Kauno apygardos teismo nutartis

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir pagal atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo.

2. Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3983-1026/2022 nustatyta laikina nepilnamečio vaiko T. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta kartu su motina D. M., nustatyta laikina R. M. ir nepilnamečio vaiko T. M., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarka.

3. Atsakovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pasikeitus aplinkybėms - pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl sūnaus T. M. (toliau – sūnus, vaikas) laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, iki įsiteisės teismo sprendimas byloje, taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti ieškovei lankytis atsakovo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini); 2) uždrausti ieškovei ir / ar UAB „E“ ir / ar jos atstovams laikyti UAB „E“ nuosavybės teise ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomus kilnojamuosius/nekilnojamuosius daiktus adresu: (duomenys neskelbtini); 3) nustatyti ieškovės ir atsakovo laikiną naudojimosi automobiliu Ford Transit Connect 230L, VIN kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo automobilis), tvarką: šalys ginčo automobiliu naudosis lygiomis dalimis kas antrą savaitę, pradedant nuo teismo nutarties priėmimo dienos. Pirmoji ginčo automobiliu po teismo nutarties priėmimo (likusias dienas iki artimiausio pirmadienio 8 val.) naudojasi ieškovė. Savaitė skaičiuojasi nuo pirmadienio 8 val., iki kito pirmadienio 8 val. Kiekvienos savaitės pirmadienį 8 val. ryto, prieš tai automobilį turėjęs sutuoktinis privalo perduoti kitam sutuoktiniui automobilį, pastatydamas automobilį pagrindinėje (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo, įmetant raktus į vienas kito pašto dėžutę (atitinkamai (duomenys neskelbtini)). Šalys gali susitarti dėl kitokios automobilio perdavimo tvarkos.

4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsakovo R. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies. Pakeitė 2022 m. vasario 11 d. nutartimi nustatytą laikiną tėvo ir vaiko bendravimo tvarką ir nustatė naują laikiną bendravimo tvarką iki kol bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas galutinis teismo sprendimas šiose dalyse:

1) R. M. su sūnumi T. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendrauja kiekvienos savaitės antradienį sūnų pasiimdamas pasibaigus ugdymo laikui iš mokymosi įstaigos ir grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją vietą trečiadienį 20.00 val. R. M. trečiadieniais vaiką pristato ir pasiima į / iš vaiko ugdymo įstaigos. R. M., atvykęs prie vaiko gyvenamosios vietos, neturi teisės įeiti į gyvenamąjį namą, o privalo atvykęs telefonu arba SMS žinute informuoti motiną D. M., kad ji išeitų į kiemą vaiko pasiimti;

2) R. M. su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį – šeštadienį nuo 10.00 val. sūnų pasiimdamas iš vaiko gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 18.00 val. grąžindamas sūnų į vaiko gyvenamą vietą. Tėvo bendravimas su vaiku savaitgaliais pradedamas nuo 2022 m. rugsėjo 3 d.. R. M., atvykęs prie vaiko gyvenamosios vietos, neturi teisės įeiti į gyvenamąjį namą, o privalo atvykęs telefonu arba SMS žinute informuoti motiną D. M., kad ji išeitų į kiemą vaiko pasiimti;

3) R. M. turi teisę bendrauti su sūnumi telekomunikacijų ryšių priemonėmis, neribojant tokio bendravimo;

4) R. M. su sūnumi bendrauja vaiko gimtadienio dieną (duomenys neskelbtini) nuo 17 val. iki 21 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su motina sutartos vietos ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą. R. M., atvykęs prie vaiko gyvenamosios vietos, neturi teisės įeiti į gyvenamąjį namą, o privalo atvykęs telefonu arba SMS žinute informuoti motiną D. M., kad ji išeitų į kiemą vaiko pasiimti;

5) Poriniais metais, gruodžio 24 d. (Šv. Kūčios), gruodžio 25–26 dienos (Šv. Kalėdų pirma ir antra dienos), nepriklausomai nuo kituose punktuose nustatytos tvarkos, sūnus praleidžia su tėvu R. M.;

6) Neporiniais metais, gruodžio 31 d. (Naujųjų metų išvakarės), sausio 1 d. (Naujųjų metų pirmoji diena), nepriklausomai nuo kituose punktuose nustatytos tvarkos, sūnus praleidžia su tėvu R. M.;

7) Neporiniais metais Šv. Velykas (Šv. Velykų išvakarės (šeštadienis) ir Šv. Velykų pirma ir antra dienos (sekmadienis ir pirmadienis)), nepriklausomai nuo kituose punktuose nustatytos tvarkos, sūnus praleidžia su tėvu R. M.;

8) Tėvai turi skubiai informuoti vienas kitą apie vaiko ligas ir negalavimus. Vaiko ligos atveju nesikeičia nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka.

Kitose dalyse laikina bendravimo tvarka nesikeičia ir galioja pagal 2022 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą šioje byloje, t. y.:

9) R. M. turi teisę su sūnumi bendrauti ir kitu laiku prieš 2 (dvi) darbo dienas suderinęs konkretų jo su sūnumi bendravimo laiką SMS arba el. paštu su motina D. M.;

10) R. M. su sūnumi bendrauja vasaros atostogų metų 14 dienų, iš jų 7 dienas nepertraukiamai. Atsakovas R. M. konkretų sūnaus pasiėmimo laiką ir trukmę, planuojamą maršrutą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje suderina raštu su motina D. M. iš anksto (SMS ar el. paštu), ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iki atostogų pradžios. Vykstant sūnui į užsienį abu tėvai įsipareigoja nesudaryti jokių kliūčių ir nustatyta tvarka išduoti visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, taip pat pasą arba ID kortelę, reikalingus sūnaus kelionėms į užsienį.

11) kiekvienais metais tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), R. M. bendrauja su sūnumi, sūnų pasiimant iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir parvežant į gyvenamąją vietą 20 val.;

12) kiekvienais metais motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį), sūnus bendrauja su mama;

13) mamos gimimo dieną (duomenys neskelbtini), sūnus bendrauja su mama;

14) tėvo gimimo dieną (duomenys neskelbtini), jei ji nesutampa su jam priklausančia bendrauti su sūnumi diena, tėvas su sūnumi bendrauja nuo 10 val., pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir parvežant 20 val. į jo gyvenamąją vietą;

15) tėvo ir sūnaus bendravimas vyksta, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tik išreiškus sūnui norą bendrauti bei leisti laiką su tėvu. Sūnui išreiškus nenorą būti ir bendrauti su tėvu R. M. tėvo su sūnumi bendravimas nevyksta;

16) šalis, negalinti vykdyti bendravimo tvarkos, įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoti kitą šalį SMS ar el. paštu.

5. Kitą atsakovo prašymo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas atmetė.

6. Teismas nustatė, kad vaikas gyvena su motina, ieškovei priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad motina vaiku rūpinasi tinkamai, vaiko gyvenimo sąlygos yra tinkamos, vaikas yra prisirišęs prie motinos, yra susiformavęs stiprus socialinis ir emocinis ryšys. Išklausius vaiko nuomonę, nustatyta, kad vaikui yra svarbūs abu tėvai, tačiau vaikas labiau nori gyventi kartu su motina. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad neprieštarauja vaiko interesams nei vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, nei su mama. Teismo psichologės nuomone, darytina prielaida, kad vaikas labiau norėtų gyventi su motina.

7. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečio vaiko sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, darytų žalingą įtaką vaikui savo elgesiu ar kitaip neigiamai veiktų vaiką, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo keisti nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – šalių sūnaus laikinos gyvenamosios vietos su ieškove nustatymą.

8. Teismas nustatė, kad atsakovas iš esmės prašo pakeisti bendravimo tvarką taip, kad tėvai bendrautų su vaiku lygiomis dalimis – vaikas vieną savaitę praleistų pas motiną, o kitą praleistų pas tėvą. Taip pat prašo papildomai nustatyti bendravimą su vaiku Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų dienomis, Naujųjų metų šventės ir vaiko gimtadienio dieną. Atsakovas prašo nustatyti, kad vaikas turi teisę laisvai lankytis pas kitą iš tėvų, nei numatyta bendravimo tvarkoje ir su juo bendrauti.

9. Teismas šioje proceso stadijoje, įvertinęs šalių argumentus, vaiko nuomonę, specialistų išvadas bei komentarus, sprendė, kad pasikeitus aplinkybėms, t. y. vaiko tėvui įsirengus savo gyvenamąją vietą, kurioje vaikas gali leisti laiką su tėvu, anksčiau nustatyta laikina bendravimo tvarka ne visiškai atitinka vaiko ir tėvo interesus. Pažymėjo, kad vaiko palikimas su aukle ar seneliais, kai motina dirba, ypač vaiko atostogų metu, nėra laikomas motinos netinkamas rūpinimasis vaiku. Tuo labiau, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad vaikas myli tiek senelius, tiek auklę ir nori su jais būti, tačiau neabejotinai tėvas turi prioritetą prieš kitus artimuosius būti su savo vaiku ir praleisti su juo daugiau laiko.

10. Teismas sprendė, kad šiuo metu atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka 50:50 neatitinka geriausių vaiko interesų, kaip gana intensyvi. Pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas neužtikrintų vaiko poreikio turėti stabilią namų aplinką. Tačiau neabejotinai vaiko interesus atitiktų nakvynė pas tėvą kas antrą savaitgalį bei kiekvienos savaitės nakvynė iš antradienio į trečiadienį (įvertinus tai, kad tėvui ketvirtadienis nėra patogi diena). Vengiant nesutarimų, teismas konkrečiai nustatė, kad tėvo bendravimas su vaiku savaitgaliais pradedamas nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. Teismo vertinimu, šiuo metu tokia bendravimo tvarka leis pamažu vaikui prisitaikyti prie naujo namo aplinkos, naujų daiktų, erdvės, nakvojimo dviese su tėvu ne atostogų metu. Tai padės vaikui ir tėvams susidėlioti vaiko režimą, tam tikras taisykles ir leis abiem tėvams praleisti su vaiku ne tik laisvalaikį, bet ir rūpintis kasdieniais vaiko poreikiais.

11. Teismas sprendė, kad atsakovo prašymas nustatyti tokią laikinąją apsaugos priemonę, kad vaikas laisvai lankytųsi pas kitą iš tėvų, neatitiktų nei vaiko, nei šalių interesų, neužtikrintų stabilumo ir tvarkos ir dėl to kiltų nauji konfliktai. Išaiškino, kad šalys gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą.

12. Teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į vaiko amžių ir gebėjimus, nėra tikslinga riboti atsakovo bendravimo su vaiku telekomunikacijų ryšių priemonėmis, neišskiriant, kad bendravimas būtinai turi vykti tik išmaniuoju laikrodžiu „Gudrutis“, kadangi atsakovas domisi vaiko dienotvarke, supranta vaiko dienos režimą. Ieškovė neišreiškė prieštaravimų dėl tokio prašymo. Teismas atsakovo prašymą tenkino ir nustatė, kad atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku telekomunikacijų ryšių priemonėmis, neribojant tokio bendravimo.

13. Teismas sprendė, kad vaikas gimtadienio šventę galėtų švęsti atskirai su abiem tėvais, pirmą popietės dalį po ugdymo įstaigos praleidžiant su motina, o atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) (vaiko gimtadienio diena) yra penktadienis ir vaikas gali eiti miegoti vėliau, su tėvu jis galėtų praleisti nuo 17 val. iki 21 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su motina sutartos vietos ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ypač konfliktiškus šalių santykius, į vykstantį ikiteisminį tyrimą, veikiant tik vaiko interesais, atsakovo nurodytas bendravimo tvarkos punktas, kad sūnaus gimtadienis švenčiamas neutralioje ir viešoje vietoje ir sūnaus gimtadienio dieną ar jo šventimo dieną turi teisę dalyvauti abu tėvai, negali būti nustatomas.

14. Teismo vertinimu, net jei atsakovas ir nėra religingas, kaip nurodė ieškovė, ji savo sūnų auklėja katalikiškai, todėl vaikui šios šventės yra svarbios, dėl to jis turi teisę jas praleisti ir su tėvu. Neabejotinai abu tėvai su vaiku turi teisę sutikti ir Naujuosius metus. Teismas, atsižvelgęs į tai, šioje dalyje atsakovo prašymą tenkino ir nustatė atsakovo bendravimo tvarką su vaiku minėtų švenčių metu.

15. Nesant duomenų, kad atsakovas negebėtų pasirūpinti sergančiu vaiku, siekiant išvengti manipuliacijų, teismas nustatė, kad tėvai turi skubiai informuoti vienas kitą apie vaiko ligas ir negalavimus ir vaiko ligos atveju nesikeičia nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka. Išaiškino, kad tai turi būti vertinama atsižvelgiant į protingumo principą ir vaiko savijautos būklę, ligos rimtumą ir intensyvumą. Būtinai atsižvelgiant į tai, su kuriuo iš tėvų sergantis vaikas nori būti ir kurio iš tėvų nori būti slaugomas.

16. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepagrindė ir neįrodė prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – draudimo ieškovei lankytis atsakovo gyvenamojoje vietoje, būtinumo. Teismas nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog šalys gyvena skyriumi ir tarp jų yra susiklostę konfliktiniai santykiai, savaime nesudaro teisinio pagrindo uždrausti ieškovei lankytis atsakovo gyvenamojoje vietoje. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė kelia realią grėsmę atsakovui. Todėl, teismo vertinimu, šis atsakovo laikinųjų apsaugos priemonių prašymas yra perteklinis ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

17. Teismas nurodė, kad nenustatė, jog ieškovė ar UAB „E“ vykdo piktybinius, kenkėjiškus veiksmus atsakovo atžvilgiu. Naujasis namas šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o žemės sklypas yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Be to, ieškovės teigimu, dalis šio sklypo panaudos sutarties pagrindu perduota naudotis UAB „E“. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad šie subjektai jau yra atlikę kokius nors veiksmus, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad yra reali grėsmė galimai palankiam atsakovui teismo sprendimui. Kaip automobilio statymas apsunkintų galimai palankaus atsakovui teismo sprendimo įvykdymą, atsakovas nenurodė. Taip pat nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių UAB „E“ ir jos valdymo organo specialų trukdymą privažiuoti prie gyvenamojo namo. Teismo vertinimu, vien tai, jog atsakovas reiškia reikalavimą sklypą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, nesudaro pagrindo civilinėje byloje taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

18. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog nenustačius transporto priemonės naudojimosi tvarkos, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl jo prašymą šioje dalyje atmetė. Ieškovė 2022 m. gegužės 2 d. sudarė ginčo automobilio panaudos sutartį tarp ieškovės ir UAB „E“, suteikiant teisę trečiajam asmeniui naudotis ginčo automobiliu. Panaudos sutartimi UAB „E“ įsipareigojo prižiūrėti, remontuoti ir nebloginti automobilio būklės, todėl nei ieškovės, nei atsakovo teisės nėra pažeidžiamos, kadangi visos automobilio remonto išlaidos bus apmokamos trečiojo asmens lėšomis. UAB „E“ direktorės įsakymu yra pavesta automobiliu naudotis tik dviem darbuotojoms, todėl jos teisėtai juo naudojasi, kas sudaro pagrindą teigti, kad atsakovo nuogąstavimai nepagrįsti. Byloje jau buvo nagrinėjamas prašymas ir sprendžiama, kad ginčo automobiliu naudojasi ieškovė darbinėje veikloje. Atsakovas posėdžio metu sutiko, kad ieškovei šis automobilis reikalingas darbui. Atsakovas pats patvirtino, kad naudojasi kitu automobiliu, todėl, teismo vertinimu, jam nėra būtinybės naudotis būtent ginčo automobiliu kas antrą savaitę.

Žemesnės instancijos teismas

19.1. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad palaiko tėvų bendravimo tvarką per pusę, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė priešingą išvadą nei konstatavo vaiko teisių apsaugos tarnyba, nurodydamas, kad šiuo metu atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka 50:50 neatitinka geriausių vaiko interesų, kaip gana intensyvi. Teismas nenurodė, kodėl būtent tokia tvarka neatitinka vaiko interesų. Būtent dabar nustatyta bendravimo tvarka yra per dažna, kadangi vaikas bent kelis kartus per savaitę turės iš ieškovės namų keltis pas atsakovą ir atgal. Šalys gyvena viename kieme, iki ugdymo įstaigos tiek ieškovei, tiek atsakovui yra vienodas atstumas, vaikas galėtų be jokios įtampos ir apribojimų, nustačius atsakovo prašomą bendravimo tvarką, lankytis pas abejus iš tėvų, kas užtikrintų maksimalų vaiko bendravimą su abejais iš tėvų. Teismo nutartimi nustatyta tvarka atitolins atsakovo ir sūnaus emocinį ryšį ir būtent tokia tvarka pažeidžia vaiko interesus. Apklausiamas vaikas nurodė, kad norėtų nakvoti pas atsakovą, gyventi naujame name, o tokia vaiko nuomonė ir siekis gyventi naujame name savo esme yra noras gyventi su atsakovu, jis nejaučia jokios baimės, joks papildomas pereinamasis terminas ryšio atkūrimui nėra reikalingas. Teismas teismo psichologės nuomonę prioritetiškai laikė svaresne, nei vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą. Teismo psichologė net neturėjo teisės išsakyti savo nuomonės ar teikti išvados, o tą padarius, ji išėjo iš savo kompetencijos ribų. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai tik epizodiškai „įvertino“ vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, nors tai yra savo srities specialistų pateikta išvada, kuria, kaip svarbiausiu įrodymu, privalėjo vadovautis teismas, o to nepadaręs, pažeidė įrodymų vertinimų taisykles.

19.2. Visiškai nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovo prašymas nustatyti tokią laikinąją apsaugos priemonę, kad vaikas laisvai lankytųsi pas kitą iš tėvų, neatitiktų nei vaiko, nei šalių interesų, neužtikrintų stabilumo ir tvarkos ir dėl to kiltų nauji konfliktai. Nustačius būtent tokią tvarką, kur būtų aiškiai sureguliuota tokia galimybė, vaikas galėtų jaustis ramus, kad nesulauks iš ieškovės pastabų dėl to, kad ne atsakovo bendravimo su sūnumi metu jis eina pas atsakovą ir t.t.

19.3. Antradieniais atsakovo bendravimas su vaiku yra pakankamai apsunkintas, teismas į tai visiškai neatsižvelgė, išimtinai vertindamas tik ieškovės pasiūlymą bei nustatydamas atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką būtent antradieniais. Ypatingai dažnai atsakovas akcentuodavo didelį sūnaus norą keliauti su profesionalia krepšinio komanda po Lietuvą ketvirtadieniais, tačiau teismui „pasirodė“, kad ketvirtadienis yra netinkama diena atsakovui bendrauti su sūnumi, tai atimant ir eliminuojant iš vaiko galimybę turiningai praleisti savo laisvalaikį po pamokų ugdymo įstaigoje.

19.4. Ieškovė provokuoja atsakovą ir kelia konfliktus. Visi pareikšti ieškovės skundai ir įtarimai dėl kažkokių tariamai neteisėtų atsakovo veiksmų nepasitvirtino, teisenos buvo nutrauktos, tačiau konfliktai ir nesutarimai buvo išprovokuoti, buvo kviečiama policija, atsakovas turėjo ir turi lankytis teisėsaugos ir kitose institucijose. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atsakovo manymą apie galimus konfliktus tarp jo ir ieškovės, kuomet yra nustatyta atsakovo ir jo sūnaus bendravimo tvarka, įskaitant ir nakvynės galimybę, laikė tik prielaida, nes nurodytos aplinkybės suponuoja pagrįstą išvadą apie realiai galimus konfliktus. Todėl teismas turi užkardyti ir prevenciškai sureguliuoti taip situaciją, kad šių konfliktų apskritai nebūtų bei jų nematytų šalių sūnus. Vien ta aplinkybė, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką vaiko perdavimas turėtų vykti lauke, neeliminuotų ieškovės galimybės lankytis atsakovo gyvenamojoje vietoje, taip dirbtinai sukeliant įtampą ir provokuojant konfliktus. Teismas iš esmės tapačias situacijas vertina skirtingai ir taiko dvigubus standartus – prieš tai šalims gyvenant kartu ir konfliktuojant, teismas laikė, kad egzistuoja būtinybė įpareigoti šalis gyventi skyrium ir atsakovui nesilankyti pas ieškovę, tuo tarpu dėl tų pačių ieškovės išprovokuotų konfliktų ieškovei lankantis atsakovo gyvenamojoje vietoje teismas jokios grėsmės galimiems konfliktams, kuriuose dalyvautų galimai ir nepilnametis sūnus, kažkodėl neįžvelgia.

19.5. Nei UAB „E“, nei ieškovė niekaip logiškai nepaaiškina, kodėl būtina statyti automobilius krepšinio aikštelėje, laikyti UAB „E“ priklausančius daiktus žemės sklype, kuriame yra gyvenamasis namas bei jame gyvena atsakovas, kai tiek automobilius, tiek daiktus UAB „E“ gali laikytis būtent pastarajai įmonei priklausančiame žemės sklype ir šalia esančioje 25 vietų parkavimo aikštelėje. Laikinoji apsaugos priemonė iš esmės leistų eliminuoti kylančius ginčus, nes būtų išvengta situacijų, kuomet, kaip pvz. ieškovė tyčia ir piktybiškai užstato pravažiavimą iš gyvenamojo namo ir pan., palieka UAB „E“ priklausančius daiktus šalia šalims nuosavybės teise priklausančio namo, nors juos laikyti gali UAB „E“ priklausančiame žemės sklype ar pastate. Tai iš esmės panaikintų galimybę ieškovei ir UAB „E“ vykdyti piktybinius, kenkėjiškus veiksmus atsakovo atžvilgiu, eliminuotų konfliktų galimybę.

19.6. Teismas, atsisakydamas nustatyti laikiną naudojimosi automobiliu tvarką, iš esmės užprogramuoja naujus ginčus vietoj to, kad juos eliminuotų, laikinai sureguliavęs ginčo situaciją, tokiu procesiniu spendimu teismas stumia atsakovą pažeisti kardomąsias priemones. Ieškovė sudaryti 2022 m. gegužės 2 d. panaudos sutartį galėjo tik turėdama atsakovo sutikimą. Atsakovas tokio sutikimo nėra suteikęs, todėl turto perdavimas naudotis kitiems asmenims be jo sutikimo pažeidžia jo, kaip bendraturčio, teises, o tokia sutartis yra negaliojanti CK 1.80 straipsnio pagrindu. Atsakovas, būdamas automobilio bendrasavininku, negali juo naudotis, tuo tarpu juo gali naudotis iš esmės bet kas kitas (netgi ištisomis savaitėmis darbuotojai gali juo važinėti į namus/iš namų, jį laikyti per naktį galimai nesaugioje aplinkoje), tik ne atsakovas. Iki įsiteisės teismo sprendimas būtina bent iš dalies sureguliuoti ginčą dėl automobilio, nustatant juo naudojimosi tvarką.