Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno energija“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo; suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančių rašytinių įrodymų – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (el. b. l. 5-7), mokesčių paskaičiavimo pažymos (el. b. l. 11) nustatyta, jog pareiškėja AB „Kauno energija“ tiekė šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise nuo 1994 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. priklausė R. S.. Pareiškėja ketina reikšti reikalavimą R. S. teisių perėmėjams dėl 353,17 Eur skolos už patiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. bei 9,02 Eur delspinigių už nesavalaikį mokėjimą, taip pat dėl likusios neišieškotos sumos pagal vykdomąjį dokumentą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-12451-748/2011 – 1 014,95 Eur skolos, 36 Eur vykdymo išlaidų ir 5 procentų metinių palūkanų. R. S. 2016 m. gegužės 2 d. mirė (el. b. l. 8). Antstolis Regimantas Budreika 2019 m. sausio 8 d. priėmė patvarkymą patvarkymą dėl informacijos suteikimo, kuriuo informavo pareiškėją, kad skolininkė mirė (el. b. l. 9).

Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo kreditorių reikalavimams pareikšti, turi būti sistemiškai ir individualiai vertinamos byloje nustatytos aplinkybės, leidžiančios pagrįsti ne tiek nežinojimą apie skolininko mirtį, kiek nesidomėjimą skolininku ir skolos išieškojimo procesu. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Taigi, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams, praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą.

Skolininko pareiga mokėti kas mėnesį įmokas suponuoja būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017).

Nustatyta, jog palikėja R. S. mirė (duomenys neskelbtini) todėl įstatyme numatytas trijų mėnesių terminas baigėsi 2016 m. rugpjūčio 2 d. (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių tai, kad per laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. rugpjūčio 2 d. egzistavo aplinkybės, nepriklausančios nuo pareiškėjos valios ir objektyviai sutrukdžiusios jai laiku pačiai ar per atstovą pareikšti reikalavimą valstybei, kuriai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina, esant CK 5.62 str. 1 d. nurodytoms sąlygoms, nepriklausomai nuo to, ar yra paduotas atitinkamos valstybinės institucijos pareiškimas dėl palikimo priėmimo. Nepakankamas skaičius darbuotojų, administruojančių vartotojų skolas, yra subjektyvi ir nuo pareiškėjos valios bei atitinkamų sprendimų priklausanti aplinkybė. Tai, jog antstolis per 3 mėnesių terminą neinformavo pareiškėjos apie palikėjos mirtį, taip pat nelaikytina svarbia aplinkybe, nes byloje nenustatyta, jog toks neinformavimas sutrukdė jai laiku pačiai ar per atstovą surinkti aktualią informaciją apie skolininkę bei atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. Bylos duomenys rodo, jog pareiškėja nuo deklaruojamo įsiskolinimo už paslaugas atsiradimo dienos 2014 m. birželio 1 d. iki 2019 m. sausio 17 d., t. y. daugiau nei ketverius metus, apskritai nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant įstatymo nustatyta tvarka apginti savo teises.

Pareiškėjai, kaip pelno siekiančiai įmonei, taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, todėl pareiškėja turi kontroliuoti, kad vartotojai už suteiktas paslaugas atsiskaitytų nustatytais terminais, o neatsiskaitymo atveju imtis priemonių skolai atgauti arba prisiimti riziką dėl skolos neišieškojimo (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1590-577/2018).

Teismas sprendžia, jog pareiškėja neįrodė, jog terminą pareikšti reikalavimui R. S. įpėdiniams ji praleido dėl objektyvių, nepriklausančių nuo jos valios priežasčių, todėl pareiškimas netenkintinas (žr., pvz., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2080-260/2018, 2019 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-382-273/2019).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.