- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-11
- Bylos Nr.
- e2YT-4264-762/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00395-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Dilys
- Pareiškėjas
- UAB „GF bankas”
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė „Turto bankas“
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „GF bankas” prašymą dėl termino pratęsimo pareikšti kreditorinį reikalavimą turto paveldėtojui, suinteresuotas asmuo – Valstybės įmonė „Turto bankas“, antstolė Oksana Narbutienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „GF bankas” kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą po V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties, pareikšti kreditorinį reikalavimą valstybei, atstovaujamai VĮ „Turto banko“.
Prašyme nurodė, kad V. M. (toliau - Palikėjas, Klientas arba Skolininkas) su UAB „GF bankas” (toliau – Pareiškėjas, Kreditorius arba Bankas) 2007 m. lapkričio 30 d. sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr.1 dėl vartojimo kredito, kuriuo buvo suteiktas 15000,00 Lt vartojimo kreditas, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 19759,68 Lt/ 5722,92 Eur, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2010 m. gruodžio 1 d. (toliau – Sutartis). Kadangi Klientas tinkamai ir laiku nevykdė Sutarties, Bankas vienašališkai nutraukė Sutartį bei kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 19 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-374-233/2010 dėl 12162,57 Lt (3522,52 Eur) skolos ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo iš Kliento Banko naudai. Vykdomasis dokumentas buvo perduotas antstolei Oksanai Narbutienei (toliau- Antstolė) vykdyti priverstinį skolos išieškojimą. (duomenys neskelbtini) V. M. mirė, palikimo atsiradimo vieta – (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.4 straipsnio 1 dalis). Po Kliento mirties liko šis nekilnojamas turtas: 1/16 dalis sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/32 dalis ūkinio pastato su tremperiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/4 dalis kiemo statinių (išvietė) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis trijų kambarių buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). Atsižvelgiant į tai, kad per 3 mėnesius po Kliento mirties paveldėtojų neatsirado, 2020 m. gegužės 13 d. Antstolė priėmė patvarkymą dėl duomenų suteikimo, nurodydama, kad yra praleistas trijų mėnesių terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą po Kliento mirties, todėl pasiūlė kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Pažymi, kad Bankas skolos išieškojimo vykdymą iš Kliento Banko naudai buvo perdavęs Antstolei nuo 2013 m. spalio mėnesio. Siekiant greitesnio skolos išieškojimo, net ir perdavus vykdomąjį dokumentą Antstolei, Bankas bandė tiesiogiai susisiekti su pačiu klientu, tikėdamasis susitarti dėl atsiskaitymo, pasiūlius įmokėti dalį skolos bei likusią dalį nurašyti. Nepavykus susisiekti su Klientu, Bankas 2020 m. balandžio 24 d. patikrino Gyventojų registrą bei sužinojo, kad Klientas mirė (duomenys neskelbtini). Kadangi trijų mėnesių terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą buvo suėjęs 2020 m. sausio 24 d., Bankas, pirmiausia, kreipėsi į antstolių kontorą, siekdamas sužinoti, ar Palikėjas turėjo paveldėtino turto. 2020 m. spalio 24 d. buvo skambinta į antstolių kontorą, kurioje buvo pranešta, kad byla yra nutraukta, klientas paveldėtino turto neturėjo. 2020 m. gegužės 12 d. Bankas išsiuntė papildomą paklausimą Antstolei, siekdamas išsiaiškinti, ar situacija dėl paveldėjimo nepasikeitė. 2020 m. gegužės 3 d. Bankas gavo Antstolės atsakymą, iš kurio sužinojo, jog visgi turto po Palikėjo mirties yra likę, o paveldėjimo procedūrą inicijuotų VĮ „Turto Bankas”. Tik iš Antstolės priimto patvarkymo 2020 m. gegužės 13 d. Nr. S-20-122-6929 Bankas sužinojo, jog skolos faktas Bankui nebuvo laiku išviešintas, todėl Bankui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Atkreipia dėmesį, kad Banko veikla yra vartojimo kreditų teikimas fiziniams asmenims, terminuotų indėlių priėmimas iš fizinių asmenų, todėl Bankas turi didelę klientų duomenų bazę, taip pat nemažai klientų nemoka ar vėluoja mokėti įmokas, dėl ko yra pradedamos vidinės skolų išieškojimo procedūros, klientų paieškos, raginimas susimokėti, bei teisminis procesas. Atsižvelgiant į Kliento turimus įsipareigojimus, buvo bandoma su Palikėju susisiekti įvairiais būdais, darbuotojai skambino, siuntė laiškus, skambino Antstolei pasiteirauti bendros išieškojimo informacijos, taigi, Bankas elgėsi aktyviai, domėjosi Kliento padėtimi. Pažymėtina, kad esant dideliam klientų kiekiui, itin dažnai tikrinti kiekvieno kliento duomenis Gyventojų registro tarnyboje yra netikslinga bei neatitinka protingumo kriterijų, kadangi nuolatinis duomenų tikrinimas yra papildomos laiko bei finansinės sąnaudos, tuo labiau, jog Banko pagrindinė veikla nėra skolų išieškojimas. Atliekant Kliento paiešką, buvo patikrintas Gyventojų registras, iš kurio Bankas sužinojo apie Kliento mirtį. Taigi, trijų mėnesių terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių – V. M. artimieji bei Antstolė, kuriai buvo perduotas skolos išieškojimas, neinformavo Banko apie Palikėjo mirtį, o patikrinus registrus, bei sužinojus, kad Palikėjas yra miręs, Bankas elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai, bei per kiek įmanoma trumpesnį laikotarpį ėmėsi atitinkamų veiksmų, paskambino Antstolės kontorai informuoti apie Kliento mirtį, taip pat išsiuntė paklausimą dėl Skolininko palikimo, pateikė kreditorinį reikalavimą galimam Paveldėtojui. Taigi, laikytina, jog terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Taip pat pažymi, kad veiksmus dėl skolininko turto paveldėjimo Valstybės vardu VĮ „Turto bankas” dar nepradėjo, iki šio pareiškimo pateikimo dienos, palikimas nėra priimtas, todėl nerealizuotas ir termino atnaujinimas neturės reikšmingos ir neigiamos įtakos galimam paveldėtojui, tuo labiau, kad Antstolė 2020 m. gegužės 13 d. areštavo Turtą, tokiu būdu išviešindama Skolos faktą. Taigi, Valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, dar iki priimant palikimą ir gaunant paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimą, bus susipažinusi su Banko reikalavimu. Pakartotinai atkreiptinas dėmesys, kad Bankas skolos išieškojimą buvo pavedęs Antstolei ir kaip Kreditorius buvo tikras, kad Antstolė tinkamai vykdys savo pareigas, tikrins įvairius registrus, taip pat ir Gyventojų registrą, iš kurio yra sužinoma apie asmens mirties faktą, todėl pats kas kelis mėnesius netikrino šių duomenų pasikeitimo. Pažymėtina, kad Kreditorius, išieškojimo vykdymą patikėjęs antstoliui, neprivalo dubliuoti antstolio veiksmų, tikrindamas skolininko duomenis, ieškodamas jo turto ar atliekant kitus veiksmus. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje: „<...> apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad periodinė duomenų paieška gyventojų registro tarnyboje ne tik dubliuotų antstolio darbą, bet ir pareikalautų papildomų finansinių bei laiko sąnaudų, todėl būtų netikslinga, neatitinkanti protingumo kriterijų“ (Kauno apygardos teismo 2018-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1530-945/2018). Atsižvelgiant į tai, kad Bankas nuolat domėjosi mirusio asmens byla, atliko visus aktyvius veiksmus, sužinojęs apie kliento mirtį, informavo bei perdavė duomenis Antstolei, domėjosi paveldėjimo byla, būtų nepagrįsta spręsti, jog Bankas visą šį laikotarpį buvo pasyvus, o terminas praleistas dėl nesvarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vertinimui, kiek aktyvus turi būti kreditorius, siekdamas turėti informacijos apie skolininką, lemiamos įtakos turi kreditorių ir skolininką siejančių teisinių santykių pobūdis. Jei teisiniai santykiai nesuponuoja nuolatinių ar periodinių kreditoriaus ir skolininko susitikimų, bendradarbiavimo ar bendravimo bet kokiais būdais, reikalavimas kreditoriui nuolat valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., kaip šiuo atveju nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises, peržengtų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, keliamų civilinių teisinių santykių subjektams, ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015, Kauno apygardos teismo 2018-11-15 nutartis civilinėje byloje e2S-2080-260/2018). Remiantis tuo, kas išdėstyta, manytina, kad Bankas buvo pakankamai aktyvus, rūpestingas, sąžiningas, atliko visus reikiamus veiksmus, todėl nėra pagrindo neatnaujinti termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodo, kad su pareiškimu nesutinka dėl toliau paminėtų priežasčių. VĮ „Turto bankas“ gavo pranešimą dėl galimo V. M. palikimo perėjimo valstybei, tačiau į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dar nesikreipė. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldėto turto. Nagrinėjamu atveju terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė 2020 m. sausio 24 d., iki nurodyto termino pareiškėjas nėra kreipęsis į įpėdinį, todėl darytina išvada, kad terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra praleistas. Šios aplinkybės neneigia pats pareiškėjas. VĮ „Turto bankas“ manymu, pareiškėjo nurodomos priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti praleisto CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino kreditoriniam reikalavimui pateikti. Pareiškėjas nurodo, jog Rokiškio rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 19 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-374-233/2010 dėl 12162,57 Lt (3522,52 Eur) skolos ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo iš Kliento Banko naudai, kuris 2013 m. spalio mėn. buvo perduotas antstolei Oksanai Narbutienei (toliau- Antstolė) vykdyti priverstinį skolos išieškojimą. Bankas 2020 m. balandžio 24 d. patikrino Gyventojų registrą bei sužinojo, kad Klientas mirė (duomenys neskelbtini). Kadangi trijų mėnesių terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą buvo suėjęs 2020 m. sausio 24 d., Bankas, pirmiausia, kreipėsi į antstolių kontorą, siekdamas sužinoti, ar Palikėjas turėjo paveldėtino turto. 2020 m. balandžio 24 d. buvo skambinta į antstolių kontorą, kurioje buvo pranešta, kad byla yra nutraukta. 2020 m. gegužės 13 d. Antstolė priėmė patvarkymą dėl duomenų suteikimo, nurodydama kad yra praleistas trijų mėnesių terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą po Kliento mirties, todėl pasiūlė kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Iš paminėtų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas nebuvo aktyvus ir rūpestingas vykdydamas skolos išieškojimą. Vykdymo procesas pradėtas 2013 m. spalio mėn., o į antstolį kreiptasi tik 2020 m. balandžio mėn. Viena iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 640 straipsnyje numatytų išieškotojo pareigų – bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu. Taip pat išieškotojas turi teisę gauti pažymas apie vykdymo eigą, susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga (CPK 639 straipsnis). Termino kreditoriam reikalavimui pareikšti praleidimas yra pasyvaus išieškotojo elgesio pasekmė. Pastebėtina ir tai, jog panašiose bylose Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-6451-1070/2019 bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5352-959/2019, kreditoriaus prašymą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo atmetė. Teismai pažymėjo, jog aplinkybė, kad kreditorius nežinojo apie skolininko mirtį nėra pakankama tam, jog būtų atnaujintas CK 5.63 str. nustatytas terminas. Pareiškėjos, kaip įmonės, užsiimančios ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas ir kuriai taikomi griežtesni atsakomybės standartai, termino kreditiniams reikalavimams pareikšti praleidimo priežastis – nežinojimas apie V. M. mirtį – negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi (2020 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1012-253/2020; 2020 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje e2S-1013-524/2020). Apibendrinant konstatuotina, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių buvo praleistas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti, negali būti pripažintos svarbiomis. Kasacinio teismo praktika formuojama nuosekliai, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius. Juridiniams asmenims šiuo aspektu yra taikomi kur kas aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, jie rinkoje veikia nuolatinės rizikos sąlygomis ir privalo įvertinti tai, jog tokia veikla užsiimantis juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą, jam pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti visas skolas. Kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti, o jeigu jau tokius praleidžia, prisiimti tai savo atsakomybėn kaip verslo riziką. Pripažinus pareiškėjo priežastis svarbiomis, susidarytų situacija, kada (įmonės veikla) visada būtų vertinamas kaip objektyviai praleidęs procesinius terminus, taip juridinis asmuo turėtų išimtines teises prieš kitus kreditorius, pripažįstant paties juridinio asmens neveikimą, svarbia termino praleidimo priežastimi. Esant nurodytoms aplinkybėms, prašo netenkinti pareiškėjo prašymo dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir jį atmesti, bylą nagrinėti VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
Pareiškėja UAB „GF bankas” pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikusi atsiliepimą taip pat prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo – antstolė Oksana Narbutienė atsiliepimo nepateikė, savo nuomonės dėl bylos nagrinėjimo nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, kad proceso šalys į paskirtą žodinį bylos nagrinėjimą neatvyko, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka remiantis šalių pateiktais įrodymais bei paaiškinimais.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. M. su UAB „GF bankas“ 2007 m. lapkričio 30 d. sudarė Sutartį dėl vartojimo kredito, kuriuo buvo suteiktas 15000,00 Lt vartojimo kreditas, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 19759,68 Lt/ 5722,92 Eur, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2010 m. gruodžio 1 d. Kadangi Klientas tinkamai ir laiku nevykdė Sutarties, Bankas vienašališkai nutraukė Sutartį bei kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 19 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-374-233/2010 dėl 12162,57 Lt (3522,52 Eur) skolos ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo iš Kliento Banko naudai. Vykdomasis dokumentas buvo perduotas antstolei Oksanai Narbutienei vykdyti priverstinį skolos išieškojimą. (duomenys neskelbtini) V. M. mirė, palikimo atsiradimo vieta – (duomenys neskelbtini) (CK 5.4 straipsnio 1 dalis). Po Kliento mirties liko šis nekilnojamas turtas: 1/16 dalis sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/32 dalis ūkinio pastato su tremperiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/4 dalis kiemo statinių (išvietė) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis trijų kambarių buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad per 3 mėnesius po Kliento mirties paveldėtojų neatsirado, 2020 m. gegužės 13 d. Antstolė priėmė patvarkymą dėl duomenų suteikimo, nurodydama, kad yra praleistas trijų mėnesių terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą po Kliento mirties, todėl pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo.
Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto (CK 5.63 straipsnio 1 dalis).
Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, vertintinas svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdis: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Taigi, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas, ar priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą pratęsti/atnaujinti terminą.
Nagrinėjamu atveju skolininkas V. M. mirė (duomenys neskelbtini) todėl ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas nurodytas trijų mėnesių terminas. Terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė 2020 m. sausio 24 d. Iki nurodyto termino pareiškėja nesikreipė į V. M. įpėdinius, todėl konstatuotina, jog terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra praleistas. Šios aplinkybės neneigia ir pati pareiškėja, tačiau nurodo, kad terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti praleistas esant svarbioms priežastims.
Pareiškėja teigia, kad trijų mėnesių terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių – V. M. artimieji bei antstolė, kuriai buvo perduotas skolos išieškojimas, neinformavo Banko apie Palikėjo mirtį, o patikrinus registrus, bei sužinojus, kad Palikėjas yra miręs, Bankas elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai, bei per kiek įmanoma trumpesnį laikotarpį ėmėsi atitinkamų veiksmų.
Vertinant termino praleidimo priežastis, svarbu pažymėti kad palikėjas mirė (duomenys neskelbtini) o pareiškėja į teismą kreipėsi 2021 m. gegužės 3 d., t. y. praėjus daugiau nei 18 mėn. po palikėjo mirties, tuo tarpu antstolė Oksana Narbutienė jau 2020 m. gegužės 13 d. patvarkymu dėl duomenų suteikimo pareiškėją informavo apie V. M. vardu likusį nekilnojamąjį turtą ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Be to, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, vykdymo procesas V. M. atžvilgiu dėl skolos išieškojimo pareiškėjos naudai pradėtas 2013 m. spalio mėn., o į antstolį ji kreipėsi tik 2020 m. balandžio mėn. Pažymėtina, kad viena iš CPK 640 straipsnyje numatytų išieškotojo pareigų – bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu. Taip pat išieškotojas turi teisę gauti pažymas apie vykdymo eigą, susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga (CPK 639 straipsnis).
Pareiškėja taip pat nurodo, kad esant dideliam klientų kiekiui, itin dažnai tikrinti kiekvieno kliento duomenis Gyventojų registro tarnyboje yra netikslinga bei neatitinka protingumo kriterijų, kadangi nuolatinis duomenų tikrinimas yra papildomos laiko bei finansinės sąnaudos, tuo labiau, jog Banko pagrindinė veikla nėra skolų išieškojimas. Tačiau pareiškėja yra įmonė, kuri užsiima ūkine–komercine veikla ir kurios tikslas – pelno siekimas, ir jai kaip pelno siekiančiai įmonei, yra taikomi kur kas aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai. Juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą, jam pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti, administruoti visas skolas, kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti. Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo kreditorių reikalavimams pareikšti, turi būti sistemiškai ir individualiai vertinamos byloje nustatytos aplinkybės, leidžiančios pagrįsti ne tiek nežinojimą apie skolininko mirtį, kiek nesidomėjimą skolininku ir skolos išieškojimo procesu. Analogišką praktiką formuoja aukštesnės instancijos teismai (pvz.: Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-251-638/2019, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2054-601/2018, 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2S-251-638/2019).
Pareiškėja nurodo, kad veiksmų dėl skolininko turto paveldėjimo Valstybės vardu VĮ „Turto bankas” dar nepradėjo, iki šio pareiškimo pateikimo dienos palikimas nėra priimtas, todėl nerealizuotas, ir termino atnaujinimas neturės reikšmingos ir neigiamos įtakos galimam paveldėtojui, tačiau pažymėtina, kad teisės normos nesieja praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir pareiškimo kreditoriniam reikalavimui su tuo, ar palikimas yra priimtas, ar, kad palikimą paveldi Valstybė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis), į jį, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo. Be to, kreditorius, žinodamas, kad palikėjo įpėdinių nėra, o palikimą priims valstybė, gali tiesiogiai kreiptis į palikimą priimsiantį asmenį ir jį informuoti apie palikėjo skolas (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-169-852/2016). Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB Nr. 3K-7-18/2014).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog terminą pareikšti reikalavimui dėl praleisto įstatymų nustatyto termino po V. M. mirties praleido dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, todėl laikytina, kad pareiškėja dėl jos pačios neveiklumo prarado galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises. Teismas sprendžia, jog pareiškėja nepagrįstai ilgai delsė kreiptis dėl skolos išieškojimo, nepaisant to, jog ši skola kaupėsi jau nuo 2013 m., o skolininkas mirė 2019 m., apie galimybę kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo jai buvo jau žinoma 2020 m. gegužės 13 d., gavus antstolės patvarkymą, todėl šis delsimo faktas išieškoti skolą ar delsimas pareikšti kreditorinius reikalavimus negali būti pateisinamas nežinojimu apie skolininko mirties faktą.
Įvertindamas nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, teismas pripažįsta, kad pareiškėjos nurodytos praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pateikti priežastys nelaikytos svarbiomis, todėl pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis, CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjos UAB „GF bankas” prašymo dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo po V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties, ir kreditoriniam reikalavimui valstybei, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, pareikšti, netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.