- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-25
- Bylos Nr.
- 2S-117-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32522-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- UAB „Vilniaus energija“
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja prašė pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą ir dėl svarbių priežasčių praleistą 3 mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti mirusiosios A. S. palikimą priėmusiam suinteresuotam asmeniui – valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, ir iš suinteresuoto asmens priteisti patirtas 42,71 € bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Gyventojų registro tarnybos duomenimis už šilumos energiją skolinga vartotoja mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas apie tai sužinojo 2013 m. birželio 27 d. Pareiškėjas, vykdydamas 2006 m. birželio 15 d. su VMI sudarytos Sutarties dėl duomenų apie paveldėtas skolas patikimo ir skolų apmokėjimo Nr. (5.6)-57-397/63 2.1.1. punkto pareigą 2013 m. liepos 18 d. raštu informavo VMI apie priimtiną skolininkės palikimą. Kartu nurodė, kad yra susidariusi 2.514,60 Lt skola už suteiktas paslaugas. VMI 2013 m. rugpjūčio 16 d. raštu informavo pareiškėją, kad pradėjo rinkti informaciją dėl galimo turto paveldėjimo valstybės vardu. VMI 2015 m. sausio 8 d. pranešė, kad surinko duomenis apie mirusiąją ir visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą, 2015 m. sausio 23 d. bus sprendžiamas klausimas dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. 2015 m. liepos 31 d. VMI informavo pareiškėją, kad mirusiais skolininkei priklausęs butas buvo parduotas 2015 m. liepos 29 d. Pareiškėjas prašė VMI sumokėti dėl skolą už šilumos energiją, susidariusią nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. sausio 11 d. Tačiau VMI 2015 m. rugpjūčio 18 d. atsakė, jog skolos sumokėjimo klausimas bus sprendžiamas tik tada, kai bus pateikti įrodymai, kad kreditoriniai reikalavimai buvo pareikšti per tris mėnesius nuo palikėjos mirties, arba teismo nutartis pratęsti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį. VMI sumokėjo skolą už šilumos energiją, susidariusią po skolininkės mirties, tačiau nesumokėjo skolos iki šilumos vartotojos mirties, tai yra 344,13 €. Iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, kuria buvo nuspręsta pakeisti CK 5.63 straipsnio aiškinimą, galiojo kasacinio teismo išaiškinimas, kad įstatyme neįtvirtinta, taip pat paveldėjimo teisės normos ir jų aiškinimo bei taikymo praktika nesuponuoja reikalavimo, jog palikėjo kreditorius, atlikdamas ar ketindamas atlikti kurį nors iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų informavimo apie jo turtines pretenzijas veiksmų praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, visais atvejais kreiptųsi į teismą dėl šio termino pratęsimo. Svarbu, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo. Pareiškėjas yra juridinis asmuo, teikiantis viešąsias paslaugas labai plačiam vartotojų ratui. Paslaugos teikiamos nekontaktuojant su pačiu vartotojui, o dažnai net ir nežinant, kas yra galutinis faktinis paslaugų gavėjas. Šilumos pirkimo-pardavimo sutartys dažniausiai sudaromos konkliudentiniais veiksmais, paslaugų teikimo sąlygos, atsiskaitymo tvarka detaliai sureguliuota teisės normomis. Pareiškėjui nėra paprasta operatyviai ir laiku surinkti ar gauti duomenis apie mirusius vartotojus, tam, kad galėtų tinkamai įgyvendinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą. To padaryti objektyviai neįmanoma dėl vartotojų gausos (apie 200 tūkstančių klientų fizinių asmenų), taip pat dėl to, kad vartotojai nuolat keičiasi (migruoja, miršta, perleidžia butus), o valstybės institucijos operatyviai nesuteikia duomenų šilumos tiekėjui. Pareiškėjas turi prieigą prie Gyventojų registro tarnybos asmenų registro, iš kurio, ruošdama dokumentus dėl skolos išieškojimo, realiai sužino, kad konkretus skolininkas yra miręs. Vadinasi faktiškai pareiškėjas nepraleistų CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino tik atsitiktinai arba tik tuo atveju, jei periodiškai (kas mėnesį) šiame asmenų registre tikrintų visus savo vartotojus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija nesutiko su prašymu. Nurodė, kad pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576-578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių buvo praleistas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti, negali būti pripažintomis svarbiomis. Kasacinio teismo praktika formuojama nuosekliai, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius. Juridiniams asmenims šiuo aspektu yra taikomi kur kas aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, jie rinkoje veikia nuolatinės rizikos sąlygomis ir privalo įvertinti tai, jog tokia veikla užsiimantis juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą, jam pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti visas skolas, administruoti visas sutartis. Kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti, o jeigu jau tokius praleidžia, prisiimti tai savo atsakomybėn kaip verslo riziką. Pripažinus pareiškėjo priežastį svarbia, susidarytų situacija, kada šilumos tiekėjas visada būtų vertinamas kaip objektyviai praleidęs procesinius terminus, kad juridinis asmuo turėtų išimtines teises prieš kitus kreditoriu, pripažįstant paties juridinio asmens neveikimą, svarbia termino praleidimo priežastimi. UAB „Vilniaus energija“ daugiau kaip šešis mėnesius nesiėmė jokių aktyvių veiksmų išieškoti susidariusių įsiskolinimų iki palikėjos mirties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi pareiškimą atmetė.
Teismas nustatė, kad A. S. mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjas iki (duomenys neskelbtini) turėjo teisę atlikti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus. Šis terminas nėra naikinamasis, tačiau jam suėjus ši teisė išnyksta, ir tik teismo nutartimi pratęsus terminą, kreditorius gali realizuoti savo veiksmus, reikšdamas reikalavimus palikimą priėmusiam asmeniui. Nei CK 5.63 straipsnio 4 dalyje, nei CPK 576-578 straipsniuose nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys gali būti pripažintinos svarbiomis. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjui apie A. S. mirtį tapo žinoma dar 2013 m. birželio 27 d. Į teismą dėl termino pratęsimo pareiškėjas kreipėsi tik 2015 m. rugsėjo 21 d., tai yra praėjus 2 metams ir 3 mėnesiams. Pareiškėjas yra juridinis asmuo, turi juridinę tarnybą, turi sudaręs sutartį su Gyventojų registro tarnyba ir turi galimybę gauti duomenis apie asmenis (tam tarpe ir ar jis miręs ar ne), A. S. nemokėjo už pareiškėjo suteiktas paslaugas nuo 2012 m. vasario 1 d., tai yra pusantrų metų (17 mėn.) iki pareiškėjas pradėjo domėtis mirusiosios skola. Todėl teismas padarė išvadą, kad 3 mėnesių terminas buvo praleistas ženkliai: tai yra daugiau nei 6 mėnesiai (skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) kai pareiškėjas kreipėsi į VMI su kreditoriniais reikalavimais ir daugiau nei 32 mėnesiai iki kreipimosi į teismą dienos. Net įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjui apie A. S. mirtį tapo žinomą tik 2013 m. birželio 27 d., toks ilgas termino praleidimas, teismo vertinimu, šios bylos kontekste yra nei protingas, nei sąžiningas, nei pagrįstas. Juo labiau, kad ir pareiškėjas turi ir turėjo galimybę elektroniniu būdu prisijungti prie Gyventojų registrų duomenų bazės ir pasitikrinti, ar A. S. dar gyva. To pareiškėjas nedarė, todėl tokie jo veiksmai vertintini kaip nerūpestingi ir aplaidūs, ir toks elgesys neatitinka civilinėje teisėje protingu ir pateisinamu įvardinto bonus pater familias asmens elgesio. Veikdamas nerūpestingai ir aplaidžiai pareiškėjas negali tikėtis, kad teismas pateisins tokius jo veiksmus (neveikimą) ir laikys protingu. Todėl atsižvelgdamas į pareiškėjo teisinį statusą, galimybę gauti duomenis apie asmenų mirtį, itin ilgą savo teisių negynimą, svarbių priežasčių nenurodymą, teismas nepratęsė (neatnaujino) įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti, nes pripažino, jog pareiškėjas nenurodė termino praleidimą pagrindžiančių svarbių priežasčių, ir pats dėl savo aplaidumo ženkliai praleido įstatymo nustatytą terminą. Nepratęsdamas (neatnaujindamas) termino teismas vadovaujasi aplinkybėmis analogiškoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtu išaiškinimu, kuriame 6 mėnesių juridinio asmens praleistas terminas nebuvo atnaujintas (2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009), taip pat 2014 m. balandžio 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtu išaiškinimu dėl teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą ir atsakomybę už palikėjo skolas, kai palikimas pereina valstybei, aiškinimo ir taikymo (2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pats pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria nuspręsta pakeisti CK 5.63 straipsnio aiškinimą, priimta 2014 m. balandžio 14 d. Į teismą dėl įstatymo nustatyto praleisto termino atnaujinimo pareiškėja kreipėsi tik 2015 m. rugsėjo 21 d. Teismas padarė išvadą, kad net žinodamas apie pasikeitusią teismų praktiką, aiškinant CK 5.63 straipsnio nuostatas, pareiškėjas delsė net 1,5 metų kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, ir šis terminas niekaip negali būti pripažintas pateisinamų ir pagrįstu. Pareiškėjo argumentus, kad jis turi labai daug vartotojų, teismas įvertino kritiškai bei pripažino nesvarbiais ir neįrodytais. Vartotojų skaičius neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos pačiam rūpintis savo turtiniais interesais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjo prašymą tenkinti.
Nurodo, jog pareiškėjas yra juridinis asmuo, teikiantis paslaugas labai plačiam vartotojų ratui. Šilumos pirkimo-pardavimo sutartys dažniausiai sudaromos konkliudentiniais veiksmais, paslaugų teikimo sąlygos, atsiskaitymas detaliai sureguliuoti teisės normomis. Todėl pareiškėjui sudėtinga operatyviai ir laiku gauti duomenis apie vartotojų mirtį, kad galėtų tinkamai įgyvendinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą. Pareiškėjas turi prieigą prie Gyventojų registro tarnybos, iš kurios realiai sužino, kad konkretus skolininkas yra miręs. Todėl pareiškėjas gali nepraleisti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino tik atsitiktinai arba tik tuo atveju, jei periodiškai šiame registre tikrintų visus savo vartotojus. Vieno asmens patikros kaina viešame registre yra 0,84 €, taip pat papildomai resursų reikėtų skirti ir žmogiškiesiems ištekliams. Tokios išlaidos tik dar labiau padidintų šilumos energijos, karšto vandens kainą vartotojams. Todėl pareiškėjas apie mirusį šilumos energijos naudotoją dažniausiai sužino tik pradėjus ruošti ieškinį teismui. Pareiškėjo ribotas galimybes operatyviai gauti duomenis apie mirusius šilumos vartotojus ir jų įpėdinius, priėmusius palikimą, pripažino ir Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1795-431/2014. Kad vartotojų tikrinimas duomenų bazėje yra netikslingas ir neatitinkantis protingumo kriterijų, pripažino ir Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1789-614/2015. Pareiškėjas, sužinojęs apie tai, kad mirusi vartotoja neturi įpėdinių, 2013 m. liepos 18 d. raštu informavo VMI apie palikimą, priimtą valstybės vardu, ir skolos dydį. Todėl VMI informaciją apie skolos dydį žinojo nuo 2013 m. liepos 18 d. Priimdama palikimą, VMI žinojo, kokio dydžio yra pareiškėjo reikalavimai. Šalių veiksmai atitiko iki 2014 m. balandžio 14 d. tarp šalių susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką bei kasacinio teismo suformuotas CK 5.63 straipsnio 1 dalies aiškinimo taisykles. Tik po 2014 m. balandžio 14 d. pasikeitė CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo taisyklės, nustatant reikalavimą kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalies nustatyto praleisto 3 mėnesio termino atnaujinimo, nors įpėdinis iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo kreditoriaus ir buvo informuotas apie palikėjo skolas. Kad suformuotos teismų praktikos pasikeitimas pripažįstama svarbia termino praleidimo priežastimi patvirtina ir Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-304-260/2015. Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos pakeitimas yra svarbi termino praleidimo priežastis ir svarbi priežastis jį pratęsti, net jei yra suėjęs 5.63 straipsnio 4 dalyje nurodytas 3 metų terminas. Nagrinėjamu atveju naikinamasis trejų metų terminas nėra praleistas. Teismas nevertino pateiktų rašytinių įrodymų, kurie patvirtino aktyvius pareiškėjos veiksmus, siekiant nustatyti mirusios vartotojos įpėdinius.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI, atsiliepimu nesutinka su atskiruoju skundu, prašo palikti Vilniaus miesto 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog pareiškėjo pateiktos aplinkybės, dėl kurių buvo praleistas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti, negali būti pripažįstamos svarbiomis. Kasacinio teismo praktika formuojama nuosekliai, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teisę prieš palikimą priėmusius įpėdinius. Juridiniam asmeniui šiuo aspektu yra taikomi kur kas aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, jie rinkoje veikia nuolatinės rizikos sąlygomis ir privalo įvertinti tai, jog tokia veikla užsiimantis juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą, jam pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti visas skolas, administruoti visas sutartis. Pats pareiškėjas pripažįsta, kad turi prieigą prie Gyventojų registro tarnybos duomenų, iš kurių ir sužinojo, kad skolininkė yra mirusi. Vadinasi pareiškėjas faktiškai nepraleistų CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, jei periodiškai šiame asmenų registre tikrintų savo vartotojus, kurie turi skolų. Bet pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2015 m. rugsėjo 18 d. Todėl toks pasyvus pareiškėjo elgesys nepateisina pareiškime nurodomų termino praleidimo priežasčių – vartotojų gausos, valstybės institucijų bendradarbiavimo stokos, sudėtingos duomenų apie skolininkus gavimo tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti terminą kreditoriaus reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalis, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su praleisto termino atnaujinimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas teikė šilumos energiją butui, kurio savininkė nuo 2012 m. vasario 1 d. iki (duomenys neskelbtini) nebemokėjo už suteiktas paslaugas, todėl susidarė 344,13 € skola. Gyventojų registro tarnybos duomenys patvirtina, kad skolininkė mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Pareiškėjas apie skolininkės mirties faktą sužinojo 2013 m. birželio 27 d., o 2013 m. liepos 18 d. raštu pranešė VMI, jog skolininkės butas pagal CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktą paveldėjimo teise pereina valstybei (b.l. 14). Lietuvos Respublika mirusiosios palikimą priėmė 2015 m. sausio 23 d. pagal palikimo priėmimo liudijimą, išduotą notaro (b. l. 9-10). VMI 2015 m. rugpjūčio 18 d. raštu pareiškėjui nurodė, jog skolų už komunalines paslaugas, teiktas iki butų savininkų mirties, sumokėjimo klausimas bus sprendžiamas tik tada, kai kreditorius pateiks įrodymus, kad reikalavimai buvo pareikšti per tris mėnesius nuo savininkų mirties, arba bus pateikta teismo nutartis pratęsti kreditorinių reikalavimų pareiškimo terminą pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį (b.l. 20). Pareiškimas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui 2015 m. rugsėjo 21 d. (b. l. 1).
Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, kas po palikėjo mirties priima palikimą, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (LAT 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Nustatęs, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, CK 5.63 straipsnio 4 dalies pagrindu teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą.
Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, inter alia, yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (LAT 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (LAT 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (LAT 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Taigi, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams, praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būt pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą pratęsti terminą.
Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pareiškėjo argumentu, jog jis objektyviai neturi galimybės laiku sužinoti apie kiekvieno šilumos vartotojo mirties faktą. Pripažintina, kad periodinis Gyventojų registro tarnybos duomenų tikrinimas yra neekonomiškas ir reikalauja pernelyg daug finansinių bei žmogiškųjų išteklių. Tačiau taip pat pastebėtina ir tai, kad skolos už teikiamą šilumos energiją susidarymo faktas yra pagrįsta aplinkybė patikrinti vartotojo duomenis Gyventojų registro tarnyboje. Skolininkė už šilumos energiją nustojo mokėti nuo 2012 m. vasario 1 d., todėl pareiškėjas 2013 m. birželio 27 d. patikrino jos duomenis ir sužinojo apie mirties (duomenys neskelbtini) faktą. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį pareiškėjas turėjo pareikšti reikalavimą valstybę atstovaujančiai VMI iki (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip buvo minėta aukščiau, pareiškėjas objektyviai negalėjo sužinoti laiku apie skolininkės mirties datą ir iki nustatyto termino pabaigos pareikšti reikalavimą VMI. Taigi, 2013 m. birželio 27 d. ar keliais mėnesiais vėliau teismui pateiktas pareiškimas dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto termino atnaujinimo būtų pakankamas pagrindas atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2015 m. rugsėjo 21 d., tai yra po beveik 2 metų 4 mėnesių. Pripažintina, kad tai nepagrįstai ilgas laiko tarpas, rodantis nepateisinamą kreditoriaus delsimą ir nerūpestingumą.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat iš dalies sutinka su pareiškėju, jog vadovaujantis ankstesne suformuota teismų praktika, jis tinkamai 2013 m. liepos 18 d. informavo valstybę atstovaujančią VMI apie skolininkės mirtį, palikimo atsiradimo faktą bei susidariusios skolos dydį. Pripažintina, kad šiuo atveju pareiškėjo nurodomos kasacinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, kuria buvo išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, kas po palikėjo mirties priima palikimą, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, priėmimas taip pat galėtų būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas dėl svarbių priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą, ir šį terminą atnaujinti. Tačiau cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis buvo priimta 2014 m. balandžio 14 d., o pareiškėjas prašymą teismui dėl termino atnaujinimo pateikė tik 2015 m. rugsėjo 21 d, tai yra po 1,5 metų. Pareiškėjas turėjo laiku žinoti apie pasikeitusią teismų praktiką, kadangi buvo viena iš bylos šalių kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir cituojama nutartis tiesiogiai įtakojo pareiškėjo teises ir pareigas. Tačiau pareiškėjas nenurodė, dėl kokių priežasčių jis iš karto po minėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo nesikreipė į teismą dėl termino atnaujinimo. Todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad 1,5 metų delsimas kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo niekaip negali būti pripažintas pateisinamu ir pagrįstu.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.