Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno energija“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašo teismo atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti. Pareiškime nurodė, kad tiekia šilumą butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu minėtas butas nuosavybės teise priklausė A. S., gim. (duomenys neskelbtini) kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Testamentų registro išrašo 2017 m. lapkričio 9 d. duomenimis palikimą priėmė Lietuvos Respublika. Pareiškėjai gavus informaciją apie A. S. mirtį, buvo praleistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 (trijų) mėnesių terminas nuo A. S. mirties pareikšti kreditoriaus reikalavimą dėl susidariusios skolos palikimą priėmusiems įpėdiniams. Įstatymų nustatytą terminą pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi apie A. S. mirtį nei fiziniai, nei juridiniai asmenys nepranešė. Pareiškėja negali nuolat tikrinti, ar skolų turintys asmenys mirę, nes tai iš pareiškėjos pareikalautų didžiulių finansinių išlaidų bei žmogiškųjų išteklių. Dėl vartotojų gausos bei jų nuolatinės kaitos pareiškėja neturi fizinės galimybės operatyviai tikrinti visų vartotojų, įskaitant ir mirusių, kad galėtų per tris mėnesius pateikti kreditorinius reikalavimus. Dėl aukščiau nurodomų priežasčių pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą kreditorinių reikalavimų palikimą priėmusiems įpėdiniams pareiškimui. Kadangi nurodytos priežastys yra svarbios, pareiškėja prašo teismo atnaujinti terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą priėmusiems palikimą įpėdiniams (e. b. l. 1-2).

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad VĮ Turto bankas kreipėsi į Kauno miesto 24-ąjį notarų biurą dėl palikimo – ½ buto, esančio Kaune, Gimbutienės g, 10-226, perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau jai minėtas dokumentas dar nėra išduotas ir ji nevaldo A. S. turto. Pareiškėja savo pareiškime prašo patvirtinti jos nekonkretų reikalavimą, kai mirusiojo palikimas dar nėra galutinai priimtas, todėl patenkinus AB „Kauno energija“ prašymą, nebus pasiektas CK 5.63 straipsnyje nurodytas tikslas - tinkamai suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo skolas. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie tai, kad tikrino informaciją apie skolininką ir ėmėsi veiksmų dėl mirusio skolininko įpėdinių suradimo, norėdama užsitikrinti mokestinių įsipareigojimų įvykdymą. Faktas, kad pareiškėja nesirūpino besikaupiančia skola, Kaune, Gimbutienės g. 10-226, įrodo, kad ji elgėsi nerūpestingai, neveikė aktyviai. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjos pareiškime nurodytų priežasčių negalima laikyti objektyviai pateisinamu elgesiu, sudarančiu pagrindą atnaujinti ir pratęsti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nes šiuo atveju minėtas terminas buvo praleistas dėl pareiškėjos nerūpestingo neveikimo (e. b. l. 14-16).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) priklausė A. S. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (el. b. l. 7-8), kuris (duomenys neskelbtini) mirė. 2018 m. birželio 21 d. Testamentų Registro duomenimis palikimą po A. S. mirties 2016 m. lapkričio 17 d. priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas (el. b. l. 6). Paveldėjimo teisės liudijimas valstybei neišduotas. Pareiškėja apie skolininko mirtį sužinojo (duomenys neskelbtini), pradėjusi ruošti dokumentus teismui dėl skolos priteisimo.

Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldėto turto. Pagal šio straipsnio 4 dalį teismas gali pratęsti trijų mėnesių terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad: nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui; dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-523/2012).

Taigi kreditoriui praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimui palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą pratęsti terminą. Svarbių priežasčių vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad: spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių arba nesusijusių su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės; svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai; be to, vertindami termino praleidimo priežastis," teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 1 d, nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015 (S); 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2015; 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 296/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad: CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme; svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas; tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų - subjektų lygiateisiškumo (CK 1.2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 015 m, balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015 (S); 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Š. v. A. D., bylos Nr. 3 K-3-296/2009).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad skola už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją susidarė nuo 2010 metų. (duomenys neskelbtini) su skolininku A. S. buvo pasirašytas vekselis dėl skolos grąžinimo 1577,50 Lt (456,87 Eur) sumai, kuris turėjo būti apmokėtas iki (duomenys neskelbtini) Skolininkas pagal pasirašytą vekselį dalį skolos mokėjo. Pareiškėjo atstovės teigimu, kadangi pareiškėja yra didelė įmonė, didelė vartotojų gausa, tokiam dideliam skolininkų kiekiui neužtenka žmogiškųjų resursų sutikrinti visus skolininkus. Buto savininkai keičiasi, pareiškėja apie pasikeitusius skolininkus neinformuojama, todėl įmonė greitai ir efektyviai neturi nei finansinių galimybių, nei žmogiškųjų resursų pasitikrinti pasikeitusius savininkus ir pareikšti kreditorinį reikalavimą per 3 mėnesius. Apie tai, kad skolininkas miręs pareiškėja sužinojo (duomenys neskelbtini) ruošdama dokumentus teismui pareikšti ieškinį dėl skolos apmokėjimo.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vertinimui, kiek aktyvus turi būti kreditorius, siekdamas turėti informacijos apie skolininką, lemiamos įtakos turi kreditorių ir skolininką siejančių teisinių santykių pobūdis. Skolininko pareiga mokėti kas mėnesį įmokas suponuoja būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015, 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017). Iš pateiktų į bylą buto apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad skolininkas už teikiamas paslaugas mokėjo mažomis dalimis jau nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d., o nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2018 m. birželio mėn. AB „Kauno energija“ negavo nė vienos įmokos. Pažymėtina tai, kad dėl susidariusios skolos dar 2012 m. gruodžio 2 d. tarp pareiškėjos ir skolininko buvo pasirašytas vekselis, kuris turėjo būti apmokėtas iki (duomenys neskelbtini) Skolininko pareiga mokėti kas mėnesį įmokas suponuoja būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal pasirašytą vekselį buvo apmokėta maža dalis skolos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja nuo 2012 m. gegužės mėnesio susidariusiu įsiskolinimu iki tol, kai gavo duomenis apie skolininko mirtį (duomenys neskelbtini) ruošdama teismui dokumentus dėl skolos išieškojimo, daugiau nei 5 metus visiškai nesidomėjo. Skolininkas pasirašytą vekselį turėjo apmokėti iki (duomenys neskelbtini) tačiau pasibaugus vekselio apmokėjimo terminui pareiškėja į teismą dėl skolos priteisimo nesikreipė. Pažymėtina ir tai, jog sužinojusi apie skolininko mirties faktą ((duomenys neskelbtini)), nepateikė į bylą jokių duomenų, kad savo pastangomis stengėsi surasti paveldėtojus. Į teismą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo kreipėsi po kiek daugiau nei po pusės metų (2018 m. birželio 29 d.), o tai taip pat nepagrįstai ilgas laiko tarpas, rodantis nepateisinamą kreditoriaus delsimą. Pareiškėja nenurodė, kokiais kriterijais vadovaujantis tikrina vartotojų duomenis Gyventojų registre, kokie kaštai reikalingi šių skolų administravimui. Pareiškėjai, kaip pelno siekiančiai įmonei, taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, todėl pareiškėja turi kontroliuoti, kad vartotojai už suteiktas paslaugas atsiskaitytų nustatytais terminais, o neatsiskaitymo atveju imtųsi priemonių skolai atgauti arba prisiimtų riziką dėl skolos neišieškojimo (Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2406-324/2015, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1590-577/2018).

Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad pareiškėja nenurodė objektyvių ir pripažintinų svarbiomis trijų mėnesių termino, skaičiuotino nuo skolininko mirties, praleidimo priežasčių, todėl pareiškėjos pareiškimas dėl termino pratęsimo kreditoriniams reikalavimams pareikšti atmestinas.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290) (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, pareiškimą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.