Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Klaipėdos bendrabutis“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau ir VĮ) Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismui pateiktas prašymą bylą nagrinėti pareiškėjos atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismui pateiktas prašymą bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad P. A. mirė (duomenys neskelbtini). P. A. nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjimo teisės pagrindu perėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko (VĮ Turto banko raštas gautas 2020 m. kovo 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini)). UAB „Klaipėdos bendrabutis“ 2020 m. kovo 31 d. raštu informavo VĮ Turto banką, kad 2017 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ,,Dėl UAB ,,Klaipėdos bendrabutis“ skyrimo Klaipėdos miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratore“ Nr. AD1-3067 UAB ,,Klaipėdos bendrabutis“ buvo paskirtas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkui 2020 m. kovo 30 d. susidaręs 3550,52 Eur įsiskolinimas už suteiktas bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas: iš jų 3386,10 Eur skola už laikotarpį iki 2019 m. rugsėjo mėn.; 164,42 Eur skola už laikotarpį nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. vasario mėn. VĮ Turto bankas 2020 m. balandžio 16 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo pareiškėją pateikti dokumentus, pagrindžiančius 3386,10 Eur skolą pareiškėjai išviešinimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.63 straipsnio nustatyta tvarka ir informavo, kad priešingu atveju ši skola nebus traukiama į P. A. kreditorių sąrašą.

Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikimo atsiradimo diena yra palikėjo P. A. mirties diena (duomenys neskelbtini)., nuo kurios skaičiuotinas nurodytas trijų mėnesių terminas. Taigi nagrinėjamu atveju terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui skolininko turto paveldėtojams pareikšti, o termino praleidimo priežastimi nurodo tai, kad ji neturėjo galimybių sužinoti apie palikėjo mirtį, nes neturi suteiktų prieigų prie Gyventojų ar/ir Testamentų registro. Pareiškėjos teigimu, apie P. A. mirtį ji sužinojo gavusi 2020 m. kovo 30 d. VĮ Turto banko raštą ir nedelsiant kreipėsi dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo.

Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis), neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus. CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

Teismų praktikoje svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis pripažįstamos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Taigi, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams, praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėja į teismą kreipėsi 2020 m. balandžio 29 d., t. y. praėjus 7 mėn. po palikėjo mirties, ir tik 2020 m. kovo 30 d. gavusi VĮ Turto banko raštą apie palikėjo mirtį ir jo turto perėmimo. Pažymėtina, jog pareiškėja yra įmonė, kuri užsiima ūkine–komercine veikla ir kurios tikslas – pelno siekimas, ir jai kaip pelno siekiančiai įmonei, yra taikomi kur kas aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai. Juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą, jam pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti, administruoti visas skolas, kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti. Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo kreditorių reikalavimams pareikšti, turi būti sistemiškai ir individualiai vertinamos byloje nustatytos aplinkybės, leidžiančios pagrįsti ne tiek nežinojimą apie skolininko mirtį, kiek nesidomėjimą skolininku ir skolos išieškojimo procesu. Analogišką praktiką formuoja aukštesnės instancijos teismai (pvz.: Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-251-638/2019, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2054-601/2018, 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2S-251-638/2019, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5619-959/2019).

Pareiškėja pateikė VĮ Turto bankui duomenis, jog buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkui 2020 m. kovo 30 d. susidaręs 3550,52 Eur įsiskolinimas už suteiktas bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas: iš jų 3386,10 Eur skola už laikotarpį iki 2019 m. rugsėjo mėn.; 164,42 Eur skola už laikotarpį nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. vasario mėn. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors įsiskolinimas už pareiškėjos teiktas administravimo techninės priežiūros ir kitas paslaugas atsirado nuo 2013 m. balandžio mėn., pareiškėja nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, kad per visą skolos susidarymo laikotarpį iki 2020 m. kovo 30 d. atliko kokius nors ikiteisminius ar teisminius skolos išieškojimo veiksmus, t. y. siuntė raginimus buto savininkui apmokėti įsiskolinimą, tikrino registrų duomenis apie buto savininką, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, kreipėsi į ikiteisminį išieškojimą vykdančius asmenis ir t. t.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vertinimui, kiek aktyvus turi būti kreditorius, siekdamas turėti informacijos apie skolininką, lemiamos įtakos turi kreditorių ir skolininką siejančių teisinių santykių pobūdis. Skolininko pareiga mokėti kas mėnesį įmokas suponuoja būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015, 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja teikė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra mirusiam P. A. nuosavybės teise priklausęs butas, bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas. Už šias pareiškėjos teikiamas paslaugas P. A. turėjo pareigą sumokėti pareiškėjai kas mėnesį, t. y. periodiškai, pagal pateikiamas sąskaitas.

Atkreiptinas dėmesys, jog teismas bylos nagrinėjimo metu užtikrino šalims vienodas galimybes įrodyti savo tiesą. Kiekviena šalis privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgdamas į šį principą, įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, t. y. vadinamąją įrodinėjimo pareigą, bet ir šią pareigą šalims paskirstė. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad vienintelė pareiškėjos nurodyta termino kreditiniams reikalavimams pareikšti praleidimo priežastis – nežinojimas apie P. A. mirtį – negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi, kuri būtų pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Kitų priežasčių, dėl kurių buvo praleistas įstatyme nustatytas terminas, kurios būtų pripažintinos svarbiomis, pareiškėja nenurodė.

Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad pareiškėja nenurodė objektyvių ir pripažintinų svarbiomis trijų mėnesių termino, skaičiuotino nuo skolininko mirties, praleidimo priežasčių, todėl pareiškėjos pareiškimas dėl termino pratęsimo kreditoriniams reikalavimams pareikšti atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais,

Teismas nutaria:

pareiškėjos UAB „Klaipėdos bendrabutis“ pareiškimo dėl termino pareikšti kreditorinį reikalavimą atnaujinimo (pratęsimo) netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.