- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-02
- Bylos Nr.
- 2S-169-852/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17430-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Pareiškėjas
- UAB „Vilniaus energija“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutarties dėl notaro veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
UAB „Vilniaus energija“ tiekia šilumos energiją ir karštą vandenį butui, adresu Kovo 11-osios g. 43, Grigiškės, Vilniuje, kurio savininkas buvo A. V. B. (b. l. 1). Pareiškėjas 2015-04-22 sužinojo, kad A. V. B. 2015-02-27 mirė (Gyventojų registro tarnybos duomenys, b. l. 5). Pareiškėjas gavo 2015-04-28 Testamentų registro duomenis, jog nėra įregistruotų palikėjo A. V. B. palikimo priėmimo faktų (b. l. 6). Pareiškėjas 2015-04-29 raštu Nr. 012-02-9728r kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą, informuodamas apie palikėjo skolą ir pareiškėjo kreditorinius reikalavimus, kad šie duomenys būtų pas notarą (paveldėjimo byloje) ir tai būtų įvertinta, su jais būtų supažindinti palikėjo įpėdiniai (b. l. 8). Notaras 2015-05-06 raštu Nr. 44 atsisakė priimti pareiškėjo kreditorinius reikalavimus ir supažindinti palikėjo įpėdinius su palikėjo skolomis / palikėjo kreditoriaus UAB „Vilniaus energija“ reikalavimais, motyvuodamas, kad teisės aktai nenustato kreditoriaus reikalavimo pareiškimo įpėdiniams pateikiant prašymą notarui (b. l. 9).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 13 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų atsisakė tenkinti. Teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą pažymėjo, kad nors kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus, tačiau pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nėra teisinio pagrindo notarui atlikti notarinį veiksmą, registruotiną Notariniame registre. Nagrinėjamu atveju, nesant pradėtos palikėjo paveldėjimo bylos, notaras galėtų tik užregistruoti kreditoriaus pateiktą raštą gaunamų dokumentų žurnale, tačiau tokiu registravimu gali būti ir nepasiekti kreditoriaus tikslai, t. y. kreditorinių reikalavimų išviešinimas, kadangi paveldėjimo byla gali būti pradėta ir ne pas tą patį notarą, pas kurį užregistruotas kreditoriaus pareiškimas (CK 5.4 str.). Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat rėmėsi Notarų rūmų prezidiumo 2012-01-26 nutarimu Nr. 11.1 patvirtintomis Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijomis, kurios įtvirtina taip pat labai ribotą kreditorinių reikalavimų pareiškimo apibrėžtumą, nurodant, kad notaras neturėtų paveldėjimo teisės liudijime nustatyti įpėdinių paveldimų mirusiojo asmens turtinių prievolių dalių bei nurodyti pačių turtinių prievolių. Notaras paveldėjimo teisės liudijime nurodo įpėdinių paveldimas turto dalis, bet ne skolas. Notaras išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, jame nenustato, kokiomis dalimis įpėdiniai paveldi mirusiojo skolas, ir neprivalo paveldimų skolų nurodyti pastabose.
Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartimi nesutinka bei prašė šią nutartį panaikinti, o pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas pažymi, kad neprašo notaro prieš išduodant Valstybinei mokesčių inspekcijai (ar kitai valstybę atstovaujančiai institucijai) paveldėjimo teisės liudijimus dėl paveldėjimo Lietuvos Respublikos vardu, kreiptis į pareiškėją dėl informacijos apie galimai esamą palikėjo įsiskolinimą suteikimo. Pareiškėja nurodo, kad siekia įgyvendinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 suformuotą elgesio modelį. Nurodo, kad Notariato įstatymo 26 straipsnio 10 punkte taip pat yra numatyta, kad notaras atlieka tokį notarinį veiksmą kaip perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat, kad notarai atlieka kitus veiksmus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad greta šių būdų tinkamu pranešimu yra laikomas pranešimas notarui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Byloje kilo ginčas dėl to ar notaras S. S. pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo 2015-04-29 raštą Nr. 012-02-9728r, kuriuo palikėjo A. V. B. kreditorė išviešina savo turtinius reikalavimus palikėjo įpėdiniams, ir su šia informaciją supažindinti palikėjo įpėdinius, kurie kreipsis dėl palikimo priėmimo.
Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad įstatymas nustato itin trumpą terminą numatytiems CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytiems reikalavimams įgyvendinti ir ši pareiga gali būti įgyvendinta tik tuomet, jeigu notaras įgyvendins pareigą užregistruoti kreditoriaus pareiškimą dėl įsiskolinimo.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad būtent kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis), į jį, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo. Tačiau nagrinėjamu atveju notaras vadovavosi jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais Notariato įstatymu bei Notarų rūmų prezidiumo 2012-01-26 nutarimu Nr. 11.1 patvirtintomis Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijomis, kurios nenumato notaro pareigos registruoti kreditorių reikalavimus Notariniame registre, todėl nėra pagrindo konstatuoti notaro veiksmų neteisėtumo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, notaras gautus kreditorių reikalavimus gali registruoti gautų dokumentų žurnale, be to, kreditorius, kaip ir nagrinėjamu atveju, žinodamas, kad palikėjo įpėdinių nėra, o palikimą priims valstybė, gali tiesiogiai kreiptis į palikimą priimsiantį asmenį ir jį informuoti apie palikėjo skolas. Be kita ko, kasacinis teismas išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o naikinti jos atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.