- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-15
- Bylos Nr.
- 2S-1789-614/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11070-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Vilniaus energija“
- Kategorijos
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė atnaujinti terminą kreditorinio reikalavimo pareiškimui mirusios G. P. turtą paveldėjusiai Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl 4162,25 Lt įsiskolinimo, susidariusio už suvartotą šilumos energiją per laikotarpį nuo nuo 2011-03-01 iki 2013-12-18. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 1994-02-10 priklausė G. P.. Gyventojų registro tarnybos duomenimis G. P. 2012-11-23 mirė, ši informacija pareiškėjui tapo žinoma 2013-08-30. 2013-08-30 raštu Nr. 012-02-25064 informavo VMI apie priimtiną G. P. palikimą. Kartu nurodė, kad yra susidariusi 4162,25 Lt skola už butui teiktas paslaugas. VMI 2014-05-05 raštu Nr. (28.8-04-4)-RNA-16449 atsakė, kad surinko duomenis apie mirusiąją G. P. ir visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą - 2013-12-18 buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Pareiškėjas nurodo, kad 2014-10-27 raštu Nr. 012-02-29708R kreipėsi į VMI prašydamas sumokėti skolą už suvartotą šilumos energiją, tiektą butui (duomenys neskelbtini), susidariusią laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2013-12-18. Pareiškėjas nurodo, kad VMI apmokėjo skolą, susidariusią po G. P. mirties, liko neapmokėtas įsiskolinimas iki G. P. mirties, tai yra 438,66 Eur. Pareiškėjas nurodo, kad termino paleidimo priežastys yra: vartotojų gausa, valstybės institucijų nebendradarbiavimas, sąlygojantis ribotas pareiškėjo galimybes operatyviai, per įstatymų leidėjo nustatytą itin trumpą terminą gauti duomenis ne tik apie tai, kad šilumos vartotojas mirė, bet ir kas jo įpėdiniai, priėmę palikimą, taip pat kartu pareikšti jiems kreditorinius reikalavimus. Be to, tik 2014-04-14 Kasacinis teismas nutartimi c.b. Nr. 3K-7-18/2014 pakeitė iki šiol galiojusį CK 5.63 str. aiškinimą, pasisakydamas, kad net ir tuo atveju, kai įpėdinis iki jam priimant palikimą (pateikiant pareiškimą notarui) ir turėjo informaciją iš kreditoriaus apie palikėjo skolą, toks kreditorius, praleidęs 3 mėn. terminą, skaičiuojamą nuo mirties, vis tiek turi kreiptis į teismą dėl CK 5.63 str. 1 d. termino pratęsimo.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmuo pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad VMI prie FM pagal 2013-12-18 palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 12276 priėmė palikimą, atsiradusį po G. P. mirties. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad G. P. mirė 2012-11-23, trijų mėnesių terminas kreditorių reikalavimams pareikšti po G. P. mirties suėjo 2013-02-23. UAB „Vilniaus energija“ teiginiai, kad kreiptis dėl termino pareikšti reikalavimus priėmusiems G. P. palikimą įpėdiniams gali dėl to, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pakeitė iki šiol formuotą teisminę praktiką, yra nepagrįsti. VMI prie FM nuomone, vien tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pakeitė iki šiol formuotą teisminę praktiką, nėra pagrindas atnaujinti terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pati UAB „Vilniaus energija“ pateikdama prašymą pratęsti terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti pripažįsta, kad turi prieigą prie Gyventojų registro, iš kurio, ruošdama dokumentus dėl skolos išieškojimo, realiai sužino, kad konkretus skolininkas yra miręs. Vadinasi faktiškai UAB „Vilniaus energija“ nepraleistų CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino, jei periodiškai šiame asmenų registre tikrintų savo vartotojus, kurie turi įsiskolinimų. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad G. P. mirė 2012-11-23 UAB „Vilniaus energija“ žinodama apie didėjančias skolas už komunalines paslaugas, nesiėmė iniciatyvos ir laiku neinformavo VMI prie FM apie butą, kuris pagal įstatymą gali pereiti valstybės nuosavybėn. VMI prie FM pranešimą gavo tik 2013 m. rugpjūčio 30 d. į bylą pateikti įrodymai liudija, kad UAB „Vilniaus energija" nesidomėjo, dėl kokių priežasčių ilgą laiką nesumokama skola už karšto vandens tiekimą butui (duomenys neskelbtini), kas vertintina kaip bendradarbiavimo stoka. Todėl galima teigti, kad UAB „Vilniaus energija“ dėl aplaidaus elgesio praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pareikšti kreditoriaus reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 2 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą ir pripažino, kad UAB „Vilniaus energija“ įstatymo nustatytą terminą kreditoriniams reikalavimams, mirusiosios G. P. turtą paveldėjusiai Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti trims mėnesiams, pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismas pripažino, kad pareiškėjas yra savo rizika veikiantis verslo subjektas, todėl kalbant apie teises ir pareigas, jam turi būti taikomi griežtesni reikalavimai. Tačiau, įvertintinus tai, kad pareiškėjas kaip specifinis subjektas, teikia paslaugas labai plačiam šilumos energijos vartotojų ratui, todėl objektyviai yra neįmanoma kontroliuoti jų kaitą, tame tarpe ir mirties atvejus. Nors pareiškėjas turi prieigą prie Gyventojų registro tarnybos duomenų bazės, tačiau pareiškėjas turi itin daug šilumos energijos naudotojų, iš kurių tam tikra dalis neatsiskaito arba vėluoja atsiskaityti už suteiktas paslaugas, taigi jų visų duomenų patikrinimas užima nemažai laiko ir materialių sąnaudų. Pareiškėjo galimybė sužinoti mirusio šilumos energijos naudotojo teisių perėmėjus yra ribota, kadangi jis neturi prieigos prie duomenų apie visus galimus mirusiojo įstatyminius ar testamentinius įpėdinius. Teismas pripažino, kad pareiškėjas tinkamai atliko savo pareigą, ieškodamas mirusiojo turto savininko įpėdinių, pats informavo Valstybinę mokesčių inspekciją apie be įpėdinių likusį turtą, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuoto asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartį. Apeliantas nurodo, jog nesutinka su pirmos instancijos teismo nutartimi, kadangi teismas vertindamas šalių įrodymus turėjo remtis įrodymų pakankamumo taisykle. Pažymėtina, kad posėdžio metu pareiškėjo atstovė pateikė įrodymus, jog antstolis G. B. vykdo UAB „Vilniaus energija“ naudai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotą 2011-08-16 vykdomąjį dokumentą. Tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų domėjęsis vykdomosios bylos eiga. Nėra duomenų ir apie tai, kad pareiškėjas būtų raginęs skolininką susimokėti susidariusią skolą. Apeliantas nurodo, jog nurodė, kad Lietuvos Respublikai atstovaujama Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos. Tačiau nuo 2011-10-04, įvykus VMI reorganizacijai, teises ir pareigas paveldėjimo bylose perėmėm Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Atsiliepimas
Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas neneigė aplinkybės, jog jis nėra įvykdęs prievolės informuoti turto įpėdinius apie turimą reikalavimą nustatyta tvarka ir terminais. Be to, tik po 2014-04-14 kasacinis teismo išaiškinimo, atsirado reikalavimas kreiptis į teismą dėl CK 5.63 str. 1 d. termino pratęsimo. Pareiškėjas teikia paslaugas labai plačiam šilumos energijos vartotojų ratui, neturi galimybės per trumpą įstatymo nustatytą terminą patikrinti visų savo vartotojų. Tai reikalautų papildomų resursų, be to, tai būtų neetiška ir tokie veiksmai draudžiami Asmens duomenų apsaugos įstatymo. Pareiškėjai niekas nepraneša apie mirusius šilumos vartotojus, o bendrovė neturi galimybės laiku išsiaiškinti apie konkretaus skolininko mirties datą. VMI pažeidė terminą, numatytą Sutarties 2.2.3 p., per 10 dienų informuoti pareiškėją apie praleistą terminą. Skola iki G. P. mirties sudarė 438,66 Eur. Vertinant pareiškėjo skolininkų kiekį, skolų dydžius, minėta įsiskolinimas nėra ženklus, todėl dokumentai skolos išieškojimui pradėti ruošti tik 2013-08-30. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo vertinimu, teismo nutartis pagrįsta ir teisėta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pareiškėjai atnaujintas trijų mėnesių terminas pareikšti reikalavimą pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį G. P. turtą paveldėjusiai Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L. U. D. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011, 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-533/2011, 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011).
Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 str. 1, 4 d.) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-523/2012).
Pagal CK 5.62 straipsnį paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Kai palikimas pereina valstybei, CK 5.63 straipsnio informacinė funkcija nėra reikšminga – valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 str. 1 d.). Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.). Kasacinis teismas yra nustatęs, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. J. už vandens tiekimo ir nukanalizavimo paslaugas, suteiktas 2008 m. gruodžio 1 d. – 2013 m. sausio 1 d. laikotarpiui butui, esančiam Raudondvario pl. 174-32, Kaune, pareiškėjai buvo skolinga 210,32 Eur. Pareiškėja nebuvo informuota apie skolininkės L. J. mirtį. 2014 m. gruodžio 1 d. patikrinusi L. J. Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos duomenis, pareiškėja nustatė, kad L. J. mirė 2013 m. sausio 12 d (b. l. 9). 2015 m. sausio 7 d. pareiškėja gavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos raštą Nr. (28.8-08-4)-RNA-16 dėl valstybės vardu paveldėto turto, kuriame informavo, kad valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, paveldėjo mirusios L. J. kambarį su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Kauno miesto 15-ojo notaro biro 2014 m. gruodžio 2 d. išduotą palikimo perėmimo valstybei liudijimą Nr. 2-3216, NETSVEP Nr. 1011770687 (b. l. 12-13).
Kaip minėta, pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį teisę pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos <...>. Skolininkė G. P. mirė 2012-11-23, todėl ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas nurodytas trijų mėnesių terminas. Nagrinėjamu atveju terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė 2013-02-23, iki nurodyto termino pareiškėjas nėra kreipęsis į įpėdinį, todėl darytina išvada, kad terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra praleistas. Šios aplinkybės neneigia pati pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“, tačiau nurodo, kad terminas kreditoriniams reikalavimams praleistas esant svarbioms termino praleidimo priežastims. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas naikinamasis trijų metų terminas nepraleistas.
Teismas pažymi, kad terminui atnaujinti svarbu nurodyti svarbias priežastis, svarbios priežasčių aplinkybės turi egzistuoti tik termino eigos metu bei įvertinti termino tikslus, kadangi dažnai jų praleidimas sukelia svarbias teisines pasekmes ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo nežinojimo apie skolininkės mirtį aspektas egzistavo nurodyto termino eigos metu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu nutartimi buvo pagrįstai pratęstas terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą palikėjo įpėdinei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos. Pareiškėja yra didelė įstaiga, teikianti šilumos energijos paslaugas dideliam kiekiui vartotojų. Nurodyta aplinkybė lemia, jog pareiškėjas neturi galimybių sužinoti iš karto apie kiekvieno vartotojo mirtį. Ypač tais atvejais, kada miręs paslaugų gavėjas neturi įpėdinių pagal įstatymą ar testamentą. Apeliacinės instancijos teismas svarbia laiko ir aplinkybę, jog taip pat yra nemaža dalis paslaugų gavėjų, kurie netinkamai vykdo ar nevykdo paslaugų sutarties sąlygų ir laiku nemoka už jiems suteiktas paslaugas. Todėl kiekvienu tokiu atveju jų duomenų paieška Gyventojų registro tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pripažintina netikslinga ir neatitinkanti protingumo kriterijų. Byloje nustatyta, jog apie galimą paslaugų gavėjos G. P. mirtį pareiškėjas sužinojo, pradėjęs ruošti dokumentus įsiskolinimo išieškojimui. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas vykdydamas 2006-06-15 tarp UAB „Vilniaus energija“ ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytos Sutarties dėl duomenų apie paveldėtas skolas pateikimo ir skolų Nr. (5.6)-57-397/63 2.1.1. punkto pareigą 2013-08-30 raštu Nr. 012-02-25064 informavo VMI apie priimtiną G. P. palikimą. Kartu nurodė, kad yra susidariusi 4162,25 Lt skola už butui teiktas paslaugas. VMI 2014-05-05 raštu Nr. (28.8-04-4)-RNA-16449 atsakė, kad surinko duomenis apie mirusiąją G. P. ir visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą - 2013-12-18 buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Pareiškėjas nurodo, kad 2014-10-27 raštu Nr. 012-02-29708R kreipėsi į VMI prašydamas sumokėti skolą už suvartotą šilumos energiją, tiektą butui (duomenys neskelbtini), susidariusią laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2013-12-18. VMI 2014-12-19 raštu Nr. (28-08-04)-RNA-49063 atsakė pareiškėjui, kad valstybė 2013-12-18 paveldėjo butą, minėtas butas parduotas, Skolos sumokėjimo klausimas bus sprendžiamas tik UAB „Vilniaus energija“ pateikus įrodymus, kad kreditoriniai reikalavimai buvo pareikšti per tris mėnesius nuo palikėjos mirties arba teismo nutartį pratęsti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, kaip tai numato LR CK 5.63 straipsnio 4 dalis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi mirusiajam neturint įpėdinių, ar jiems nepriėmus palikimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, yra sudėtinga sužinoti, kada ir kas gali kreiptis dėl paveldėjimo teisės.
Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.