- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- e2S-1013-524/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03061-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos bendrabutis“
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos bendrabutis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos bendrabutis“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Klaipėdos bendrabutis“ kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti terminą pareikšti kreditinį reikalavimą mirusio palikėjo P. A. (P. A.) įpėdiniams. Pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. AD1-3067 ,,Dėl UAB ,,Klaipėdos bendrabutis“ skyrimo Klaipėdos miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratore“ buvo paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė palikėjui P. A., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. susidarė 3386,10 Eur įsiskolinimas už pareiškėjos suteiktas paslaugas. Paaiškino, kad VĮ Turto bankas 2020 m. kovo 30 d. raštu informavo, jog, nesant įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, (duomenys neskelbtini) mirusio P. A. turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teise perėjo valstybei, kuriai atstovauja VĮ Turto bankas, taip pat buvo pareikalauta pateikti tikslią informaciją apie šio buto adresu susidariusias skolas. Pareiškėja nurodė, kad nespėjo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą informuoti galimų įpėdinių, todėl prašo šį terminą pratęsti. Pažymėjo, kad pareiškėja neturi jokių galimybių sužinoti apie palikėjo mirtį, neturi suteiktų prieigų prie Gyventojų ar Testamentų registrų. Pareiškėja, sužinojusi iš VĮ Turto banko apie palikėjo mirtį, nedelsdama kreipėsi dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja elgėsi pasyviai, netikrino ir nekontroliavo, kodėl nevykdomi įsipareigojimai, t. y. nemokami mokesčiai net nuo 2013 m. balandžio mėnesio. Pažymėjo, kad tokių veiksmų atlikimas priklausė būtent nuo pareiškėjos valios ir galėjo būti jos kontroliuojamas. Pareiškėjos neaktyvumas, neoperatyvumas, nesidomėjimas ilgą laiko tarpą nemokamų mokesčių priežastimi, negali būti pripažįstamas objektyviai pateisinamu elgesiu. Atsižvelgiant į pareiškėjos teisinį statusą, galimybę gauti duomenis apie asmenų mirtį, ilgą savo teisių negynimą, nėra pagrindo atnaujinti įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino kreditiniams reikalavimams pareikšti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Skundžiama Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5495-991/2020 pareiškėjos UAB „Klaipėdos bendrabutis“ pareiškimo dėl termino pareikšti kreditinį reikalavimą atnaujinimo (pratęsimo) netenkino.
4. Teismas nurodė, jog bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėja į teismą kreipėsi 2020 m. balandžio 29 d., t. y. praėjus 7 mėn. po palikėjo mirties, ir tik 2020 m. kovo 30 d. gavusi VĮ Turto banko raštą apie palikėjo mirtį ir jo turto perėmimą. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja teikė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra mirusiam P. A. nuosavybės teise priklausęs butas, bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas. Už šias pareiškėjos teikiamas paslaugas P. A. turėjo pareigą mokėti pareiškėjai kas mėnesį, t. y. periodiškai, pagal pateikiamas sąskaitas. Pareiškėja yra įmonė, kuri užsiima ūkine komercine veikla ir kurios tikslas – pelno siekimas, ir jai, kaip pelno siekiančiai įmonei, yra taikomi kur kas aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai. Juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą, jam pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti, administruoti visas skolas, kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti. Atkreipė dėmesį, kad, nors įsiskolinimas už pareiškėjos teiktas administravimo techninės priežiūros ir kitas paslaugas atsirado nuo 2013 m. balandžio mėn., pareiškėja nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, kad per visą skolos susidarymo laikotarpį iki 2020 m. kovo 30 d. atliko kokius nors ikiteisminius ar teisminius skolos išieškojimo veiksmus, t. y. siuntė raginimus buto savininkui sumokėti įsiskolinimą, tikrino registrų duomenis apie buto savininką, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, kreipėsi į ikiteisminį išieškojimą vykdančius asmenis ir t. t. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad vienintelė pareiškėjos nurodyta termino kreditiniams reikalavimams pareikšti praleidimo priežastis – nežinojimas apie P. A. mirtį – negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi, kuri būtų pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Kitų priežasčių, dėl kurių buvo praleistas įstatyme nustatytas terminas, kurios būtų pripažintinos svarbiomis, pareiškėja nenurodė. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad pareiškėja nenurodė objektyvių ir pripažintinų svarbiomis trijų mėnesių termino, skaičiuotino nuo skolininko mirties, praleidimo priežasčių, todėl pareiškėjos pareiškimas dėl termino pratęsimo kreditiniams reikalavimams pareikšti atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Teisme 2020 m. birželio 25 d. gautas pareiškėjos UAB „Klaipėdos bendrabutis“ atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti tenkinti ir pratęsti minėtą terminą. Atskirajame skunde nurodoma, kad palikėjo P. A. palikimą priėmusi Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, turi pareigą atsakyti už palikėjo įsiskolinimus už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, kurios buvo suteiktos palikėjui esant gyvam. Pareiškėjos darbuotojai neturi fizinių ir finansinių galimybių kiekvieną mėnesį patikrinti visų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų Gyventojų registro prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje. Pareiškėjai, kaip privačiam juridiniam asmeniui, nėra suteikta tiesioginė prieiga prie Gyventojų registro duomenų bazės, todėl kiekvienu konkrečiu atveju pareiškėja turi kreiptis su atskiru motyvuotu prašymu į Gyventojų registrų tarnybą dėl pažymos išdavimo. Su prašymu gauti minėtą pažymą yra kreipiamasi tik gavus informacijos, kad asmuo galbūt yra miręs. Nagrinėjamoje byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėja po to, kai sužinojo apie palikėjo mirtį, ėmėsi aktyvių veiksmų, elgėsi sąžiningai, protingai ir atidžiai, nepažeisdama savo kaip kreditorės pareigų.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog aplinkybė, kad kreditorius nežinojo apie skolininko mirtį, nėra pakankama tam, jog būtų atnaujintas nustatytas terminas. Pažymima, jog palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėja į teismą kreipėsi tik 2020 m. gegužės mėn., t. y. praėjus 8 mėn. po palikėjo mirties, nors skola kaupėsi net nuo 2013 m. balandžio mėn. Be to, pati pareiškėja nurodė, kad apie palikėjo mirtį iš VĮ Turto banko sužinojo 2020 m. kovo mėn., tačiau į teismą dėl termino atnaujinimo kreipėsi tik gegužės mėn., t. y. praėjus 1 mėn. Tokie pareiškėjos veiksmai, operatyviai nesikreipiant į teismą, tik sustiprina suinteresuoto asmens įsitikinimą, kad pareiškėja nebuvo pakankamai atidi, sąžininga, savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Visiškai nepagrįstai atskirajame skunde teigiama, jog pareiškėjos darbuotojai neturi fizinių ir finansinių galimybių kiekvieną mėnesį patikrinti visų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų Gyventojų registro duomenų bazėje. Akcentuojama, jog nėra būtina kiekvieną mėnesį patikrinti visų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų Gyventojų registro duomenų bazėje, būtina tikrinti tik tuos asmenis, kurie skolos nemoka ilgą laiką, šiuo atveju skola kaupėsi net 7 metus ir pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų skolai išsiieškoti ar jos nemokėjimo priežastims nustatyti. Taip pat ir kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti kas mėnesį įmokas suponuoja būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas ar įgyvendinti teises.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos UAB „Klaipėdos bendrabutis“ pareiškimas dėl termino pareikšti kreditinį reikalavimą mirusio palikėjo P. A. turto įpėdiniams atnaujinimo (pratęsimo). Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad nagrinėjamoje byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėja po to, kai sužinojo apie palikėjo mirtį, ėmėsi aktyvių veiksmų, elgėsi sąžiningai, protingai ir atidžiai, nepažeisdama savo kaip kreditorės pareigų. Taip pat grindžiamas aplinkybe, kad pareiškėjos darbuotojai neturi fizinių ir finansinių galimybių kiekvieną mėnesį patikrinti visų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų Gyventojų registro prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje, pareiškėjai, kaip privačiam juridiniam asmeniui, nėra suteikta tiesioginė prieiga prie Gyventojų registro duomenų bazės.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo
10. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas, neatkartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šios teismo priimtos nutarties motyvams, pasisakydamas dėl esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.
11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad P. A. mirė (duomenys neskelbtini) P. A. nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjimo teisės pagrindu perėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko (VĮ Turto banko raštas Nr. KB-70 gautas 2020 m. kovo 30 d.). UAB „Klaipėdos bendrabutis“ 2020 m. kovo 31 d. raštu informavo VĮ Turto banką, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. AD1-3067 ,,Dėl UAB ,,Klaipėdos bendrabutis“ skyrimo Klaipėdos miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratore“ UAB ,,Klaipėdos bendrabutis“ buvo paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkui 2020 m. kovo 30 d. buvo susidaręs 3550,52 Eur įsiskolinimas už suteiktas bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas: iš jų 3386,10 Eur skola už laikotarpį iki 2019 m. rugsėjo mėn.; 164,42 Eur skola už laikotarpį nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. vasario mėn. VĮ Turto bankas 2020 m. balandžio 16 d. raštu Nr. (16.6-43)SK4 įpareigojo pareiškėją pateikti dokumentus, pagrindžiančius 3386,10 Eur skolos pareiškėjai išviešinimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.63 straipsnio nustatyta tvarka, ir informavo, kad priešingu atveju ši skola nebus traukiama į P. A. kreditorių sąrašą. Pareiškėja Klaipėdos apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino. Pareiškėja nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą.
12. Pažymėtina, kad paveldint įvyksta universalus teisių ir pareigų perėmimas. Paveldėjimo santykių teisinis reglamentavimas nustato specialią tvarką kreditorių reikalavimams pareikšti, kuri reglamentuojama CK 5.63 straipsnyje. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018).
14. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
15. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą kreditiniam reikalavimui skolininko P. A., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėtojai valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko, pareikšti. Pareiškėja kaip termino praleidimo priežastį nurodė tai, kad ji neturėjo galimybių sužinoti apie palikėjo mirtį, nes neturi suteiktų prieigų prie Gyventojų ar Testamentų registrų. Pareiškėjos teigimu, apie P. A. mirtį ji sužinojo gavusi VĮ Turto banko 2020 m. kovo 30 d. raštą ir nedelsdama kreipėsi dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo.
16. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis pripažįstamos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Taigi, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas, ar priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą pratęsti / atnaujinti terminą.
17. Kasacinis teismas, spręsdamas, ar yra svarbių priežasčių CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui atnaujinti, yra pažymėjęs, kad vertinimams, kiek aktyvus turi būti kreditorius, siekdamas turėti informacijos apie skolininką, lemiamos įtakos turi kreditorių ir skolininką siejančių teisinių santykių pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).
18. P. A. mirė (duomenys neskelbtini). Taigi terminas kreditiniams reikalavimams pateikti baigėsi (duomenys neskelbtini). Pareiškėja į teismą kreipėsi tik 2020 m. balandžio 29 d., t. y. praėjus daugiau nei 7 su puse mėnesio po palikėjo mirties. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos, kaip įmonės, užsiimančios ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas ir kuriai taikomi griežtesni atsakomybės standartai, vienintelė termino kreditiniams reikalavimams pareikšti praleidimo priežastis – nežinojimas apie P. A. mirtį – negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi, kuri būtų pagrindas atnaujinti praleistą terminą.
19. Iš dalies sutiktina su pareiškėja, kad ji neturi objektyvių galimybių kiekvieną mėnesį tikrinti duomenis apie visus vartotojus, tačiau skolos už teikiamas paslaugas susidarymo faktas nuo 2013 metų balandžio mėnesio yra pakankamai objektyvi priežastis tokius duomenis tikrinti periodiškai, nes būtent pareiškėjos veiklos pobūdis ir tikslai lemia jos pareigą laiku surinkti iš asmenų mokesčius ir domėtis mokesčių nemokėjimo priežastimis. Juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą, jam pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti, administruoti visas skolas, kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti.
20. Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo kreditorių reikalavimams pareikšti, turi būti sistemiškai ir individualiai vertinamos byloje nustatytos aplinkybės, leidžiančios pagrįsti ne tiek nežinojimą apie skolininko mirtį, kiek nesidomėjimą skolininku ir skolos išieškojimo procesu. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies termino praleidimą sąlygojo pačios pareiškėjos nepakankamai aktyvūs veiksmai, dėl to nėra pagrindo pripažinti šio termino praleidimo priežastis svarbiomis.
21. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kaip minėta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
22. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.