Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.3.3.; 1.2.18.8.3.; 1.2.18.10.; 1.2.18.11.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.1.7.5.; 2.1.8.; 2.1.9.; 2.1.15.3.3.3.; 2.4.2.1.; 2.4.5.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.6.5.1.; 3.12.

2023 m. liepos 5 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. K. gynėjo advokato Drąsučio Narmonto, Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro ir civilinio ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo

V. L. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

Baudžiamoji byla V. L. atžvilgiu pagal BK 208 straipsnio 1 dalį nutraukta (BK 2 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

S. K. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda.

Civilinės ieškovės Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Nuspręsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo pratęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą V. L. turtui: 1. Pastatui-Bibliotekai, unikalus daikto Nr.: (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 5561.00 Eur; 2. Pastatui-Ūkiniam pastatui, unikalus daikto Nr.: (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 67.00 Eur; 3. Kitiems inžineriniams statiniams-Šuliniui, unikalus daikto Nr.: (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 16.00 Eur; 4. Žemės sklypui, unikalus daikto Nr.: (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 753.00 Eur; 5. Žemės sklypui, unikalus daikto Nr.: (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 4754.00 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. V. L. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas už tai, kad jis apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, kai dėl to negalima iš dalies nustatyti ūkio subjekto veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

nuo 2016-04-28 iki 2019-12-17 eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriaus ir kasininko pareigas, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 21 straipsnio 2 dalį „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (nuo 2016-01-01 pagal 2015-12-22 LR įstat. Nr. XII-2215) atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei,

laikotarpiu nuo 2016-05-13 iki 2019-06-19 apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent, pateikė pagal Kasos aparato kasos operacijų Z dienos fiskalines ataskaitas duomenis apskaitos paslaugas teikiančios UAB „V.C.“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) buhalterei S. K., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, apskaityti prekių - grybų bei sraigių įsigijimus, iš viso už 344 534,90 Eur, atitinkamai: 2016 m. 05-06 mėn. – už 50 570,12 Eur, 2017 m. 05-11 mėn. – už 124 853,14 Eur, 2018 m. 05 mėn. – už 110 473,83 Eur ir 2019 m. 05-06 mėn. už 58 637,81 Eur, be prekių įsigijimo dokumentų, t. y. be prekių pirkimo – pardavimo sutarčių arba laisvos formos dokumentų, kuriuose turi būti nurodytas prekės pavadinimas ir kaina, tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 13 straipsnio 3 dalies „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus rekvizitus“ nuostatų, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m., 2017 m., 2018 m., ir 2019 m. 01-11 mėn. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. Be to, V. L. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas už tai, kad jis, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie pelną ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

nuo 2016-04-28 iki 2019-12-17 eidamas UAB „ (duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigas ir vadovaudamas visai įmonės veiklai, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie pelną ir pateikė juos elektroniniu būdu valstybės įgaliotai institucijai Valstybinei mokesčių inspekcijai, o būtent:

nesivadovaudamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675) 11 straipsnio 1 dalies 2 punktu „apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną iš pajamų atskaitomi leidžiami atskaitymai“, 11 straipsnio 4 punkto (2002-12-05 įst. Nr. IX-1224 redakcija) „išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų, išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyti ir kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai“ nuostatomis,

pateikus apskaityti pagal Kasos aparato kasos operacijų Z dienos fiskalines ataskaitas duomenis apskaitos paslaugas teikiančios UAB „V.C.“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) buhalterei S. K., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2016 m. gegužės-gruodžio mėn. sraigių ir grybų įsigijimus, iš viso už 82 575,74 Eur, be prekių įsigijimo dokumentų, t. y. be prekių pirkimo – pardavimo sutarčių arba laisvos formos dokumentų, kuriuose turi būti nurodytas prekės pavadinimas ir kaina,

2017-03-11 pateikė per buhalterę S. K. už 2016 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją, kurios 19 eil. „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (+/-)“ 82 576 Eur sumažino apmokestinamojo pelno sumą (įrašė 1 135,00 Eur, turėjo įrašyti 83 711 Eur), tuo pačiu 59 eil. „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ sumažino mokėtiną pelno mokesčio sumą 4 125,00 Eur (įrašė 61 Eur, turėjo įrašyti 4 186 Eur) ir ta pačia suma 4 125,00 Eur 62 eil. „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ sumažino mokėtiną pelno mokesčio sumą (įrašė 61 Eur, turėjo įrašyti 4 186 Eur), dėl to mažiau apskaičiuota bei valstybės biudžetui nesumokėta 4 125 Eur už 2016 metus.

- toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo 2016-04-28 iki 2019-12-17 eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigas ir vadovaudamas visai įmonės veiklai, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie pelną ir pateikė juos elektroniniu būdu valstybės įgaliotai institucijai Valstybinei mokesčių inspekcijai, o būtent,

nesivadovaudamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio (2001-12-20 Nr. IX-675) 11 straipsnio 1 dalies 2 punktu „apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną iš pajamų atskaitomi leidžiami atskaitymai“, 11 straipsnio 4 punktu (2002-12-05 įst. Nr. IX-1224 redakcija) „išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų, išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyti ir kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai“ nuostatomis,

pateikus apskaityti pagal Kasos aparato kasos operacijų Z dienos fiskalines ataskaitas duomenis apskaitos paslaugas teikiančios UAB „V.C.“ (įm. kodas 304230165 ) buhalterei S. K., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2017 m. gegužės-lapkričio mėn. sraigių ir grybų įsigijimus, iš viso už 150 447,98 Eur, be prekių įsigijimo dokumentų, t. y. be prekių pirkimo – pardavimo sutarčių arba laisvos formos dokumentų, kuriuose turi būti nurodytas prekės pavadinimas ir kaina,

2018-05-05 pateikė per buhalterę S. K. už 2017 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją, kurios 19 eil. „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (+/-)“ 150 448 Eur sumažino apmokestinamojo pelno sumą (įrašė 6 075 Eur, turėjo įrašyti 156 523 Eur), tuo pačiu 59 eil. „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ sumažino mokėtiną pelno mokesčio sumą 7 522,00 Eur (įrašė 304 Eur, turėjo įrašyti 7 826 Eur) ir ta pačia suma 7 522,00 Eur 62 eil. „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ sumažino mokėtiną pelno mokesčio sumą (įrašė 304 Eur, turėjo įrašyti 7 826 Eur), dėl to mažiau apskaičiuota bei valstybės biudžetui nesumokėta 7 522 Eur už 2017 metus.

Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo 2016-04-28 iki 2019-12-17 eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigas ir vadovaudamas visai įmonės veiklai, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie pelną ir pateikė juos elektroniniu būdu valstybės įgaliotai institucijai Valstybinei mokesčių inspekcijai, o būtent,

nesivadovaudamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio (2001-12-20 Nr. IX-675) 11 straipsnio 1 dalies 2 punktu „apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną iš pajamų atskaitomi leidžiami atskaitymai“, 11 straipsnio 4 punktu (2002-12-05 įst. Nr. IX-1224 redakcija) „išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų, išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyti ir kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai“ nuostatomis,

pateikus apskaityti pagal Kasos aparato kasos operacijų Z dienos fiskalines ataskaitas duomenis apskaitos paslaugas teikiančios UAB „V.C.“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) buhalterei S. K., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2018 m. gegužės-rugsėjo mėn. sraigių ir grybų įsigijimus, iš viso už 111 251,01 Eur, be prekių įsigijimo dokumentų, t. y. be prekių pirkimo – pardavimo sutarčių arba laisvos formos dokumentų, kuriuose turi būti nurodytas prekės pavadinimas ir kaina,

2019-06-15 pateikė per buhalterę S. K. už 2018 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją, kurios 19 eil. „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (+/-)“ įrašė nuostolio sumą 24 921,00 Eur, turėjo įrašyti pelno sumą prieš apmokestinimą 86 330,00 Eur, apskaičiuoti pelno mokesčio sumą 4 316,00 Eur, kurią turėjo įrašyti į 59 eil. „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir į 62 eil. „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, dėl to mažiau apskaičiuota bei valstybės biudžetui nesumokėta 4 316 Eur už 2018 metus.

3. Be to, V. L. pagal BK 208 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu baudžiamoji byla nutraukta už tai, kad jis, iki 2019 m. gruodžio 17 d. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir kaip bendrovės vadovas vienvaldiškai veikiantis jos vardu, atsakantis už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, taip pat organizuojantis kasdieninę įmonės veiklą, žinodamas, kad jau nuo 2018-12-31 bendrovė neturi pakankamai piniginių lėšų ar turto, kad padengtų skolas kreditoriams, t. y., žinodamas apie sunkią bendrovės ekonominę padėtį ir nemokumą, kai šiai akivaizdžiai grėsė bankrotas, dėl ko pats kreipėsi 2019-10-21 su pareiškimu į Šiaulių apygardos teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto iškėlimo, ir 2019-11-13 Šiaulių apygardos teismas iškėlė bendrovei bankroto bylą, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 12 d. iki 2019 m. liepos 24 d. patenkino vieno kreditoriaus – savo – reikalavimą, susigrąžindamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiai suteiktą 39 700 Eur paskolą, dėl to padarė 39 700 Eur turtinės žalos likusiems kreditoriams, o būtent: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, G. P., S. P., VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, kurių bendra kreditorinių reikalavimų suma Šiaulių apygardos teismo 2020-01-16 nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, yra 55 305,80 Eur.

4. S. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti ūkio subjekto veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012-06-29 įstatymo Nr. XI-2174 redakcija) 10 straipsnio 1 dalimi (ūkio subjekto apskaitą tvarko: vyriausiasis buhalteris (buhalteris); pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, pagal 10 straipsnio 5 dalį – mažosios bendrijos apskaitą be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti tos bendrijos narys, 11 straipsnio 1 dalimi (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) (už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą),

pagal 2016-05-01 Buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) teikdama apskaitos paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini)), t. y., tvarkydama šios bendrovės buhalterinę apskaitą, laikotarpiu nuo 2016-05-13 iki 2019-06-19 ją aplaidžiai tvarkė,

t. y., į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė prekių (sraigių ir grybų) įsigijimus, iš viso už 344 534,90 Eur, atitinkamai: 2016 m. 05-06 mėn. – už 50 570,12 Eur, 2017 m. 05-11 mėn. – už 124 853,14 Eur, 2018 m. 05 mėn. – už 110 473,83 Eur ir 2019 m. 05-06 mėn. už 58 637,81 Eur, be prekių įsigijimo dokumentų, t. y., be prekių pirkimo – pardavimo sutarčių arba laisvos formos dokumento, kuriame be Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų rekvizitų, turi būti nurodytas prekės pavadinimas ir kaina, o juos apskaitė pagal kasos aparato operacijų Z dienos fiskalinių ataskaitų duomenis, kuriuos pateikdavo bendrovės direktorius V. L.,

taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 13 straipsnio 3 dalies „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus rekvizitus“ nuostatas ir dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m., 2017 m., 2018 m., ir 2019 m. 01-11 mėn. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

5. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022-12-20 nuosprendžio dalį dėl V. L. išteisinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti V. L. kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 200 MGL dydžio baudą; pripažinti kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 130 MGL dydžio baudą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, bausmes subendrinti apimant ir paskirti V. L. galutinę bausmę - 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą; priteisti iš V. L. Šiaulių valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą civilinį ieškinį - 19 550 Eur; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

5.1. Teigia, kad nuosprendžio dalis dėl V. L. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį yra neteisėta ir nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje esančius duomenis, juos įvertino neteisingai, nevertino tų duomenų kompleksiškai, nepagrįstai atmetė byloje surinktus V. L. kaltinančius įrodymus, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

5.2. Teigia, kad teismo išvada, kad V. L. veikoje nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikalstamo subjektyviosios pusės požymio – tyčios, yra nepagrįsta. Nurodo, kad V. L. pateikto kaltinimo esmė ta, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2016-05-13 iki 2019-06-19 apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, nes pateikė apskaitos paslaugas teikiančios bendrovės buhalterei S. K. apskaityti prekių (grybų bei sraigių) įsigijimus, iš viso už 344 534,90 Eur, pagal Kasos aparato duomenis (kasos operacijų Z dienos fiskalines ataskaitas), tačiau nepateikdamas kitų, privalomų prekių įsigijimo dokumentų, t. y., pirkimo - pardavimo sutarčių arba laisvos formos dokumentų, kuriuose turi būti nurodytas prekės pavadinimas ir kaina, ir tuo jis nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatų, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m., 2017 m., 2018 m., ir 2019 m. 01-11 mėn. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pažymi, kad būtent V. L. aukščiau nurodytu laikotarpiu ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus bei kasininko pareigas ir buvo atsakingu pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį: „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 21 straipsnio 2 dalį: „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (nuo 2016-01-01 pagal 2015-12-22 LR įstat. Nr. XII-2215). Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad: „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai“. Taigi, įmonės vadovo V. L. pareiga buvo užtikrinti, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui, S. K. informacija apie atliktas ūkines operacijas būtų pateikta savalaikiai ir, kad ta informacija būtų teisinga, tiksli ir išsami. Nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju būtent V. L. turėjo surašyti ir pateikti buhalterei reikalingus dokumentus: pirkimo - pardavimo sutartis arba laisvos formos dokumentus, kuriuose turi būti nurodytas prekės pavadinimas ir kaina, kad ji tinkamai apskaitytų prekių įsigijimus, tačiau jis to nepadarė.

5.3. Prokuroras skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad bylos duomenimis paneigta V. L. ir S. K. pozicija, kad prekių pirkimo - pardavimo sutartys arba laisvos formos dokumentai nelaikytini būtinais apskaitos dokumentais, bet teismas nurodė, kad V. L. neturėjo specialių buhalterinės apskaitos, Pelno mokesčio įstatymo žinių, taip pat iš už buhalterinę apskaitą atsakingo asmens S. K. nežinojo, kad prekių pirkimo - pardavimo sutartys arba laisvos formos dokumentai yra privalomi Kasos aparato kasos operacijų Z dienos fiskalinės ataskaitos duomenimis apskaitytų įsigijimų rekvizitai ir jų neįtraukimas į bendrovės apskaitą sukels BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes, todėl teismas laikė, kad V. L. veiksmuose nėra šios nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymio – tyčios.

5.4. Sutinka su tuo, kad ne kiekvienas asmuo, iš bendro išsilavinimo gali žinoti apie kaltinime minimų apskaitos dokumentų, prekių pirkimo - pardavimo sutarčių ar kitokių laisvos formos dokumentų reikalingumą, apskaitant prekių įsigijimus, žinoti apie tokių dokumentų svarbą, tačiau V. L., būdamas įmonės vadovu, atsakingu už teisingą apskaitos dokumentų surašymą ir pats betarpiškai vykdydamas bendrovės prekių įgijimo veiklą (t. y. pats supirkinėdamas iš asmenų sraiges, grybus, kitą produkciją), privalėjo turėti specialių žinių bei pateikti buhalterei prekių apskaitai būtinus dokumentus. Nurodo, kad iš bylos duomenų matyti, jog V. L. trijų metų laikotarpyje pats supirkinėjo sraiges ir grybus, naudodamas kasos aparatą, todėl jis negalėjo nežinoti, nesuprasti, kad Kasos aparato kasos operacijų Z dienos fiskalinėse ataskaitose nėra užfiksuojami įgyjamų prekių pavadinimai ir kainos (ataskaitose nėra tokių rekvizitų), o tokie duomenys būtini tinkamam prekių įsigijimų apskaitymui. Kad duomenys, buvę Kasos aparato kasos operacijų Z dienos fiskalinėse ataskaitose, buvo nepakankami tinkamai apskaityti įsigytas prekes, aiškiai nurodė S. K. ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. 1. 131-133), kad kasos aparato kasos operacijų Z dienos fiskalines ataskaitų duomenis direktorius V. L. kasdien jai pateikdavo fiziškai arba pranešdavo telefonu, už kiek supirko prekių bei kokia kilogramo kaina, ji pinigų sumą padalindavo iš prekių 1 kilogramo kainos ir gaudavo, kiek kilogramų sraigių ar grybų supirko, visus šiuos duomenis surašydavo į „Rivilės“ programą. Dėl to prokuroras skunde teigia, kad dėl to, jog V. L. nepateikė privalomų dokumentų (prekių pirkimo - pardavimo sutarčių, kitokių laisvos formos dokumentų), buhalterė S. K. įrašė į bendrovės buhalterinę apskaitą bei į Pelno mokesčio deklaracijas neteisingus duomenis apie bendrovės pelną; buvo susimažintos bendrovei mokėtinos pelno mokesčio sumos.

5.5. Nurodo, kad vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675) 11 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei 17 straipsnio 1 dalimi, mokesčių mokėtojo patirtos išlaidos mažina mokesčio mokėtojo apmokestinamąjį pelną, tik nustačius, kad ūkinė operacija yra tikrai įvykusi, t. y. mokesčių mokėtojas patyrė išlaidas, o šios operacijos turinys yra patvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais. Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinę galią turinčiais dokumentais laikytini tie dokumentai, kurie turi visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų, išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyti ir kiti LR Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai. Kuomet buhalterinės apskaitos dokumente, kuriuo pagrindu grindžiamos sąnaudos, nurodyti rekvizitai neatitinka tikrosios ūkinės operacijos vykdymo aplinkybių, toks dokumentas negali būti pripažįstamas patvirtinančiu atitinkamo turinio ūkinės operacijos buvimą, todėl laikytinas neturinčiu juridinės galios.

5.6. Skunde prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylą teisme, nepasitvirtino V. L. ir S. K. versijos, kad bendrovei pradedant veiklą jie teiravosi Valstybinės mokesčių inspekcijos dėl veiklos vykdymo bei apskaitos vedimo. Tokie faktai, kad kaltinamieji buvo išsamiai konsultuoti dėl bendrovės apskaitoje naudojamų dokumentų forminimo, nebuvo nustatyti (S. K. parodė, kad ji neatsimena, su kuo VMI konsultavosi; V. L. parodė, kad jis konsultavosi su visais žmonėmis; VMI jam nenurodė apie prekių pirkimo - pardavimo sutartis; jam nebuvo pretenzijų nei iš buhalterės, nei iš VMI).

5.7. Prokuroras skunde teigia, kad dėl 2018 m. Mokesčių inspekcijos atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo (2018-12-04 Šiaulių apskrities VMI priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma), kaltinamųjų versija tokia, kad tuo metu buvo atliktas išsamus patikrinimas ir VMI pažeidimų nerado, tačiau teismas nuosprendyje aiškiai konstatavo, kad VMI mokestinis tyrimas buvo atliekamas bendrovėje „G.“, o iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik gauta priešpriešinė informacija dėl pardavimų „G.“, nebuvo tikrinta visa UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita, nebuvo prašyta pateikti produkcijos įsigijimo dokumentus, iš ko jie įsigyja sraiges, kokias patiria išlaidas. Ne šio patikrinimo, o būtent 2020 m. vasario-kovo mėn. VMI atlikto operatyvinio patikrinimo metu buvo nustatyti pažeidimai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė reikalingų prekių įsigijimo apskaitos dokumentų; atitinkamai, vėliau, ikiteisminiame tyrime specialistė nustatė kaltinime nurodytus apskaitos pažeidimus.

5.8. Nurodo, kad V. L. parodymus, jog iš S. K. jis nežinojo, kad prekių pirkimo-pardavimo sutartys arba laisvos formos dokumentai yra privalomi, apskaitant prekių įsigijimus, paneigia S. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kai 2020-11-10, liudytojo papildomos apklausos metu ji parodė, kad prekių pirkimo - pardavimo sutarčių ar laisvos formos pirkimo dokumento jai V. L. niekada nepateikdavo, liepdavo apskaitą tvarkyti iš tokių duomenų, kuriuos jis pateikė (t. 3, b. 1. 131-133). Dėl to prokuroras skunde teigia, kad visos paminėtos aplinkybės rodo, kad V. L. norėjo, jog bendrovės apskaita būtų tvarkoma apgaulingai.

5.9. Skunde prokuroras teigia, kad teismas nuosprendyje nurodė, kad: „kaltinime V. L. suformuluota, kad buhalterė S. K. nesuvokė jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio; nagrinėjamo kaltinimo kontekste tai reiškia, kad S. K. nežinojo, kad ūkinės operacijos turinys yra privalomas kaltinime nurodytų bendrovės įsigijimų rekvizitas. Jei kaltinimo požiūriu to galėjo nežinoti profesionali įmonės buhalterė, tada visiškai neaišku, kodėl tai privalomai turėjo būti žinoma kaltinamajam, kuris neturėjo specialių buhalterinės apskaitos žinių“. Toks kaltinimo formuluotės vertinimas visiškai nepagrįstas, nes pagal teismų formuojamą praktiką, jeigu ūkio subjekto vadovas buhalterinės įmonės specialistams, su kuriais sudaryta sutartis dėl apskaitos tvarkymo, su jais nesusitaręs, pateikia žinomai neteisingus apskaitos dokumentus ar apskritai neteikia tam tikrų apskaitos dokumentų, tai už apgaulingą apskaitos tvarkymą atsako būtent ūkio subjekto vadovas.

5.10. Nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytas bendrovės vadovo V. L. susitarimas su apskaitos paslaugas teikiančios bendrovės buhaltere S. K. apgaulingai tvarkyti apskaitą, tai V. L. pateiktame kaltinime pagrįstai nurodyta, kad jis buhalterei S. K., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio (t. y. nesuvokusiai jo tyčios apgaulingai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą) pateikė pagal Kasos aparato kasos operacijų Z dienos fiskalines ataskaitas duomenis apskaityti prekių - grybų bei sraigių įsigijimus be prekių įsigijimo dokumentų, t. y., be prekių pirkimo - pardavimo sutarčių arba laisvos formos dokumentų. Dėl to teismo teiginys, jog neva kaltinime suformuluota, kad buhalterė nežinojo/galėjo nežinoti, kad „ūkinės operacijos turinys yra privalomas kaltinime nurodytų bendrovės įsigijimų rekvizitas“ - visiškai neteisingas. Priešingai, kaltinimo esmė ta, kad apie minimų dokumentų - pirkimo - pardavimo sutarčių arba laisvos formos dokumentų, reikšmę ir svarbą turėjo žinoti tiek bendrovės vadovas V. L., tiek apskaitą tvarkiusi buhalterė S. K., tačiau šiuo atveju tik V. L. norėjo, kad apskaita būtų tvarkoma apgaulingai ir dėl netinkamo prekių apskaitymo bendrovei reikėtų mokėti mažesnį pelno mokestį. O buhalterė S. K. šiuo atveju veikė aplaidžiai, nes neturėdama būtinų dokumentų apie prekių įsigijimus, į apskaitą įtraukė duomenis iš dokumentų, neturinčių visų privalomų rekvizitų, t. y. aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, todėl jos veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

5.11. Teigia, kad visos aukščiau aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad V. L. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuoti, kaip tyčinis, apgaulingas apskaitos tvarkymas, sukėlęs BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes, bei, pagal idealią nusikalstamų veikų sutaptį, ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, nes tyčiniais tęstiniais veiksmais (nes netinkamas prekių įsigijimų forminimas apskaitoje truko pakankamai ilgą, kelių metų laikotarpį) jis siekė išvengti bendrovei į biudžetą mokėtinų mokesčių. Būtent įmonės vadovas V. L. yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, subjektas, kurį įstatymas įpareigoja teikti teisingas deklaracijas įgaliotai valstybės institucijai.

5.12. Nurodo, kad dėl paminėtų pagrindų turi būti patenkintas Šiaulių valstybinės mokesčių inspekcijos V. L. pareikštas civilinis ieškinys dėl 19 550 Eur priteisimo, nes dėl jo tyčinių veiksmų, dėl netinkamai apskaitytų prekių įsigijimo, nepagrįstai priskyrus leidžiamiems atskaitymams Specialisto išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodytas sumas, nebuvo apskaičiuotas 19 550 Eur pelno mokestis už 2016-2019 metus imtinai. Būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. L. veiksmai sukėlė pasekmes, kad į įmonės finansines ataskaitas už minėtą laikotarpį buvo įrašyti neteisingi duomenys apie įmonės pardavimus ir pelną bei neteisingai apskaičiuotas pelno mokestis.

5.13. Apibendrindama skunde nurodytus duomenis prokuroras skunde teigia, kad V. L. nepagrįstai išteisintas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, todėl teismo nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas, apkaltinamasis nuosprendis.

6. Apeliaciniu skundu civilinis ieškovas Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo pakeisti nuosprendį ir bylą išspręsti iš esmės; pripažinti V. L. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, patenkinti Šiaulių AVMI byloje pateiktą civilinį ieškinį priteisiant iš V. L. 19 550 Eur žalai valstybei atlyginti.

6.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, nes teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Nurodo, kad nuo 2016-05-13 iki 2019-06-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje įformino atsiskaitymus su fiziniais asmenimis, kurie išrašytuose pinigų apskaitos dokumentuose (pinigų išmokėjimo kvituose) nėra identifikuoti, t. y. buhalterinėje apskaitoje apskaityta, kad V. L., kaip atskaitingas asmuo, pagal pinigų išmokėjimo kvitus išmokėjo iš viso 100 022,15 Eur už sraiges ir grybus asmenims, kurių patikrinimo metu neįmanoma identifikuoti, nėra žinomi vardai, pavardės ar kiti tokių asmenų duomenys, nėra pinigus gavusių asmenų parašų. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registro „Pirkimų operacijos“ duomenis nustatyta, kad nuo 2016-05-13 iki 2019-06-19 apskaitoje pagal Kasos aparato kasos operacijų Z dienos fiskalinės ataskaitos duomenis apskaitė prekių įsigijimų ir išmokėjimų už įsigytas prekes iš viso už 344 534,90 Eur. Nurodo, kad tyrimui (teismui) nebuvo pateikta jokia analitinė, detali informacija apie tokius įsigijimus, nepateikti prekių įsigijimo dokumentai, patvirtinantys prekių (grybų ir/ar uogų) įsigijimą, nepateikta duomenų dėl pirkimo-pardavimo teisinių santykių pagrindimo, nepateikta duomenų, ar su prekių tiekėjais buvo sudarytos rašytinės sutartys, ar kiti laisvos formos dokumentai, t. y. UAB “(duomenys neskelbtini)” išlaidos nepagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-2019 m. pelnas apmokestinamas 5 procentų pelno mokesčio tarifu. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko įsakymo „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių ir bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 6.9 punkto nuostatą, kvite turi būti nurodyta prekes pristačiusio asmens parašas, vardas, pavardė, o šio asmens pageidavimu - ir asmens kodas, gyvenamoji vieta. Vadinasi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašyti ir buhalterinėje apskaitoje apskaityti 2205 pinigų išmokėjimo kvitai 100 022,15 Eur sumai, nenurodžius prekes pateikusio asmens ir pinigus gavusio asmens vardo, pavardės, neturi visų privalomų rekvizitų. Be to, kai iš Kasos aparato kasos operacijų Z dienos fiskalinių ataskaitų duomenų negalima nustatyti prekių pavadinimo, prekių kainos, kiekio, mokėtinos sumos, 344 534,90 Eur suma priskiriama neleidžiamiems atskaitymams apskaičiuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-2019 m. pelno mokestį, nes neatitinka Buhalterinės apskaitos 13 straipsnio 1 dalies, Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 4 dalies, 17 straipsnio 1 dalies nuostatų.

6.2. Nurodo, kad vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostata neapskaičiuojamas 19 550 Eur pelno mokestis už: 2016 m. - 4125 Eur; 2017 m. - 7522 Eur; 2018 m. -4316 Eur; 2019 m. - 3587 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ Registrų centras pateiktose finansinėse ataskaitose pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pardavimų savikainą, pelną (nuostolius) prieš apmokestinimą ir apskaičiuotą pelno mokestį: 2017- 03-11 pateiktoje pelno (nuostolio) ataskaitoje už 2016 m. padidino paradavimo savikainą 82 576 Eur ir pelną prieš apmokestinimą, sumažino mokėtiną pelno mokestį 4 125 Eur; 2018-05-05 pateiktoje pelno (nuostolio) ataskaitoje už 2017 m. padidino pardavimo savikainą 150 448 Eur ir pelną prieš apmokestinimą, sumažino mokėtiną pelno mokestį 7522 Eur; 2019-03-31 pateiktoje pelno (nuostolio) ataskaitoje už 2018 m. padidino pardavimo savikainą 111 251 Eur ir apskaičiavo nuostolio 24 921 Eur sumą, nors turėjo apskaičiuoti pelną iki apmokestinimo 86 330 ir pelno mokestį 4316 Eur; Bankroto administratoriui už 2019 m. pateiktoje pelno (nuostolio) ataskaitoje padidino pardavimo savikainą100 282 Eur, apskaičiavo nuostolio sumą 28 511 Eur, nors turėjo apskaičiuoti pelno prieš apmokestinimą sumą 71 772 Eur ir pelno mokesčio sumą 3 587 Eur.

6.3. Taip pat nurodo, kad vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostata „už buhalterinių įrašu teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris arba struktūrinio padalinio tvarkančio apskaitą vadovas, arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“. Pagal minėto įstatymo 14 straipsnio 2 dalį „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui <...>„. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo V. L..

6.4. Apeliantas skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės atribojimo klausimą, yra išaiškinęs, kad civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1912012). V. L. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas šio įstatymo 19 straipsnį, savo parašu patvirtino melagingus duomenis, tokiu būdu sumažino mokėtinų į valstybės biudžetą mokesčių dydį. Šiuo atveju, žala valstybės biudžetui padaryta dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo veiksmų išvengiant privalomų mokėti mokesčių sumokėjimo. Tokiu būdu, šių teisinių pareigų nevykdymas, dėl kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė savo įsipareigojimų valstybei, t. y. nesumokėjo privalomų mokėti mokesčių, sukelia UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo materialinę atsakomybę.

6.5. Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal sąžiningumo reikalavimus. V. L., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigose, žinojo arba turėjo žinoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdydama savo veiklą privalo mokėti pelno mokestį, o (per kasos aparatą) paimti pinigai, kurie neturi juridinio pagrindo, t. y. nėra pagrįsti pirminiais dokumentais, bus išvengta pelno mokesčio sumokėjimo nepagrįstai padidinus atskaitymus, mažinančius apmokestinimo bazę. Dėl to teigia, kad V. L. elgėsi nesąžiningai bei nusikalstamai.

6.6. Nors civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, tačiau CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žala atlyginama visiškai tiek kilusi dėl asmenų sąmoningų veiksmų, tiek ir atsiradusi dėl jų neveikimo.

6.7. Teigia, kad teismo konstatavimas, kad V. L. pareikštas kaltinimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nepasitvirtino yra nepagrįstas bei nelogiškas, nes 1) prekių apskaitymui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei pateikti duomenys pagal Kasos aparato kasos operacijų ataskaitas, kuriose nenurodytas prekės pavadinimas ir kaina, kartu su šiais duomenimis nebuvo pateikti prekių įsigijimo dokumentai, t. y. pirkimo - pardavimo sutartys arba laisvos formos dokumentai, kurie turėtų šiuos privalomus rekvizitus (prekės pavadinimą ir kainą). Vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas — tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 punktas). Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų atskaitomi leidžiami atskaitymai; 4 dalis nustato, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus; be šių rekvizitų, išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyti ir kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai; o 17 straipsnio 1 dalis nurodo, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita. Tokiu būdu, pagal Pelno mokesčio įstatymą leidžiamais atskaitymais pripažintinos tik faktiškai ūkio subjekto patirtos išlaidos, kurios yra pagrįstos galiojančiais sandoriais, juridinę galią turinčiais dokumentais, atitinka ūkio subjekto vykdomos veiklos pobūdį bei buvo būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Visuose kaltinime nurodytuose apskaityti prekių - grybų bei sraigių įsigijimuose, iš viso už 344 534,90 Eur, nenurodytas ūkinių operacijų turinys, t. y. nenurodoma, kokioms konkrečiai prekėms apmokėti fiksuoti šie grynųjų pinigų išmokėjimai. Visuose aptariamuose elektroninio kasos aparato (toliau - EKA) kvituose šabloniškai nurodomas „supirkimas“ (t. 6, b. l. 92-96). Todėl, nesant pačiuose kvituose būtinų rekvizitų pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 6 dalis, Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio 1 dalį, pastarieji turėjo būti apskaitomi su priedais - prekių pirkimo - pardavimo sutartimis arba laisvos formos dokumentais, kuriuose ir būtų nurodyti visi trūkstami ir į pačius EKA kvitus neįrašyti rekvizitai - konkretus ūkinių operacijų turinys. Vadinasi pagrįstai konstatuotina, kad pinigų išmokėjimai, iš viso už 344 534,90 Eur, turėjo būti apskaityti ne kaip pelną mažinančios išlaidos, nes neturi privalomų rekvizitų, t. y. neturi (nepateikė nei mokesčių administratoriui, nei teismui) - prekių pirkimo - pardavimo sutarčių arba laisvos formos dokumentų. 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės, veiklos analizę atlikusi ir išvadą surašiusi specialistė I. S. teisme nurodė, kad kasos aparato kvitų funkcija yra fiksuoti pinigų išmokėjimus arba jų gavimus, tačiau negalima nustatyti, už ką jie (pinigai) buvo išmokėti, nėra pajamas gavusių asmenų patvirtinimo, kad jas gavo, už kokias prekes, nes nėra papildomų duomenų, vadinasi šie kvitai neatstoja įsigijimo dokumento, kuriuo galėtų būti grindžiamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai patirtos išlaidos. Šalia kasos aparato kvito turi būti įsigijimo dokumentas, kuris sukelia pasekmes dėl veiklos nustatymo ir dėl mokestinės prasmės. Sandėlio kortelė, tai yra suvestinis dokumentas - registras į kurį surašomi duomenys iš pirminių dokumentų, iš kurių būtų galima objektyviai nustatyti, kas prekes patiekė, kokios tai buvo prekes, kada jos buvo patiektos ir kokia buvo tokio tiekimo vertė, tiekiamų prekių matavimo matas bei kaip buvo atsiskaityta. Pažymi, kad būtent tokia informacija lemia objektyvumą apskaičiuojant mokesčius. 3) gynybos pateikta versija dėl Šiaulių AVMI atlikto kontrolės veiksmo darytos įtakos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitai, kurio metu Mokesčių administratorius rinko priešpriešinę informacija apie UAB „G.“, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje esančią informaciją, t. y. tikrino pardavimų duomenis, laikytina tik gynybine, nepagrįsta ir neobjektyvia pozicija, nes aukščiau minėto kontrolės veiksmo metu nebuvo (ir neturėjo būti) tikrinamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno mokesčio apskaičiavimas; 4) teismas konstatavo, kad „Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita nebuvo tvarkyta taip, kad į ją būtų įtraukiami visi būtini apskaitos dokumentai, turintys privalomus rekvizitus, tame tarpe ir prekių pirkimo - pardavimo sutartys arba laisvos formos dokumentai, kuriuose būtų prekės pavadinimas, kaina, prekės pardavėjo duomenys“.

6.8. Apeliantas atsižvelgęs į skunde nurodytas konkrečias aplinkybes, daro išvadą, kad V. L. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, dėl kurių atsirado žala valstybei - nesumokėti mokesčiai, todėl jis turi atlyginti šią žalą.

6.9. Teigia, kad teismas nuosprendyje padarė klaidingą išvadą, kad kaltinamajam negalėjo žinojimas ir suvokimas „iš niekur nieko ar bendro išsilavinimo atsirasti“, bet teismui buvo reikšminga V. L. nuomonė, kad „sutartys nelaikytinos būtinais apskaitos dokumentais“. Be to klaidinga ir mokesčių sistemos stabilumui pavojinga teismo padaryta išvada, kad V. L. „nepakanka bendro išsilavinimo, o reikalingos specialios buhalterinės apskaitos žinios, Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Pelno mokesčio įstatymo nuostatų išmanymas, V. L. tokių žinių neturėjo“, todėl buvo išteisintas.

6.10. Teigia, kad deklaratyvūs teiginiai apie tariamai tinkamą lėšų panaudojimą (t. y. išmokėjimą per EKA), kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, kaltinimo nepaneigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78/2012, 2K-150-628/2018, 2K-322-1073/2019, 2K-254-895/2020). Pareiga pateikti tokius teiginius pagrindžiančius dokumentus nereiškia, kad įrodinėjimo našta perkeliama kaltinamajam ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163/2009, 2K-P-78/2012, 2K-7-84/2012, 2K-352/2014, 2K-150-628/2018, 2K-271-719/2019 ir kt.). Nurodo, kad iš bylos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pagal įstatymus įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kuris buhalterinę apskaitą tvarko ir finansines ataskaitas rengia vadovaudamasis Buhalterinės apskaitos įstatymu, Finansinės atskaitomybės įstatymu, Verslo apskaitos standartais bei kitais norminiais aktais, reglamentuojančiais juridinių asmenų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardintus reikalavimus, įmonės vadovas atsako už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą. To paties įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui. Tuo tarpu šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris, o už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Kaip minėta, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą - organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-458/2021 pakartojo jau suformuotą praktiką, kad jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų arba pateikia neteisingus, tada jis laikomas nusikaltimo vykdytoju. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą buhalterio rankomis, šiam nesuvokiant jo daromos veikos pavojingumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, Nr. 2K-277-696/2017, Nr. 2K-161-693/2019 ir kt.). Analizuojamu atveju, nuo 2016-04-28 iki 2019-12-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovas - V. L. turėjo organizuoti apskaitos tvarkymą, pavesti konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, tačiau tirti įrodymai patvirtina, kad būtent jis neužtikrino teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimo vyriausiajam buhalteriui bei pateiktų duomenų išsaugojimo, t. y. tinkamo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Dėl to teigia, kad V. L. tūri būti pripažintas netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektu.

6.11. Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad mokesčių įstatymų pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo yra pažeidžiami mokesčių įstatymų reikalavimai (Mokesčių administravimo įstatymo 138 straipsnis). Mokesčių įstatymų pažeidimas ir atsakomybė už tai Lietuvos nacionalinėje teisėje nėra savarankiška kategorija ir nors kartais vadinama mokestine atsakomybe, iš esmės suprantama, kaip kompleksinis teisinis institutas, apimantis atskiras atsakomybės rūšis, t. y. baudų pagal Mokesčių administravimo įstatymą, ar kriminalinių bausmių pagal Baudžiamąjį kodeksą taikymą. Mokesčių teisė priskiriama prie viešosios teisės šakų, todėl jai būdingas imperatyvus santykių reguliavimo pobūdis, be kita ko, pasireiškiantis griežtų valstybės prievartos priemonių taikymu, siekiant apsaugoti mokesčių teisės ginamas vertybes (2011 m. lapkričio 18 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011). Pagal teismų praktiką bei Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, mokesčių visuotinumo bei privalomumo principo taikymo principas turi itin retas išimtis, kurios sietinos tik su tokiomis aplinkybėmis, kurios nepriklauso nuo pažeidėjo valios, kurios lemia, kad jis negalėjo deklaruoti, apskaičiuoti bei sumokėti mokesčių, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. L. kaltės, pažeidus Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, nepaneigia ta aplinkybė, kad jis neteisingai (klaidingai) supranta mokesčių teisės aktus ir pagal juos jam (UAB „(duomenys neskelbtini)“) tenkančias mokestines prievoles, nepaneigia ta aplinkybė, kad jis neturi buhalterinių žinių. Dėl to Valstybės biudžetui žala atsirado dėl V. L. neteisėtų veiksmų, dėl kurių valstybė patyrė 19 550 Eur žalą ir kuri turi būti atlyginta (priteista) iš V. L..

7. Apeliaciniu skundu nuteistosios S. K. gynėjas adv. D. Narmontas prašo Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį dėl S. K. nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalyje panaikinti ir ją išteisinti.

7.1. Teigia, kad S. K. jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, pavojingai neveikė, visą informaciją, fiksuotą pirminiuose dokumentuose, kuriuos jai pateikdavo tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavęs V. L., tiksliai fiksavo minėtos įmonės apskaitos registruose bei buhalterinėje apskaitoje, prekių (sraigių ir grybų) įsigijimus už laikotarpį nuo 2016-05-13 iki 2019-06-19 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė pagal prekių (sraigių ir grybų) įsigijimo (pirkimo) dokumentus, neiškraipė įmonės apskaitos, įtraukė į apskaitą duomenis iš dokumentų, kurie turi privalomus rekvizitus, o tik iš jos vestos buhalterinės apskaitos specialistė ir teismas nustatė visus įmonės veiklos rezultatus, todėl S. K. atliktuose veiksmuose nėra BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos būtinųjų požymių, ji nepažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies. 13 straipsnio 3 dalies, įrašus apie įvykusias ūkines operacijas atliko pagal apskaitos dokumentus - prekių (sraigių ir grybų) įsigijimo (pirkimo) grynaisiais dokumentus (kasos aparato kvitus ir kasos aparato operacijų Z dienos fiskalinių ataskaitų duomenis), kas yra leistina pagal teisės norminius aktus, bei dėl to nekilo pavojingų padarinių, būtinų pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

7.2. Nurodo, kad S. K. kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė pagal 2016-05-01 Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios 3.1.4 punktą vykdytojas įsipareigoja užtikrinti, kad ūkinės operacijos pagal pateiktus pirminius dokumentus būtų teisingai atvaizduotos apskaitos registruose, būtų sudaryta objektyvi finansinė atskaitomybė, būtų vykdomos kitos teisės aktų, buhalterinės apskaitos įstatymo ir finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatos, o pagal 4.5 punktą, jeigu klientas nepateikia reikalingų dokumentų ir informacijos ar nepateikia jos nurodytais terminais, vykdytojas turi sustabdyti Sutarties vykdymą.

7.3. Gynėjas teigia, kad teismo išvados, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita nebuvo tvarkyta taip, kad į ją būtų įtraukiami visi būtini apskaitos dokumentai, turintys privalomus rekvizitus, tame tarpe prekių pirkimo - pardavimo sutartys arba laisvos formos dokumentai, kuriuose būtų prekės pavadinimas ir kaina; kad prekių pirkimo - pardavimo sutartys arba laisvos formos dokumentai laikytini būtinais pirminiais dokumentais, nes kasos aparato kvituose ir kasos aparato kasos operacijų Z dienos fiskalinėse ataskaitose nėra atskleistas ūkinių operacijų turinys, t. y. nenurodoma, kokioms konkrečioms prekėms apmokėti šie EKA kvitai išspausdinti, yra neteisingos bei prieštarauja tiek faktinėms aplinkybėms, tiek galiojančiam teisiniam reguliavimui. Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitinėjo už superkamas prekes (sraiges ir grybus) grynaisiais naudojant elektroninį kasos aparatą (ELCOM, EURO-50 TE MINI, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis kasos aparatas kaip tinkamas naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinėje vykdomojoje ūkinėje - komercinėje veikloje buvo įregistruotas valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Jokių priekaištų, pastabų iš valstybinės mokesčių inspekcijos, kitų kontroliuojančių institucijų dėl jo galimo naudojimo įmonės faktinėje vykdomoje ūkinėje -komercinėje veikloje (superkant grynaisiais sraiges ir grybus) niekada nesulaukė. Todėl niekada nekilo abejonių, kad šis kasos aparatas vykdant tokią veiklą, kokią faktiškai vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, gali būti naudojamas, o jo naudojimo metu tiesiogiai gauti dokumentai - šio kasos aparato kvitai bei kasos aparato operacijų Z dienos fiskalinių ataskaitų duomenys - yra tinkami bei pakankami prekių (sraigių ir grybų) pirkimo (įsigijimo) dokumentai tokius pirkimus apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Kitu atveju būtų nelogiškas teisinis reguliavimas, kad naudojant įregistruotą kasos aparatą, leistiną naudoti įmonės faktiškai vykdomoje ūkinėje-komercinėje veikloje, dar kiekvieną kartą panaudojus tokį kasos aparatą superkant prekes (sraiges ir grybus) grynaisiais, reikėtų papildomai kiekvienu pirkimo atveju dar surašyti pirkimo - pardavimo sutartį ar laisvos formos dokumentą. Pažymi, kad nei specialistė, nei teismas nuosprendyje tokio teisinio reguliavimo, reikalaujančio kiekvienu atveju surašyti dar pirkimo - pardavimo sutartį ar laisvos formos dokumentą, nenurodė. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarime Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ aiškiai nurodyta, jog be kasos aparato kvito joks kitas dokumentas superkant prekes grynaisiais nėra išduodamas. Pastebi, kad S. K. nebuvo pareikštas kaltinimas, jog pirmiau minėtas kasos aparatas, įregistruotas valstybinėje mokesčių inspekcijoje, negalėjo būti naudojamas įmonės faktiškai vykdomoje ūkinėje - komercinėje veikloje. Nurodo, kad teisme specialistė I. S. patvirtino, jog šis kasos aparatas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai vykdomoje ūkinėje - komercinėje veikloje galėjo būti naudojamas. Todėl gynėjas teigia, kad nepagrįstai šio kasos aparato kvitai bei kasos aparato operacijų Z dienos fiskalinių ataskaitų duomenys teismo nebuvo pripažinti kaip pakankami prekių įsigijimo dokumentai įsigytoms prekėms (sraigėms ir grybams) apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje.

7.4. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtintą Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 4 punktą kasos aparatai turi būti įrengti ir naudojami kiekvienoje atsiskaitymo vietoje, kurioje asmenims už perkamas iš jų prekes mokama grynaisiais pinigais, kai neišduodamas kitoks (ne kasos aparato kvitas) apskaitos dokumentas. Taigi, pagal šią nuostatą, jokia pirkimo - pardavimo sutartis su asmeniu, pardavusiu prekę ir su juo atsiskaitant grynaisiais, nėra sudaroma, taip pat nesurašomas joks kitas laisvos formos dokumentas, o kasos aparato kvitai yra būtini bei pakankami prekių įsigijimo dokumentai. Dėl to teismas nepagrįstai sprendė, kad valstybinėje mokesčių inspekcijoje įregistruoto kasos aparato kvitai dar turėjo būti papildomai apskaitomi su priedais - prekių pirkimo-pardavimo sutartimis arba laisvos formos dokumentais, o nesant tokių dokumentų nepagrįstai konstatavo, kad prekių - grybų bei sraigių -įsigijimai, iš viso už 344 534,90 Eur, apskaityti be privalomų rekvizitų ir dėl to nepagrįstai konstatavo, jog S. K. netinkamai vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir jos veiksmuose yra nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Teigia, kad įmonei naudojant valstybinėje mokesčių inspekcijoje užregistruotą bei įmonės faktiškai vykdomojoje ūkinėje-komercinėje veikloje leidžiamą naudoti kasos aparatą prekių (sraigių ir grybų) grynaisiais supirkimui, tokio kasos aparato kvitai bei kasos aparato operacijų Z dienos fiskalinių ataskaitų duomenys buvo pakankami pirminiai apskaitos dokumentai, įrodantys prekių (sraigių ir grybų) įsigijimus, ir pagal juos S. K. vestoje įmonės buhalterinėje apskaitoje apskaityti šių prekių (sraigių ir grybų) įsigijimai negali būti vertinami kaip apskaityti neva be prekių (sraigių ir grybų) įsigijimo dokumentų. Dėl to neteisinga teismo išvada, jog S. K. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė duomenis iš dokumentų, neturinčių visų privalomų rekvizitų, ir taip neva iškraipė įmonės apskaitą, taip pat neteisinga teismo išvada, kad S. K., matydama ir žinodama, jog V. L. pateiktuose dokumentuose (EKA kvituose ir Kasos aparato kasos operacijų Z dienos fiskalinių ataskaitų duomenyse) ūkinės operacijos turinys neva nėra atskleistas, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnio 3 dalį.

7.5. Teigia, kad kasos aparato kvituose ir Kasos aparato kasos operacijų Z dienos fiskalinių ataskaitų duomenyse yra atskleistas ūkinės operacijos turinys - yra nurodyta prekės kaina, kiekis, visa sumokėta grynaisiais už nupirktą prekę suma. Nurodo, kad žodis - „supirkimas“ - aiškinant lingvistiškai bei atsižvelgiant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai vykdytą ūkinę - komercinę veiklą, nepalieka abejonių, kad tai yra prekės (sraigių ir grybų) grynaisiais nupirkimas, kiekvieną kartą naudojant kasos aparatą. Nėra ginčo, kad įmonė supirkinėjo sraiges bei grybus, kad buvo priimtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo įsakymas, jog kiekvienais metais nuo gegužės 10 d. iki liepos 12 d. superkamos tik sraigės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, o grybų supirkimo sezonas prasidėdavo vėliau. Taigi sraigių bei grybų supirkimo laikotarpiai nesutampa (nepersidengia). Tai, kad pačiame EKA kvite nėra nurodyta, ar kiekvienu atveju buvo nupirktos sraigės, ar grybai, nereiškia, kad S. K. neteisingai tvarkė įmonės apskaitą, nes pagal kasos aparato kvite nurodytą datą ir kasos aparato operacijų Z dienos fiskalinių ataskaitų duomenis nekyla jokių abejonių, kas buvo konkrečiai tą dieną nupirkta grynaisiais naudojant kasos aparatą - sraigės ar grybai. Pastebi, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą prekės pavadinimas gali būti ir simbolinis, o už S. K. pateikiamų įmonės buhalterinei apskaitai tvarkyti dokumentų ir informacijos tikrumą bei teisingumą buvo atsakingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Nurodo, kad teismui nusprendus, kad V. L. nevykdė apgaulingos apskaitos, nėra jokio pagrindo abejoti, kad S. K. būtų neteisingai apskaičiusi sraigių ir/ar grybų įsigijimą (juos kaip nors sukeitus vietomis ar dar kitaip klaidingai apskaičiusi), kas pagal kiekvienos šios prekės (sraigių ar grybų) pirkimo laikotarpį, jiems nepersidengiant, būtų neįmanoma. Todėl nepagrįstos teismo išvados, kad yra nebeaišku, kurie įmonės buhalterinės apskaitos duomenys yra teisingi.

7.6. Gynėjas skunde teigia, kad S. K. sąžiningai buvo įsitikinusi, jog nagrinėjamu atveju įmonei superkant prekes (sraiges ir grybus) grynaisiais naudojant valstybinėje mokesčių inspekcijoje užregistruotą įmonės faktinėje vykdomoje ūkinėje-komercinėje veikloje leidžiamą naudoti kasos aparatą, papildomai nebeturi būti surašomos pirkimo - pardavimo sutartys ar kiti laisvos formos dokumentai, nes kasos aparato kvitai ir kasos operacijų Z dienos fiskalinių ataskaitų duomenys yra pakankami bei tinkami apskaitos dokumentai - prekių (sraigių ir grybų) įsigijimo dokumentai, kuriais remiantis gali būti tvarkoma bei grindžiama įmonės buhalterinė apskaita, ir, kad prekių (sraigių ir grybų) įsigijimas grynaisiais teisingai yra įtraukiamas į įmonės buhalterinę apskaitą pagal tokius šių prekių įsigijimo dokumentus. Taip tvarkydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ji buvo įsitikinusi, jog prekių (sraigių ir grybų) įsigijimus įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą pagal leistinus apskaitos dokumentus, o toks buhalterinės apskaitos tvarkymas tiksliai atitinka specialaus teisės akto - Nutarimo - teisės normas bei neprieštarauja Buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtintoms teisės normoms. Pažymi, kad jeigu bendroji ir specialioji teisės normos nesutampa, pirmenybė yra teikiama specialiajai teisės normai.

7.7. Taip pat gynėjas skunde teigia, kad teismo išvados dėl neva aplaidaus apskaitos tvarkymo, yra nepagrįstos ir neteisingos. Nurodo, kad pagal Nutarimo nuostatas, kasos aparato kvitai yra ir prekių (sraigių ir grybų) įsigijimo dokumentai, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad S. K. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukdama prekių (sraigių ir grybų) įsigijimus, iš viso už 344 534,90 Eur, neva be prekių įsigijimo dokumentų. Nurodo, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 5 dalį šio straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nustatyti apskaitos dokumentų rekvizitai kasos aparato kvitui neprivalomi. Taigi, šios įstatymo nuostatos patvirtina, kad kasos aparato kvitas yra apskaitos dokumentas ir kad jam nėra būtini tam tikri rekvizitai. Teigia, kad įmonėje naudoto kasos aparato kvitai atitiko šiuos reikalavimus.

7.8. Teigia, kad S. K. nepažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų, nes kasos aparato kvitai ir kasos aparato operacijų Z dienos fiskalinių ataskaitų duomenys yra tiek apskaitos dokumentai, tiek prekės įsigijimo dokumentai, jie suformuoti ūkinės operacijos metu bei atspindi ūkinės operacijos turinį, todėl ji pagrįstai pagal šiuos pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus (už kuriuose fiksuotos informacijos teisingumą atsakė tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavęs V. L.) tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Atkreipia dėmesį į tai, kad teisme specialistė I. S. patvirtino, jog ji nenustatė buhalterinės apskaitos įrašo neteisingumo. Taigi, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nenustatyta nė vieno S. K. atlikto buhalterinio įrašo neteisingumo, kaip gali būti taip, kad ji šios įmonės apskaitą tvarkė neva aplaidžiai.

7.9. Gynėjas skunde teigia, kad teismo nuosprendis yra prieštaringas, nes teismas nurodė: „Taip pat byloje nėra neginčijamų įrodymų, kuriuos vertinant galima būtų teigti, kad V. L. pateikti buhalterei S. K. apskaityti pareikštame kaltinime nurodyti UAB „ (duomenys neskelbtini) „prekių - grybų bei sraigių įsigijimai be prekių įsigijimo dokumentų, t. y. be prekių pirkimo - pardavimo sutarčių arba laisvos formos dokumentų, realiai įvyko“. Tokia teismo argumentacija, pirma, reiškia, kad teismas šioje procesinio dokumento dalyje kalba apie apgaulingos apskaitos požymius, antra, S. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo, neatsako už pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų surašymą bei juose esančių duomenų tikrumą bei tikslumą, šių dokumentų teisėtumą, tokia įstatyminė pareiga teko tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavusiam V. L.. Taip pat teismas nurodo, kad tikslas V. L. veikoje, kaip ir tiesioginė tyčia, nenustatytas. Gynėjas nurodo, kad byloje nustatytas V. L. suvokimas apie galėjimą bendrovės veikloje, iš gyventojų įsigyjant grybus ir sraiges, naudoti elektroninio aparato kvitus, jo supratimas apie tokį kvitų atitikimų prekių įsigijimo dokumentams, bei galimybę jais pagrįsti bendrovės patirtas sąnaudas, kurios mažina apmokestinamąjį pelną“. Taigi teismui nekilo abejonių apie realiai įvykusias ūkines operacijas, tačiau kažkodėl tai pagrįsdamas S. K. nuteisimą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį teismas nurodė, jog byloje nėra neginčijamų įrodymų, kuriuos vertinant galima būtų teigti, kad V. L. pateikti jai apskaityti pareikštame kaltinime nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių - grybų bei sraigių įsigijimai be prekių įsigijimo dokumentų, t. y. be prekių pirkimo - pardavimo sutarčių arba laisvos formos dokumentų, realiai įvyko. Pažymi, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui. Nurodo, kad S. K. visus ūkinius įvykius ir ūkines operacijas tiksliai, kaip jie buvo fiksuoti pirminiuose apskaitos dokumentuose (pagal kasos aparato kvitų duomenis ir kasos aparato operacijų Z dienos fiskalinių ataskaitų duomenis) fiksavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje.

7.10. Nesutinka su teismo išdėstytomis išvadomis, kaip buvo įvertintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas, kuris buvo atliktas valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. pabaigoje. Teismas nurodė, kad tai, jog „2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrino Mokesčių inspekcija ir pažeidimų nerado (į bylą pateikta 2018-12-04 Šiaulių apskrities VMI priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma), šiuo atveju buvo atliekamas VMI mokestinis tyrimas bendrovėje UAB „G.“, ir reikėjo gauti priešpriešinę informaciją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ - būtent dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų UAB „G.“. Šio patikrinimo esmė buvo patikrinti UAB „G.“ įsigijimus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrinta, tik kaip UAB „G.“ tiekėjas, t. y., ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš tikrųjų turėjo tokį sraigių kiekį, kokį UAB „G.“ apskaitė gavusi. Nebuvo tikrinta visa UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo prašyta pateikti produkcijos įsigijimo dokumentus, iš ko jie įsigyja sraiges“. Tokios teismo išvados neatitinka objektyvios realybės - tiek S. K. paaiškinimų, kas buvo pateikta valstybinės mokesčių inspekcijos specialistei minimo patikrinimo metu, tiek tos informacijos, kuri fiksuota Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. gruodžio 4 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje Nr. (41.2) FR1041-635. Iš šios pažymos turinio matyti, kad vykdydama Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. lapkričio 23 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. (31.50) 1FR1043-4144 kontrolės departamento juridinių asmenų patikrinimų 1 poskyrio vyriausioji specialistė B. U. patikrino mokesčių mokėtoją UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymoje konstatuota: „Bendrovė atsiskaito su gyventojais grynais pinigais per elektroninį kasos aparatą (ELCOM, EURO-50 TE MINI, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))“. Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistė B. U., atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimą, ne tik, kad nenustatė, jog toks veikimas (supirkimas sraigių grynaisiais naudojant konkretų elektroninį kasos aparatą bei įmonės buhalterinėje apskaitoje fiksuojant duomenis pagal konkretaus elektroninio kasos aparato kvitus ir kasos aparato operacijų Z dienos fiskalinių ataskaitų duomenis) būtų pavojingas, tačiau nenustatė dėl tokio veikimo absoliučiai jokio mokestinio pažeidimo. Pažymi, kad šis operatyvus patikrinimas savo esme bei turiniu, priešingai nei vertino teismas, buvo labai reikšmingas - iš pirmiau nurodytos priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos turinio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybinės mokesčių inspekcijos specialistei pateikė: sutartį su UAB „G.“, sutartį su ŽŪKB „L.“, PVM sąskaitas faktūras, krovinio važtaraščius, gyvų sraigių pristatymo į UAB „G.“ korteles, sandėlio apskaitos korteles, atsiskaitymus elektroniniu kasos aparatu. Dėl to teismas neteisus, kad valstybinės mokesčių inspekcijos specialistei, atlikusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, neva nebuvo pateikti produkcijos (sraigių ir grybų) įsigijimo dokumentai - iš tikro jie buvo pateikti ir tai fiksuota pačioje pažymoje. Kitaip neįmanoma būtų įsivaizduoti patikrinimo, kad įsitikinti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo tokį kiekį sraigių, kad tiek galėtų parduoti UAB „G.“. Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje nurodyta: „Pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 27 punkto nuostatas pajamos, gautos už sraigių pardavimą, deklaruojamos metinės pajamų deklaracijos GPM308T priedo III skyriuje kaip kito turto pardavimo pajamos, jei viršija 2500,00 Eur per mokestinį laikotarpį. <...> OP metu nustatyta, kad gyventojų pajamos už parduotas sraiges neviršijo 2500 Eur per 2016 m. ir 2017 m.“. Taigi valstybinės mokesčių inspekcijos specialistė, atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., nenustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ superkant sraiges ir už jas atsiskaitant grynaisiais naudojamas kasos aparatas būtų netinkamas naudoti šios įmonės vykdomoje faktinėje ūkinėje-komercinėje veikloje, antra, nenustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje fiksuoti sraigių pirkimai (įsigijimai) pagal kasos aparato kvitus ir kasos aparato operacijų Z dienos fiskalinių ataskaitų duomenis būtų netinkami, pažeistų kokius nors teisės aktus, trečia, nenustatė, kad kasos aparato kvitus ir kasos aparato operacijų Z dienos fiskalinių ataskaitų duomenis dar turi dubliuoti pirkimo - pardavimo sutartys ar kiti laisvos formos dokumentai, ketvirta, faktiškai nustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, turtą, įsipareigojimų struktūrą bei dydį (nes priešingu atveju būtų buvę neįmanoma nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš tikrųjų turėjo tokį sraigių kiekį, kokį UAB „G.“ apskaitė gavusi). Tai reiškia, kad nėra padarinių, įtvirtintų BK 223 straipsnio 1 dalyje.

7.11. Gynėjas skunde nurodo, kad iš Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. gruodžio 4 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos Nr. (41.2) FR1041-635 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvaus patikrinimo laikotarpis apima reikšmingą laikotarpį - nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., - taigi praktiškai už didesniąją dalį laikotarpio, kuris vertinamas teismo nuosprendyje. Ir šio valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto operatyvaus patikrinimo metu nebuvo gauta jokių priekaištų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos vedimo - kad S. K. ką nors negerai darė, kad būtų pažeistas koks nors teisės aktas, kad dėl taip vedamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos VMI specialistė negalėtų nustatyti kokio nors reikšmingo įmonės duomens (įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros). Dėl to S. K. buvo įsitikinusi, kad jos vedama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita - prekių įsigijimo fiksavimas pagal kasos aparato kvitus ir kasos aparato operacijų Z dienos fiskalinių ataskaitų duomenis - yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas. Teigia, kad S. K. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad vėliau VMI pradės reikšti priekaištus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos, vestos pagal kasos aparato kvitus ir kasos aparato operacijų Z dienos fiskalinių ataskaitų duomenis. Nežinojo ir negalėjo žinoti, kad toks buhalterinės apskaitos vedimas, kokį ji vedė ir kurį patikrinusi valstybinė mokesčių inspekcija operatyvaus patikrinimo jokių trūkumų nenustatė bei jokių pastabų neturėjo, vėliau bus įvertintas kaip ne tik priešingas teisei, bet ir kaip pavojingas veikimas baudžiamosios teisės prasme. Dėl to gynėjas skunde teigia, kad S. K. veiksmuose nėra BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties subjektyviojo požymio - kaltės.

7.12. Gynėjas skunde teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukus prekių (sraigių ir grybų) įsigijimus, iš viso už 344 534,90 Eur, pagal elektroninio kasos aparato kvitus ir pagal kasos aparato operacijų Z dienos fiskalinių ataskaitų duomenis, kuriuos S. K. pateikdavo V. L., negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2016 m., 2017 m., 2018 m., ir 2019 m. 01-­11 mėn. Nurodo, kad visos prekių įsigijimo sumos tiek specialisto išvadoje, tiek teismo nuosprendyje, nurodyti tiksliais skaičiais net po kablelio (sveiki skaičiai ir šimtosios dalys), todėl teismo išvada, kad negalima nustatyti veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kada visi šie rodikliai nustatyti, neturi objektyvaus pagrindo. Pažymi, kad apklausta teisme specialistė I. S. nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą galima nustatyti. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju visus prekių (sraigių ir grybų) įsigijimus (jų vertes skaitine reikšme) specialistė nustatė būtent iš S. K. vestos įmonės buhalterinės apskaitos, t. y. specialistė neatlikinėjo priešpriešinių patikrinimų ir nenustatinėjo pirmiau minėtų skaičių (prekių įsigijimų vertės) iš kokių nors padrikų dokumentų ir duomenų, juos pati būdama priversta skaičiuoti. Tai reiškia, kad nėra pavojingų padarinių pobūdžio, kas savo ruožtu reiškia, jog S. K. veiksmuose nėra BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties objektyviojo požymio - aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo. Pastebi, kad tiek specialisto išvadoje, tiek kaltinamajame akte, tiek teismo nuosprendyje yra tiksliai įvardinta, kiek kiekvienais metais bendrovė už grynuosius supirko prekių (sraigių ir grybų), ir visi šie tikslūs skaičiai nustatyti būtent iš S. K. vestos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos, o ne iš priešpriešinių patikrinimų ar kitais būdais, todėl nėra pagrindo sutikti, kad iš S. K. vestos įmonės buhalterinės apskaitos, kurią ji vedė pagal pirminius apskaitos dokumentus (prekių (sraigių ir grybų) įsigijimo dokumentus - kasos aparato kvitus ir kasos aparato operacijų Z dienos fiskalinių ataskaitų duomenis), kuriuos pateikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. L., negalima nustatyti įmonės 2016 m., 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. 01-11 mėn. veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

7.13. Nurodo, kad Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. gruodžio 4 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje Nr. (41.2) FR1041-635 aiškiai nurodyta, kokia veikla verčiasi UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu valstybinės mokesčių inspekcijos specialistei, atlikusiai įmonės operatyvų patikrinimą už reikšmingą laikotarpį, nekilo jokių klausimų dėl bendrovės veiklos. Taip pat valstybinės mokesčių inspekcijos specialistei nekilo jokių klausimų dėl įmonėje apskaitomo turto, įsipareigojimų ir jų struktūros - nes net tikrinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorius su UAB „G.“ buvo būtina patikrinti bei buvo patikrinta, kaip buvo apskaitomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas (sraigės), kurį ji vėliau pardavė UAB „G.“, ar jis teisingai apskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje, ar jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek turėjo, kad jo tiek parduoti UAB „G.“. Teigia, kad atitinkamai toks operatyvus patikrinimas apėmė ir įsipareigojimų bei jų struktūros tarp šių dviejų bendrovių patikrinimą. Jeigu valstybinės mokesčių inspekcijos specialistei, atlikusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimą už reikšmingą laikotarpį, dėl šių rodiklių ir jų teisingumo nekilo jokių klausimų, kyla natūralus bei logiškas klausimas - ką, kitaip nei sandoriuose su UAB „G.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darė, kad neva nebegalima nustatyti jos veiklos, turto, įsipareigojimų bei jų struktūros. To skirtingo, ką komerciniuose santykiuose būtų dariusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ su kitais subjektais nei su UAB „G.“, nei specialisto išvadoje, nei teismo nuosprendyje nenustatyta. Nurodo, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo galiojusio iki 2020 m. sausio 1 d., tiek pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo, įsigaliojusio nuo 2020 m. sausio 1 d., nuostatas bankrutuojančios įmonės nemokumo administratorius patikrina tokios įmonės sandorius ir pareiškia reikalavimus dėl neteisėtų sandorių nuginčijimo, tikrina pareikštų kreditorių kreditorinių reikalavimų pagrįstumą, nustato, koks turtas bendrovėje turėjo būti bankroto bylos iškėlimo metu ir jei jo nėra, reiškia ieškinius už juos atsakingiems asmenims. Nurodo, kad teisme BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius parodė, kad jis patikrinęs įmonės dokumentus, sandorius, nenustatė neteisėtų veiksmų - nustatė bendrovės veiklą, jos turtą, įsipareigojimų dydį bei struktūrą, nuosavą kapitalą, nustatė kreditorius, jų reikalavimų sumas. Taigi visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ rodikliai, kurie yra reikšmingi vertinant, ar buvo aplaidžiai vedama šios bendrovės buhalterinė apskaita (padariniai pagal BK 223 straipsnio 1 dalį), nemokumo administratoriaus buvo nustatyti.

7.14. Gynėjas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad teismo nuosprendis dėl pavojingų padarinių kilimo yra prieštaringas. Teismas nurodo, kad „S. K. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti ūkio subjekto veiklos, turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros“, tačiau po to teismas nurodo, kad „<...> ir dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m., 2017 m., 2018 m., ir 2019 m. 01-11 mėn. veiklos, tarto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros“. Todėl tampa nebeaišku, ar vieną iš reikšmingų įmonės rodiklių - nuosavą kapitalą - teismo nuomone, galima nustatyti, ar ne. Pažymi, kad specialisto išvadoje yra nurodyta, jog pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų išmokėjimo kvitus, kuriuose nenurodytas privalomas apskaitos dokumentų rekvizitas - prekes pateikusio ir pinigus gavusio asmens vardas ir pavardė bei pinigų gavimas nepatvirtintas pinigų gavėjo parašu, nurodytos sumos iš viso 100 022,15 Eur, <....> buvo išmokėtos už kvituose nurodytas prekes, išmokėtos sumos apskaitytos V. L. ir G. J. avansinėse apyskaitose, prekės užpajamuotos ir parduotos, gautos lėšos apskaitytos įmonės apskaitoje, todėl minėtų kvitų įrašymas į bendrovės buhalterinę apskaitą neturi įtakos nustatant UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, turtą, įsipareigojimu dydį ir struktūra, tik turi įtakos mokestine prasme apskaičiuojant veiklos rezultatą (išlaidos nepripažįstamos leidžiamais atskaitymais, mažinančiais apmokestinamąjį pelną). Nurodo, kad nagrinėjamu atveju, kada prekių (sraigių ir grybų) įsigijimai buvo apskaitomi pagal kasos aparato kvitus ir kasos aparato operacijų Z dienos fiskalinių ataskaitų duomenis, irgi pavojingų padarinių nekilo, - įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį bei struktūrą galima nustatyti, nes daryti šiais dviem atvejais skirtingas išvadas dėl pavojingų padarinių vienu atveju nekilimo, o kitu atveju - kilimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

7.15. Gynėjas skunde nurodo, kad teisme specialistė I. S. nurodė, kad ji, atsakydama į jai užduotus klausimus, neturėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparato kvitų ir juos pirmą kartą pamatė tik apklausiama teisme. Byloje taip pat nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai vykdytoje ūkinėje - komercinėje veikloje naudoto kasos aparato kvitų, išskyrus kelis, kurie teismo buvo prijungti posėdyje. Specialistė patvirtino, kad jai informacija iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktualiu laikotarpiu naudoto kasos aparato nebuvo pateikta. Gynėjas teigia, kad tokios aplinkybės pagrįstai leidžia teigti, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nerūpestingai, teismui perduoti dokumentai, kurie nesusiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kasos aparato kvitai visai kitos bendrovės), kas irgi lėmė neteisingas specialistės išvadas. Tai, kad specialistė tik teisme pamačiusi keletą UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai vykdytoje ūkinėje-komercinėje veikloje kasos aparatų kvitų atsakė, kad jos išvada nesikeistų, jeigu ji ir turėtų visus kasos aparato kvitus, nekeičia išvados, kad tyrimas atliktas neatidžiai. Gynėjas kelia klausimą, kodėl ikiteisminiame tyrime turėtų būti tiriami ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai vykdytoje ūkinėje-komercinėje veikloje naudoto kasos aparato kvitai, kodėl nebuvo tiriami UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparato kvitai, kurie pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Nutarimo normas yra tiek apskaitos dokumentai, tiek prekių įsigijimo dokumentai.

7.16. Nurodo, kad specialistė I. S. teisme parodė, kad „susipažinusi su kaltinamojo V. L. gynėjo pateiktais dokumentais, t. y. dalimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudoto kasos aparato kvitų, gautų iš UAB „A.“, paaiškino, kad iš pateiktų kasos aparato kvitų vis tiek nesimato prekių ir jų pardavėjų, tai yra trūksta įsigijimo dokumentų, net ir sulyginus ir gavus duomenis, kad tikrai buvo parduota konkreti prekė, nesant pardavėjo rekvizitų, todėl jos pateikta išvada dėl papildomai pateiktų dokumentų, nesikeičia, nesikeistų ją ir raštu pateikiant“. Gynėjas teigia, kad tokia specialistės pozicija neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nustatyta, kokie yra privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai, o 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nustatyti apskaitos dokumentų rekvizitai kasos aparato kvitui neprivalomi. Todėl neteisingai specialistės akcentuojami pardavėjo rekvizitai. Taip pat nurodo, kad teisme apklausta specialistė tvirtino, kad kasos aparato kvitas yra tik pinigų išmokėjimo fakto fiksavimo dokumentas, tačiau toks aiškinimas neteisingas ir prieštarauja teisiniam reguliavimui, nustatančiam, kas iš tikro yra kasos aparato kvitas. Specialistė taip pat nurodė, kad kasos aparato kvitas nėra prekių pirkimo (įsigijimo) grynaisiais dokumentas, o yra „pinigų apskaitos dokumentas“, kas prieštarauja Nutarime įtvirtintoms teisės normoms. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad specialistė paaiškino, jog „Kasos aparato kvitas yra buhalterinės apskaitos dokumentas, patvirtinantis pinigų išmokėjimo faktą <...> kvitas neatstoja įsigijimo dokumentų“. Specialistė negalėjo atsakyti į klausimą, ar kasos aparato kvitas yra apskaitos dokumentas Buhalterinės apskaitos įstatymo prasme. Taigi specialistės paaiškinimai, gauti teisme dėl kasos aparato kvito paskirties bei jo teisinės reikšmės, prieštarauja teisiniam reguliavimui, įtvirtintam Buhalterinės apskaitos įstatyme bei Nutarime. Dėl to specialistės išvados negali būti vertinamos kaip teisingos, nes išvados padarytos klaidingomis prielaidomis.

7.17. Gynėjas skunde nurodo, kad teismo nurodytos aplinkybės, jog buvo pažeistos Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, dėl ko neva negalima pagrįsti bendrovės patirtų sąnaudų remiantis kasos aparato kvitais bei kasos aparato operacijų Z dienos fiskalinių ataskaitų duomenimis, S. K. kaltinime nebuvo inkriminuotos. Kita vertus gynėjas nesutinka su tokia teismo išvada, kadangi, valstybinėje mokesčių inspekcijoje įregistruoto ir patvirtinto kaip tinkamo naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai vykdomojoje ūkinėje-komercinėje veikloje kasos aparato kvitai bei kasos aparato operacijų Z dienos fiskalinių ataskaitų duomenys yra prekių (sraigių ir grybų) įsigijimo (pirkimo) dokumentai ir papildomai prie jų nereikėjo sudaryti pirkimo-pardavimo sutarčių ar kitų laisvos formos dokumentų. Taip pat ginčas dėl vieno ar kito dokumento juridinės galios Pelno mokesčio įstatymo prasme, juo siekiant pagrįsti sąnaudas, nereiškia aplaidžios apskaitos tvarkymo, kaip pavojingos veikos, įtvirtintos BK 223 straipsnio 1 dalyje. Pažymi, jog tuo aspektu buvo pasisakyta ir specialisto išvadoje, kur nurodyta, jog atitinkamos aplinkybės neturi įtakos nustatant UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, tik turi įtakos mokestine prasme apskaičiuojant veiklos rezultatą (išlaidos nepripažįstamos leidžiamais atskaitymais, mažinančiais apmokestinamąjį pelną).

8. Atsiliepimu į apeliacinius skundus išteisintojo V. L. gynėjas adv. Aidas Venckus prašo Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės ir civilinio ieškovo - Šiaulių apskrities VMI apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus, o skundžiamą Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendį, priimtą V. L. atžvilgiu palikti nepakeistą.

9. Teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro apeliacinio skundo dalį dėl nepagrįsto V. L. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tenkinti, o nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, procesą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalį nutraukti, civilinio ieškovo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistosios S. K. apeliacinį skundą atmesti. Civilinio ieškovo VMI atstovė J. G. prašė civilinio ieškovo apeliacinį skundą tenkinti ir iš V. L. priteisti 19 550 Eur civilinį ieškinį. Nuteistosios S. K. gynėjas prašė S. K. apeliacinį skundą tenkinti ir S. K. išteisinti. Išteisintojo V. L. gynėjas adv. A. Venckus prašė prokuroro ir civilinio ieškovo apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Prokuroro apeliacinis skundas, civilinio ieškovo apeliacinis skundas netenkinami, nuteistosios S. K. apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl S. K. nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis – nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

10. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo V. L. nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, nes mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to nepagrįstai V. L. išteisino. Civilinis ieškovas apeliaciniu skundu taip pat prašo V. L. pripažinti kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Nuteistoji S. K. skundu prašo ją išteisinti, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus. Taigi, apeliantai nesutinka su byloje pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, padarytomis išvadomis dėl S. K. kaltės padarius BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą, o V. L. veiksmuose nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų subjektyviojo veikų požymio – tyčios.

10.1. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, išanalizavus tokių duomenų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais bei prieštaravimų pašalinimu bei savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jei nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

10.2. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad nuosprendis savo forma atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad V. L. veiksmuose nėra BK 222 straipsnio 1 dalies, 220 straipsnio 1 dalyje, 208 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymių, yra teisėtos ir pagrįstos, pakankamai motyvuotos, tačiau pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl S. K. kaltės padarius BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra nepagrįstos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atlikta įrodymų vertinimo analizė, tačiau, kaip iš nuosprendžio matyti, nuteistosios, išteisintojo, liudytojų, specialistės parodymai nebuvo išsamiai įvertinti ir nebuvo sugretinti tarpusavyje bei su kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. nepasisakyta dėl byloje apklaustų asmenų parodymų vertinimo, nenurodyta, kodėl teismas tiki vienais įrodymais, o kitus atmeta. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir padarydamas išvadas dėl S. K. kaltės, nesilaikė BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų ir šie pirmosios instancijos teismo padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai sukliudė priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą byloje.

10.3. Skundžiamu nuosprendžiu, baudžiamoji byla V. L. atžvilgiu pagal BK 208 straipsnio 1 dalį nutraukta vadovaujantis BK 2 straipsnio 6 dalies, BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu, t. y. baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Byloje nustatyta, kad V. L. pagal BK 208 straipsnio 1 dalį buvo pakaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 12 d. iki 2019 m. liepos 24 d. patenkino vieno kreditoriaus – savo – reikalavimą, susigrąžindamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiai suteiktą 39 700 Eur paskolą, dėl to padarė 39 700 Eur turtinės žalos likusiems kreditoriams, o būtent: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, G. P., S. P., VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, kurių bendra kreditorinių reikalavimų suma Šiaulių apygardos teismo 2020-01-16 nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, yra 55 305,80 Eur. Byloje taip pat nustatyta, kad V. L. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020-03-10 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (įsiteisėjo 2020-04-02) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 120 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2019-10-31 pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais įmonės kreditoriais, todėl tokiu būdu Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus (t. 6, b. l. 116-118). Kadangi V. L. už tuos pačius veiksmus, dėl kurių padarymo jis buvo kaltinamas ir šioje baudžiamojoje byloje ir nubaustas įsiteisėjusiu Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. kovo 10 d. nutarimu, pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis non bis in idem principu, pagrįstai baudžiamąją bylą V. L. atžvilgiu pagal BK 208 straipsnio 1 dalį nutraukė (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

10.4. Nors apeliaciniu skundu civilinis ieškovas be kita ko prašo V. L. pripažinti kaltu ir pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, tačiau apeliaciniame skunde civilinis ieškovas nenurodė nei vieno pagrindo, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl baudžiamosios bylos nutraukimo V. L. atžvilgiu pagal BK 208 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas. Be to, iš civilinio ieškovo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad civilinis ieškovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. L. išteisinti pagal BK 220 straipsnio 1 dal bei su teismo sprendimu dėl civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu.

10.5. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškovas skunde neargumentavo, kodėl V. L. turi būti nuteistas pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, ir kad V. L. už tuos pačius veiksmus 2020 m. kovo 10 d. nutarimu jau nubaustas administracine tvarka, kad vadovaujantis non bis in idem principu daroma išvada, kad pagrįstai baudžiamoji byla V. L. atžvilgiu pagal BK 208 straipsnio 1 dalį nutraukta (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas), dėl to skundžiamo nuosprendžio dalį dėl bylos nutraukimo V. L. atžvilgiu pagal BK 208 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo naikinti ar keisti.

11. Skundžiamu nuosprendžiu V. L. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisintas nenustačius jo veiksmuose visų šio nusikaltimo požymių, t. y. tyčios.

11.1. Taip pat civilinis ieškovas bei prokuroras apeliaciniais skundas prašo V. L. pripažinti kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, t. y. už tai, kad V. L., siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie pelną ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, taip išvengė papildomai į Valstybės biudžetą mokėtino iš viso 15 963 Eur (4 125 + 7 522 + 4 3316) pelno mokesčio už 2016-2018 metus.

11.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2023 m. balandžio 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, kuris įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

11.3. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

11.4. Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 220 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Šiuo metu, t. y. nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančioje BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Kaip matyti, naujai įsigaliojusios BK 220 straipsnio 1 dalies redakcija yra švelninanti, nes padidinta siektų išvengti mokesčių suma, nuo kurios galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad V. L. buvo kaltinamas siekęs išvengti mokesčių, kurių suma 15 963 Eur, t. y. suma neviršija 400 MGL (20 000 Eur), todėl V. L. veiksmuose nėra BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, todėl baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras baigiamųjų kalbų metu atsisakė kaltinimo V. L. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį dėl nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų. Nors civilinis ieškovas reikalavimo V. L. nuteisti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį neatsisakė, tačiau iš civilinio ieškovo baigiamosios kalbos matyti, kad civilinis ieškovas iš esmės pasisakė tik dėl civilinio ieškinio, o ne dėl V. L. kaltės padarius jam inkriminuotą šią nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo išvadą dėl V. L. išteisinimo, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad V. L. veiksmuose nėra nustatyta tyčia ir tikslas nuslėpti mokesčius. Kadangi specialisto išvada nustatytas Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimas sietinas labiau su neteisingai apskaičiuotu pelno mokesčiu, o byloje kilęs ginčas dėl neteisingai apskaičiuoto pelno mokesčio vien dėl to, kad į apmokestinamą pelną buvo įtrauktos sąnaudas pagrindžiantys duomenys, kurie pagal specialisto išvadą, neturi juridinės galios, vertinamas kaip išimtinai mokestinis ginčas, o neteisėta veika užtraukianti baudžiamąją atsakomybę.

12. Įvertinus paminėtų aplinkybių visumą ir atsižvelgus į tai, kad prokuroras atsisakė reikalavimo V. L. pripažinti kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, daroma išvada, kad V. L. pagrįstai išteisintas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. birželio 1 d.), nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to prokuroro bei civilinio ieškovo apeliacinių skundų argumentai, susiję su V. L. nuteisimu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nenagrinėjami.

13. Skundžiamu nuosprendžiu V. L. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nesant jo veikoje šio nusikaltimo požymių – tyčios apgaulingai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

13.1. Nors civilinis ieškovas apeliaciniu skundu prašo V. L. nuteisti pagal visus pareikštus kaltinimus, tarp jų ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tačiau civilinis ieškovas skunde visiškai neargumentavo, kodėl V. L. nepagrįstai išteisintas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl V. L. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, teigia, kad V. L. kaltę padarius minėtą nusikalstamą veiką įrodo nuteistosios S. K., kaip liudytojos apklaustos ikiteisminio tyrimo metu parodymai, kad tokia veikla truko gana ilgą laikotarpį, kad vykdydamas pardavimus V. L. suprato, kokie dokumentai turi būti pildomi vykdant pirkimus, kokie duomenys turi būti nurodyti prekių supirkimo dokumentuose.

13.2. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2004-07-13 iki 2022-05-01) baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

13.3. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas (netvarkymas) arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pavyzdžiui, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313-696/2017, 2K-356-696/2017, 2K-159-696/2018, 2K-52-719/2023). BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika (apgaulingas apskaitos tvarkymas) yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-123-1073/2020). Kaltės apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais, tačiau ir vertinant byloje nustatytus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad nustatant, ar įmonės vadovas veikė tyčia, atsižvelgiama ir į tai, ar jo veiksmai nebuvo vienkartiniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2011, 2K-561/2010, 2K-7-304-976/2016).

13.4. Už tinkamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymą buvo atsakingas būtent išteisintasis V. L., kaip šios bendrovės direktorius. Nors buhalterinės apskaitos vedimas buvo patikėtas samdomai buhalterinę apskaitą vykdžiusiai įmonei UAB ,,V.C.“ (šios įmonės darbuotojai S. K.), V. L., kaip įmonės vadovas, buvo atsakingas už apskaitos duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei. Iš pagal BK 222 straipsnio 1 dalies formuluojamo kaltimo matyti, kad V. L. apgaulė inkriminuojama konstatavus, jog jis pateikė pagal Kasos aparato kasos operacijų Z dienos fiskalines ataskaitas duomenis apskaitos paslaugas teikiančios UAB „V.C.“ buhalterei S. K., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, apskaityti prekių - grybų bei sraigių įsigijimus, iš viso už 344 534,90 Eur be prekių įsigijimo dokumentų, t. y. be prekių pirkimo – pardavimo sutarčių arba laisvos formos dokumentų, kuriuose turi būti nurodytas prekės pavadinimas ir kaina. V. L. inkriminuota, kad jis pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 3 dalies nuostatas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį (ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą), kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Minėto įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 punktas). Tokie apskaitos dokumentų rekvizitais yra: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška (jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai); 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos.

13.5. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė sraigių, grybų supirkimu iš fizinių asmenų, šiuos supirkimus įformindama pinigų išmokėjimo kvitais arba kasos aparato kasos kvitais (čekiais), tačiau kaip nustatyta 2020-10-23 specialisto išvadoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų išmokėjimo kvituose nenurodytas privalomas apskaitos dokumentų rekvizitas – prekes pateikusio ir pinigus gavusio asmens vardas ir pavardė bei pinigų gavimas nepatvirtintas pinigų gavėjo parašu, o iš elektroninio kasos aparato operacijų Z dienos fiskalinių ataskaitų duomenų negalima nustatyti prekių pavadinimo, prekių kainos, kiekio, mokėtinos sumos (t. 6, b. l. 92-96). Lyginant pinigų išmokėjimo kvitus su elektroninio kasos aparato kvitais, matyti, kad pinigų išmokėjimo kvituose konkrečiai įvardinta, už ką buvo mokėti pinigai, nors nėra prekes pateikusio ir pinigus gavusio asmens vardas ir pavardė bei pinigų gavimas nepatvirtintas pinigų gavėjo parašu, tuo tarpu elektroninio kasos aparato operacijų Z dienos fiskalinių ataskaitose tėra tik nurodyta operacija „supirkimas“, iš kurio negalima nustatyti, kas buvo supirkta, koks kiekis supirktas ir už kokią kainą supirkta. Dėl to nesant pačiuose kasos aparato kvituose būtinų rekvizitų pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnį, pastarieji turėjo būti apskaitomi su priedais – prekių pirkimo – pardavimo sutartimis arba laisvos formos dokumentais, kuriuose ir būtų nurodyti visi trūkstami ir į pačius EKA kvitus neįrašyti rekvizitai – konkretus ūkinių operacijų turinys. Dėl to suformuluotame kaltinime ir nurodyta, kad buvo pažeistos Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio nuostatos.

13.6. BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje nustatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinė nutartis Nr. 2K-139-628/2019 ir kitos).

13.7. 2020-10-23 specialisto išvadoje nurodyta, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ be prekių įsigijimo dokumentų, buhalterinėje apskaitoje apskaitydama prekių įsigijimą iš viso už 344 534,90 Eur nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m. 01-11 mėn. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šią specialisto išvadą teisme patvirtino ją pateikusi specialistė I. S., kuri papildomai paaiškino, kad kasos aparato kvitų funkcija yra fiksuoti pinigų išmokėjimus, kurių faktų, nagrinėjamu atveju, ji nepaneigė, tačiau iš kasos aparato kvitų negalima nustatyti, už ką jie buvo išmokėti, už kokias prekes, nes nėra papildomų duomenų, šie kvitai neatstoja įsigijimo dokumento, kad šalia kasos aparato kvito turi būti įsigijimo dokumentas, kuris sukelia pasekmes dėl veiklos nustatymo ir dėl mokestinės prasmės.

13.8. Išteisintasis V. L. parodė, kad jis su savimi pasiimdavo kasos aparatą ir, kai žmogus atnešdavo sraiges, jis įmušdavo, kiek atnešė kilogramais, ir kainą į kasos aparatą, atiduodavo žmonėms pinigus, visus duomenis vakare pagal Z programą pristatydavo savo buhalterei, kad ji perduotų į VMI. V. L. teigė, kad buhalterė jam pretenzijų neturėjo, ji viską tvarkydavo, jis nesikišdavo, niekas jam nieko nesakė dėl kitokių dokumentų surašymų, VMI atstovai jį patikino, kad jų naudoto kasos aparato pilnai užteko vykdyti tokią veiklą – supirkinėti sraiges, grybus iš fizinių asmenų, nebuvo girdėjęs, kad reikia sudaryti sutartis su gyventojais iš jų superkant sraiges ar grybus.

13.9. Tokius išteisintojo V. L. parodymus patvirtina nuteistosios S. K. parodymai. S. K. teisme parodė, kad jai nebuvo žinoma, kad kartu su kasos aparato kvitais turėjo būti ir prekių pirkimo – pardavimo sutartis arba laisvos formos dokumentas, buhalterinę apskaitą tvarkė pagal tai, ką pateikdavo direktorius V. L., rėmėsi dienos ataskaitomis (buvo kilogramai ir suma), kurių nesaugojo, mėnesio gale atnešdavo Z ataskaitą iš kasos aparato ir jie susitikrindavo dienos ataskaitas, rėmėsi pirminiais dokumentais, tai yra pinigų išmokėjimo kvitais, kuriuose visi tie rekvizitai ir buvo, nors iš kasos aparato ir nesimatė prekės pavadinimo, tačiau buvo žinoma, kad tai buvo sraigės, nes buvo atitinkamas laikotarpis. Prokuroras V. L. kaltę apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitą grindžia ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklaustos S. K. parodymais, jog V. L. daugiau jokių apskaitos dokumentų dėl prekių įsigijimo jai nepateikdavo, todėl turėdavo į apskaitą duomenis įtraukti tik iš Z dienos fiskalinių ataskaitų, kad prekių pirkimo-pardavimo sutarčių ar laisvos formos pirkimo dokumento jai V. L. niekada nepateikdavo, liepdavo ataskaitą tvarkyti iš tokių dokumentų, kuriuos jis pateikdavo (t. 3, b. l. 131-133). Teisme specialistė I. S. parodė, kad ji dalyvavo buhalterės S. K. apklausoje ir S. K. suprato kokių dokumentų trūko. Nors kaip liudytoja apklausta S. K. parodė iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir teisme, t. y. kad ji į apskaitą įtraukdavo duomenis, kuriuos jai pateikdavo V. L., kad kitų pirkimo-pardavimo sutarčių ar laisvos formos dokumentų, patvirtinančių sraigių ar grybų supirkimą, jai V. L. nepateikė, tačiau iš jos apklausos protokolų matyti, kad S. K. šių apklausų metu davė parodymus ir apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, t. y. davė parodymus prieš save, o tai laikoma BPK 80 straipsnio 1 punkto reikalavimo pažeidimu. Duomenų, patvirtinančių, kad S. K. būtų apklausta spec. liudytoja, jai būtų išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš save, byloje nėra. Dėl to ikiteisminio tyrimo metu S. K. parodymai, duoti liudytojos apklausos metu 2020-11-10, nelaikytini V. L. kaltę patvirtinančiu įrodymu BPK 20 straipsnio prasme, nes gauti neleistinu būdu.

13.10. V. L. ir S. K. parodymus, kad sraigės, grybai buvo superkami iš fizinių asmenų atitinkamais laikotarpiais, patvirtina liudytojų J. J., O. J., G. K. parodymai. Minėti liudytojai patvirtino, kad V. L. supirkdamas iš jų sraiges, išduodavo kasos aparato kvitą, kurių jie neišsaugojo. Taip pat sraigių supirkimo faktą patvirtina 2018-12-04 VMI priepriešinės informacijos surinkimo pažyma, iš kurios matyti, kad tikrinant UAB „G.“ sraigių pirkimus, buvo patikrinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip sraigių tiekėja UAB „G.“ ir šio patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta (t. 5, b. l. 61-62). Kaip liudytoja apklausta šį patikrinimą atlikusi tuometinė VMI darbuotoja B. U. patvirtino, kad patikrinimui pakako UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties su UAB „G.“, sandėlio apskaitos kortelių apie supirktus produkcijos kiekius bei vadovo paaiškinimo, todėl ji davė išvadą, kad pažeidimų nenustatyta (t. 6, b. l. 71-75). Taigi, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad sraigių, grybų supirkimas iš fizinių asmenų išduodant tiekėjams elektroninio kasos aparato kaso kvitą, kuriame nėra visų būtinų rekvizitų, patvirtinančių ūkinę finansinę operaciją, be prekių pirkimo-paradavimo sutarčių arba laisvos formos dokumentų, realiai įvyko. Pastebėtina, kad V. L. suformuluotame kaltinime nenurodoma, kad minėtais įsigijimais fiksuotos ūkinės operacijos yra nurodytos kaip realiai neįvykusios ūkinės operacijos.

13.11. Taip pat nors prokuroras skunde teigia, kad V. L. ne vienus metus vykdė pardavimus, todėl jam buvo žinoma, kokie duomenys turi būti nurodyti superkant sraiges, grybus iš fizinių asmenų, kokie dokumentai turėjo būti pateikti įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą. Nors iš bylos matyti, kad sraigių, grybų supirkimus iš fizinių asmenų V. L. vykdė gana ilgą laiką, net trejus metus, kad tuo pačiu metu vykdė ir jų pardavimus, tačiau ši aplinkybė nepaneigia V. L. parodymų, kad jam nebuvo žinoma, jog superkant iš fizinių asmenų sraiges, grybus, nepakanka vien kasos aparato kvito, kad reikalinga pirkimo-pardavimo sutartis ar laisvos formos aktas, patvirtinantis ūkinę finansinę operaciją, nes kaip V. L. nurodė, jis buhalterinės apskaitos reikalavimų nežinojo, tam ir samdė buhalterines paslaugas teikiančią įmonę, jam buhalterinę apskaitą tvarkiusi buhalterė nesakė, kad trūksta dokumentų. Be to, V. L. išsilavinimas tėra vidurinis, todėl akivaizdu, kad V. L. specialių buhalterinės apskaitos vedimo žinių neturėjo. Teisingai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pažymėta, kad V. L. suformuluotame kaltinime nurodyta, kad buhalterė S. K. „nesuvokė jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio“. Iš tokios kaltinimo formuluotės akivaizdu, kad S. K. nežinojo, kad ūkinės operacijos turinys yra privalomas kaltinime nurodytų bendrovės įsigijimų rekvizitas. Dėl to pagrįstai manoma, kad jei to galėjo nežinoti profesionali įmonės buhalterė, visiškai neaišku, kodėl tai privalomai turėjo būti žinoma V. L., kuris neturėjo specialių buhalterinės apskaitos žinių. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. L. nežinojo, kad kaltinime nurodytos prekių pirkimo – pardavimo sutartys arba laisvos formos dokumentai aptariamu atveju yra privalomi kaltinime nurodytų Kasos aparato kasos operacijų Z dienos fiskalinės ataskaitos duomenimis apskaitytų įsigijimų rekvizitai ir jų neįtraukimas į bendrovės apskaitą sukels BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes.

13.12. Taip pat iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad V. L. neturėjo tikslo apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, nes, kaip jau minėta, sraigių, grybų supirkimas iš fizinių asmenų realiai įvyko, įmonė patyrė išlaidų šių prekių įsigijimui, todėl šias patirtas išlaidas įtraukė į pelno deklaracijas kaip sąnaudas ir sumokėjo apskaičiuotą pelno mokestį. Taigi, tikslo nuslėpti mokesčių neturėjo.

14. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. L. veiksmuose pateikiant buhalterei S. K. į buhalterinę apskaitą į traukti elektroninio kasos aparato operacijų Z dienos fiskalines ataskaitas duomenis be prekių įsigijimo dokumentų, t. y. be prekių pirkimo – pardavimo sutarčių arba laisvos formos dokumentų, kuriuose turi būti nurodytas prekės pavadinimas ir kaina, nėra tyčios ir tikslo, yra teisinga ir pagrįsta ir šios išvados nepaneigia prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti argumentai.

15. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria V. L. išteisintas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) yra teisėta ir pagrįsta, pakankamai motyvuota, todėl naikinti šią nuosprendžio dalį kaip to prašoma prokuroro bei civilinio ieškovo apeliaciniuose skunduose, nėra pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

16. Skundžiamu nuosprendžiu VMI pareikštas civilinis ieškinys dėl 19 550 Eur žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas, nes V. L., kuriam byloje šis civilinis ieškinys ir buvo pareikštas, skundžiamu nuosprendžiu buvo išteisintas.

16.1. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad tuo atveju, kai kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

16.2. Iš byloje pareikšto civilinio ieškinio matyti, kad civilinis ieškovas prašė iš V. L. priteisti iš viso 19 550 Eur žalos valstybės biudžetui, nes remiantis 2020-10-23 specialisto išvada 2016-2019 m. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pinigų apskaitos dokumentais, t. y. pinigų išmokėjimo kvitais ir Z dienos kasos aparato fiskalinėmis ataskaitomis įformino sraigių ir grybų įsigijimą bei nepagristai leidžiamiems atskaitymams priskyrė 444 557,05 Eur (100.022,15 – pagal kvitus ir 344 534,90 – pagal Z dienos ataskaitos) suma: 2016 m. – 82 575,74 Eur (32 005,62 + 50 570,12); 2017 m. – 150 447,98 Eur (25 594,84+124 853,14); 2018 m. - 111 251,01 Eur (777,18 + 110 473,83); 2019 m. – 100 282,32 Eur (41 644,51 + 58 637,81) neturint tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų ir vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostata neapskaičiavo 19 550 (4 069,350 + 15 480,65) Eur pelno mokesčio už: 2016 m. – 4 125 Eur (1 596,50 +2 528,50); 2017 m. – 7 522 Eur (1 279,35 + 6 242,65); 2018 m. – 4 316 Eur (538,39 + 3 777,64); 2019 m. – 3 587 Eur (655,11 + 2 931,89) (t. 3, b. l. 179-183). Taigi, civilinis ieškinys sietinas su V. L. nesumokėtais mokesčiais į valstybės biudžetą 2016–2019 metais nuo tais metais gautų pajamų. Pažymėtina, kad iš V. L. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį suformuluoto kaltinimo matyti, kad jis buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie pelną ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, taip išvengė papildomai į Valstybės biudžetą mokėtino iš viso 15 963 Eur (4 125 + 7 522 + 4 3316) pelno mokesčio, bet ne 19 550 Eur pelno mokesčio, kaip teigiama civilinio ieškovo ieškinyje ar apeliaciniame skunde, kadangi deklaracijas teikė tik už 2016-2018 metus, o deklaraciją už 2019 metus privalėjo pateikti ne V. L., o bankroto administratorius. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje sakydama baigiamąją kalbą civilinio ieškovo atstovė prašė priteisti visą 19 550 Eur civilinį ieškinį arba 15 480 Eur papildomai mokėtino pelno mokesčio, apskaičiuoto vien pagal kaltinime nurodytų kasos aparato operacijų Z dienos fiskalinės ataskaitos duomenis. Tokia civilinio ieškovo pozicija dėl civilinio ieškinio dydžio rodo, kad civilinis ieškovas nėra apsisprendęs dėl Valstybei padarytos žalos dydžio.

17. Atsižvelgiant į tai, kad civiliniu ieškiniu prašoma priteisti nesumokėtą pelno mokestį, kad V. L. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), daroma išvada, kad byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl 19 550 Eur žalos biudžetui priteisimo paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

18. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras bei civilinis ieškovas prašė civilinį ieškinį tenkinti, tačiau prokuroras kaltinimo V. L. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsisakė, o civilinis ieškinys su kaltinimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nesusijęs, todėl nėra pagrindo tenkinti prokuroro bei civilinio ieškovo prašymą ir civilinį ieškinį tenkinti, priteisiant iš V. L. 19 550 Eur.

19. Kadangi V. L. atžvilgiu išteisinamasis nuosprendis nekeičiamas, tai V. L. taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas.

Dėl S. K. kaltės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį

20. Apeliaciniame skunde nuteistoji S. K. teigia, kad ji nepagrįstai nuteista pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Skunde akcentuojama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ supirkdama iš fizinių asmenų sraiges ir grybus atsiskaitymams grynaisiais pinigais, naudojo kasos aparatą, kurio išduotas kvitas yra pakankamas dokumentas, patvirtinantis operaciją ir jokių papildomų pirkimo-pardavimo sutarčių ar laisvos formos dokumento nereikėjo.

20.1. Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi Lietuvos Respublikos 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trijų alternatyvių veikų padarymą: buhalterinės apskaitos netvarkymą, aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai šios veikos sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius. Pagal šį BK straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką. Pažymėtina, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų sudėtys yra materialiosios, taigi baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai būtent šio BK straipsnio dispozicijoje nurodyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė sąlyga kilti padariniams (negalėjimui visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros).

20.2. Nagrinėjamoje byloje nuteistajai S. K. inkriminuotas aplaidus teisės aktų reikalaujamas buhalterinės apskaitos organizavimas pasireiškė tuo, kad ji pagal 2016-05-01 Buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį Nr. 20160501/4 teikdama apskaitos paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-05-13 iki 2019-06-19 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė prekių (sraigių ir grybų) įsigijimus, iš viso už 344 534,90 Eur be prekių įsigijimo dokumentų, t. y., be prekių pirkimo – pardavimo sutarčių arba laisvos formos dokumento, kuriame be Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų rekvizitų, turi būti nurodytas prekės pavadinimas ir kaina, o juos apskaitė pagal kasos aparato operacijų Z dienos fiskalinių ataskaitų duomenis, kuriuos pateikdavo bendrovės direktorius V. L., taip pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 3 dalies nuostatas ir dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m., 2017 m., 2018 m., ir 2019 m. 01-11 mėn. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

20.3. Kaip jau minėta, Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį (ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą), kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Minėto įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 punktas). Pagal kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos 3 punktą kasos aparato kvitas – tai kasos aparatu išspausdintas specialios formos ir turinio prekių (paslaugų) pardavimo ir (ar) prekių pirkimo dokumentas, atitinkantis kasos aparatų techninius reikalavimus; kvite turi būti išspausdinti visi šioje tvarkoje nustatyti rekvizitai, o pirkėjo pageidavimu papildomai įrašomi ir kituose teisės aktuose nustatyti privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai. Be to, pagal šios tvarkos 4 punktą kasos aparatai turi būti įrengti ir naudojami kiekvienoje atsiskaitymo vietoje, išskyrus šios tvarkos 10, 11, 12 punktuose išvardintus atvejus, kurioje asmenys už prekes (paslaugas) atsiskaito grynaisiais pinigais ir (ar) mokėjimo kortelėmis arba asmenims už perkamas iš jų prekes mokama grynaisiais pinigais, kai neišduodamas kitoks (ne kasos aparato kvitas) apskaitos dokumentas. Taip pat pažymėtina, kad Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkoje nurodyti ir rekvizitai, kurie privalo būti nurodyti asmeniui išduodamame kasos aparato kvite.

20.4. Nuteistoji skunde teigia bei jos gynėjas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme teigė, kad įmonės veikloje superkant sraiges ir grybus išspausdintas elektroninio kasos aparato kvitas patvirtina įvykusią operaciją ir šio kvito pakako operacijai patvirtinti, kad jokio kito dokumento prie tokio kasos kvito nereikėjo. Tokie nuteistosios ir jo gynėjo teiginiai yra nepagrįsti, nes pagal veikos metu galiojusią Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtintų kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarką asmeniui pateikiamame kasos aparato kvite turi būti: 1) kvito antraštė: ūkio subjekto (išskyrus individualia veikla besiverčiantį gyventoją) pavadinimas, kasos aparato įrengimo adresas ir pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas arba ūkio subjekto kodas, jeigu jis nėra šio mokesčio mokėtojas; individualia veikla besiverčiančio gyventojo vardas, pavardė, individualios veiklos vykdymo pažymos (išskyrus verslo liudijimą) numeris ir pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas, jeigu jis yra šio mokesčio mokėtojas; 2) kvito eilės numeris, išdavimo data ir laikas; 3) prekės (paslaugos) arba jų grupės pavadinimas (degalinėse – kiekvienos prekės pavadinimas); 4) prekės (paslaugos) kaina; 5) prekių (paslaugų) kiekis; 6) visa mokėtina suma (visa išmokėtina suma, kai prekės superkamos); 7) prekės (paslaugos) kainai taikomas pridėtinės vertės mokesčio tarifas arba jo kodas, jeigu ūkio subjektas yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas; 8) pridėtinės vertės mokesčio suma, jeigu ūkio subjektas yra šio mokesčio mokėtojas; 9) iš asmens gauta suma; 10) grąža, jeigu sumokama grynaisiais pinigais. Tais atvejais, kai prekės superkamos, kasos aparato kvite aprašo 7–10 papunkčiuose nustatyti rekvizitai nenurodomi. Taigi, pagal šias kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos 18 punkto nuostatas kasos aparato kvite turi būti išspausdinti rekvizitai, iš kurių būtų galima identifikuoti prekę, jos kiekį, kainą, visą mokėtiną sumą, tačiau pažymėtina, kad S. K. suformuluotame kaltinime šių taisyklių 18 punkto reikalavimų nesilaikymas nebuvo inkriminuotas.

20.5. Byloje nustatyta, kad nuo 2016-05-06 iki 2019-07-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo veikloje naudojo kasos aparatą „Euro 50TE Mini“, rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas Teritorinėje Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (t. 3, b. l. 162). Taigi, įmonėje savo veikloje naudojo tinkamą kasos aparatą, tačiau, kaip iš teisme pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-05-23, 2019-05-27, 2019-07-31, 2019-06-18 kasos aparato kvitų matyti, juose be įmonės rekvizitų, tėra nurodytas „supirkimas“, bet nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kokios prekės buvo superkamos, koks prekės kiekis, kokia kaina. Dėl to teisme pateikti kvitai tikrai buvo be minėtų taisyklių 18 punkte nurodytų rekvizitų, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti įvykusią ūkinę-finansinę operaciją. Kadangi S. K. įmonės buhalterinę apskaitoje apskaitė ne pačius kasos aparato kvitus, o kasos aparato operacijų Z dienos fiskalinės ataskaitos duomenis, kurie akivaizdu, kad neturėjo būtinų rekvizitų, leidžiančių identifikuoti įvykusią operaciją. Dėl to nesant pačiuose kasos aparato kvituose, o tuo labiau ir kasos aparato operacijų Z dienos fiskalinėse ataskaitose būtinų rekvizitų pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnį, tokie dokumentai nelaikytini ūkinę–finansinę operaciją patvirtinančiais pirminiais apskaitos dokumentais. Todėl nuteistoji ir jos gynėjas neteisūs, kad kasos aparato kvitų pakako įvykusiai operacijai patvirtinti ir šiuos duomenis be pirminių apskaitos dokumentų, įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą.

20.6. Kvalifikuojant veiką pagal BK 223 straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros) kilimo sąlyga. Priežastinio ryšio nustatymas yra loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti, – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-489/2015). Taip pat teismų praktikoje dėl BK 223 straipsnio taikymo ne kartą yra nurodyta, jog asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą turi būti galima nustatyti analizuojant tik to asmens buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei išvada dėl šių aplinkybių gali būti padaryta tik po to, kai buvo atlikti priešpriešiniai patikrinimai, atliktas ikiteisminis tyrimas ar pan., tokiu atveju laikoma, kad baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai kilo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16-2014, 2K-7-176/2015, 2K-335-648/2016, 2K-356-689/2018).

20.7. Byloje nustatyta, kad S. K. pagal 2016-05-01 Buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį Nr. 20160501/4 teikė apskaitos paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-05-13 iki 2019-06-19. Nuteistoji S. K. teisme neginčijo faktinių aplinkybių dėl buhalterinės apskaitos UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkymo aptariamu laikotarpiu, pripažino faktines aplinkybes, susijusias su ūkinių operacijų, išvardytų kaltinamajame akte, atvaizdavimu buhalterinėje apskaitoje, t. y. kad nurodytos ūkinės operacijos, t. y. prekių (sraigių ir grybų) įsigijimai, iš viso už 344 534,90 Eur buvo apskaitytos pagal kasos aparato operacijų Z dienos fiskalinių ataskaitų duomenis, kuriuos jai pateikdavo bendrovės direktorius V. L., tačiau teigė, jog darė viską, ką privalėjo, kad pirkimo-pardavimo sutarčių arba laisvos formos dokumentų, kuriuose būtų nurodytas prekės pavadinimas ir kaina, nereikėjo, tvarkė buhalterinę apskaitą pagal tai, ką pateikė direktorius V. L., rėmėsi dienos ataskaitomis (buvo kilogramai ir suma), kurių nesaugojo, mėnesio gale atnešdavo Z ataskaitą iš kasos aparato ir susitikrindavo dienos ataskaitas; jog pateikta būdavo visi pirminiai dokumentai, kuriuose matosi kiekis, kaina ir prekės pavadinimas, o kur nebuvo prekės pavadinimo, aišku, kad tai buvo sraigės, nes buvo atitinkamas laikotarpis; tvarkydama buhalterinę apskaitą rėmėsi pinigų išmokėjimo kvitais, kuriuose privalomi rekvizitai buvo, laikėsi buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų nuostatų.

20.8. Tokius S. K. parodymus patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus V. L., ir UAB „V.C.“ direktorės S. K. 2016 m. gegužės 1 d. pasirašyta Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios 3.1.4 punktą vykdytojas įsipareigoja užtikrinti, kad ūkinės operacijos pagal pateiktus pirminius dokumentus būtų teisingai atvaizduotos apskaitos registruose, būtų sudaryta objektyvi finansinė atskaitomybė, būtų vykdomos kitos teisės aktų, buhalterinės apskaitos įstatymo ir finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatos, o pagal 4.5 punktą - jeigu klientas nepateikia reikalingų dokumentų ir informacijos ar nepateikia jos nurodytais terminais, vykdytojas turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą. Išteisintasis V. L. patvirtino S. K. parodymus, kad jis pateikdavo dokumentus – kasos aparato operacijų Z dienos fiskalinės ataskaitos duomenis, kuriuos S. K. suvesdavo į apskaitą. V. L. taip pat tvirtino, kad jis nežinojo, jog prie kasos aparato kvitų buvo reikalinga pateikti ir pirkimo-pardavimo sutartis ar laisvos formos dokumentus, kad to jam nesakė ir buhalterė, kuriai jis jokių pretenzijų neturi.

20.9. Nuteistosios S. K. bei išteisintojo V. L. parodymus, jog į apskaitą buvo įtraukti kasos aparato operacijų Z dienos fiskalinės ataskaitų duomenys apie sraigių, grybų supirkimus, patvirtina ir byloje esanti 2020-10-23 specialisto išvada bei teisme apklaustos specialistės I. S. paaiškinimai. 2020-10-23 specialisto išvadoje nurodyta, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ be prekių įsigijimo dokumentų buhalterinėje apskaitoje apskaitydama prekių įsigijimų iš viso už 344 534,90 Eur nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 3 dalies nuostatų, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m. 01-11 mėn. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 3, b. l. 3-88). Šią specialisto išvadą tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme patvirtino specialistė I. S., kuri nurodė, kad teikdama išvadą, ji nepaneigė įvykusių pinigų išmokėjimo fakto, tačiau tvirtino, kad kasos aparato kvituose nesant reikiamų rekvizitų, ji negalinti kasos aparato operacijų Z dienos fiskalinių ataskaitų duomenų pripažinti sąnaudas pagrindžiomis išlaidomis, mažinančiomis apmokestinamą pelno mokestį, ir kad šiose ataskaitose esantys duomenys nepatvirtina prekių (sraigių ir grybų) įsigijimą. Nors specialistė nurodė, kad dėl kasos aparato kvituose būtinų rekvizitų nebuvimo, negalima pateisinti sąnaudas pagrindžiančių išlaidų, tačiau byloje surinkti duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ supirko iš fizinių asmenų sraiges, grybus, ir atsiskaitydama su fiziniais asmenimis už superkamas prekes, patyrė išlaidų.

20.10. Byloje kaip liudytojai apklausti J. J., G. K., O. J. parodė, kad V. L. supirkdamas sraiges, jiems išmokėdavo grynais pinigus ir duodavo kvitą, kurių jie neišsaugojo. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. gruodžio 4 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje Nr. (41.2) FR1041-635 nurodyta, kad sutikrinus UAB „G.“ apskaitos dokumentus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais už laikotarpį nuo 2016-05-18 iki 2018-09-1, neatitikimų nenustatyta (t. 5, b. l. 61-62). Šiame priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sraiges superka sezono metu nuo gegužės 1 d. iki liepos 1 d., kad nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ per laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2018-09-10 UAB „G.“ tiekė gyvas sraiges už 228 203,17 Eur be PVM, kad bendrovė sandoriams pagrįsti pateikė šiuos dokumentus: sutartį su UAB „G.“, sutartį su ŽŪKB „L.“, PVM sąskaitas faktūras, krovinio važtaraščius, gyvų sraigių pristatymo į UAB „G.“ korteles, sandėlio apskaitos korteles, atsiskaitymus elektroniniu kasos aparatu (EKA) bei V. L. paaiškinimą dėl bendrovės veiklos. Iš šios pažymos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pakankamą kiekį gyvų sraigių, kurias tiekė UAB „G.“, o tokį kiekį sraigių įmonė turėjo būti supirkusi iš fizinių asmenų. Teisme kaip liudytoja apklausta šį priešpriešinį informacijos surinkimą atlikusi tuometinė VMI darbuotoja B. U. patvirtino, kad tikrinimo metu jai buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, ji neatitikimų nenustatė (t. 5, b. l. 61–62) bet ji paaiškino, kad ji tikrino UAB „G.“ veiklą, todėl privalėjo patikrinti UAB „G.“ tiekėją UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ji netikrino, ar jai pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai atitinka visus įstatymų reikalavimus, tai atliko vėlesnio patikrinimo metu kiti VMI specialistai (t. 6, b. l. 71–75). Taigi, paminėti duomenys patvirtina nuteistosios ir išteisintojo V. L. parodymus, kad superkant sraiges iš fizinių asmenų buvo atsiskaitoma grynais pinigais, jiems išrašant pinigų išmokėjimo kvitus arba išduodant elektroninio kasos aparato kvitus. Pažymėtina, kad specialistė I. S. parodė, kad ji nepaneigė pinigų išmokėjimo fakto. Visuma šių paminėtų aplinkybių patvirtina, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė sraigių, grybų supirkimus iš fizinių asmenų, atsiskaitydama su jais grynais pinigais, t. y. turėjo išlaidų, kurias S. K. pagrįstai apskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje.

20.11. Tiek išteisintasis V. L., tiek ir nuteistoji S. K. parodė, kad jie pradėdami veiklą – sraigių, grybų supirkimą iš fizinių asmenų, konsultavosi telefonu su VMI atstovu, ar tokiai veiklai jų turimo kasos aparato užteks pagrįsti operacijų teisėtumą. Tokie jų parodymai nepaneigti, nes, kaip iš bylos matyti, tyrimo metu net nebuvo patikrinta, ar iš tikrųjų buvo skambinta ir konsultuotasi dėl turimo kasos aparato tinkamumo tokiai veiklai, kadangi visi skambučiai VMI yra įrašomi. Šiuo metu patikrinti tokią informaciją jau nebėra galimybės, kadangi praėjo pakankamai daug laiko nuo tada, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gegužės mėnesį pradėjo supirkinėti sraiges. Pažymėtina tai, kad pagal UAB „A.“ pranešimą, UAB „(duomenys neskelbtini) nuo 2016-05-06 iki 2019-07-25 įsigytas ir veikloje naudotas kasos aparatas buvo registruotas VMI kaip tinkamas tokiai veiklai, o apeliacinės instancijos teisme VMI atstovė J. G., atsakydama į nuteistosios S. K. gynėjo klausimus nurodė, kad pajamoms fiksuoti įmonės turėtas kasos aparatas galėjo būti naudojamas, tačiau tas kasos aparatas superkant sraiges ir grybus buvo netinkamas, įmonė to kasos aparato naudoti superkant sraiges ir grybus negalėjo. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad dėl pačių VMI atstovų neatidumo leidus (priregistravus) tokį kasos aparatą veiklai, V. L., o taip pat ir įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusi S. K. buvo suklaidinti dėl kasos aparato tinkamumo fiksuojant įvykusias operacijas, turinčias esminės reikšmės vestai buhalterinei apskaitai.

20.12. Be to, teisėjų kolegija vertina, kad byloje nustatyti Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai – t. y. kad į apskaitą įtraukti kasos aparato operacijų Z dienos fiskalinės ataskaitų duomenys be pirminių apskaitos dokumentų (pirkimų-pardavimų sutarčių arba laisvos formos dokumentų) – nelaikyti tokiais pavojingais, kad už šių Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimą būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nes į apskaitą buvo įtrauktos grynųjų pinigų išmokėjimo operacijos, o kaip jau buvo minėta, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad įmonė supirkdama sraiges ir grybus iš fizinių asmenų ir su jais atsiskaitydama grynaisiais, patyrė išlaidų, kurios pagrįstai ir buvo apskaitytos.

20.13. Nors 2020-10-23 specialisto išvadoje nurodyta, kad dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ be prekių įsigijimo dokumentų buhalterinėje apskaitoje apskaitydama prekių įsigijimų iš viso už 344 534,90 Eur, nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 3 dalies nuostatų, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m 01-11 mėn. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 3, b. l. 3-88), tačiau kaip iš šios specialisto išvados bei specialistės paaiškinimų teisme matyti, pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, specialistė tiksliai nustatė, kiek ir kokie pinigų išmokėjimo kvitai, kasos aparato operacijų Z dienos fiskalinės ataskaitos buvo įtrauktos į įmonės apskaitą ir pagal šiuos duomenis buvo apskaičiuota kiek turi būti papildomai sumokėta pelno mokesčio. Kaip matyti, tokius duomenis specialistė nustatė ne atlikdama priešpriešinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, o tik pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m. 01-11 mėn. veiklą, turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą galima nustatyti. Dėl to teisėjų kolegija, konstatuoja, kad BK 223 straipsnyje numatyti padariniai byloje neatsirado.

20.14. Buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo, o aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tik neatsargiai. BK 15 straipsnyje nurodyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo, o netiesiogine tyčia - kai asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Tuo tarpu BK 16 straipsnyje nurodyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo (kai asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti) arba nusikalstamo nerūpestingumo (kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti).

20.15. Nuteistoji S. K. parodė, kad ji apskaitą tvarkė pagal visus jai V. L. pateiktus dokumentus, kurių pakako apskaitai, kad įmonę tikrinę įvairių institucijų atstovai pažeidimų nenustatė. Tokių S. K. parodymų nepaneigia byloje surinkti įrodymai. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad S. K., kaip profesionaliam buhalteriui, taikomi didesni reikalavimai dėl buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių įstatymų žinojimo, tačiau vien tai, kad S. K. yra profesionali buhalterė, neįrodo, kad ji dėl nusikalstamo nerūpestingumo netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą.

21. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistosios S. K. veiksmuose nenustatyta kaltė aplaidžiai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, todėl ji pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisinama nesant jos veikoje nusikaltimo požymių. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl S. K. nuteisimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį naikinama ir priimamas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro ir civilinio ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio.

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria S. K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį ir nubausta 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

S. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį (Lietuvos respublikos 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472, įsigal. 2011 m. liepos 5 d. (Žin., 2011, Nr. 81-3959) redakcija), nesant jos veikoje šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į V. L. turtą:

1) pastatą - Biblioteką, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 5561.00 Eur;

2) pastatą – Ūkinį pastatą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 67.00 Eur;

3) kitus inžinerinius statinius - šulinį, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 16.00 Eur;

4) žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 753.00 Eur;

5) žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 4754.00 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.