Kauno apygardos teismo nutartis

2018-12-04 · Civilinė byla Nr. e2S-2054-601/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. e2YT-19417-924/2018Nutartis · 2018-09-24Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2018-12-04Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-04
Bylos Nr.
e2S-2054-601/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10911-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Pareiškėjas
akcinės bendrovės „Kauno energija“
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2054-601/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10911-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.4.3; 3.1.10.7; 3.4.5.19; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno energija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno energija“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja AB „Kauno energija“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, prašydama atnaujinti praleistą trejų mėnesių terminą AB „Kauno energija“ kreditoriniam reikalavimui skolininko A. S. įpėdiniams pareikšti.

1.1. Nurodė, kad tiekia šilumą butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu minėtas butas nuosavybės teise priklausė A. S., gim. 1959 m. birželio 2 d., kuris 2016 m. gegužės 26 d. mirė. 2017 m. lapkričio 9 d. palikimą priėmė valstybė, palikimo priėmimo liudijimas išduotas Valstybės įmonei „Turto bankas“. Pareiškėjai gavus informaciją apie A. S. mirtį, buvo praleistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trejų mėnesių terminas nuo A. S. mirties pareikšti kreditoriaus reikalavimą dėl susidariusios skolos palikimą priėmusiems įpėdiniams.

1.2. Pareiškėja mano, kad įstatymų nustatytas terminas šiuo atveju praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi apie A. S. mirtį nei fiziniai, nei juridiniai asmenys nepranešė. Pati pareiškėja teigia, negalinti nuolat tikrinti, ar skolų turintys asmenys mirę, nes tai iš pareiškėjos pareikalautų didžiulių tiek finansinių, tiek žmogiškųjų išteklių. Dėl vartotojų gausos bei jų nuolatinės kaitos pareiškėja neturi fizinės galimybės operatyviai tikrinti visų vartotojų, įskaitant ir mirusių, kad galėtų per tris mėnesius pateikti kreditorinius reikalavimus.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškėjos prašymo netenkinti. Nurodė, kad VĮ Turto bankas kreipėsi į Kauno miesto 24-ąjį notarų biurą dėl palikimo – ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau jai minėtas dokumentas dar nėra išduotas ir ji nevaldo A. S. turto. Be to, pareiškėja savo pareiškime prašo patvirtinti jos nekonkretų reikalavimą, kai mirusiojo palikimas dar nėra galutinai priimtas, todėl patenkinus AB „Kauno energija“ prašymą, nebus pasiektas CK 5.63 straipsnyje nurodytas tikslas – tinkamai suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo skolas. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie tai, kad tikrino informaciją apie skolininką ir ėmėsi veiksmų dėl mirusio skolininko įpėdinių suradimo, norėdama užsitikrinti mokestinių įsipareigojimų įvykdymą. Faktas, kad pareiškėja nesirūpino besikaupiančia skola bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įrodo, kad ji elgėsi nerūpestingai, neveikė aktyviai. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjos pareiškime nurodytų priežasčių negalima laikyti objektyviai pateisinamu elgesiu, sudarančiu pagrindą atnaujinti ir pratęsti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nes šiuo atveju minėtas terminas buvo praleistas dėl pareiškėjos nerūpestingo neveikimo.

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pareiškėjos AB „Kauno energija“ pareiškimą atmetė.

1.1. Teismas nustatė, kad skolininkas už teikiamas paslaugas pareiškėjai mokėjo mažomis dalimis jau nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d., o nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2018 m. birželio mėn. AB „Kauno energija“ negavo nė vienos įmokos. Dėl susidariusios skolos dar 2012 m. gruodžio 2 d. tarp pareiškėjos ir skolininko buvo pasirašytas vekselis, kuris turėjo būti apmokėtas iki 2012 m. gegužės 31 d., tačiau pagal jį skolininkas sumokėjo tik labai mažą dalį skolos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja nuo 2012 m. gegužės mėnesio susidariusiu įsiskolinimu iki tol, kai gavo duomenis apie skolininko mirtį 2017 m. lapkričio mėnesį ruošdama teismui dokumentus dėl skolos išieškojimo, daugiau nei 5 metus skolos išieškojimu visiškai nesidomėjo. Skolininkas pasirašytą vekselį turėjo apmokėti iki 2012 m. gegužės 31 d., tačiau pasibaigus vekselio apmokėjimo terminui pareiškėja į teismą dėl skolos priteisimo nesikreipė. Teismas pažymėjo ir tai, jog sužinojusi apie skolininko mirties faktą (2017 m. lapkričio mėnesį), pareiškėja nepateikė į bylą jokių duomenų, kad savo pastangomis stengėsi surasti paveldėtojus. Į teismą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo kreipėsi po kiek daugiau nei po pusės metų (2018 m. birželio 29 d.), o tai taip pat nepagrįstai ilgas laiko tarpas, rodantis nepateisinamą kreditoriaus delsimą.

1.2. Anot pirmosios instancijos teismo, pareiškėja nenurodė, kokiais kriterijais vadovaujantis tikrina vartotojų duomenis Gyventojų registre, kokie kaštai reikalingi šių skolų administravimui. Visgi, pareiškėjai, kaip pelno siekiančiai įmonei, taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, todėl pareiškėja turi kontroliuoti, kad vartotojai už suteiktas paslaugas atsiskaitytų nustatytais terminais, o neatsiskaitymo atveju imtųsi priemonių skolai atgauti arba prisiimtų riziką dėl skolos neišieškojimo. Taigi, teismas konstatavo, kad pareiškėja nenurodė objektyvių ir pripažintinų svarbiomis trejų mėnesių termino, skaičiuotino nuo skolininko mirties, praleidimo priežasčių.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėja AB „Kauno energija“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartį.

1.1. Skunde apeliantė nurodė, kad skolininkas A. S. mirė 2016 m. gegužės 26 d., todėl 3 mėnesių terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti pasibaigė 2016 m. rugpjūčio -26 d., tačiau pareiškėja nepraleido CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyto 3 metų naikinamojo termino ir nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.

1.2. Pareiškėja akcentuoja, kad yra didelė bendrovė, tiekianti šilumos energiją dideliam vartotojų skaičiui, siekiantį 100 000 asmenų, kas žymiai įtakoja galimybę iš karto sužinoti apie kiekvieno vartotojo mirtį. Ypač tais atvejais, kai miręs paslaugų gavėjas neturi įpėdinių pagal įstatymą ar testamentą. Kadangi nemaža dalis paslaugų gavėjų netinkamai vykdo ar nevykdo paslaugų sutarties sąlygų ir laiku nemoka už jiems suteiktas paslaugas, todėl kiekvienu atveju jų duomenų paieška pripažintina netikslinga ir neatitinkanti protingumo kriterijų, juolab, kad pareiškėja neturi tiek nei finansinių galimybių, nei žmogiškųjų išteklių.

1.3. Atskirajame skunde pažymima, kad pareiškėja visą skolos laikotarpį veikė aktyviai ir stengėsi išieškoti skolą ikiteisminiais būdais. A. S. skolos susidarymo adresu kiekvieną mėnesį buvo siunčiamos sąskaitos, kuriose nurodoma susidariusi skola bei einamieji mokėjimai. Laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn. skolininkui A. S. buvo siunčiami įspėjimai dėl šilumos tiekimo nutraukimo karšto vandens ruošimui, įspėjimas dėl karšto vandens vartojimo apribojimo ir kt. Be to, skolininkui A. S. už tiekiamą šilumos energiją mokant itin retai ir mažomis dalimis, pareiškėja 2015 m., 2016 m. nuvyko skolos susidarymo adresu siekiant apriboti galimybę naudotis karštu vandeniu, tačiau nepavykus patekti į butą, buvo surašyti Šilumos objekto tikrinimo aktai. Tvirtina, kad pareiškėja dėl susidariusių skolų kreipiasi į teismą tik kraštutiniu atveju, prieš tai išnaudodama ikiteismines skolos išieškojimo galimybes. Taigi, aukščiau išvardintos aplinkybės patvirtina pareiškėjos periodišką domėjimąsi skolininko pareiga sumokėti kas mėnesį įmokas.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime VĮ Turto bankas prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

2.1. Nurodo, kad palaiko savo atsiliepime pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją dėl AB „Kauno energija“ reikalavimo nepagrįstumo, taip pat mano, kad Kauno apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta byloje nustatytais faktais, suinteresuotojo asmens atsiliepime nurodytais argumentais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota aktualia praktika minėtai bylai, todėl AB „Kauno energija“ atskirasis skundas turėtų būti atmestas.

2.2. Pažymi, kad su apeliantės skundu pateikti rašytiniai įrodymai neturėtų būti priimti ir nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme, kadangi juos AB „Kauno energija“ turėjo galimybę pateikti, kai ši civilinė byla buvo nagrinėjama pirmos instancijos teisme. Priežastys, lėmusios jų pateikimą apeliacinės instancijos teismui, nėra iškilusios. Be to, su skundu teikiami rašytiniai įrodymai – 2017 metų pranešimai, adresuoti mirusiam A. S., dėl skolos apmokėjimo – surašyti, daugiau kaip po 8 mėnesių, po jo įvykusios mirties, tik patvirtina byloje faktą apie tai, kad AB „Kauno energija“ veikė nerūpestingai ir kaip profesionalus ūkio subjektas savo nuožiūra susidariusioje situacijoje prisiėmė galimą riziką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų

7. Apeliantė (pareiškėja) su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus dokumentus (sąskaitas, pranešimus, įspėjimus ir pan.).

8. Taigi, pareiškėja apeliaciniam teismui teikia naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti (teikiami) pirmosios instancijos teismui. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

9. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjos pateiktus naujus įrodymus, nes šie dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui bei jie neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl ginčo esmės

10. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos AB „Kauno energija“ prašymas atnaujinti trejų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui skolininko A. S., mirusio 2016 m. gegužės 26 d., turto paveldėtojai pareikšti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo.

11. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

12. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis pripažįstamos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Taigi, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams, praleidęs įstatyme nustatytą trejų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą.

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja AB „Kauno energija“ praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trejų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui skolininko A. S., mirusio 2016 m. gegužės 26 d., turto paveldėtojai pareikšti. Pareiškėja termino praleidimo priežastimi nurodė tai, kad ji yra didelė įmonė, tiekianti šilumos energiją dideliam vartotojų skaičiui, o kadangi nemaža dalis paslaugų gavėjų netinkamai vykdo ar nevykdo paslaugų sutarties sąlygų ir laiku nemoka už jiems suteiktas paslaugas, todėl kiekvienu atveju jų duomenų paieška pripažintina netikslinga ir neatitinkanti protingumo kriterijų, juolab, kad pareiškėja neturi tiek nei finansinių galimybių, nei žmogiškųjų išteklių.

14. Vertindamas termino praleidimo priežastis pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad praleistas terminas laikytinas nepagrįstai ilgu. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka, kad pareiškėja neturi objektyvių galimybių kiekvieną mėnesį tikrinti duomenis apie visus vartotojus Gyventojų registre, tačiau laiko, jog skolos už teikiamas paslaugas susidarymo faktas yra pakankamai objektyvi priežastis tokius duomenis patikrinti periodiškai. Skolininkas už teikiamas paslaugas pareiškėjai mokėjo mažomis dalimis jau nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d., o nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2018 m. birželio mėn. AB „Kauno energija“ negavo nė vienos įmokos. Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėja turėjo galimybę rūpintis skolos atgavimu ar išieškojimu dar skolininkui esant gyvam, pavyzdžiui 2012 m. gegužės 31 d., pasibaigus vekselio apmokėjimo terminui, tačiau byloje nėra įrodymų, kad tokių priemonių ji ėmėsi, todėl darytina išvada, kad pareiškėja iš dalies pati prisiėmė riziką dėl šios skolos išieškojimo galimybių. Nepaisant to, nors pareiškėja nurodo apie skolininko mirtį sužinojusi 2017 m. lapkričio mėn., tačiau į teismą dėl termino atnaujinimo kreipėsi tik 2018 m. birželio 29 d. Šios aplinkybės suponuoja neabejotiną išvadą, kad, pareiškėja ne tik buvo pasyvi skolos išieškotoja skolininkui dar gyvam esant, tačiau ji net du metus apskritai nesidomėjo skolos išieškojimu, juolab, sužinojusi apie skolininko mirtį, kaip ji pati teigia 2017 m. lapkričio mėnesį, net ir nuo šio momento ji nesugebėjo kreiptis į teismą per įstatymo reikalaujamus tris mėnesius.

15. Be to, šiuo atveju svarbi yra ta aplinkybė, kad AB „Kauno energija“, kaip pelno siekiančiai įmonei, yra taikomi kur kas aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai. Juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą, jam pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti, administruoti visas skolas, kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti. Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo kreditorių reikalavimams pareikšti, turi būti sistemiškai ir individualiai vertinamos byloje nustatytos aplinkybės, leidžiančios pagrįsti ne tiek nežinojimą apie skolininko mirtį, kiek nesidomėjimą skolininku ir skolos išieškojimo procesu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies termino praleidimą sąlygojo pačios pareiškėjos nepakankamai aktyvūs veiksmai, dėl ko nėra pagrindo pripažinti šio termino praleidimo priežastis svarbiomis.

16. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas AB „Kauno energija“ nurodytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastis pagrįstai nelaikė svarbiomis, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl klausimas dėl jų priteisimo nesvarstytinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas