Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“ pareiškimą dėl termino kreditorinių reikalavimo pateikimui atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.Įstatymų leidėjas, termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį, nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą. Taigi vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje. Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Be to, vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2015). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Kasacinis teismas, spręsdamas, ar yra svarbių priežasčių CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui atnaujinti, yra pažymėjęs, kad vertinimams, kiek aktyvus turi būti kreditorius, siekdamas turėti informacijos apie skolininką, lemiamos įtakos turi kreditorių ir skolininką siejančių teisinių santykių pobūdis. Jei teisiniai santykiai nesuponuoja nuolatinių ar periodinių kreditoriaus ir skolininko susitikimų, bendradarbiavimo ar bendravimo bet kokiais būdais, reikalavimas kreditoriui nuolat valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., kaip šiuo atveju nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises, peržengtų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, keliamų civilinių teisinių santykių subjektams, ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015). Pagal kasacinio teismo praktiką skolininko pareiga mokėti kas mėnesį įmokas suponuoja būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015, 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017).Byloje nustatyta, kad nuo 2016 m. kovo mėnesio buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui nemokant mokesčių už pastato administravimą ir komunalines paslaugas, pareiškėja 2017 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl informacijos apie skolininko duomenis (gyvenamąją vietą); 2017 m. spalio 12 d. VĮ Registrų centras išdavė Gyventojų registro pažymą, kurioje nurodė, kad C. B., gim. (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 2 d. mirė. Pareiškėja 2017 m. spalio 18 d. raštu kreipėsi į Testamentų registrą, prašydama pateikti duomenis apie C. B. įpėdinius. Nenurodžius asmens kodo, informacija pareiškėjai nebuvo suteikta. 2017 m. lapkričio 9 d. pareiškėja VĮ Turto banką informavo apie galimai bešeimininkį turtą (butą, esantį (duomenys neskelbtini)). 2017 m. lapkričio 28 d. VĮ Turto bankas informavo, kad C. B. turtas, nesant įpėdinių, perėjo valstybei; prašė pateikti duomenis apie skolas už butui suteiktas komunalines paslaugas iki C. B. mirties, pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad kreditoriniai reikalavimai pareikšti tinkamai ir laiku (CK 5.63 straipsnis), o jei terminas buvo praleistas, - dokumentus, kad kreiptasi į teismą dėl termino pratęsimo. Pareiškėja 2018 m. sausio 9 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui turto paveldėtojams pareikšti, taip pat patvirtinti pareiškėjos 70,67 Eur kreditorinį reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymus tenkino. Suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, pateikė atskirąjį skundą.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pareiškėja iš esmės nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą reikalavimui turto paveldėtojams pareikšti. Kaip minėta, palikėjas mirė 2017 m. vasario 2 d., todėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas pasibaigė 2017 m. gegužės 2 d. Teismui pateiktame pareiškime pareiškėja apsiribojo vien atitinkamų veiksmų, kuriuos ji atliko jau pasibaigus paminėtam terminui, išvardinimu, tačiau tai negali būti laikoma svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti. Sutiktina su atskirajame skunde esančiu pastebėjimu, kad pareiškėja priežasčių, dėl kurių praleisto CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nesiejo su klientų gausa, todėl teismas nepagrįstai savo iniciatyva pareiškėjos veiklos ir susidariusios skolos pobūdį pripažino svarbia termino praleidimo priežastimi. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent pareiškėjos veiklos pobūdis, lemia jos pareigą domėtis mokesčių nemokėjimo priežastimis. Iš byloje esančios pažymos apie įsiskolinimą už pastato administravimą bei komunalines paslaugas matyti, kad C. B. skola kaupėsi nuo 2016 m. kovo mėnesio, o pareiškėja, kaip pati nurodė, matydama turto savininko amžių, taip pat nedidelę per mėnesį mokėtino mokesčio dydį, dėl informacijos apie skolininko duomenis kreipėsi tik 2017 m. rugsėjo 27 d., 2017 m. spalio 12 d. sužinojusi apie skolininko mirtį, pareiškimą teismui pateikė 2018 m. sausio 9 d.; VĮ turto bankui pateikdama informaciją apie galimai bešeimininkį turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), duomenų susidariusią skolą už šiam butui suteiktas administravimo ir kitas paslaugas, nenurodė; į bylą nepateikė įrodymų, kad iki VĮ Turto banko rašte nustatyto termino (2017 m. gruodžio 23 d.) suteikė prašomą informaciją. Atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnyje numatytą terminą (3 mėnesiai), pareiškėjos prašyme nurodyti argumentai, kad sužinojusi apie skolininko mirtį, ji operatyviai ėmėsi veiksmų siekdama nustatyti palikėjo turto paveldėtojus, taip pat nelaikytini pagrįstais. Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardytų palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), ar kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, su prašymu patvirtinti atitinkamo dydžio reikalavimą. Taigi, neturėdama duomenų apie įpėdinius, apie palikėjo skolą pareiškėja turėjo galimybę informuoti notarą, kreiptis į teismą, tačiau tokių veiksmų neatliko. Sutiktina, kad pareiškėjai, kaip pelno siekiančiai įmonei, taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo standartai, todėl ji turi kontroliuoti, kad vartotojai už suteiktas paslaugas atsiskaitytų nustatytais terminais, o susidarius įsiskolinimams, imtųsi priemonių skolai atgauti arba prisiimtų riziką dėl skolos neišieškojimo. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai nenurodžius jokių objektyvių ir pripažintinų svarbiomis trijų mėnesių termino, skaičiuotino nuo skolininko mirties, praleidimo priežasčių, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atnaujinti praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti po C. B. mirties jo palikimą priėmusiems įpėdiniams atnaujino nepagrįstai, todėl suinteresuoto asmens atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos UAB „Naujininkų ūkis“ pareiškimas dėl termino kreditorinių reikalavimo pateikimui atnaujinimo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, atmesti pareiškėjos UAB „Naujininkų ūkis“ pareiškimą.