Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017-05-23 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „General Financing“ prašymą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti paveldėtojui atnaujinimo, suinteresuotas asmuo - Lietuvos Respublika atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017-05-23 nutartimi nutarė atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti mirusio skolininko įpėdiniams. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2017-05-23 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L. U. D. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011; kt.).Kokios priežastys laikomos svarbiomis, sudarančiomis faktinį pagrindą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui pagal šio straipsnio 4 dalį pratęsti, įstatymuose nenustatyta. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Finansų spektro investicija“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-546/2006).Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (CK 1.2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Š. v. A. D. , bylos Nr. 3K-3-296/2009).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. sausio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. V. v. L. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-123/2014, be kita ko, pažymėjo, kad teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas, pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.Skundžiama nutartimi teismas atnaujino praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, motyvuodamas aplinkybe, jog skolininkas, išieškojimo vykdymą patikėjęs antstoliui, neprivalo dubliuoti antstolio veiksmų, tikrindamas skolininko duomenis ir ieškodamas jo turto. Teismas padarė išvadą, kad kreditorius, per įstatymo nustatytą terminą nepareiškęs kreditorinių reikalavimų, nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.Apeliantas savo nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia aplinkybėmis, jog antstolė nėra sustabdžiusi vykdomosios bylos ir byloje nėra duomenų, kad UAB „General Financing“ bendradarbiavo su antstoliu ir siekė padėti surasti skolininko turtą, iš kurio galėtų būti atliktas skolos išieškojimas.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad antstolė nėra sustabdžiusi vykdomosios bylos, kadangi iš į bylą pateikto 2016-11-30 antstolės Marijos Gaivenės patvarkymo dėl informacijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ir UAB „General Financing“ nustatyta, jog antstolė nurodo, kad vykdomoji byla sustabdyta. Taigi, atmetami apelianto argumentai, kad antstolė nesustabdė vykdomosios bylos. Be to pažymėtina, kad šie apelianto argumentai nepagrindžia skundžiamos nutarties nepagrįstumo, o apeliantas nedetalizuoja, kokią įtaką šie argumentai turi skundžiamos nutarties teisėtumui.Teismas sutinka su apelianto argumentais, jog išieškotojas turi aktyviai domėtis vykdymo proceso eiga, tačiau įstatymas jam nenustato pareigos vykdyti sistemingą vykdomosios bylos kontrolę. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Iš VĮ „Registrų centras“ Turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad 2016-11-30 yra areštuotos UAGDPB „Aviva Lietuva“, sudarytos pensijų kaupimo sutarties Nr. CU00134136 pagrindu, sukauptos 1 123,52 EUR vertės piniginės lėšos. Taigi, nors tai buvo padaryta praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos priimant mirusiojo M. M. palikimą, t. y. iki 2017-01-05, kuomet buvo palikimas. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas kreditoriams pagrįstai atnaujino terminą pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.