Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. T. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. T. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeistos į kardomąją priemonę –

suėmimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 239 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktą tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, esančioje Pravieniškių II, Kaišiadorių rajone, veikdamas bendrininkų grupe su nuteistaisiais A. P., L. S., R. G., A. J., E. M., A. M., V. O., A. P., iš anksto susitarė terorizuoti naujai į pataisos įstaigą atvykusius nuteistuosius ir 2010 m. liepos 25 d. tyčia, naudodamas smurtą ir patyčias terorizavo kitus laisvės atėmimo vietoje laikomus nuteistuosius, sutrikdė pataisos namuose visuomenės rimtį ir tvarką bei iš chuliganiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės nuteistąjį R. F..

Prokuroro 2010 m. lapkričio 18 d. nutarimu D. T. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2012 m. kovo 20 d. nutarimu D. T. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. T. skundas atmetamas.

BPK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kauno apygardos teismas pagrįstai pakeitė D. T. paskirtas švelnesnes kardomąsias priemones griežtesne, t. y. suėmimu.

Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos paskirti D. T. suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes. Be to, BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti (įtariamojo) kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pažymėtina, kad BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys, t. y. kitų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis D. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tuo pačiu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.

Skundžiama nutartimi teismas pagrįstai kaltinamajam D. T. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į suėmimą, nustatęs tam BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir tokiu būdu nebus užtikrintas kaltinamojo dalyvavimas procese.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad (įtariamasis) kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Vadovaujantis teismų praktika, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, ir atskirais atvejais jos gali pakakti skiriant suėmimą šiuo pagrindu. D. T. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių, apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3, 4, 6 dalys). Už jas sankcijose numatytos griežtesnės nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmės, iš jų už labai sunkų nusikaltimą – itin griežta laisvės atėmimo bausmė. Pagrįstą manymą, kad D. T. būnant laisvėje, nebus užtikrintas jo dalyvavimas teismo procese, patvirtina kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis D. T. du kartus iš eilės, t. y. 2013 m. kovo 27 d. ir 2013 m. balandžio 3 d. be pateisinamos priežasties neatvyko į teismo posėdžius ir dėl to užsitęsė bylos nagrinėjimas. D. T. apie savo neatvykimą informavo savo gynėją bei teismo posėdžių sekretorę ir pateikė 2013 m. balandžio 4 d. gydytojo išduotą pažymą. Tačiau, ši pažyma neatitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-989 patvirtintos formos Nr. 094-1/a, todėl negali būti laikoma tinkamu dokumentu, patvirtinančiu svarbią jo neatvykimo į teismo posėdį priežastį. Be to, paskirdamas D. T. kardomąją priemonę – suėmimą teismas pagrįstai įvertino ir tą aplinkybę, kad jis nuolat pažeidinėjo jam paskirtos kardomosios priemonės, t. y. įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, sąlygas. Nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje D. T. gali vengti atvykti į teismą ir dėl to nebus užtikrintas jo dalyvavimas teisminiame procese, todėl yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas skirti jam suėmimą.

Apeliacinio teismo nuomone, šiuo metu kaltinamojo D. T. teisės suvaržytos laikantis nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo nepažeista. Apeliacinis teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad šiuo metu švelnesne kardomąja priemone nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai – kaltinamojo dalyvavimo procese užtikrinimas, netrukdomas bylos nagrinėjimas teisme ir nuosprendžio įvykdymas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Kauno apygardos nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo D. T. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.