697-614/2018 2018 m. birželio 29 d. nutartyje nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 patvirtintos Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodikos 10 punkte numatyta, jog Savivaldybės taryba, vadovaudamasi Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu ir Metodika, priima sprendimą dėl socialinio būsto ir kito savivaldybės būsto nuomos mokesčių dydžio nustatymo ir keitimo. 2012 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-413 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 1-130 patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašu, patvirtinta nuomos mokesčio skaičiavimo tvarka, kuria ieškovas vadovavosi atsakovams apskaičiuodamas nuomos mokestį“. Esant tokiai šio aprašo taikymo sričiai ir prejudicinę reikšmę turinčioms aplinkybėms, ieškovė pagrįstai ir teisėtai vadovaujasi Aprašo nuostatoms, apskaičiuodama nuomos mokesčio dydį atsakovams.
34. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog jam yra išlikusi teisė nuomotis ir gyventi ginčo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 1996 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. P. apgyvendinimo manevrinio fondo bute“ pagrindu ir pagal susiklosčiusius savivaldybės (manevrinio fondo) gyvenamosios patalpos nuomos teisinius santykius, nežiūrint į tai kokiam butų fondui pagal šios dienos teisės aktus yra priskirtinas ginčo butas. Apeliacinės instancijos teismas, su tokiu apelianto teiginiu nesutinka. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1049-960/2017 ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-697-614/2018 buvo konstatuota, jog tarp šalių susiklostė neterminuotos nuomos teisiniai santykiai. Ši nustatyta aplinkybė turi prejudicinę galią ir šioje byloje kilusiam ginčui išspręsti (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Įvertinus, prejudicinę galią turinčią aplinkybę, darytina išvada, kad apeliantas nepagrįstai ginčija tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, o taip pat civiliniai bylai aktualiu laikotarpiu galiojančias teisės aktų nuostatų redakcijas manevrinio fondo būsto nuomos sutarties santykiai nėra reglamentuoti, todėl pagrindo sutikti su apelianto apeliacinio skundo motyvais teisėjų kolegija neturi.
35. Apeliaciniame skunde atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą grindžia ir tuo pagrindu, kad teismas netenkino atsakovo 2022 m. kovo 18 d. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, dėl ko apeliantas negalėjo teismui nurodyti bylai reikšmingų aplinkybių ir pateikti įrodymų.
36. Pažymėtina, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiamasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Rungimosi principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje nustato ginčo šalys; teismas savo sprendime negali remtis šalių nenustatytais faktais arba ignoruoti jų nustatytų faktų; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teismas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva; teismas negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo. Dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso (CPK) nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis teisėmis. Civilinio proceso betarpiškumo principas reiškia, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, priimdamas sprendimą, neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o dalyvaujantys byloje asmenys baigiamųjų kalbų metu gali remtis tik tomis aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės (CPK 14 straipsnis). Šalių lygybės principas reiškia, kad kiekvienai šaliai turi būti suteikta pagrįsta (protinga) galimybė pristatyti savo bylą – įskaitant įrodymus – sąlygomis, kurios nepastatytų jos į kur kas nepalankesnę nei priešingos šalies padėtį. Proceso rungimosi principas apima šalių galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus pateiktus įrodymus ar pastabas, siekiant paveikti teismo sprendimą.
37. Ieškovės ieškinys teismui pateiktas 2019 m. rugsėjo 17 d., atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsakovas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi nustatytų atsiliepimo į ieškinį trūkumų nepašalino, dėl ko atsiliepimas pripažintas nepaduotu ir gražintas atsakovui, atsakovas dalyvavo 2020 m. liepos 23 d., 2020 m. spalio 1 d., 2021 m. vasario 18 d. parengiamuose teismo posėdžiuose, į 2021 m. rugpjūčio 17 d. parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, į 2022 m. kovo 18 d. teismo posėdį neatvyko, tačiau 2022 m. kovo 18 d. prašymą atidėti teismo posėdį. Įvertinus civilinės bylos eigą, trukmę atsakovo procesinį elgesį, darytina išvada, kad atsakovas aktyviai dalyvavo teisminiame bylos nagrinėjime, jam buvo žinoma proceso eiga, pareikšto ieškinio turinys, ieškovės pateikti įrodymai, tačiau atsakovas teismui neteikė rašytinių įrodymų, neteikė teismui atsiliepimo, rašytinių paaiškinimų, atsikirsdamas į ieškovės ieškinį, todėl toks apelianto pasyvus elgesys lėmė, jog pirmosios instancijos teismas vertino tik ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus. Apelianto 2022 m. kovo 18 d. prašyme nurodyta neatvykimo priežastis tik deklaratyviai nurodyta, tačiau prie prašymo nepateikti įrodymai, pagrindžiantys prašyme nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nesprendė atsakovo 2022 m kovo 18 d. prašymo. Priešingai 2022 m. kovo 18 d. teismo posėdžio informacinėje pažymoje aiškiai užfiksuota, kad teismas sprendė atsakovo prašymą ir protokoline nutartimi nusprendė bylą nagrinėti atsakovams nedalyvaujant.
38. CPK 162² straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, jog neatvyko vertėjas arba yra pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas imasi CPK nustatytų priemonių, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat jog įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Nurodytos CPK nuostatos reiškia, kad teismas privalo siekti bylą išnagrinėti operatyviai, o bylos nagrinėjimas atidedamas tik esant svarbioms aplinkybėms, dėl kurių byla negali būti tinkamai išnagrinėjama. Įvertinus, atsakovo 2022 m. kovo 18 d. prašymo turinį, įvertinus tai, kad aplinkybė apie autoįvykį nurodyta tik apeliaciniame skunde, nepateikta ją pagrindžiančių įrodymų, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų ir pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo.
39. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tuo pagrindu, teismas, vertindamas atsakovo ir kitų atsakovų iškeldinimo iš socialinio būsto pagrįstumą, neatliko tokios ribojančios priemonės proporcingumo vertinimo, teismas atsakovo teisės į būsto neliečiamybę aspektu apskritai nepasisakė, šios teisės ribojimo aplinkybių neanalizavo, jas pagrindžiančių bylos įrodymų, jų pakankamumo nevertino, taip nukrypo nuo EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos iškeldinimą iš būsto, teisės į būsto neliečiamybę reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos.
40. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje socialinio būsto nuomos klausimais, išaiškinta, kad visais atvejais toks būstas, kad ir kaip jis būtų įvardytas, suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali būti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-248/2020).
41. Įvertinus apelianto nurodytą teismų praktiką, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo sprendimui teisėtumui ir pagrįstumui neturi įtakos apeliacinio skundo argumentai, susiję su šiais apeliacinio skundo argumentais. Pabrėžtina, kad apeliantas nėra įgyvendinęs pareigos kreiptis į ieškovę dėl socialinio būsto nuomos ir jam nėra pripažinta teisė į socialinio būsto nuomą Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatyta tvarka, kas nulemtų, jog pirmosios instancijos teismas turėtų atlikti iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, proporcingumo vertinimą ir pasisakyti dėl būsto neliečiamybės. Įvertinus tai, apelianto apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.
Dėl į pareigojimo atstatyti patalpas į pradinę būklę
42. Apeliantas ginčija, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl įpareigojimo atstatyti patalpas į pradinę būklę tuo pagrindu, jog teismas nesiaiškino, pertvarkymų atlikimo datos, 2005 m. spalio 19 d. Socialinio būsto terminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 7.4. punkto pagrindu nuomojamas butas perduodamas su visais atliktais pertvarkymais, todėl 2007 m. kovo 29 d. socialinio būsto terminuotos nuomos sutarties 20 punktas neturėjo būti taikomas, kadangi pertvarkymai padaryti dar iki šios sutarties pasirašymo.
43. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Apeliantui, teigiant, jog jis neatliko ginčo pagerinimų, taip pat ginčijant jų atlikimo datą pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka būtent apeliantui. Nagrinėjamu atveju, apeliantas pirmosios instancijos teisme įstatymo suteikta teise teikti bylai reikšmingus įrodymus ir paaiškinimus nesinaudojo, aplinkybes nurodė tik apeliaciniame skunde. Ginčo byloje, kad bute atlikti pertvarkymai, nėra. Ieškovei, prašant panaikinti atliktus pertvarkymus, kurie nėra užfiksuoti turto kadastro byloje ir viešame registre, apelianto nurodytos aplinkybės dėl asmens, atlikusio pagerinimus ir datos, nepaneigia aplinkybės, jog pagerinimai atlikti atsakovų gyvenimo bute metu. Apeliacinės instancijos teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėms ir išvadomis, kad atliktiems pagerinimas buvo reikalingas ieškovės sutikimas. Sutiktina, kad įvertinus 2019 m. liepos 16 d. buto patikrinimo metu užfiksuoto buto perplanavimo pobūdį (tarp patalpų buvo įrengtos pertvaros, panaikinti seni praėjimai, kartu įrengiant naujus įėjimus) šie darbai vertintini ne kaip einamasis buto remontas, bet kaip buto pagerinimas ir pertvarkymas, todėl buvo reikalingas išankstinis nuomotojo sutikimas. Apeliantui, neįrodinėjant, kad toks sutikimas buvo išduotas, apeliacinio skundo argumentai dėl atliktų pertvarkymų datos, atlikusio asmens neturi teisinės reikšmės sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, kuriais kvestionuojamas atliktų pertvarkymų pobūdis, rūšis neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi byloje ginčo, jog pertvarkymai neatitinka viešame registre įregistruotam ginčo planui ir kadastro duomenų bylos duomenims nėra. Pabrėžtina, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Nagrinėjamu atveju, atsakovas bylą, nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, jog pertvarkymai atitinka einamąjį remontą, šią aplinkybę nurodė tik apeliaciniame skunde, todėl pagrindo kvestionuoti teismo sprendimą tomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme yra draudžiama (CPK 306 straipsnio 2 dalis.).
44. Pažymėtina, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių.
45. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, jog paminėtų nuostatų buvo laikytasi. Teismas atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes, tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, šalių ginčo pobūdį ir esmę. Priešingai nei teigia apeliantas, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas visapusišku byloje esančių įrodymų ir teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių įvertinimu ir ištyrimu. Aplinkybė, kad teismas remdamasis byloje pateiktais įrodymais priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi atsakovas, nesudaro pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą.
46. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ir, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011 ir kt.).
47. Remiantis nurodytų argumentų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
48. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
49. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
50. Atmetus atsakovų apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismui nepateikė, todėl jos nepriteistinos.
51. Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. rugpjūčio 25 d. pažymą Nr. ((duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad valstybė patyrė 260,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą N. M.. 2022 m. rugpjūčio 25 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad valstybė patyrė 290,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą N. M.. Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. rugsėjo 9 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad valstybė patyrė 250,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą D. J.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantė R. M. nuo bylinėjimosi išlaidų atleista 100 procentų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantė N. M. nuo bylinėjimosi išlaidų atleista 100 procentų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantas D. J. nuo bylinėjimosi išlaidų atleista 100 procentų. Dėl nurodytų priežasčių atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą iš apelianto nepriteisiamas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
52. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniai skundai atmesti, ieškovė ir atsakovės nuo bylinėjimosi išlaidų atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, todėl nepriteistinos iš šalių valstybei (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti atsakovių R. M. ir N. M. apeliacinį skundą.
Atmesti atsakovo D. J. (D. J.) apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.