Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-171/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-04-17Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-04-17Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2013-04-22Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2013-04-22Lietuvos apeliacinis teismas
  5. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-10-30Kauno apygardos teismas
  6. T-159-582/2014Nutartis · 2014-10-09Kauno apygardos teismas
  7. ApeliacijaNuosprendis · 2014-12-08Lietuvos apeliacinis teismas
  8. ApeliacijaNutartis · 2015-02-11Lietuvos apeliacinis teismas
  9. T-182-582/2015Nutartis · 2015-05-14Kauno apygardos teismas
  10. ApeliacijaNutartis · 2015-05-15Lietuvos apeliacinis teismas
  11. KasacijaNutartis · 2015-06-09Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  12. T-81-327/2018Nutartis · 2018-06-21Kauno apygardos teismas
  13. KasacijaNutartis · 2022-02-22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-17
Bylos Nr.
1S-171/2013
Teisminio proceso Nr.
1-03-1-00622-2010-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Jucys
Kaltinamasis
E. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-171/2013Proceso Nr. 1-03-1-00622-2010-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 17 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2013 m. balandžio 30 d.

Teisėjas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 239 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktą tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, esančioje Pravieniškių II, Kaišiadorių rajone, veikdamas bendrininkų grupe su nuteistaisiais A. P., L. S., R. G., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P., iš anksto susitarė terorizuoti naujai į pataisos įstaigą atvykusius nuteistuosius ir 2010 m. liepos 25 d. tyčia, naudodamas smurtą ir patyčias terorizavo kitus laisvės atėmimo vietoje laikomus nuteistuosius, sutrikdė pataisos namuose visuomenės rimtį ir tvarką bei iš chuliganiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės nuteistąjį R. F..

Žemesnės instancijos teismas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi E. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Kauno apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas E. M. buvo tęsiamas iki 2013 m. balandžio 30 d.

Skundžiama Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi kaltinamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pratęsimo pagrindus. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad E. M. kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių, apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms, anksčiau teistas. Suimtajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai padarytos atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, veikiant bendrininkų grupe. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis E. M., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) bei daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti kitomis kardomosiomis priemonėmis.

Šalies argumentai

Kaltinamasis E. M. skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį ir taikyti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, nes priimta remiantis vien prielaidomis bei neatsižvelgus į jo socialinius ryšius. Kaltinamasis teigia, kad Kauno apygardos teismas klaidingai interpretavo bylos duomenis, neva patvirtinančius, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus. E. M. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė BPK 121 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios numato galimybę vienu metu skirti kelias švelnesnes kardomąsias priemones ir tokiu būdu būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Prokuroras prašo kaltinamojo E. M. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. M. skundas atmetamas.

Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti E. M. suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes. Be to, BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti (įtariamojo) kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pažymėtina, kad BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys, t. y. kitų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis E. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tuo pačiu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.

Skundžiama nutartimi teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y. kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad (įtariamasis) kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Vadovaujantis teismų praktika, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, ir jos gali pakakti skiriant suėmimą šiuo pagrindu. E. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių, apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3, 4, 6 dalys). Už jas sankcijose numatytos griežtesnės nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmės, iš jų už labai sunkų nusikaltimą – itin griežta laisvės atėmimo bausmė. Pasislėpimo tikimybę sustiprina ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis E. M. anksčiau jau buvo ne kartą teistas, niekur nedirbo, nesimokė, t. y. nėra saistomas tvirtų socialinių ryšių. Nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje E. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas tęsti jam kardomosios priemonės – suėmimo terminą. Be to, skunde kaltinamasis teigia, kad Kauno apygardos teismas neatsižvelgė į jo turimus socialinius ryšius, tačiau nenurodė, kokios aplinkybės tai patvirtina.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, (įtariamas) kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, (įtarimas) kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Labai sunkus smurtinis nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas E. M., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Pagal byloje pateiktus duomenis, kaltinamasis praeityje ne kartą teistas, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Naujų inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, smurto panaudojimas pataisos namuose – leido teismui daryti pagrįstą išvadą, kad suimtasis yra linkęs nusikalsti, todėl gali toliau daryti naujus nusikaltimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiamoje nutartyje nurodytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pratęsimo pagrindas nustatytas pagrįstai.

Kaltinamajam E. M. taikomas suėmimas neabejotinai suvaržo jo teisę į laisvę, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja nacionalinės teisės normoms. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kita vertus, kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl šiuo metu yra pateisinamas.

Atmestinas kaip nepagrįstas kaltinamojo skundo prašymas taikyti jam švelnesnes kardomąsias priemones. Pažymėtina, kad išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo skyrimo pagrįstumo, Apeliacinis teismas gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį, tačiau negali pakeisti paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo kita kardomąja priemone.

Kauno apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl jos panaikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo E. M. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Jucys