Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotojo asmens Valstybės įmonės „Turto bankas“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ pareiškimą dėl paveldėjimo procedūrų taikymo termino atnaujinimo ir kreditorinio reikalavimo fakto patvirtinimo, suinteresuotieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ir Valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nenustatęs absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, teismas atskirajame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.Pareiškėja prašo prijungti prie bylos antstolio 2018 m. kovo 26 d. patvarkymą, kuriuo pareiškėja informuota apie palikėjo mirtį. Patvarkyme užfiksuota jo įteikimo data – 2018 m. balandžio 3 d., taip pat nurodyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Prašymas tenkinamas, nes šiuo dokumentu savo pradinę poziciją grindė pareiškėja, juo vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, t. y. prašoma prijungti įrodymą, kuriame užfiksuotos aplinkybės buvo įvertintos ginčijamoje nutartyje, jo nebuvimas gali būti vertinamas kaip pareiškimo trūkumas, kuris turėjo būti pašalintas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 115, 314 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjai atnaujintas terminas pareikšti reikalavimus palikėjo įpėdininiams, yra pagrįsta ir teisėta. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įstatyme nustatyto termino atnaujinimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina tiek teisinį santykį, egzistavusį tarp palikėjo ir pradinės kreditorės UAB „4Finance“, tiek ir faktą, jog iš šio santykio kylančias teises, patvirtintas Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-880-829/2014 ir įgyvendinamas priverstinio vykdymo tvarka, nuo 2017 m. spalio 1 d. yra perėmusi pareiškėja. Aplinkybės, susijusios su finansinio reikalavimo pagrindu ir sužinojimo apie palikėjo mirtį faktu, buvo įvardintos pareiškime, todėl kaip nepagrįstas atmetamas skundo argumentas, kad jas vertindamas pirmosios instancijos teismas peržengė savo kompetencijos ribas. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali atnaujinti 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Nepriklausomai nuo to, kas po palikėjo mirties priima palikimą, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Nagrinėjamu atveju palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių terminas pareikšti reikalavimus baigėsi (duomenys neskelbtini) į teismą pareiškėja kreipėsi 2018 m. balandžio 5 d., t. y. praleisdama įstatyme nustatytą terminą. Vertindamas pavėluoto kreipimosi priežastis teismas pažymi kelias reikšmingas aplinkybes: Terminas praleistas nedaug, į teismą kreiptasi po 5 mėn. nuo palikimo atsiradimo, kai iki naikinamojo termino pabaigos buvo likę daugiau nei du su puse metų. Be to, pareiškėja į teismą kreipėsi nedelsdama po to, kai sužinojo apie palikėjo mirtį: 2018 m. balandžio 3 d. gavusi antstolio patvarkymą, pareiškimą pateikė 2018 m. balandžio 5 d. CK 5.63 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus pareiga siejama su kreditorinio reikalavimo išviešinimu, kad potencialūs įpėdiniai, žinodami apie reikalavimą, galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo. Nagrinėjamu atveju nei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo, nei pareiškimo pateikimo metu joks įpėdinis nebuvo kreipęsis dėl palikimo priėmimo ar išviešinęs palikimo priėmimo faktą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pavėluotas kreditorinio reikalavimo pareiškimas suvaržė įpėdinių apsisprendimo teisę. Ši aplinkybė paneigia argumentų dėl galimo palikėjo vaikų suinteresuotumo bylos baigtimi pagrįstumą. Įpėdiniui per įstatyme nustatytą terminą nepriėmus palikimo kreipiantis į notarą, taip pat neįrodinėjant palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto, nėra pagrindo spręsti, kad jis yra išsaugojęs iš paveldėjimo santykių kylančias teises, jog tokios teisės galėtų būti pažeidžiamos tenkinant pareiškojos šioje byloje pareikštus reikalavimus. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo pareiškėją pripažinti pasyvia įgyvendinant savo teises. UAB „Itrum Lietuva“ visas teises į mirusį palikėją perėmė 2017 m. spalio 1 d. Tuo metu įsiskolinimas ne tik buvo priteistas teismo sprendimu, bet ir buvo pradėtas priverstinio vykdymo procesas, todėl pareiškėja turėjo pagrindą tikėtis, kad duomenis apie skolininką tikrins antstolis. Be to, įstatymas pareiškėjai nenustato pareigos vykdyti sistemingą vykdomosios bylos kontrolę. Sutikdamas su atskirojo skundo motyvu, kad skolų išieškojimas yra viena iš pagrindinių pareiškėjos veiklų, todėl jai keliami aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad periodinė duomenų paieška gyventojų registro tarnyboje ne tik dubliuotų antstolio darbą, bet ir pareikalautų papildomų finansinių bei laiko sąnaudų, todėl būtų netikslinga, neatitinkanti protingumo kriterijų. Nėra pagrindo spręsti, kad priimdamas ginčijamą nutartį pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas gali remtis kito teismo nutartimi tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios. Apeliantės cituojamoje Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-334-198/2018 užfiksuotos faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamoje byloje nustatytiems faktams. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartyje nurodyta, kad pareiškėja nenurodė, kada jai tap žinoma apie palikėjo mirtį, į teismą dėl termino atnaujinimo ji kreipėsi praėjus dviem mėnesiams nuo sužinojimo, kad įpėdiniai nėra priėmę palikimo, ir daugiau nei devyniems mėnesiams po skolininko mirties. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja į teismą kreipėsi nedelsdama, t. y. po dviejų dienų nuo sužinojimo apie palikėjo mirtį, be to, po palikėjo mirties buvo praėję penki mėnesiai. Būtent delsimą kreiptis į teismą po sužinojimo apie palikėjo mirtį Panevėžio apygardos teismas įvertino kaip aplinkybę, paneigiančią svarbių vėlavimo įgyvendinti savo teises priežasčių egzistavimą. Kita priežastimi Panevėžio apygardos teismas nurodomo aktyvių veiksmų išieškant skolą nesiėmimą dar palikėjui esant gyvam. Nagrinėjamu atveju nuo reikalavimo teisės perėmimo iki palikėjo mirties praėjo nepilnas mėnuo, todėl spręsti, kad pareiškėja buvo pasyvi įgyvendindama savo teises, nėra pagrindo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vadovautis Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-334-198/2018 suformuluota teisės aiškinimo taisykle nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo. Apibendrindamas nutarties 13 pastraipoje įvardintas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įstatyme įtvirtintą terminą pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šį terminą pirmosios instancijos teismas atnaujino pagrįstai, ginčijamą nutartį naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš apeliantės valstybei nepriteisiamos, nes ji atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktą, be to, išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.