Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei, dalyvaujant ieškovei I. S. bei jos atstovei advokatei Giedrei Gabrielei Stepankevičienei, atsakovei G. G. ir jos atstovui advokatui Arūnui Totoraičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. patikslintą ieškinį atsakovei G. G., dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

1. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

2. Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).

3. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei I. S. ir atsakovei G. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas) bei negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir garažas). Šalims nuosavybės teise priklauso po ½ ginčo turto dalis. Naudojimosi ginčo turtu tvarka Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota, taip pat nėra įregistruotų ir kitų juridinių faktų, kurie turėtų įtakos bendraturčių teisių į ginčo turtą apimčiai ir būtų privalomi naujiems bendraturčiams, vėliau įsigijusiems nuosavybę į ginčo turto dalį, pvz., įregistruotų nuomos, panaudos sutarčių ir pan. (CK 4.81 straipsnio 2 dalis, 6.494 straipsnio 1 dalis, kt.). Ieškovė jai priklausančią buto dalį įgijo 2019 m. vasario 11 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 527 pagrindu, tuo tarpu atsakovė jai priklausančią buto dalį įgijo 2010 m. spalio 25 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 12235, Nr. 12233 pagrindu. pagrindu.

4. Šalys kurį laiką negebėjo rasti visiems priimtinų sprendimų dėl ginčo turto valdymo, disponavimo tvarkos. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad tarp bendrasavininkių iki bylos iškėlimo teisme dienos nebuvo susiklostę faktinės naudojimosi ginčo turtu tvarkos: ieškovė teigia, kad neturi galimybių nei valdyti ginčo turtą, nei naudotis savo dalimi bendrame turte (butas yra tik 1 kambario, garažas taip pat užimtas atsakovės),– tas neįmanoma dėl konfliktinės situacijos su atsakove. Atsakovė daugelį metų gyvena 1 kambario bute ir naudojasi garažu.

5. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).

6. Asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 25 punktą). Tai reiškia, kad atsidalijimo teisė, priešingai nei atidalijimo būdo pasirinkimo teisė, yra absoliuti. Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014). Kaip minėta, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės suponuoja bendrosios dalinės nuosavybės pabaigą. Nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir supaprastėja subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę. Būtent šiuo (nuosavybės teisės įgyvendinimo palengvinimo ir supaprastinimo) aspektu ir yra grindžiamas aiškinimas dėl prioriteto teikimo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantui. Prioritetinis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymas kartu sudaro sąlygas užtikrinti efektyvesnį vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – įgyvendinimą (CPK 2 straipsnis). Tuo tarpu atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktas). Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant kompensaciją pinigais, yra bendro daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Atidalijimo būdo – priteisiant kompensaciją pinigais – taikymo išimtinumą lemia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos, todėl, taikant šį atidalijimo būdą, būtina užtikrinti bendraturčių kaip turto savininkų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).

7. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi, bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sprendžiantis teismas iš esmės yra apribotas juos išspręsti dviem būdais – padalydamas daiktą natūra arba priteisdamas kompensaciją pinigais. Nei ieškovė, nei atsakovė atidalyti nurodytą turtą natūra nepageidauja, įvertinę mažą ginčo turto plotą ir jo paskirtį. Kadangi byloje reiškiami reikalavimai dėl atidalijimo išmokant kompensaciją, o reikalavimai dėl atidalijimo natūra nebuvo pareikšti ir nebuvo įrodinėjami, todėl teismas nenagrinėja ir plačiau nepasisako dėl ginčo daiktų atidalijimo natūra. Tik pažymi, kad sutinka su šalių teiginiais, kad ginčo turtą atidalyti natūra konkrečiu atveju ekonomiškai netikslinga. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pagal ieškovės pateiktus įrodymus bei atsakovės užimtą pasyvią procesinę poziciją nėra jokių objektyvių galimybių racionaliomis išlaidomis ginčo turtą padalinti į dvi atskiras dalis, tuo pačiu nepakeičiant jo paskirties ir nesumažinus vertės. Tai reiškia, kad atidalijimu natūra nagrinėjimo atveju būtų padaryta neproporcingos žalos.

8. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005-12-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; kt.). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, į tai, kad tarp ginčo šalių – šeimos artimųjų santykiai po palikimo priėmimo tapo konfliktiški, vertina, kad šiuo atveju turto atidalinimas natūra neišspręstų visų nesutarimų tarp šalių, tai galimai sukeltų dar papildomus ginčus, todėl turto atidalinimo klausimas spręstinas kompensacijos priteisimo pagrindu. Tokie reikalavimai reikšti ir ieškovės procesiniuose dokumentuose. Teismo vertinimu, konkrečių byloje nustatytų aplinkybių kontekste parinktas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas priteisiant kompensaciją pinigais yra racionaliausias sprendimas, kuriuo įmanomas teisinės taikos tarp šalių atkūrimas.

9. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė pateikė reikalavimą dėl atidalijimo, priteisiant kompensaciją pinigais atsakovei. Kasacinis teismo praktikoje yra išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; kt.). Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikis dalijamam daiktui, galimybė įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).

10. Atsakovė aiškino, kad jos interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe vertintinas kaip labai svarbus, nes tai yra vienintelė jos gyvenamoji vieta, todėl apskritai su ieškiniu, kuriuo reikalaujama atidalijimo nesutinka, ji yra senyvo amžiaus ir kompensacijos ieškovei sumokėti negalinti, tam lėšų neturinti, o ieškovės siūloma kompensacijos sumos jai nepakaktų įsigyti Lietuvoje gyvenamojo būsto. Teismas dėl šių atsakovės argumentų pažymi, kad atsidalijimo teisė, priešingai nei atidalijimo būdo pasirinkimo teisė, yra absoliuti, atsakovė bylos nagrinėjimo metu nesiūlė jokio kito konstruktyvaus atidalijimo būdo, reikalavimo, kad ginčo turtas būtų priteistas jai nepareiškė. Teismas vertina byloje esančius duomenis apie galimybę Lietuvoje įsigyti už kompensacijos sumą butą kaip paneigiančius atsakovės samprotavimus, esą neįmanoma už siūlomą kompensacijos sumą įsigyti gyvenamojo būsto Lietuvoje.

11. Pažymėtina, kad ginčas tarp šalių nagrinėjamoje byloje buvo kilęs ir dėl turto vertės, kuri kartu lemia ir atitinkamą priteistinos kompensacijos dydį. Šioje byloje buvo skirta teismo ekspertizė atidalintino turto vertei nustatyti, taip pat į bylą teikti kiti įrodymai apie turto vertę. Eksperto Aido Liorento atliktos teismo ekspertizės išvadose nurodoma, kad: ginčo buto rinkos vertė yra 69900 Eur, garažo 6200 Eur. Teismas, remdamasis ekspertizės aktu, vertina, kad teisingas kompensacijos dydis atsakovei už visą ginčo turtą būtų, 38050 Eur ( 69900 Eur+6200 Eur/2). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad kompensacijos dydis yra artimas ir Nekilnojamojo turto registro duomenyse nurodytoms turto vertėms.

12. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, taip pat svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip bendro daikto netektų abu bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012, kt.). Ieškovė teikė duomenis, jog ieškinio tenkinimo atveju gebėtų įvykdyti teismo sprendimą per 1 mėnesio laikotarpį, turinti stabilias pajamas, bankai sutinka suteikti jai paskolą, mėnesio laiko reikia sutvarkyti formalumus. Atsakovė, atsikirsdama, akcentavo, kad realiai ieškovė kompensaciją atitinkančios sumos banko sąskaitoje neturinti ir neaišku, ar ją turės. Teismo vertinimu, atsakovės atsikirtimų argumentai, esą tik banko sąskaitoje esančios lėšos galėtų pagrįsti realų ieškovės gebėjimą sumokėti kompensaciją, yra nepagrįsti, o ieškovės teikti duomenys apie turtinę padėtį įrodo realią ieškovės galimybę įvykdyti teismo sprendimą ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju. Teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, todėl teismas, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas prašymą, turi situaciją vertinti individualiai ir sprendimą priimti atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo. Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, todėl teismas, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas prašymą, turi situaciją vertinti individualiai ir sprendimą priimti atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu pasisakoma, kad tam tikrais atvejais, kai dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, gali būti taikomas CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas sprendimo įvykdymo atidėjimas arba išdėstymas, visgi šios teisės normos nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Taigi, išimtiniais atvejais taikomą sprendimo įvykdymo atidėjimą arba jo vykdymo išdėstymą turi lemti būtent objektyvios (t. y. nepriklausančios nuo asmenų valios, veiksmų ir (ar) jų ketinimų), o ne subjektyvios priežastys. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar jo vykdymo išdėstymo klausimą aktualūs ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (ieškovės), bet ir į išieškotojo (atsakovės) interesus. Todėl teismas turėtų įsitikinti, kad, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui arba tam tikram terminui atidėjus vykdymą, nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai. Teismas vertina byloje esančius įrodymus apie ieškovės turtinę padėtį, ir vadovaudamasis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mano, kad šalių interesus atitiktų galimybių ieškovei sumokėti atsakovei kompensaciją (atidedant sprendimo vykdymą) sudarymas.

13. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju labiausiai atitinkantis ginčo šalių poreikius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.) yra ginčo šalių turto atidalinimas ieškovei priskiriant konkretų turtą natūrą, o atsakovei priteisiant piniginę kompensaciją. Nedidelis paties ginčo turto plotas, nedidelė kiekvienai iš šalių tenkanti jo dalis, nagrinėjamu atveju sudaro pagrindą tenkinti ieškovės ieškinį ir atidalyti I. S. ir G. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant šį turtą natūra I. S., o G. G. priteisti 38050 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią šio turto dalį, kompensaciją sumokant per 1 mėnesio terminą. Teismo vertinimu, ieškinio tenkinimas atitinka kasacinio teismo praktikoje formuojamas išimtinio atidalijimo būdo priteisiant piniginę kompensaciją taikymo sąlygas.

14. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

15. Patenkinus ieškinį, ieškovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, ieškovė, reikšdama ieškinį, sumokėjo 110,00 Eur žyminį mokestį. Be to, ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 1500,00 Eur atstovavimo išlaidas. CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio ir neviršija anksčiau minėtų rekomendacinių dydžių, ieškovės ieškinys iš esmės patenkintas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina iš viso 1500 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Valstybei iš atsakovės priteistinos 13,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

atidalyti I. S. ir G. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)tokiu būdu:

Priteisti ieškovei I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/2 dalį negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38050,00 Eur (trisdešimt aštuonių tūkstančių penkiasdešimties eurų ir 00 ct.) piniginę kompensaciją, įpareigojant ieškovę I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šią kompensaciją sumokėti per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos į atsakovės G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nurodytą banko sąskaitą.

Priteisti ieškovei I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1610,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dešimt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (tryliką eurų ir 28 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Valstybei priteista suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, išsiųsti sprendimo kopiją Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.