Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2013 m. balandžio 19 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 239 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktą tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, esančioje Pravieniškių II, Kaišiadorių rajone, veikdamas bendrininkų grupe su nuteistaisiais A. P., L. S., R. G., A. J., D. T., V. O., E. M., A. P., iš anksto susitarė terorizuoti naujai į pataisos įstaigą atvykusius nuteistuosius ir 2010 m. liepos 25 d. tyčia, naudodamas smurtą ir patyčias terorizavo kitus laisvės atėmimo vietoje laikomus nuteistuosius, sutrikdė pataisos namuose visuomenės rimtį ir tvarką bei iš chuliganiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės nuteistąjį R. F..

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. M. skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis, kuria jam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127, BPK 130 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.

Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti A. M. suėmimą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikaltimas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys – kitų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tuo pačiu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti taikoma, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Be to, BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti (įtariamojo) kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pažymėtina, kad BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

Skundžiama nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam A. M. pagrįstai pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, (įtariamas) kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, (įtarimas) kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

A. M. kaltinamas penkių nusikalstamų veikų padarymų, iš kurių viena – nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, patenkantis į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad praeityje kaltinamasis taip pat teistas už nužudymą. Smurtinis inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia pagrįstai manyti, kad atlikdamas jam teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę A. M. gali ir toliau daryti analogiškus nusikaltimus. Priešingai, negu teigiama skunde, buvimas pataisos namuose nesutrukdė A. M. galimai daryti naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiamoje nutartyje nurodytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pratęsimo pagrindas nustatytas pagrįstai. Kaltinamojo skunde nurodyta aplinkybė apie palankesnes sąlygas bendrauti su artimaisiais būnant pataisos namuose, pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.

Kaltinamajam A. M. suėmimo terminas tęsiamas pagrįstai, nes nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje, teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų suėmimo terminų. A. M. teisės suvaržytos nepažeidžiant nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas.

Skunde kaltinamasis nurodo, kad šiuo metu jau yra apklausti liudytojai, nukentėjusieji, dalis kaltinamųjų davė parodymus teisme, tačiau šios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Apeliacinis teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad šiuo metu švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti Kauno apygardos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo A. M. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.