Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2.2. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmuo, prašantis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neprivalo įrodyti neabejotinai atsirasiančių nuostolių konkretaus dydžio, tačiau turi įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti iš anksto aiškus ir pagrįstas ir priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-608-370/2017). Trečiojo asmens pateikti buhalteriniai dokumentai vienareikšmiai patvirtina, kad UAB „E“ pagrindė tikėtinų nuostolių kilimo riziką.

2.3. Atsakovas netinkamai interpretuoja sandorio apibrėžimą. UAB „E“ yra sudariusi su prekių ir paslaugų tiekėjais bendradarbiavimo sutartis, t. y. UAB „E“ yra įsipareigojusi pirkti iš konkrečių tiekėjų prekes ir žaliavas savo veiklai, jas parduoti ir su tiekėjais atsiskaityti pagal pateiktas tiekėjų PVM sąskaitas faktūras. Sudarytose sutartyse nėra numatyta ir susitarta, kokie prekių kiekiai bus pristatyti, nėra numatyta, kokia minimali ar maksimali užsakymo suma. Sudarytomis sutartimi UAB „E“ yra įsipareigojusi pirkti prekes ir žaliavas iš konkrečių tiekėjų. Trečiasis asmuo UAB „E“, kiekvieną kartą užsakydamas prekes ar žaliavas, pateikia tiekėjui naują užsakymą, kuris prilyginamas naujam pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui. Alaus tiekėjams užsakymai pateikiami vieną kartą per savaitę. Alaus tiekėjų užsakymai yra didžiausi ir ženkliai viršija nustatytą 1 000 Eur sumą. Tai patvirtina byloje pateiktos užsakymų išklotinės.

2.4. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių UAB „E“ tam, kad įvykdytų įsipareigojimus UAB P. F. (perlo terminalai), kiekvieną dieną šiai įmonei įnešamų piniginių lėšų sumą grynais priversta sumažinti iki teismo nustatytos 1 000 Eur sumos. Teikiamas išrašas patvirtina, kad tam, jog nebūtų pažeistas teismo įpareigojimas, UAB „E“ pavyzdžiui kovo 17 d. atliko net 15 sandorių, išskirstydama vieną sumą iki teismo leistos sudaryti sumos. Tokiu būdu yra apsunkinamas UAB „E“ darbas ir eikvojamos laiko sąnaudos.

2.5. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trečiojo asmens UAB „E” patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas dėl atsakovo R. M. turtinės padėties. Atsakovas į bylą nėra pateikęs jokių duomenų apie savo turtinę padėtį bei banko sąskaitos išrašų, kas patvirtintų, kad turi finansines galimybes, atmetus priešieškinį, atlyginti trečiajam asmeniui nuostolius dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovei yra žinoma, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso tik ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalies vertė VĮ Registrų centro viešaisiais duomenimis sudaro tik 24 400 Eur (42 800 Eur/2), atsakovo vardu transporto priemonių nėra registruota, atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise su ieškove priklauso tik nebaigtas statyti gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), bei ieškovė ir atsakovas turi kreditorių, kuriam neišmokėta paskolos suma sudaro 71 805,58 Eur. Atsakovas taip pat turi išlaikytinį – šalių mažametį sūnų Taurą, kuriam šiuo metu moka laikiną išlaikymą po 250 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, kad, atmetus atsakovo R. M. priešieškinį, o dėl 2022 m. kovo 10 d. nutartimi UAB „E“ atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, įmonei kilus žalai, atsakovas R. M. neturėtų pakankamai lėšų atlyginti žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl bylą toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovas įpareigotas sumokėti užstatą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradusių nuostolių atlyginimo užtikrinimui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

11. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Pagal CPK 314 straipsnyje suformuluotą bendrąją taisyklę, teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

12. 2022 m. gegužės 27 d. atsakovas R. M. pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-14246) kartu su kvitų fotonuotraukomis, kuriuos prašo prijungti prie atskirojo skundo, kadangi šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria netenkinti ieškovės ir trečiojo asmens UAB „E“ atskirieji skundai dėl 2022 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo rašytinių paaiškinimų turinį ir pateiktus priedus, atsisako juos priimti, kadangi atsakovo pateikti rašytiniai paaiškinimai, išdėstyti remiantis Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. priimta nutartimi, nelaikytini naujais įrodymais CPK 314 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad teismas, esant poreikiui, su nagrinėjamoje ir kitose bylose priimtais procesiniais dokumentais gali susipažinti teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovės ir trečiojo asmens atstovė 2022 m. birželio 2 d. teisme pateikė atsiliepimą į atsakovo rašytinius paaiškinimus (DOK-14719), kurį atsisakytina priimti, kadangi apeliacinės instancijos teismas atsisakė priimti atsakovo rašytinius paaiškinimus.

Dėl ginčo esmės

14. CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.

15. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą. CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma tokių sąlygų visuma: pirma, realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas, antra, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, trečia, tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1149-178/2017; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-150-302/2022). Galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas pirmiau nurodytas sąlygas turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1441-516/2017; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-989-1120/2021).

16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutai, nors tarpusavyje ir susiję (nuostolių atlyginimo užtikrinimas galimas esant taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms), tačiau tai nereiškia, jog pastarojo instituto taikymo pagrįstumas neturi būti įrodytas. Nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-488-178/2017). Tiek laikinosios apsaugos priemonės (CPK 144 straipsnio 1 dalis), tiek nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas (CPK 146 straipsnio 1 dalis) siejamas su CPK įtvirtintų sąlygų, plėtojamų teismų praktikoje, įrodinėjimu kiekvienu konkrečiu atveju. Tokioje situacijoje galioja bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

17. Vadinasi, būtent trečiajam asmeniui UAB „E“, prašančiam taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą kilo pareiga įrodyti nuostolių priežastinį ryšį su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bei tokių nuostolių atsiradimą ir preliminarų jų dydį (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-989-1120/2021). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas tik suteikia prielaidas tokio prašymo pateikimui, bet jis savaime nelemia nuostolių atlyginimo užtikrinimo poreikio konstatavimo, teismui nenustačius šio instituto taikymui būtinų pagrindų.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įpareigojo atsakovą R. M. iki 2022 m. balandžio 1 d. sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 100 000 Eur užstatą galimų nuostolių dėl 2022 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įmonės veiklos pobūdį, pateiktus banko sąskaitos išrašus, sprendė, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradusių nuostolių atlyginimo užtikrinimo yra pagrįstas, yra pagrindas konstatuoti, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „E“ gali atsirasti nuostolių, nes įmonė vykdo veiklą, yra sudariusi žaliavų bei prekių tiekimo sutartis, atlieka mokėjimus. Teismo vertinimu, pateikti duomenys pagrindžia ir užstato dydį.

19. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia iš esmės sekančiais argumentais: 1) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai nevaržo UAB „E“ teisių ir teisėtų interesų, yra išlaikyta šalių interesų pusiausvyra bei užtikrintas proporcingumo ir ekonomiškumo principas, o įpareigojimas atsakovą sumokėti užstatą neatitinka interesų pusiausvyros ir ekonomiškumo principo bei iš esmės pažeidžia atsakovo interesus; 2) UAB „E“ nepateikė konkrečių duomenų apie galimus nuostolius ir jų dydį.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012, 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-121/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-488-178/2017). Pagal teismų praktiką, nors asmuo, prašantis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neprivalo įrodyti neabejotinai atsirasiančių nuostolių konkretaus dydžio, tačiau turi įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2367/2013).

21. Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškė priešieškinį civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, kuriuo prašė ne tik nutraukti santuoką ir nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką, bet ir padalinti turtą, t. y. pripažinti UAB „E“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir priteisti ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise po 50 vnt. UAB „E“ akcijų. Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tarp kurių uždrausta UAB „E

22. “ vadovui (direktoriui) ar kitam įgaliotam asmeniui be atskiro teismo leidimo sudaryti sandorius didesnės kaip 1 000 Eur vertės UAB „E“ vardu. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartimi atsakovas R. M. įpareigotas iki 2022 m. balandžio 1 d. sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 100 000 Eur užstatą galimų nuostolių dėl 2022 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimui.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trečiasis asmuo UAB „E“, kurio prašymu taikytas nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas, neįrodė tikėtinų nuostolių atsiradimo ir nuostolių priežastinio ryšio su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bei preliminaraus nuostolių dydžio. UAB „E“ prie prašymo (2022 m. kovo 14 d. DOK-32760) pateikė Didžiosios knygos sąskaitos likučių ir apyvartos suvestinio registro už 2021 m. gruodžio mėn. ir 2022 m. sausio mėn. išrašus, kurie tik patvirtina, kad UAB „E“ 2021 m. gruodžio mėn. įsigijo prekių už 108 401,48 Eur sumą, 2022 m. sausio mėn. – už 85 757,98 Eur. Iš UAB „E“ pateiktų banko sąskaitų išrašų (AB Swedbank banko, AB Šiaulių banko, AB P. F.) matyti, kad pirkimo–pardavimo sandorių sumos viršija 1 000 Eur (pavyzdžiui AB Aibės logistikai viena sandorio suma sudarė 8 906,55 Eur, 4 002,00 Eur, 12 000 Eur, 10 502 Eur, UAB A. A. – 2 885,45 Eur, 4 500,00 Eur). Tačiau nepateikta teismui jokių įrodymų, jog po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo UAB „E“ negali atsiskaityti su tiekėjais, ar, kad įmonei negali būti tiekiamos prekės, ar įmonė negali įvykdyti kokių nors sandorių. Iš pateiktų įmonės buhalterinės apskaitos duomenų apie prekių apyvartas nėra aišku kokie nuostoliai susidarytų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepaaiškinta ir kaip apskaičiuota 100 000 Eur tikėtinų nuostolių suma, kaip UAB „E“ nuostolių dydį sieja su per mėnesį įsigyjamų prekių verte. Taip pat teismui nepateikti duomenys, kad UAB „E“ dėl didesnės kaip 1 000 Eur sandorio vertės jau kreipėsi į teismą dėl leidimo išdavimo, kad sudarant mažesnės vertės sandorius UAB „E“ patiria nuostolius. Taigi UAB „E“ neįrodė aiškaus tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmo, kuris būtų priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, jog išskirsčius mokėjimus sumomis iki 1 000 Eur yra iš dalies apsunkinamas UAB „E“ darbas, patiriamos laiko sąnaudos, tačiau šie argumentai nepagrindžia, kokius nuostolius dėl šių sąnaudų patiria UAB „E“.

25. Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bus patirti nuostoliai ir atsakovo priešieškinis dalyje dėl UAB „E“ akcijų priteisimo bus atmestas, UAB „E“ turi teisę įsiteisėjus sprendimui, kuriuo priešieškinis atmestas, reikalauti, kad atsakovas atlygintų nuostolius, kuriuos UAB „E“ patyrė dėl atsakovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 straipsnio 2 dalis).

26. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties dalis, kuria atsakovas R. M. įpareigotas iki 2022 m. balandžio 1 d. sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 100 000 Eur užstatą galimų nuostolių dėl 2022 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimui, panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – UAB „E“ prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties dalį , kuria atsakovas R. M. įpareigotas iki 2022 m. balandžio 1 d. sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 100 000 Eur užstatą galimų nuostolių dėl 2022 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimui, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – uždarosios akcinės bendrovės „E“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.